dc8020d6-542e-47dd-a0c2-a345765bccb2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-261-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42357-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 73.2.5.5.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovo UAB „AutopaÅ¡tas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „AutopaÅ¡tas“ ieÅ¡kinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančio savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „AutopaÅ¡tas“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo “BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančio savo veiklÄ â€žBTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kovo naudai 15 007,17 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklauso autovežis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas su atsakovu sudarė 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį.

Draudimo polise Nr. TPD 071060 nurodyta, kad apdrausta draudimo rizika, tame tarpe avarija TPD; numatyta besÄ lyginė iÅ¡skaita – 700 Lt; draudimo variantas – su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma. Poliso pastabose nurodyta, kad autovežio su antstatu vertė sutarties sudarymo dienai pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ patvirtinimÄ yra 52 000 Lt. 2012-11-14 autoįvykio metu ieÅ¡kovui priklausantis automobilis buvo apgadintas ir apdraustai transporto priemonei padaryta 42 881,17 Lt dydžio žala be PVM.

Å i suma paskaičiuota įvertinant 40 proc. nusidėvėjimÄ . Nurodė, kad atsakovas sutiko sumokėti tik dalį žalos (draudimo iÅ¡mokos) – 29 588 Lt, kadangi atsakovas nurodė, jog sutarties 1.12 p. nurodytas nevisiÅ¡kas draudimas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sumažino draudimo iÅ¡mokÄ iki 29 588 Lt sumos bei iÅ¡ jos atėmė 700 Lt dydžio iÅ¡skaitÄ ir 1 014 Lt sumÄ , kuriÄ užskaitė kaip įmokÄ , kuri nebuvo sumokėta. IÅ¡ viso atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 27 874 Lt. Atsakovas 2013-04-25 raÅ¡tu nurodė, kad draudimo iÅ¡mokos nemokės, nes transporto priemonė apdrausta nepilna verte, kadangi rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo metu buvo 75 073 Lt, o draudimo sutartyje nurodyta rinkos vertė – 52 000 Lt.

Mano, kad toks atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas, todėl iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 15 007,17 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas pats nurodė transporto priemonės rinkos vertę pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ nurodytas vertes, Å¡ia verte turtas ir apdraustas. Jokių duomenų, kad transporto priemonė bÅ«tų apdrausta ne visiÅ¡ku draudimu, nėra. Nurodė, kad remontas, atmetus 40 proc. naujų detalių vertę, yra mažesnis nei draudimo suma. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas su atsakovu susitarė, jog transporto priemonės vertė (rinkos vertė) yra 52 000 Lt, ir Å¡i vertė yra lygi transporto priemonės draudimo sumai.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo buhalterinius dokumentus, susijusius su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įsigijimu, t. y. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , bankinių mokėjimų iÅ¡raÅ¡us.

Nurodė, kad 2012-08-02 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 071060, draudimo apsaugos laikotarpis 2012-08-02 – 2013-08-01 (2012-11-28 nutraukta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu) su 1 352 Lt draudimo įmoka, 700 Lt dydžio besÄ lygine iÅ¡skaita bei 52 000 Lt dydžio Å¡alių susitarta draudimo suma. Draudimo suma Å¡alių susitarimu buvo nustatyta pagal vidutinę autovežio – važiuoklės su antstatu rinkos kainÄ 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad draudimo įmoka buvo apskaičiuota draudimo sumÄ padauginus iÅ¡ ieÅ¡kovui pritaikyto 2,6 proc. tarifo, todėl draudimo suma yra faktorius, tiesiogiai įtakojantis draudimo įmokos dydį. 2012-11-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė.

Dėl Å¡io įvykio atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 27 874 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat 1 000 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės transportavimo paslaugas. Draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota ir ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta dalis jo patirtų nuostolių, proporcinga draudimo sumos ir vertės santykiui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, susitardamas su atsakovu dėl 52 000 Lt draudimo sumos, žinojo, jog tai nėra jo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) vertė, o nevisiÅ¡ko draudimo pasekmės yra įtvirtintos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.12 p. Å alys susitarė dėl konkrečios transporto priemonės vertės (52 000 Lt) ir atitinkamai draudimo sumos, nors tikroji transporto priemonės rinkos vertė yra daugiau nei 20 000 Lt didesnė.

Å iuo atveju nepriklausomas vertintojas žalos dydį nustatinėjo atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės vertė yra 73 100 Lt, tačiau Å¡alys buvo susitarusios, jog transporto priemonė bus draudžiama mažesne verte, todėl žalos dydis bÅ«tent ir turėjo bÅ«ti nustatytas ne nuo realios, o proporcingai nuo mažesnės Å¡alių susitartos transporto priemonės vertės. Apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas rėmėsi Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 017, galiojusiomis draudimo sutarties sudarymo momentu.

Pažymėjo, kad sudarant sutartį ieÅ¡kovo transporto priemonė buvo drausta tik 69 proc. dydžio realios jos vertės sumai, todėl nustatyta transporto priemonės draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui dalį jo patirtų nuostolių, proporcingÄ draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartyje nurodyta transporto priemonės draudimo suma – 52 000 Lt, o draudimo vertė (pinigais iÅ¡reikÅ¡ta draudžiamojo turto vertė) nenurodyta, todėl svarbu nustatyti, ar draudimo suma ir draudimo vertė sutampa. Teismo vertinimu, tik tokios sutapties atveju galima spręsti, kad Å¡alys susitarė dėl visiÅ¡ko draudimo. Teismas pažymėjo, kad tÄ aplinkybę, jog draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės rinkos vertė virÅ¡ijo 70 000 Lt, patvirtina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, taip pat tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai:

UAB „Auto balt“ transporto vertinimo ataskaitos. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, žinodamas realiÄ draudžiamos transporto priemonės rinkos vertę (virÅ¡ 70 000 Lt), turėdamas patirties draudimo santykiuose, nes draudė ir kitus 8 automobilius, negalėjo tikėtis, kad nurodžius mažesnę draudimo sumÄ (52 000 Lt) gaus didesnę draudimo apsaugÄ , nes mažesnės draudimo sumos nurodymas tiesiogiai susijęs su draudimo įmokos dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Å¡alys susitarė dėl nevisiÅ¡ko draudimo.

Taip pat teismas nurodė, kad Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.12 p. yra įtvirtintos nevisiÅ¡ko draudimo pasekmės, numatant, kad kai nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas iÅ¡moka iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Todėl teismui konstatavus, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl nevisiÅ¡ko draudimo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokos dydį minėta Taisyklių nuostata atsakovas vadovavosi pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas UAB „AutopaÅ¡tas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju yra tik vartotojas, o atsakovas – verslininkas. Nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas yra apdraudęs dar 8 automobilius, jis nėra laikomas patyrusiu draudimo santykių dalyviu, todėl kilus ginčui sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai.

Pažymėjo, kad sutartyje nebuvo nurodyta, jog transporto priemonė draudžiama nepilnu draudimu, o transporto priemonės vertė nustatyta ne ieÅ¡kovo, o atsakovo iniciatyva. Pažymėjo, kad draudiminio įvykio metu transporto priemonei padaryta žala – 42 881,17 Lt, yra mažesnė, nei sutarta transporto priemonės draudimo suma. Nurodo, kad Å¡iuo atveju draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienÄ (ne draudimo sutarties sudarymo dienai).

Pažymėjo, kada bÅ«tent atsakovas sutartyje nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė draudimo dienai yra 52 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į individualiai nustatytas draudimo sÄ lygas ir netinkamai aiÅ¡kino draudimo sutartį. Pažymėjo, kad draudimo suma sutampa su transporto priemonės rinkos verte autoįvykio dienai ir Å¡iÄ vertę nustatė turto vertintojas. Taip pat pažymėjo, kad draudiminis įvykis įvyko po dviejų mėnesių nuo draudimo sutarties sudarymo, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotinas.Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad apeliantas nėra vartotojas, nes jis yra juridinis asmuo, be to, jis dirba transporto srityje, yra vežėjas, todėl laikytinas patyrusiu rinkos dalyviu. Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, draudimo suma buvo nustatyta ne atsakovo, o Å¡alių susitarimu, bet to, pats apeliantas teismo posėdžio metu ne kartÄ akcentavo, kad draustos transporto priemonės vertė yra didesnė nei 70 000 Lt, todėl akivaizdu, jog jis puikiai žinojo, kad draudimo sutartimi Å¡alys susitarė dėl mažesnės transporto priemonės vertės. Nurodo, kad draudimo polise Å¡alys susitarė dėl konkrečios transporto priemonės vertės (52 000 Lt) ir atitinkamai draudimo sumos, nors tikroji transporto priemonės rinkos vertė yra daugiau nei 20 000 Lt didesnė.

Šiuo atveju nepriklausomas turto vertintojas žalos dydį nustatinėjo atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės vertė yra 73 100 Lt, tačiau šalys buvo sutarusios, jog transporto priemonė bus draudžiama mažesne verte, todėl ir žalos dydis turėjo būti nustatytas ne nuo realios, o nuo proporcingai mažesnės šalių numatytos transporto priemonės vertės. Pažymėjo, kad transporto priemonės rinkos vertė įvykio dienai yra 73 100 Lt. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl to, jog atsakovas neturi skaičiuoti transporto priemonės nusidėvėjimo, dėl to mano, kad šie teiginiai nevertintini.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Autopaštas“ ieškinį atmetė ir konstatavo, jog 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Nr. TPD 071060 šalys susitarė dėl nevisiško draudimo.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-08-02 Å¡alys sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 071060, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Ä®vykus draudiminiam įvykiui, atsakovas apskaičiavo transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ (42 881,17 Lt) ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 27 874 Lt. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar tarp Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje Å¡alys susitarė dėl visiÅ¡ko, ar nevisiÅ¡ko draudimo.

Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju yra tik vartotojas, o atsakovas – verslininkas, todėl kilus ginčui sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p. nurodyta, jog vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiÅ¡kia savo valiÄ pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugÄ asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.;

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas UAB „Autopaštas“ yra juridinis asmuo, Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį sudaręs verslo tikslais, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovas laikytinas vartotoju, o tarp šalių sudaryta draudimo sutartis – vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, minėti ieškovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog šalys 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Nr. TPD 071060 susitarė dėl nevisiško draudimo.

Nurodo, kad sutartyje nebuvo nurodyta, jog transporto priemonė draudžiama nepilnu draudimu, o transporto priemonės vertė (draudimo suma) nustatyta ne ieÅ¡kovo, o atsakovo iniciatyva. Pažymėtina, kad Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.11 p. apibrėžta draudimo sumos sÄ voka, numatant, jog tai draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali virÅ¡yti draudimo iÅ¡moka. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iÅ¡ turto draudimo sutarčių ypatumų yra draudimo vertės kategorija, kuri yra svarbi nustatant draudimo sumÄ , draudimo įmokÄ ir draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo vertės kategorija yra susijusi su draudimo interesu. Draudimo intereso, kurį draudžia draudėjas, vertė vadinama draudimo verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, kai individualiose sutarties sÄ lygose nurodyta draudimo vertė ir draudimo iÅ¡mokos suma sutampa, ir jei Å¡ios sÄ lygos draudikas nenuginčijo, nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡alys susitarė dėl nevisiÅ¡ko draudimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).

Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimÄ /polisÄ , kuriame nurodyta, jog transporto priemonės vertė (draudimo suma) sudaro 52 000 Lt, pasirašė abi ginčo Å¡alys, t. y. tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, dėl to Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog transporto priemonės vertė buvo nustatyta vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktose UAB „Auto balt“ vertinimo ataskaitose nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė sudaro 73 100 Lt (b. l. 12-25), taigi, darytina iÅ¡vada, kad tikroji sutarties draudimo vertė yra bÅ«tent 73 100 Lt.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė buvo didesnė nei nurodyta draudimo sutartyje. Taigi, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas žinojo apie didesnę transporto priemonės rinkos vertę, tačiau Å¡alys tarpusavio susitarimu draudimo sutartyje nurodė mažesnę turto rinkos vertę (draudimo sumÄ ), tokiu bÅ«du prisiimdamos tam tikras Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 017 nurodytas pasekmes.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad draudimo vertė ir draudimo suma, nurodyta tarp Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje, sutampa ir dėl to Å¡alys susitarė dėl visiÅ¡ko draudimo. Be to, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis nėra laikomas patyrusiu draudimo santykių dalyviu, nes, minėta, ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, vežėjas, veikiantis transporto srityje, turintis patirties draudimo santykiuose, t. y. nuo 2012 m. ieÅ¡kovas jau yra apdraudęs ir kitus 8 automobilius.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip patyręs rinkos dalyvis, sulygdamas su atsakovu dėl draudimo sutarties sÄ lygų ir bÅ«tent atitinkamomis sÄ lygomis pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį, negalėjo tikėtis, kad nurodžius mažesnę draudimo sumÄ (52 000 Lt), jis gaus didesnę draudimo apsaugÄ . Teisėjų kolegija taip pat, atsižvelgdama į tai, jog draudiminis įvykis įvyko praėjus trims mėnesiams po draudimo sutarties sudarymo, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į individualiai nustatytas draudimo sÄ lygas, kuriose numatyta, kad transporto priemonės draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienÄ , kuri sudaro žymiai mažesnę sumÄ .

Pažymėtina, kad jau aukščiau minėtose UAB „Auto balt“ vertinimo ataskaitose, sudarytose 2012-11-26, nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė prieÅ¡ apgadinimÄ â€“ 73 100 Lt, tuo tarpu draudiminis įvykis, bylos duomenimis, įvyko 2012-11-14. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, jog Å¡iuo atveju neskaičiuotinas ir transporto priemonės nusidėvėjimas, pažymi, jog jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių argumentų ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepateikė.

Be to, nusidėvėjimas yra numatytas ir tarp Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje, pasiraÅ¡ytoje abiejų ginčo Å¡alių, dėl to dėl aukščiau iÅ¡dėstytų apelianto teiginių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „AutopaÅ¡tas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, kad tokios iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to Å¡is atsakovo praÅ¡ymas yra netenkinamas. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo UAB „AutopaÅ¡tas“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Laima Gerasičkinienė                                                                            JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                            Dainius Rinkevičius