Legislator Case Law & Legislation
dc7f621a-7fde-4c52-8e63-252a60cc10b7 AI generated

Appeal court reduces one defendant's sentence from 14 to 13 years while dismissing the other's appeal and legal aid claim.

Case Number dc7f621a-7fde-4c52-8e63-252a60cc10b7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment by reducing the sentence for defendant L. K. from 14 to 13 years while dismissing the appeal of defendant A. K. The court found that L. K.'s financial situation and the length of his remaining sentence justified a reduction, whereas A. K. had already received legal aid for a lengthy prison term. Consequently, the court denied the request for reimbursement of legal aid costs for A. K., ruling it inconsistent with the state's duty to ensure defense rights.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 2 punkto; When a defendant has already received state-funded legal aid for a lengthy prison term, a subsequent claim for reimbursement of those costs is generally inadmissible as it conflicts with the court's duty to ensure defense rights.

Keywords

AI generated
sentencing reduction legal aid costs reimbursement claim appellate review combined punishment defense rights financial situation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punkto
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies 2 dalies 5 dalies 2 punkto
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies

Cited Case Law

AI generated
Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2021
Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-628/2021
Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021
Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021
Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-579/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07911-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.9; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam L.

K., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo Antano Cemnolonsko bei nuteistojo L. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo: A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. K. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų. L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų. Solidariai iÅ¡ A.

K. ir L. K. priteista: - nukentėjusiajai D. M. 2 543,23 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - nukentėjusiajai D. Z. M. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; - nukentėjusiajam K. M. 1 440 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ L. K. valstybės naudai priteista 630 Eur už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 076,81 Eur ekstradicijos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. K. ir L. K. nuteisti už tai, kad 2020 m. vasario 23 d., apie 01.20 val., Panevėžyje, StaniÅ«nų gatvėje, ties namu Nr. 66, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septyniolika smÅ«gių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvÄ , padarydami poodines kraujosruvas plaÅ¡takose ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus plaÅ¡takose, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir deÅ¡inio akytkaulio lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, dėl ko nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtÄ â€“ pilkos spalvos grandinėlę už 100 Eur.

Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei 180 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. K. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, yra pagrįstos spėjimais ir prielaidomis.

Pažymima, kad baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltininko naudai) principai, kurie draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. 2.2. Teigia, kad jo (L. K.) pozicija dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – jis neprisipažino, kad nei pats vienas, nei veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu rankomis sudavė nors vienÄ smÅ«gį S. M. ar jam spyrė, taip pat neprisipažino, jog turėjo tikslÄ pagrobti S. M. turtÄ bei, kad matydamas kito nuteistojo – A.

K. veiksmus, jiems pritarė. L. K. nuoširdžiai nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes, nuteistojo parodymai byloje nebuvo paneigti jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais. 2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitas nuteistasis – A. K. tik apklausiamas teisme nurodė aplinkybes, apkaltinančias L. K., be to, teisme duoti šio nuteistojo parodymai prieštarauja ne tik jo paties (L. K.) parodymams, bet ir kitoms byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, A. K. visiškai nelogiškai aiškino judėjimo kryptis einant link S. M. užpuolimo vietos. 2.4.

Apelianto nuomone tai, kad bÅ«tent kitas nuteistasis – A. K. užpuolė S. M., jį sumušė ir tokiu bÅ«du nužudė bei pagrobė nukentėjusiojo grandinėlę, galima spręsti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių visumos. A. K. jau iki S. M. nužudymo buvo teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , o ikiteisminio tyrimo metu dar kartÄ buvo nuteistas už kitÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vykio vakarÄ Ä¯ barÄ â€žMeida“ A. K. atėjo po eilinių muÅ¡tynių.

Apie pakankamai agresyvų kito nuteistojo elgesį galima spręsti ir iÅ¡ liudytojo J. B. parodymų, S. T. (S. T.) pateikto vaizdo įraÅ¡o, tuo tarpu jis pats (L. K.) į agresijÄ niekada nebuvo linkęs. Be to, prieÅ¡ įvykį bÅ«tent A. K. kažkodėl aktyviai siekė bendrauti su nukentėjusiuoju S. M. (tarnybinis praneÅ¡imas, 3 t., b. l. 1), po nužudymo bÅ«tent nuteistasis A. K. aktyviai siÅ«lė pirkti iÅ¡ S. M. pagrobtÄ grandinėlę (liudytojų D. Ž., J. B. parodymai). Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jau po to, kai jam buvo pasiÅ«lyta pirkti grandinėlę, visiems atėjus į butÄ , A.

K. pradėjo elgtis agresyviai, tuo tarpu kitas jaunuolis (tai yra jis pats – L. K.) buvo santÅ«rus ir ramus (2 t., b. l. 131, 132). Taigi ne L. K., o kitam nuteistajam buvo reikalingas svetimas turtas, pats skundo autorius teigia turto likimu visiÅ¡kai nesidomėjęs (kaip nurodė J. B., paliko A. K. su pagrobta grandinėle pas jį namuose, o pats iÅ¡vyko). Å ios aplinkybės patvirtina, kad L. K., prieÅ¡ingai nei kitas nuteistasis, neturėjo jokio motyvo smurtauti prieÅ¡ S. M. ar užvaldyti jo turtÄ . 2.5. Skunde nurodoma, kad S. M. kraujo ir biologinių pėdsakų ant nuteistojo L.

K. rūbų galėjo atsirasti, kai skundo autorius bandė išskirti A. K. ir S. M., toks pėdsakų patekimo ant rūbų mechanizmas nėra paneigtas jokiais įrodymais. Tuo tarpu byloje esantys vaizdo įrašai yra neinformatyvūs. Net ir specialaus tyrimo metu apdorojus šiuos įrašus, jie nėra tinkami nei vaizdų, nei identifikaciniams tyrimams (4 t., b. l. 164-165). Vaizdo įrašuose matomi tik sunkiai įžiūrimų siluetų atskiri judesiai, tačiau identifikuoti, kuris asmuo ir kokius konkrečius veiksmus atliko, neįmanoma.

DNR pėdsakai ir minėti vaizdo įraÅ¡ai nėra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai L. K. kaltei pagrįsti. 2.6. Taip pat skunde nesutinkama su jam paskirta bausme, kuri vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta. PraÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad L. K. nusikalto pirmÄ kartÄ , byloje nenustatyta jokių jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, nuteistasis tiek iki įvykio, tiek ir po to dirbo Norvegijoje, rÅ«pinosi neįgaliu, sunkia onkologine liga sergančiu, tėvu. Nors padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes, bet iÅ¡ nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio.

Skunde, remiantis teismų praktika kitose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018 kaltininkas už padarytas 4 nusikalstamas veikas buvo nubaustas 11 metų laisvės atėmimo bausme, o kitas ne kartÄ teistas asmuo – 15 metų laisvės atėmimo bausme, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-222/2017 už nužudymÄ esant dviem veikÄ kvalifikuojantiems požymiams asmeniui buvo paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė), pažymima, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose paprastai skiriama recidyvistams ir padariusiems daugiau nusikalstamų veikų.

Apelianto nuomone, įvertinus nurodytas jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, teismų praktikÄ bei tai, kad už nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymo leidėjas numatė bausmę nuo 8 metų laisvės atėmimo, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga ir aiÅ¡kiai per griežta, todėl Å¡velnintina.

3. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti A. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis A. K. atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Å¡io asmens kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pagrįsta tik prielaidomis. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyti motyvai, vartojant tokias frazes kaip „sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti“ arba „galėjo suduoti smÅ«gius“ ir pan. 3.2.

Skunde pažymima, kad A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme savo kaltės dėl S. M. nužudymo ir plėšimo nepripažino. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusiojo nemušė, bÅ«tent L. K. užpuolė, sumušė ir tokiu bÅ«du galėjo nužudyti S. M., kai tuo tarpu A. K. tik atitraukinėjo L. K. nuo nukentėjusiojo, kad Å¡is jo daugiau nebemuÅ¡tų. Kaip paaiÅ¡kino A. K., vėliau, jau nuėjus iÅ¡ įvykio vietos, L. K. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė grandinėlę, kuriÄ jis (A.

K.) paėmė. Skundo autorius vertinimu, jo ginamojo parodymai byloje nebuvo paneigti. 3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ant A. K. striukės deÅ¡iniosios rankovės ir džinsinių kelnių kleÅ¡nės bei užpakalinėje deÅ¡inėje pusėje nukentėjusiojo kraujo dėmių buvimas paaiÅ¡kinamas tuo, kad S. M. kraujas ant A. K. rÅ«bų galėjo patekti, kai jis bandė atitraukti kitÄ nuteistÄ jį – L. K. nuo nukentėjusiojo ir kai buvo užgriuvęs ant nukentėjusiojo S. M.. Byloje liko nepaneigti ir nuteistojo A.

K. paaiÅ¡kinimai dėl rankų sužalojimų ir kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, kurie nuteistajam buvo padaryti dar prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį apie 19 val. įvykusio konflikto metu. Be to, A. K. neneigė, kad S. M. galėjo jam suduoti smÅ«gį į akį, kai Å¡is nuteistasis bandė nuo nukentėjusiojo atitraukti nuteistÄ jį L. K.. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepatvirtina ir byloje iÅ¡tirti vaizdo įraÅ¡ai, kurie yra nekokybiÅ¡ki ir neinformatyvÅ«s, vaizdo įraÅ¡uose matomi tik aktyviai judančių kelių asmenų siluetai ir negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie kiekvieno iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų padarytus veiksmus.

Bandymas atitraukti asmenį, kad šis nemuštų kito asmens, taip pat yra aktyvūs, o ne pasyvūs veiksmai.

4. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu A. K. atžvilgiu. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų baudžiamosios bylos duomenų, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitas nuteistasis – L. K. parodymus teisme davė skaitydamas iš lapų, iš to galima spręsti, jog tokiu būdu šis nuteistasis siekė išvengti atsakomybės. 4.2. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. K. yra visų nusikaltimų iniciatorius, kad nėra saistomas socialiniais ryšiais. Priešingai, nuteistasis su šeimos nariais palaiko ryšį, bendraudamas telefonu, susirašinėdamas laiškais, artimieji jam siunčia pinigų.

Be to, skiriant bausmę, vien nusikaltimo sunkumo nepakankama pagrįsti griežčiausios bausmės taikymui. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad turi Å¡eimÄ , su Å¡eimos nariais palaiko ryÅ¡ius, įkalinimo įstaigoje mokosi, dalyvauja aktyvaus užimtumo programose, yra jauno amžiaus. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė vertinama kaip per griežta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. K. gynėjas prašė jo ir nuteistojo skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. K. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, L. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. A. K. ir L. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septyniolika smÅ«gių nukentėjusiajam S. M.

į rankas ir galvÄ , dėl patirtų sužalojimų (nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo) nukentėjusysis mirė. Tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose nuteistieji kaltę dėl S. M. nužudymo verčia vienas kitam, abu teigdami, jok smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo – A. K. nurodo bandęs iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius S. M. ir L. K., atitinkamai L. K. teigia bandęs iÅ¡skirti A. K. ir nukentėjusįjį S. M.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas L.

K. ir A. K. kaltės klausimÄ dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek juos teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (pačių nuteistųjų parodymus, byloje esančius vaizdo įraÅ¡us, nukentėjusiojo biologinius pėdsakus, rastus ant nuteistųjų rÅ«bų, liudytojų parodymus ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nei vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, A.

K. ir L. K. kaltė dėl savanaudiškų paskatų nužudžius S. M., teisėjų kolegijos vertinimu, yra įrodyta.

7. Tokioje situacijoje, kai be pačių įvykio dalyvių (A. K. ir L. K.), kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojimo aplinkybes, nėra, labai svarbu tinkamai įvertinti vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus tiek A. K., tiek L. K. veiksmus (elgesį) iki nusikalstamų veikų padarymo, jų padarymo metu ir po to. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius, Å¡alia įvykio vietos buvusiomis vaizdo stebėjimo kameromis padarytus, įraÅ¡us, pagrįstai pažymėjo, jog Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai nėra informatyvÅ«s konkretiems asmenims identifikuoti (tuo tarpu vaizdo stebėjimo kamerų, esančių prie baro „Meida“, užfiksuotus nuteistųjų konkrečius veiksmus, elgesį galima identifikuoti), tačiau įvertinęs nuteistųjų paaiÅ¡kinimus dėl atėjimo ir išėjimo iÅ¡ baro „Meida“, įsėdimo į taksi, vėliau – bėgimo paskui nukentėjusįjį (t. y. jog Å¡ios parodymų metu nuteistųjų nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos ir vaizdo įraÅ¡uose), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įraÅ¡uose užfiksuoti bÅ«tent nukentėjusysis bei A.

K. ir L. K.. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat neneigia, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti jie patys. Visgi apeliantai teigia, jog vaizdo įrašų turinys nėra pakankamai informatyvus ir nepagrindžia jų kaltės (2.5. ir 3.3. punktai).

8. Skundžiamame nuosprendyje yra nuosekliai aptarta įvykių eiga remiantis pateiktais vaizdo įrašais (nuosprendžio 19.3. punktas) – jog iš baro „Meida“ nukentėjusysis išėjo 01:09:21 val. ir nuėjo Staniūnų g. 66 namo kryptimi. Už mažiau nei pusės minutės ta pačia kryptimi nuėjo ir A. K. bei L. K. (3 t., b. l. 10-26). Praėjus keturioms minutėms jau kitomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, kaip nukentėjusysis praėjo šalia autobusų stotelės ir pasuko link namo Staniūnų g. 66, o už 40 sekundžių paskui S. M. nubėgo vienas nuteistasis, dar po 12 sekundžių – kitas.

Nuo 01:14:22 val. iki 01:27:55 val. nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas (3 t., b. l. 48-56). PrieÅ¡ analizuodama Å¡iuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra du atskiri vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – pirmasis vaizdo įraÅ¡as yra iÅ¡ kameros, kuri nukreipta skersai gatvės link autobusų stotelės ir pastato StaniÅ«nų g. 66 deÅ¡inės pusės kampo (Merge20200223_0100-0200(3)), bÅ«tent Å¡iame vaizdo įraÅ¡e matyti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojančių asmenų siluetai, antrasis vaizdo įraÅ¡as yra iÅ¡ kameros, kuri nukreipta tiesiai į minėtÄ autobusų stotelę ir pastatÄ StaniÅ«nų g. 66 (Merge20200223_0100-0200(4)), Å¡iame įraÅ¡e pats įvykis nėra matomas, tačiau pakankamai aiÅ¡kiai matyti, kaip link įvykio vietos eina nukentėjusysis, o paskui jį, vienas po kito, nubėga du asmenys.

Sugretinus šiuos du vaizdo įrašus galima spręsti tiek dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo trukmės, tiek dėl tam tikrų aktualių šiai bylai smurto naudojimo aplinkybių.

9. Fizinis smurtas nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu buvo vartojamas ties pastatu, esančiu Staniūnų g. 66, Panevėžyje. Nukentėjusysis autobusų stotelę šalia pastato, prie kurio jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, praėjo 01:13:31 val., link neapšviestos pastato dalies jis pasuko 01:14:05 val., iš karto po to, kai S. M. atsidūrė neapšviestoje teritorijoje, paskui jį nubėgo vienas nuteistasis (01:14:10 val.), o po kelių sekundžių – ir kitas (01:14:17 val.) (Merge20200223_0100-0200(4)).

Kitame, prastesnės kokybės vaizdo įraše, matyti, kaip 01:14:12 val. prie nukentėjusiojo pribėgo vienas asmuo, vyko grumtynės, o netrukus, 01:14:20 val., pribėgo ir antras asmuo. Toliau vaizdo įraše tam tikrais momentais išryškėja du siluetai, kurie po kelių sekundžių vienas po kito pritūpia prie galimai pargriauto nukentėjusiojo (nuo 01:14:42 val. iki 01.15.00 val., nuo 01:15:29 val. iki 01:15:32 val., nuo 01:16:07 val. iki 01:16:26 val., nuo 01:16:42 val. iki 01:16:51 val., nuo 01:18:33 val. iki 01:19:32 val., nuo 01:20:06 val. iki 01:20:12 val.), vėliau vaizdo įraše tam tikrais momentais taip pat galima įžiūrėti du siluetus (01:23:10 val., 01:26:38 val., 01:27:10 val., 01:27:45 val. (Merge20200223_0100-0200(3)).

Galiausiai 01:35:10 val. į autobusų stotelę iÅ¡ įvykio (smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojimo) vietos grįžo pirmasis asmuo, 01:37:12 val. pasirodo grįžtantis ir antrasis (Merge20200223_0100-0200(4)). Nors vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį veiksmai, iÅ¡ties nėra geros kokybės (Merge20200223_0100-0200(3)), jame, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi pakankamai aiÅ¡kiai matyti, jog fizinio pobÅ«džio smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja du asmenys.

Jokie asmens atitraukimo, asmenų atskyrimo vienas nuo kito veiksmai, kurie galėtų patvirtinti nuteistųjų keliamas versijas dėl bandymo išskirti kontaktuojančius asmenis, vaizdo įraše neužfiksuoti.

10. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas A. K. ir L. K. iÅ¡keltas versijas dėl bandymo tik atitraukti smurtaujantį asmenį nuo S. M., pagrįstai vertino ir smurto naudojimo trukmę, kuri, remiantis aptartų vaizdo įrašų duomenimis, yra daugiau nei deÅ¡imt minučių. Nors abu nuteistieji teigia, jog smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, nei vienas iÅ¡ jų taip pat nesiėmė įprastų tokiais atvejais priemonių, kad asmeniui, kurio atžvilgiu intensyviai smurtaujama (S. M. kÅ«ne užfiksuota ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių), bÅ«tų suteikta pagalba – neiÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nų, greitosios medicinos pagalbos, nenuvežė jo į artimiausiÄ medicinos įstaigÄ , tiesiog paliko nukentėjusįjį gulėti neapÅ¡viestoje vietovėje, tamsiu paros metu, kuomet žmonių judėjimo toje vietoje tikimybė yra minimali, t. y. nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti norÄ padėti nukentėjusiajam.

11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje buvo rasti pakankamai plačiai, ne vienoje vietoje išmėtyti nukentėjusiojo daiktai – suplėšyta striukė, batas, akinių rėmelis su vienu akinių stiklu, akinių stiklas, striukės gobtuvas (1 t., b. l. 17-59). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog toks nukentėjusiojo daiktų išsidėstymas rodo, jog S. M. priešinosi, judėjo, nebuvo pargriautas ir mušamas vienoje vietoje.

Aplinkybę, jog nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo vartojamas vienoje vietoje, patvirtina ir byloje esantis, anksčiau aptartas, vaizdo įraÅ¡as, kuriame tam tikrais momentais judančių asmenų siluetų apskritai nematyti (nuo 01:21:25 val. iki 01:22:42 val. (Merge20200223_0100-0200(3)), kas patvirtina, jog fizinio poveikio veiksmai nevyko vienoje vietoje, o tam tikru metu buvo persikėlę į vietÄ (as), kurios(ių) vaizdo kamera nefiksuoja. Pažymėtina, jog tokioms smurto pavartojimo aplinkybėms prieÅ¡tarauja abiejų nuteistųjų parodymai, neva vienas iÅ¡ jų pribėgo prie S. M., sudavė tam tikrÄ smÅ«gių skaičių (A.

K. ir L. K., nurodydami vienas kito veiksmus, nurodo skirtingÄ smÅ«gių skaičių) ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡ karto pabėgo. Tiek anksčiau aptarta įvykio trukmė, tiek dideliu perimetru rasti nukentėjusiojo daiktai patvirtina, jog kurį laikÄ tarp S. M. ir nuteistųjų vyko grumtynės, nukentėjusysis gynėsi.

12. Aplinkybę, jog smurtinio pobūdžio veiksmus prieš S. M., siekdami apiplėšti, atliko abu nuteistieji, patvirtina ir nuteistųjų A. K. bei L. K. veiksmai prieš ir po įvykio. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tarp nuteistųjų ir S. M. būtų kilęs konfliktas, byloje nėra – tokių duomenų nenurodė nei liudytoja D. Ž., nei liudytojas J. B. (asmenys, matę ar bendravę su nuteistaisiais ir S. M. bare „Meida“), jokia konfliktinė situacija neužfiksuota ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose prie baro „Meida“.

PrieÅ¡ingai, vaizdo įraÅ¡uose matoma, kaip A. K. draugiÅ¡kai apkabina S. M., jie bendrauja. Be to, nukentėjusiajam tik išėjus iÅ¡ baro „Meida“, paskui jį iÅ¡ karto nuėjo (nusekė) abu nuteistieji. Neilgai trukus, kaip matyti iÅ¡ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų įrašų, nukentėjusysis praėjo pro autobusų stotelę, esančiÄ netoli įvykio vietos, o jam pasukus už pastato StaniÅ«nų g. 66, tai yra link vietos, kurioje jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, paskui nukentėjusįjį vienas po kito nubėgo A.

K. ir L. K.. Jau po S. M. sumuÅ¡imo, prie stotelės grįžo ir ant suoliuko atsisėdo vienas nuteistasis, sulaukė antrojo ir jie abu nuėjo kryptimi, iÅ¡ kurios buvo atėję, t. y. grįžo į barÄ â€žMeida“, kur A. K. bandė parduoti iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtÄ grandinėlę.

13. SavanaudiÅ¡kas nuteistųjų paskatas, siekį apiplėšti S. M., kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, patvirtina ir įvykio vietos bei lavono apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusiojo S. M. kelnių kiÅ¡enės buvo iÅ¡verstos, striukės kiÅ¡enės atsegtos, o pati striukė palikta kitoje vietoje, nei rastas S. M.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji, prieÅ¡ palikdami S. M. ir grįždami į barÄ â€žMeida“, atidžiai apžiÅ«rėjo jo rÅ«bus.

Tokie Å¡ių asmenų veiksmai rodo, jog jie siekė surasti bet kokias nukentėjusiojo turėtas materialines vertybes. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat aptartÄ Ä¯vykių eigÄ S. M. išėjus iÅ¡ baro „Meida“, nuteistųjų grįžimÄ Ä¯ tÄ patį barÄ po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo ir bandymÄ parduoti iÅ¡ S. M. pagrobtÄ turtÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iÅ¡ baro A. K. ir L. K. išėjo jau planuodami kartu apiplėšti nukentėjusįjį, kad fizinis smurtas S. M. atžvilgiu buvo vartojamas bÅ«tent Å¡iuo tikslu, t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

14. Aplinkybę, jog smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį intensyviai naudojo abu nuteistieji patvirtina ir ant Å¡ių asmenų rÅ«bų rasti pėdsakai. Specialistui buvo pateiktos A. K. striukė ir džinsinės kelnės bei L. K. striukė ir sportinės kelnės. Tirdamas dėmes ant A. K. rÅ«bų specialistas nustatė, jog ant striukės deÅ¡iniosios rankovės ir džinsinių kelnių kleÅ¡nės bei kelnių užpakalinėje deÅ¡inėje pusėje buvo rastos kraujo dėmės, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu; ant L.

K. sportinių kelnių dešiniosios klešnės užpakalinėje išorinėje pusėje ir jo striukės dešiniosios rankovės išorinės pusės taip pat buvo rasta kraujo ir rudos spalvos dėmės – vienos jų genotipas sutapo su S. M. genotipu, kitoje dėmėje rasta S. M. biologinių pėdsakų (4 t., b. l. 106-112). L. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jo kontaktas su nukentėjusiuoju apsiribojo S. M. ir A. K. skyrimu, S. M. smūgiu jam (L. K.) bei po to sekusiu nukentėjusiojo pastūmimu, tuo tarpu A.

K. apklausiamas nurodė tiesiog bandęs atitraukti L. K. nuo nukentėjusiojo. Kaip matyti, patys nuteistieji, duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog kiekvieno jų kontaktas su nukentėjusiuoju buvo minimalus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio minimalaus kontakto su nukentėjusiuoju metu, kaip jį apibūdina tiek A. K., tiek L. K., nukentėjusiojo S. M. kraujas ir kiti biologiniai pėdsakai negalėjo atsirasti būtent ant rūbų vietų, dengiančių kūno vietas – rankas, kojas, kuriomis suduodami smūgiai, spiriama, t. y. ant dešinės kojos ir dešinės rankos.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. M. kraujas buvo rastas ant specifinių rÅ«bų dalių, kontakto (smÅ«gių sudavimo) metu rÅ«bams esant labai arti pavirÅ¡iaus, su kuriuo kontaktuojama, t. y. atliekant smÅ«gius deÅ¡ine ranka ir spiriant deÅ¡ine koja nukentėjusiajam į veidÄ , taigi apeliaciniuose skunduose keliama versija dėl S. M. kraujo ir biologinių pėdsakų atsiradimo ant nuteistųjų rÅ«bų atmetama kaip nepagrįsta bei prieÅ¡taraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė L. K. ir A. K. parodymus viso proceso metu ir pagrįstai juos atmetė kaip nenuoseklius, nesutampančius ne tik tarpusavyje, bet prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams (skundžiamo nuosprendžio 19.5. – 19.8. punktai). Su tokiomis išvadomis apeliantai nesutinka (2.2., 3.2. šio nuosprendžio punktai). 15.1. Nors L. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo pozicija dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo viso proceso metu buvo nuosekli ir jis nuoširdžiai nurodė visas jam žinomas aplinkybes (2.2. punktas), tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė L. K. parodymų nenuoseklumÄ â€“ jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė skirtingas konflikto priežastis (nagrinėjant bylÄ teisme teigė, jog konfliktinė situacija susidarė prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ baro „Meida“, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog konfliktas su S. M. kilo jiems jau einant namo, netoli įvykio vietos), ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo aplinkybes dėl grįžimo į barÄ â€žMeidÄ â€œ po įvykio.

Kaip teigė L. K. viso proceso metu, A. K. vartojo smurtÄ S. M. atžvilgiu vienoje vietoje ir pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ (pirmosios instancijos teisme Å¡is nuteistasis nurodė, jog smurto veiksmai truko apie dvi minutes). Tačiau tokios Å¡io nuteistojo nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ne tik vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotoms, nekeliančioms abejonių, aplinkybėms (iÅ¡ kurių akivaizdu, kad smurtinio pobÅ«džio veiksmai truko ilgiau nei deÅ¡imt minučių), bet ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotiems duomenims, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis gan ilgai prieÅ¡inosi, bandė iÅ¡vengti fizinio poveikio veiksmų, judėjo, dėl ko jo daiktai rasti skirtingose vietose (kaip jau minėta, atskirai rasti nukentėjusiojo batas, jo akiniai, striukės gobtuvas ir pati striukė).

Taigi L. K. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi ne tik dėl atskirų detalių, bet ir dėl paties smurto naudojimo aplinkybių. 15.2. Nuteistojo A. K. gynėjas skunde taip pat teigia, jog A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino kaltės dėl S. M. nužudymo ir plėšimo ir tokie jo parodymai, kaip teigia gynėjas, byloje nebuvo paneigti (3.2. punktas). Pirmosios instancijos teismas, kaip ir L. K. atveju, iÅ¡samiai aptarė A. K. parodymų nenuoseklumÄ . Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nuteistasis apskritai neigė dalyvavęs nagrinėjamame įvykyje – pirmos apklausos metu teigė, jog tuo metu, kai S. M. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, buvo namie pas savo tėvÄ (Å¡io asmens gyvenamoje vietoje (6 t., b. l. 19, 20)), papildomos apklausos metu tvirtino, jog buvo namie pas savo mamÄ (6 t., b. l. 25, 26).

Tik duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis pripažino dalyvavęs kaltinime nurodytame įvykyje ir nurodė, jog su L. K. ėjo kita gatvės puse nei nukentėjusysis, kuomet pastarasis (L. K.) pradėjo bėgti ir pasivijęs spyrė nukentėjusiajam S. M. į nugarÄ , Å¡is nukrito ant žemės, tuomet pribėgęs A. K. bandė atitraukti L. K. nuo nukentėjusiojo, nugriuvo, paskui abu su kitu nuteistuoju perbėgo sankryÅ¾Ä ir nuėjo atgal į barÄ . PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas, tokius A.

K. parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys – vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurių galima nustatyti tikruosius A. K. atliktus veiksmus. Kaip jau minėta, vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ilgiau nei dešimt minučių trukę fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį, taigi nuteistojo A. K. parodymų dalis dėl smurto trukmės, pobūdžio (jog L. K. tiesiog pribėgo, spyrė S. M., po ko A. K. pabandė juos išskirti, nukrito ir galiausiai kartu su L. K. pabėgo iš įvykio vietos) atmetama kaip prieštaraujanti vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms.

A. K. parodymai dėl įvykio trukmės, kaip ir L. K. atveju, prieštarauja ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotiems duomenims. Antra, vaizdo įraše aiškiai matyti, jog nuteistieji paskui S. M. bėgo ta pačia gatvės puse, kuria ėjo ir pats nukentėjusysis, o po įvykio susitikę ramiai išėjo iš šalia buvusios autobusų stovėjimo stotelės (Merge20200223_0100-0200(4)). Kaip matyti, A. K. parodymai viso proceso metu kito, ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai neigė dalyvavęs nagrinėjamame įvykyje, o duodamas parodymus teisme nors ir pripažino buvęs kartu su L.

K., kaltę vertė pastarajam, pats neigdamas smurto naudojimÄ prieÅ¡ S. M.. Kaip ir kito nuteistojo – L. K. atveju, A. K. parodymai dėl įvykio pagrįstai pripažinti nenuosekliais ir prieÅ¡taringais, prieÅ¡taraujantys objektyvioms bylos aplinkybėms, todėl pagrindo jais vadovautis nėra.

16. L. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, anot skundo autoriaus, patvirtinančios, jog A. K. dar prieÅ¡ įvykį buvo linkęs smurtauti, o nagrinėjamo įvykio dienÄ jis buvo įvardintas kaip agresyvesnis, kas pasak L. K. patvirtina, jog S. M. nužudė bÅ«tent A. K. (2.4. punktas). Atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ankstesni A. K. teistumai gali bÅ«ti aktualÅ«s individualizuojant skiriamÄ bausmę, tačiau lemiamos reikÅ¡mės jo veiksmų vertinimui Å¡ioje byloje neturi. 16.1.

Dar prieÅ¡ smurto nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojimÄ A. K. ir L. K. buvo įlipę į Å¡alia baro „Meida“ stovėjusį taksi automobilį. S. T., Å¡io automobilio vairuotojas, pateikė vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä , kuriame aktualus nuteistųjų, taksi keleivio ir S. T. pokalbis automobilio viduje (3 t., b. l. 40-44). IÅ¡ jo turinio matyti, jog nei vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių nebuvo agresyvus, tiesiog vienas asmuo kalbėjo Å¡iek tiek garsiau. Taksi vairuotojas, liudytojas S. T., nei vieno iÅ¡ automobilyje sėdėjusių vaikinų taip pat neiÅ¡skyrė kaip agresyvaus. 16.2.

Liudytojas J. B., apibÅ«dindamas vaikinus, su kuriais bendravo, nurodė, jog L. K. bare jam pasirodė ramesnis ir tylesnis, mažai bendravo, nurodė daugiau bendravęs su A. K. (iÅ¡muÅ¡tu dantimi vaikinu); atėjus su nuteistaisiais į Å¡io liudytojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , A. K. pradėjo įžūliai elgtis, ėjo į miegamÄ jį, dairėsi aplinkui, klausinėjo, ar J. B. gyvena vienas, tuo tarpu L. K. buvo santÅ«rus ir ramus, jis ilgai neužtruko ir išėjo. 16.3. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, fiksavusio vaizdÄ prie baro „Meida“, matyti, jog su S. M. lauke prie baro bendravo A.

K. (3 t., b. l. 9-26). Liudytoja D. Ž. taip pat nurodė, jog S. M. (lankytojui su akinukais) atėjus į barÄ ir atsisėdus kampe, prie jo priėjo abu jaunuoliai, vėliau nukentėjusysis ir A. K. (vaikinas praskelta lÅ«pa) priėjo prie jos darbo vietos, prašė raÅ¡ymo priemonės ir lapelio.

17. Aptarti duomenys patvirtina, jog įvykio naktį A. K. iÅ¡ties aktyviau bendravo su aplinkiniais – jo balsas garsiau ir aiÅ¡kiau girdimas vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ taksi automobilio, liudytojas J. B. irgi nurodė daugiau bendravęs bÅ«tent su nuteistuoju A. K., jo gyvenamojoje vietoje, kaip teigia Å¡is liudytojas, A. K. taip pat elgėsi drÄ siau nei L. K.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog prie baro „Meida“ su S. M. kalbėjo A. K., liudytoja D. Ž. taip pat patvirtino, kad bare su nukentėjusiuoju irgi daugiau bendravo bÅ«tent Å¡is nuteistasis.

Galiausiai, tiek liudytojui J. B., tiek liudytojai D. Ž. iÅ¡ S. M. pagrobtÄ grandinėlę siÅ«lė pirkti bÅ«tent A. K.. Aptarti vaizdo įrašų duomenys, asmenų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtinta tiesiog aktyvesnį (labiau bendrauti linkusį), bet ne agresyvesnį A. K. elgesį. Aplinkybė, jog nuteistųjų bendravimas su aplinkiniais skyrėsi, A. K. buvo aktyvesnis, labiau bendraujantis, kai tuo tarpu L. K. buvo santÅ«resnis, teisėjų kolegijos vertinimu neturi esminės reikÅ¡mės jų veiksmų vertinimui.

Nors pagal savo bÅ«do bruožus ir elgesį įvykio naktį A. K. ir galėjo bÅ«ti įvykdyto nusikaltimo iniciatorius (tokios iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei nurodoma A. K. skunde, pirmosios instancijos teismas nepadarė), tai jokiu bÅ«du neÅ¡alina L. K. veiksmų pavojingumo. Nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ nuteistųjų buvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius (Å¡ios aplinkybės, iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyti nėra galimybės), teismui nustačius A. K. ir L. K. veiksmų bendrumÄ , jie abu pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

18. A. K. buvo sulaikytas kitÄ dienÄ po S. M. nužudymo, t. y. 2020 m. vasario 23 d. (6 t., b. l. 53). Specialistas, apžiÅ«rėjęs sulaikytÄ jį 2020 m. vasario 24 d., nustatė sužalojimus ant A. K. kÅ«no – kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame dilbyje, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje (su virÅ¡utinio danties netekimu), taip pat nubrozdinimus ant deÅ¡inės rankos (plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ir dvejuose pirÅ¡tuose), kurie galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius rankomis (4 t., b. l. 155).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų D. Ž. ir J. B. parodymus apie tai, kad kraujosruvos A. K. deÅ¡inės akies apatiniame voke jie nepastebėjo, padarė iÅ¡vadÄ , jog apatinio voko sužalojimas atsirado po aptariamo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai, taip pat ir akies sumuÅ¡imas, galėjo atsirasti dar iki nagrinėjamo įvykio. Liudytojai, matę A. K. įvykio vakarÄ , patvirtino, jog jis dar prieÅ¡ S. M. nužudymÄ buvo sužalotas – S. T. (taksi automobilio vairuotojas, pas kurį prieÅ¡ nusikaltimo įvykdymÄ buvo įsėdę nuteistieji) nurodė, jog vienas iÅ¡ vaikinų buvo su pamuÅ¡ta lÅ«pa (2 t., b. l. 36, 37), liudytoja D.

Ž. patvirtino, jog vienas iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡siskyrė sumuÅ¡ta lÅ«pa, jo rankos buvo kruvinos (2 t., b. l. 57, 58), liudytojas J. B. taip pat nurodė, jog vienas iÅ¡ vaikinų buvo su iÅ¡tinusia virÅ¡utine lÅ«pa, iÅ¡muÅ¡tu virÅ¡utiniu priekiniu dantimi (2 t., b. l. 117-119). Taigi A. K., kaip pažymima ir L. K. skunde, į barÄ â€žMeida“ galimai atėjo po muÅ¡tynių, kurių metu jam galėjo bÅ«ti padaryti visi ar dalis sužalojimų, nurodytų anksčiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje.

IÅ¡skyrus iÅ¡muÅ¡tÄ dantį (kurį dar vakaro pradžioje nurodė matęs J. B.), kitų sužalojimų atsiradimo aplinkybių Å¡ioje byloje nustatyti neįmanoma – A. K. ranka galėjo bÅ«ti sužalota ir prieÅ¡ įvykį, ir jo metu, be to, šį nuteistÄ jį minėti liudytojai matė arba tamsiu paros metu, naktį, arba bare „Meida“, prie dirbtinio apÅ¡vietimo, todėl akies voko sužalojimo galėjo ir nepastebėti. Taigi, nors kraujosruva A. K. deÅ¡inės akies apatiniame voke ir rankos sužalojimai, atsižvelgiant į nenustatytÄ jų atsiradimo laikÄ , nepatvirtina Å¡io nuteistojo kaltės vartojant smurtÄ S. M. atžvilgiu, Å¡i aplinkybė visgi nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.

19. L. K., prieÅ¡ingai nei A. K., iÅ¡ karto po įvykio sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nuvykus į Å¡io nuteistojo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo tėvu V. K. ir seserimi A. K. prisistatę asmenys paaiÅ¡kino, kad L. K. 2020 m. vasario 16 d. (tai yra dar iki nagrinėjamo įvykio) iÅ¡vyko į AnglijÄ , tačiau nurodė nežinantys tikslaus jo adreso ir koks L. K. telefono numeris (7 t., b. l. 153, 154). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, L. K. 2020 m. vasario 26 d. iÅ¡ Vilniaus oro uosto iÅ¡skrido į NorvegijÄ (7 t., b. l. 166-170). Toks staigus Å¡io nuteistojo iÅ¡vykimas į kitÄ Å¡alį po įvykio praėjus vos kelioms dienoms, aplinkybė, jog jo Å¡eimos nariai slėpė L. K. buvimo vietÄ , vertinant tokį elgesį kitų iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L. K. pabėgo, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės.

20. Pirmosios instancijos teismui Å¡ioje byloje nepavyko nustatyti kiekvieno nuteistojo suduotų smÅ«gių (spyrių) skaičiaus, tačiau įvykio aplinkybės ir bylos duomenys rodo, kad visos procesinės priemonės tai iÅ¡siaiÅ¡kinti buvo iÅ¡naudotos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose ne visada yra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, ypač tokioje situacijoje, kaip nagrinėjamu atveju – kuomet fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykio nestebint jokiems paÅ¡aliniams asmenims, tamsiu paros metu, pasirinkę tam neapÅ¡viestÄ teritorijÄ , naudojo du asmenys, kurie kaltę dėl smurtinės nukentėjusiojo mirties vertė vienas kitam, teigdami, kad smurto nei vienas, nei kitas apskritai nenaudojo.

Ä®rodinėjimo procese svarbu yra tai, ar bylos įrodymų pakanka nustatyti aplinkybes, atskleidžiančias kiekvieno asmens padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei konstatuoti jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ . Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl A. K. ir L. K. kaltumo ir nustatydamas faktines aplinkybes apie jų dalyvavimÄ nužudant S. M., įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas pagrįstai vertino byloje esančius vaizdo įraÅ¡us, kuriuose nors ir negalima identifikuoti konkretaus smurtÄ naudojančio asmens, tačiau pakankamai aiÅ¡kiai matyti dviejų smurtaujančių asmenų siluetai, naudoto smurto trukmę, po įvykio gan dideliu perimetru rastus nukentėjusiojo daiktus, kas patvirtina, jog vyko grumtynės, ant abiejų nuteistųjų rÅ«bų tose vietose, kuriomis buvo suduoti smÅ«giai (deÅ¡inės kojos ir deÅ¡inės rankos), rastÄ nukentėjusiojo kraujÄ ir kitus biologinius pėdsakus.

Galiausiai, nuteistųjų A. K. ir L. K. veiksmai tiek įvykio metu (nebėgo kviesti pagalbos, policijos ar greitosios), tiek prieÅ¡ ir po įvykio (kartu nusekė paskui nukentėjusįjį, vėliau kartu grįžo į barÄ ) patvirtina, jog jie veikė bendrai. Nužudymo bylose, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikomi nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtį sukėlusius sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-696/2017, 2K-129-697/2018, 2K-167-693/2019).

Taigi, nors ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuris nuteistasis į kuriÄ konkrečiai vietÄ sudavė smÅ«gius S. M., bet atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji, veikdami bendrai, sudavė smÅ«gius (spyrė) S. M. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas ir bet kuris iÅ¡ jų galėjo padaryti mirties priežastimi tapusį sužalojimÄ , todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog bendrai veikę A. K. ir L. K. yra kalti dėl S. M. mirties. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs nuteistųjų savanaudiÅ¡kas paskatas, aplinkybę, jog iÅ¡ S. M. buvo pagrobta grandinėlė, jų veiksmus teisingai kvalifikavo kaip nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei BK 180 straipsnio 1 dalyje, idealiÄ jÄ sutaptį.

Dėl A. K. ir L. K. paskirtų bausmių 21. L. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Kaip bausmės Å¡velninimo motyvus nuteistasis nurodo jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes (jog nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, tiek prieÅ¡, tiek po įvykio dirbo, rÅ«pinasi neįgaliu tėvu), nusikalstamos veikos aplinkybes (veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio) bei teismų praktikÄ bylose dėl nužudymų (2.6. punktas).

22. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiÅ¡kia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį patį nusikaltimÄ , turi bÅ«ti paskirta ir vienoda bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019, 2K-119-689/2020).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Bausmės konkrečiam nuteistajam dydžio nustatymui neturi įtakos kitose (net ir pagal aplinkybes panaÅ¡iose) bylose nuteistiems asmenims paskirtos bausmės. Nors teismų praktika gali bÅ«ti įrankis, apibrėžiantis tam tikras bausmių skyrimo už atitinkamas nusikalstamas veikas gaires, tačiau tai visada yra individualus baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo procesas, kurio rezultatÄ nulemia konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su jÄ padariusiu asmeniu.

Baudžiamasis įstatymas, parenkant konkrečiÄ bausmę už skiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismams nenustato jokio reikalavimo atlikti lyginamÄ jÄ tipinio (rūšinio) nusikaltimo (Å¡iuo atveju kvalifikuoto nužudymo) pavojingumo vertinimo ir Å¡ios rūšies nusikaltimo baudžiamumo analizę, t. y. lyginti vienus kvalifikuotus nužudymus su kitais ir gretinti paskirtų bausmių dydžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Taigi nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl nužudymo neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl skundo autoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo.

23. Kaip numatyta baudžiamajame įstatyme teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020).

24. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų. L. K. už nukentėjusiojo S. M. nužudymÄ buvo paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. numatytos laisvės atėmimo bausmės už šį nusikaltimÄ vidurkis. Teismas, motyvuodamas tokį sprendimÄ , įvertino L. K. asmenybę, jo jaunÄ amžių bei priežastis, galimai sÄ lygojusias veikų padarymÄ , t. y. jog Å¡is asmuo nesimokė, nedirbo, neturėjo tvirtų socialinių ryÅ¡ių, turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus.

Taip pat atsižvelgta į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikų padarymÄ bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio. Nors skunde L. K. teigia, neva nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta anksčiau Å¡iame nuosprendyje (12 punkte), nuteistieji sekė paskui S. M. jau turėdami konkretų tikslÄ â€“ jį apiplėšti. Tokiomis aplinkybės padaryta nusikalstama veika teisėjų kolegijos vertinimu negali bÅ«ti vertinama kaip atsitiktinė, padaryta tiesiog nepalankai susiklosčius aplinkybėms.

IÅ¡skyrus tai, jog L. K. anksčiau neteistas, jokių kitų duomenų, leidžiančių jo asmenybę vertinti teigiamai, byloje nėra. Duomenų apie darbÄ Norvegijoje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateikta nebuvo, Lietuvoje L. K. niekada nedirbo (8 t., b. l. 107, 108). Administracine tvarka jis baustas dėl nusižengimo, susijusio su alkoholinių gėrimų vartojimu (8 t., b. l. 109, 110), Å¡ioje byloje įtakos nusikaltimų padarymui taip pat turėjo pavartotas alkoholis. Galiausiai, kaip jau minėta, buvo nustatytos dvi L.

K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skundo autorius ne tik nesigaili padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, bet ir nukentėjusių asmenų D. M., D. Z. M., K. M. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir net nesistengė atlyginti. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad motyvuodamas L. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmosios instancijos teismas pažeidė BK bendrosios dalies normas, neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių. 24.1.

Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , tiek L. K. asmenybę, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog L. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi numatytam bausmės vidurkiui, t. y. keturiolika metų laisvės atėmimo (nors už veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymÄ , kaip ir nurodė, paskyrė bausmę, artimÄ laisvės atėmimo bausmės už šį nusikaltimÄ vidurkiui).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai, nurodydamas argumentus nusprendė L. K. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ skirti bausmę, artimÄ bausmės vidurkiui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (dėl klaidingo skaičiavimo ar kitų priežasčių) už veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ paskyrė jam laisvės atėmimo bausmės vidurkį, teisėjų kolegija keičia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį ir L.

K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, skiria laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Å¡ios bausmės vidurkiui – trylika metų. Atitinkamai keičiamas ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 2 p.).

25. Motyvuodamas A. K. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Å¡is asmuo nusikalstamas veikas padarė dar bÅ«damas nepilnametis, tačiau jau bÅ«dams ne kartÄ teistas už nusikaltimų nuosavybei ir už su smurtu susijusių nusikalstamų veikų padarymÄ , nusikalstamas veikas padarė bausmės, paskirtos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, nesilaikydamas įpareigojimo bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., be to, bÅ«damas baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , charakterizuojamas neigiamai, nes nesimokė, nedirbo, o atliekant bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitÄ .

Ä®vertinęs A. K. asmenybę teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog aptarti faktoriai sÄ lygojo veikų padarymÄ , jo antivisuomeninės nuostatos buvo nusistovėjusios, kiek tai įmanoma vertinant jo amžių ir turimus įgÅ«džius, jis nesistengė mokytis, taip pat ir dirbti, sÄ moningai nesilaikė probacijos sÄ lygų, kas ir sÄ lygojo, ypač pavartojus alkoholio, nusikaltimų padarymÄ . Ä®vertinęs A. K. charakterizuojančių duomenų visumÄ , jam, kaip veikos padarymo metu buvus nepilnamečiui, teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę maksimaliam deÅ¡imties metų terminui.

26. PrieÅ¡ingai nei teigiama A. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik nusikaltimų sunkumÄ . Buvo iÅ¡samiai aptartos Å¡iam asmeniui anksčiau taikytos poveikio priemonės ir jų veiksmingumas, aptarti ankstesni skundo autoriaus teistumai, tarp jų ir du teistumai už smurtinių nusikalstamų veikų padarymÄ , įvertinta aplinkybė, jog nusikaltimus A. K. padarė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to nakties metu, kuomet buvo įpareigotas bÅ«ti namie.

Taigi skunde akcentuojami A. K. socialiniai ryÅ¡iai nesulaikė jo nei nuo paskirtų įpareigojimų pažeidimo, nei nuo naujų nusikaltimų padarymo. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes ir skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vertinti A. K. paskirtos bausmės kaip per aiÅ¡kiai per griežtos nėra jokio pagrindo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių, proceso iÅ¡laidų 27. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl iÅ¡ nuteistųjų priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

S. M. sesers D. M. praÅ¡omas priteisti turtinės žalos dydis buvo pagrįstai sumažintas, įvertinus gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ bei laidojimo metu patirtų iÅ¡laidų pobÅ«dį (iÅ¡laidų suma sumažinta pirktų alkoholinių gėrimų kaina). Nukentėjusiojo sÅ«naus K. M. atstovės pagal įstatymÄ praÅ¡oma turtinės žalos suma pagrįstai sumažinta atsižvelgus į K. M. gaunamÄ Å¡alpos naÅ¡laičių pensijÄ . Galiausiai teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimus bei formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį ir S. M. seseriai, mamai ir sÅ«nui atitinkamai priteisė 10 000 Eur , 15 000 Eur ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ä®vertinusi bylos medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nurodant, jog iÅ¡ nuteistojo L. K.priteistina suma už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 162 Eur (10 t., b. l. 140).

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2021, 2K-188-628/2021).

Tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-147-489/2021).

30. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. K.apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė Å¡iuo nuosprendžiu mažinama iki trylikos metų. Įvertinus skundo nagrinėjimo rezultatÄ (skundas iÅ¡ dalies tenkinamas), nuteistojo L. K.turtinę padėtį, paskirtÄ pakankamai ilgÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kas iÅ¡ esmės apsunkins iÅ¡laidų atlyginimÄ , advokatės darbo sÄ naudas (apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas valandos trukmės posėdis, papildomas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas), taip pat kasacinio teismo praktikÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ asmenų, atliekančių ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistajam L. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti L. K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Evaldas Gražys Nerijus Meilutis Linas Šiukšta