2022-12-14 Nr. AB-30688-3-61-3-02081-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-905-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5268-(14.49.136E) „Dėl NŽT prie ŽŪM sprendimų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopijų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2021 m. gegužės 19 d. parengė Raštą, kuriame nurodė, kad jis neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir pateikti prašomų dokumentų kopijas. Pareiškėjas su NŽT atsakymu nesutiko, nes Raštu buvo prašoma ne trečiųjų asmenų duomenų ar kokios nors juos identifikuojančios informacijos, o valstybės įstaigos konkretaus dokumento priimto sprendimo kopijos. Pareiškėjo manymu, valstybės įstaigos sudaryti dokumentai nelaikytini slaptais. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad Rašte minimas ir ES teisės aktas, t. y. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas 2016/679, ir BDAR), nedraudžia pačiai valstybės institucijai imtis protingų priemonių siekiant neviešinti trečiųjų asmenų duomenų juos retušuojant ar kitomis priemonėmis padarant neprieinamus pašaliniams asmenims. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, prašymas atsakovui pateikti jo institucijos sudarytą dokumentą yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti jokių su trečiaisiais asmenimis susijusių duomenų, kaip manė atsakovas. Jei prašomame dokumente ir būtų tokio pobūdžio informacija, atsakovas, nuasmenindamas minėtą dokumentą, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, galėjo jį be didelių administracinių ir techninių sąnaudų pateikti pareiškėjui.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurio (-ių) pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT skundžiamu Raštu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti galimybę gauti prašomų dokumentų kopijas. Įvertinus prašymo turinį nustatyta, kad pareiškėjas prašė pateikti sprendimus, kurių pagrindu su fiziniais asmenimis buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys. Su prašymu pateiktoje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas atstovauja tik pareiškėjui, o pateiktu prašymu prašoma pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau jie pareiškėjo ar pareiškėjo advokato neįgaliojo atstovauti jų interesams. Pažymėjo, kad, norėdami gauti dokumentus, asmenys turi pagrįsti jų naudojimo tikslą ir (ar) pateikti dokumentą, suteikiantį teisę atstovauti šio subjekto interesams. Atsakovas vadovavosi Reglamentu 2016/679. Nurodė, kad jo atsakymas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu, nesudarė pagrindo pripažinti, jog atsakymas buvo pateiktas netinkamai, tuo labiau NŽT, kaip ir bet kuri kita viešojo administravimo institucija, turi užtikrinti žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą ir aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino atsakovo NŽT (Vilniaus miesto skyriaus) 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5268-(14.49.136E) „Dėl NŽT prie ŽŪM sprendimų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopijų pateikimo“ ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo R. P. 2021 m. gegužės 10 d. prašymą iš naujo. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT (Vilniaus miesto skyriaus) 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo R. P. atstovas advokato padėjėjas M. I., vykdydamas kliento pavedimą, 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu. Prie prašymo buvo pridėta 2021 m. balandžio 28 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp R. P. ir advokato padėjėjo M. I. (toliau – ir Teisinių paslaugų sutartis). NŽT Vilniaus miesto skyrius Raštu informavo pareiškėją (jo atstovą), kad neturi teisinio pagrindo patenkinti prašymą ir suteikti galimybę gauti prašomų dokumentų kopijas. Rašte pažymėta, kad su prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, jog atstovas atstovauja R. P., o prašo pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atstovo neįgaliojo atstovauti jų interesams. Atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Teisinių paslaugų sutartį, užsakovas neįpareigojo gauti darbams atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nes, pagal sutarties 3.1 papunktį, paslaugų gavėjas įsipareigoja laiku pateikti paslaugų teikėjui visus paslaugoms suteikti reikalingus duomenis, dokumentus ir visą susijusią informaciją, reikalingą paslaugų teikėjo įsipareigojimams vykdyti. Nurodyta, kad, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 2 dalį, atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. Taip pat informuojama, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti BDAR, visoje Europos Sąjungoje įtvirtinantis vienodus asmens privatumo apsaugos principus. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tiek, kiek ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

7. Teismas, apžvelgęs VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (ginčui aktualiu laikotarpiu įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad iš atsakovo Rašto akivaizdu, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius iš esmės atsisakė pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus, tačiau Rašte jokio konkretaus įstatymuose nustatyto teisinio pagrindo (teisės akto, jo straipsnio, dalies ir pan.), kuris jai suteiktų teisę atsisakyti teikti prašomus dokumentus, taip ir nenurodė.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo Rašte nurodytas BDAR bei pacituota jo viena nuostata, konkrečiai 6 straipsnio 1 dalies a punktas, kuris nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų ir tik tiek, kiek ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, niekaip nepatvirtina to fakto, jog atsakovas skundžiamame Rašte yra tinkamai nurodęs atsisakymo teikti prašomus dokumentus teisinį pagrindą. Minėta nuostata reguliuoja duomenų tvarkymą, o ne pagrindus atsisakyti teikti prašomus dokumentus; minėta taisyklė negalėjo būti nurodoma kaip teisinis pagrindas atsisakyti teikti prašomus dokumentus.

9. Teismo vertinimu, atsisakymas teikti prašomus dokumentus ir nenurodydamas konkretaus teisinio pagrindo, kuris atsakovui tokią teisę suteiktų, leido daryti išvadą, kad atsakyme buvo pažeista VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, kuri siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

10. Teisėjų kolegija nurodė ir kitus Rašto trūkumus, kurie darė skundžiamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu:

10.1. Atsakovas Rašte teigė, jog su prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad atstovas atstovauja R. P., o prašė pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atstovo neįgaliojo atstovauti jų interesams. Tačiau toks atsakovo teiginys yra visiškai netinkamas. Atstovo prašoma pateikti informacija (nagrinėjamu atveju dokumentai) nebūtinai turi būti susijusi tik su pačiu atstovaujamuoju; svarbu tai, kad atstovo prašoma pateikti informacija būtų susijusi (turėtų ryšį) su teisinių paslaugų teikimu. Tad atsakovas, gavęs atstovo prašymą pateikti dokumentus, kurie nėra tiesiogiai susiję su pačiu atstovaujamuoju, be kita ko, turėtų patikrinti prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, o ne nurodyti, jog nėra pateikti duomenys apie atstovavimą tretiesiems asmenims ir tuo pagrindu atsisakyti teikti prašomus dokumentus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, jeigu atstovas nėra tinkamai pagrindęs prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų naudojimo tikslo, teikimo bei gavimo teisinio pagrindo ir prašomų pateikti asmens duomenų apimties, be to, jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu, atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo paprašyti pareiškėjo atstovo atitinkamai pagrįsti savo prašymą.

10.2. Atsakovas Rašte atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisinių paslaugų sutartį užsakovas neįpareigojo darbams atlikti gauti reikalingus dokumentus ir reikalingą informaciją, nes pagal sutarties 3.1 papunktį paslaugų gavėjas įsipareigoja laiku pateikti paslaugų teikėjui visus paslaugoms suteikti reikalingus duomenis, dokumentus ir visą susijusią informaciją, reikalingą paslaugų teikėjo įsipareigojimams vykdyti. Teismo nuomone, atsakovo Rašto teiginiai, kad pareiškėjas neįpareigojo atstovo gauti atitinkamus dokumentus, bei nuoroda į Teisinių paslaugų sutarties 3.1 papunktį yra visiškai nepagrįsti. Kaip nustatyta iš Teisinių paslaugų sutarties 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.5 papunkčių, pareiškėjas, be kita ko, buvo pavedęs savo atstovui jo vardu parengti ir pasirašyti prašymus bei juos pateikti įvairioms institucijoms ir pan. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atstovas turėjo pavedimą savo atstovaujamojo vardu kreiptis į atsakovą dėl dokumentų gavimo. Atsakovo nuoroda į Teisinių paslaugų sutarties 3.1 punktą nagrinėjamu atveju yra netinkama.

10.3. Atsakovas Rašte dar nurodė, kad, pagal VAĮ 11 straipsnio 2 dalį, atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. Tačiau neaišku, kaip šis teiginys apskritai yra susijęs su atsisakymu teikti prašomus dokumentus. Pažymėta, kad pareiškėjo atstovas prie savo 2021 m. gegužės 10 d. prašymo pridėjo Teisinių paslaugų sutartį. Jeigu atsakovas manė, kad ši sutartis nesuteikia atstovui atitinkamos teisės, jis turėjo Rašte savo tokią poziciją aiškiai argumentuoti, kodėl pateikta Teisinių paslaugų sutartis yra netinkama bei pan.; tuomet nurodyti teisinį pagrindą, kuris, nustačius minėtas aplinkybes, atsakovui suteikia teisę atsisakyti teikti prašomus dokumentus, tačiau atsakovas to nepadarė. Be to, atsakovo nuoroda į Teisinių paslaugų sutarties 3.1 papunktį yra visiškai nepagrįsta.

10.4. Iš atsakovo Rašto buvo galima suprasti, kad pareiškėjas prašė pateikti trečiųjų asmenų asmens duomenis, kurių jis negali teigti. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia atsakovo logika taip pat yra neteisinga. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašė pateikti NŽT sprendimą ar sprendimus, kurių pagrindu 2018 m. sausio 15 d. buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys dėl atitinkamų dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Tad nebuvo aišku, kodėl atsakovas negalėjo pareiškėjui pateikti atitinkamų sprendimų, kuriuose nesimatytų asmens duomenys, jeigu tokie atsispindi prašomuose pateikti sprendimuose, t. y. juos nuasmeninant, apie trečiuosius asmenis. Tokios galimybės atsakovas visiškai neargumentuoja. Juo labiau kad pats pareiškėjas nurodė, kad jis neprašė atsakovo pateikti jokių su trečiaisiais asmenimis susijusių asmens duomenų.

10.5. Kaip buvo matyti iš pareiškėjo atstovo 2021 m. gegužės 10 d. prašymo, šis prašymas buvo grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kuris advokatui suteikia atitinkamas teises prašant dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir pan. Tačiau skundžiamame sprendime atsakovas apie tai nieko nepasisakė, nevertino šio įstatymo ryšio su teise gauti asmens duomenis sudarančią informaciją ir pan.

11. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovo Rašte ne tik kad nėra nurodyta atsisakymo teikti prašomus dokumentus teisinio pagrindo, bet netinkamai nurodytas ir tokio atsisakymo faktinis pagrindas; atsakovo Raštas yra visiškai formalus. Taigi, atsakovo Raštas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų tinkamai motyvuoti sprendimą, t. y. jis neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

12. Teismui panaikinus Raštą buvo pagrindas patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. atsakovas įpareigotas pareiškėjo R. P. 2021 m. gegužės 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, tad jis turėjo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pareiškėjui iš atsakovo teismas priteisė sumokėtą žyminį mokestį.

III. 13. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo netenkinti.

14. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytais argumentais, jog Vilniaus miesto skyriaus Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) keliamų reikalavimų. Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti BDAR visoje Europos Sąjungoje įtvirtina vienodus asmens privatumo apsaugos principus.

15. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas skundžiamame Rašte nurodė atsisakymo motyvus pagrindžiančius teisinius ir faktinius argumentus, kaip tą numato VAĮ. Be to, tarp proceso dalyvių nekyla ginčo, kad pareiškėjas prašo pateikti dokumentus / sprendimus susijusius su kitais asmenimis t. y. sprendimus, kurių pagrindu 2018 m. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovo teigimu, byloje neginčytina, kad Teisinių paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigojo pareiškėjui teikti jo 2.1.1–2.1.6 papunkčiuose nurodytas paslaugas, tačiau su pareiškėjo prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas atstovauja tik pareiškėją, o pateiktu prašymu prašoma pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurie pareiškėjo ar pareiškėjo atstovo advokato neįgaliojo atstovauti jų interesams ar tuo labiau teikti informaciją susijusia su jais. Atsakovas pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali formaliai vertinti prašomų duomenų gavimo tikslo ir negali atmestinai vertinti, jog nėra trečiųjų asmenų sutikimo dėl duomenų teikimo. Prašomuose pateikti dokumentuose yra pateikiama informacija apie trečiuosius asmenis, būtent dėl šių priežasčių atsakovas pagrįstai rėmėsi VAĮ 11 straipsnio 2 dalimi, sistemiškai vertindamas ir Teisinių paslaugų sutarties turinį.

17. NŽT vertinimu, remiantis byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visuma, bei išdėstytais argumentais, nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtas Raštas visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus. Rašte yra nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjo atžvilgiu, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo NŽT rėmėsi priimdama sprendimą, nurodytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl Rašto neteisėtumo ar netinkamo situacijos vertinimo yra nepagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo R. P. prašymą iš naujo.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. P. atstovas advokato padėjėjas M. I. 2021 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas atsiųsti NŽT sprendimus (sprendimą), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu. Prie prašymo pridėta 2021 m. balandžio 28 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp R. P. ir advokato padėjėjo M. I..

20. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 49SD-5268-(14.49.136E) atsisakė advokato padėjėjui M. I. pateikti jo prašomą informaciją.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, jį tenkino, panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo R. P. 2021 m. gegužės 10 d. prašymą iš naujo.

22. Advokatų (advokatų padėjėjų) veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

23. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Jo dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis – nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas. Taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentavimui (žr., pvz., 2006 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje A11-1026/2006, 2008 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-938/2008, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2655/2012).

25. Advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2719/2012, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

27. Pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turėjo įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgiant į tai, spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

28. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

29. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas minėtų procesinės teisės normų nuostatas, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo materialiniu teisiniu suinteresuotumu ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė