dc7f058d-c024-48dd-a36b-0c18e6887df5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1690-259/2011Pirmos instancijos teismo teisėja Loreta RadzevičienėProcesinio dokumento kategorija 124.2.2, 124.2.5, (S) 124.2.6, 124.2.7, 124.2.8, 124.2.9, 118.4, 121.14, 122.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (suinteresuoto asmens) J.

L. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-37-805/2011, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos (suinteresuoto asmens) J. L. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 pagal pareiÅ¡kėjo BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. B., J. L., A. L., V. J. L., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir n u s t a t ė :Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kuria atmestas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2009-07-02 nutartimi nustatė likusiai be tėvų globos E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globÄ Å¡eimoje ir jos nuolatine globėja paskyrė A.

B., gyv. (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kėse, Vilniaus m., mergaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su nuolatine globėja (t.3, b.l.35-41). Å iÄ Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, atmesdami suinteresuotų asmenų J. L., A. ir V. J. L. apeliacinius ir kasacinius skundus, Kauno apygardos teismas 2009-12-09 nutartimi (t.3, b.l.122-130) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-13 nutartimi (t.3, b.l.295-312) paliko nepakeistÄ .2010-06-01 pareiÅ¡kėja (suinteresuotas asmuo) J. L. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinimo (t.5, b.l.2-14, t.5, b.l.31-37), pareiÅ¡kėja prašė: atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 procesÄ ir panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį bei priimti naujÄ nutartį, kuria prašė E. L. nuolatine globėja paskirti J.

L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su nuolatine globėja adresu (duomenys neskelbtini) BalbieriÅ¡kio sen., Prienų raj. PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindė LR CPK 366 str. 1 d, 2 p., 3 p.,5 p., 6 p., 7 p., 8 p. 9 p. numatytais pagrindais ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog paaiÅ¡kėjo nauja aplinkybė, kuri yra ta, jog E. L. Å¡iuo metu sukako 2,5 metų, ji gali iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ su kuo gyventi, taip pat paaiÅ¡kėjo, kad paskirta globėja A. B. laukiasi kÅ«dikio, todėl laikytina, kad ji negalės tinkamai pasirÅ«pinti globotine.

Tai yra pareiÅ¡kėjos manymu naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). PareiÅ¡kėja tai pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ dėl nuolatinės globos nustatymo, suklaidino teismÄ , nurodęs, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turto administratoriaus paskyrimo. Å iuo metu mergaitė gauna iÅ¡mokas, be to yra potenciali savo senelių turto paveldėtoja, todėl pareiÅ¡kėja mano, kad globotinė turi turto, todėl reikalingas turto administratoriaus paskyrimas, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atnaujinti procesÄ byloje (LR CPK 366 str. 1 d. 3 p.).

PareiÅ¡kėja teigia, kad yra neteisėtas 2008 05 23 BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, o Å¡iuo įsakymu iÅ¡ esmės buvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teismui. PareiÅ¡kėja mano, kad nors minėto įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo skųstas ir tikrintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jis yra akivaizdžiai neteisėtas, o tai sudaro atskirÄ pagrindÄ Â kadangi BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktorius virÅ¡ijo savo įgaliojimus (LR CPK 366 str. 1 d. 5 p.).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad nagrinėjant bylÄ dėl globėjo paskyrimo, mažametė E. L. buvo neveiksni, o jÄ atstovaujančios institucijos BirÅ¡tono savivaldybė ir Prienų savivaldybė pateikė skirtingas iÅ¡vadas byloje dėl vaiko globėjo skyrimo, o tai prilyginama situacijai, kai mergaitė nebuvo atstovaujama tinkamai, nes nebuvo vienos iÅ¡ atstovaujančių Å¡alių procese (LR CPK 366 str. 1 d. 6 p.). PareiÅ¡kėja teigia, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų, kadangi nuolatinės globos nustatymas teismo sprendimu palietė J.

L. sutuoktinio J. L. ir A. B. sutuoktinio A. B. teises bei teisėtus interesus, o jie į civilinės bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). PareiÅ¡kėja teigė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo atitinkamų procesinių sprendimų visada nagrinėdavo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje bÅ«davo kuris nors iÅ¡ tų pačių teisėjų-E. TamaÅ¡auskas, A.

Čeplinskas, arba R. Buzelis. Teisėjas A. Čeplinskas galimai yra B. Å¡eimos draugas. Prienų rajono apylinkės teisme Å¡iÄ atnaujintÄ bylÄ nagrinėjo teisėjas A. Grauželis, jis nagrinėjo dar kelias bylas su suinteresuotu asmeniu J. L., tai kelia abejones pareiÅ¡kėjai dėl teisėjų iÅ¡ankstinio nusistatymo ir ji daro prielaidÄ , kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus (LR CPK 366 str. 1 d. 8 p.). PareiÅ¡kėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl vaiko nuolatinės globos, netinkamai taikė LR CPK teisės normas, reglamentuojančias nuolatinės globos skyrimÄ (LR CPK 502 str. 4 d.).

Todėl yra pagrindas atnaujinti bylÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu.Prienų rajono apylinkės teismas 2011-05-26 nutartimi (t.6, b.l.87-102) atmetė suinteresuoto asmens J. L. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, priteisė iÅ¡ J. L. A. B. jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti - 423,50 Lt ir 145 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Atskiruoju skundu (t.6, b.l.107-118) pareiÅ¡kėja (suinteresuotas asmuo) J.

L. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų atnaujintas Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 2-23-644/2009 procesas J. L. pateikto praÅ¡ymo pagrindu, dėl Å¡ių motyvų:1) teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo praÅ¡yme nurodytas bei procese dalyvaujančių asmenų iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, suponuojančius proceso atnaujinimo bÅ«tinybę, nevertino mažamečio vaiko interesams itin reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina, o civilinės bylos procesas, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, iÅ¡vengti itin didelės žalos ir neigiamų padarinių mažametės E. L. atžvilgiu padarymo, atnaujintinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme iÅ¡dėstytais pagrindais.

Teismas, priimdamas nutartį dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo ir A. B. mergaitės globėja paskyrimo bei nuolatinės gyvenamosios vietos su globėja nustatymo, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ â€“ netinkamai taikė CPK 491 str. 2 d. ir CPK 502 str. 4 d., taip pat Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas nuostatas, nustatančias, jog visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, todėl yra pagrindas civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009 atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai formaliai vertino susidariusiÄ situacijÄ , neatsižvelgdami į vaiko interesų apsaugos ir gerovės prioritetÄ , nevertindami galimo teismo sprendimo pasekmių vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, visapusiÅ¡kai, pasitelkiant atitinkamos srities specialistus - ekspertus, neiÅ¡analizuodami susidariusios situacijos, ko pasekoje bÅ«tų priimtas vaiko teises bei teisėtus interesus bei tikruosius poreikius atitinkantis teismo sprendimas.

Teismai, spręsdami, su kuriuo iÅ¡ kandidatų į mažametės globėjus mergaitei bus augti geriau, ne tik neatsižvelgė į mergaitės interesus, neteikė jiems pirmumo prieÅ¡ visus kitus veiksnius, bet ir formaliai, nesigilindami vertino abiejų kandidatų į globėjus materialinę padėtį, prieÅ¡taringai nustatinėjo atitinkamas suinteresuotų asmenų moralines savybes charakterizuojančias aplinkybes. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesiekė pilnai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokį poveikį mažametei mergaitei jos psichinės ir fizinės sveikatos atžvilgiu sukels jos perdavimas iÅ¡ vienos Å¡eimos, prie kurios ji yra prisiriÅ¡usi ir kurioje auga, kaip tikroje biologinėje Å¡eimoje, tinkamai auginančioje ir pilnai bei visapusiÅ¡kai tenkinančioje visus bÅ«tinus mergaitei augti poreikius, sukuriančioje palankiÄ aplinkÄ visapusiÅ¡kam mergaitės vystymuisi, kitai Å¡eimai, kuri teismo formaliu įvertinimu galėtų suteikti geresnes materialines - buitines sÄ lygas mergaitei augti ir vystytis (didesnės pajamos, geresnis butas, gyvenimas mieste, o ne kaime ir pan.).

Vadovaujantis CPK įtvirtintomis teisės normomis, materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant vaiko globos nustatymÄ , kadangi sprendžiant tokį klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybių bei veiksnių, sÄ lygojančių tinkamÄ mergaitės fiziologinį ir psichologinį vystymÄ si, saugios ir jaukios aplinkos augti sudarymÄ , visapusiÅ¡kÄ galėjimÄ tenkinti vaiko poreikius, vaiko santykius ir siejantį ryšį su potencialiais globėjais, kas suponuoja vaiko interesų apsaugos ir gerovės užtikrinimÄ .

Teismai, priimdami sprendimÄ dėl mergaitės nuolatinės globos nustatymo ir A. B. jos nuolatine globėja paskyrimo, vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijų suteikta klaidinga informacija ir iÅ¡kreiptu susidariusios situacijos vertinimu, neskirdami nepriklausomos psichologinės ekspertizės, kuriÄ atliktų savo sritį iÅ¡manantys ir objektyviÄ informacijÄ pateikti galintys specialistai, vadovavosi savo subjektyvia nuomone dėl žalos mažametei mergaitei padarymo, jei mergaitė bus perduota A. B. Å¡eimai, kurios visiÅ¡kai nepažįsta (jau daugiau nei metus teismo sprendimu nuolatine globėja paskirta A.

B. nėra atvykusi pasimatyti su mergaite, kas atitinkamai charakterizuoja globėju paskirtÄ asmenį), pagrįsta subjektyviu ir nekompetentingu vertinimu, jog dėl mažo amžiaus mergaitė gali greitai adaptuotis kitoje Å¡eimoje ir jai nebus padaryta jokios žalos. Net ir ne specialistui akivaizdu, kad mergaitę atskyrus nuo jai artimais tapusių asmenų (dabartinės Å¡eimos), bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala mergaitės visapusiÅ¡kam vystymuisi, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl globos paskyrimo, abiems kandidačių į globėjas Å¡eimoms turint daugmaž vienodas (pakankamas) materialines - buitines sÄ lygas mažametei E. L. auginti, pirmenybę turėjo teikti vien tik vaiko interesams ir iÅ¡samiai įvertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ , spręsti, kurioje Å¡eimoje mažamečiam vaikui augti bÅ«tų geriau, atsižvelgiant į tai, jog nuo pat kÅ«dikystės dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, mergaitė auga su J.

L. ir šioje šeimoje ji jaučiasi kaip tikroje biologinėje šeimoje, bei į tai, kokias pasekmes sukels vaiko atskyrimas nuo šios šeimos. Teismai visų šių aplinkybių išsamiai arba visiškai nevertino, dėl ko netinkamai taikant/iš viso netaikant Konstitucijos, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, CK, CPK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normų, buvo pažeistas svarbiausias vaiko interesų ir gerovės pirmumo principas ir priimtas neteisingas sprendimas, pažeidžiantis mažametės E. L. interesus.

Todėl siekiant tinkamai, pasitelkiant visas įmanomas priemones bei kompetentingas institucijas ir profesionalius specialistus, įvertinti nuolatinės globos skyrimo vienam ar kitam kandidatavusiam į globėjus asmeniui apsektus bei atitinkamas nuolatinės globos paskyrimo teigiamas ir neigiamas puses, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko teises bei interesus, užtikrinti LR galiojančių bei tarptautinių teisės aktų, garantuojančių vaiko interesų apsaugÄ , įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti atnaujintas Å¡ios bylos procesas ir, iÅ¡samiai iÅ¡analizavus visas aplinkybes, priimtas motyvuotas ir teisingas sprendimas mažamečio vaiko atžvilgiu.

Teismo motyvas, jog J. L. argumentas, kad buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, t. y. pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, neįrodytas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismui buvo pateiktos psichologo rekomendacijos bei vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada, jog vaikui geriausia ir saugiausia bÅ«tų augti toje Å¡eimoje, kurioje jis auga nuo pat biologinių tėvų netekimo;2) yra pagrindas atnaujinti bylÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismo iÅ¡vada, jog mažametė E. L.

Å¡iuo metu negalėti suprasti ir iÅ¡sakyti savo nuomonės atitinkamu (globėjo skyrimo) klausimu, nesuprantama. Nei vienas teismas neturi specialių medicininių ir psichologijos žinių, kad galėtų konstatuoti atitinkamų emocinių iÅ¡gyvenimų įtakÄ tolesnei vaiko psichologinei, fizinei, emocinei ir bendravimo raidai, ar tai, jog Å¡iuo metu E. L. yra (sprendimo priėmimo metu buvo) per mažo amžiaus, kad galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti padaryta neatlikus psichologinės ekspertizės ar negavus atitinkamų specialių žinių turinčių profesionalų iÅ¡vados.

Ekspertizė nebuvo atlikta, iÅ¡vada nebuvo gauta, taip pat nebuvo pasitelkti specialių psichologijos žinių turintys specialistai nei civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009 nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Todėl bet kokie teismo teiginiai, kuriems pagrįsti bÅ«tinos specialiosios žinios, nesant atitinkamų ekspertų iÅ¡vadų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Be to, praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, buvo nurodytas ne mergaitės amžius (kaip prieÅ¡ingai teigiama skundžiamoje nutartyje), bet mažametės E. L. gebėjimas iÅ¡reikÅ¡ti atitinkamÄ valiÄ .

PareiÅ¡kėjos pateiktoje 2010-05-25 psichologo iÅ¡vadoje konstatuota, jog „atsižvelgiant į susiformavusį prisiriÅ¡imÄ ir esamus santykius su p. L., staigus mergaitės atskyrimas nuo dabartinės Å¡eimos sukeltų realiÄ grėsmę - emocinės, pažintinės, fizinės ir socialinės raidos sutrikimus. Mergaitei „psichologiÅ¡kai sveikiausia bÅ«tų, jei E. ir toliau augtų minėtų asmenų (J. ir J. L.) Å¡eimoje ir nereikėtų patirti izoliacijos nuo žmonių, su kuriais sieja stiprus prisiriÅ¡imas“.

Taigi, specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti žalingi padariniai mažamečio vaiko atžvilgiu, mergaitę atskyrus nuo dabartinės faktinės Å¡eimos. Tokios iÅ¡vados gavimas jau po teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nemotyvuotai atsisakius atlikti psichologinę ekspertizę, laikytinas itin reikÅ¡minga aplinkybe, neabejotinai turinčia įtakos civilinės bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai.

Aplinkybė, jog A. B. laukiasi, jau egzistavo civilinę bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei kitiems suinteresuotiems asmenims, nei teismui nebuvo žinoma, o paaiÅ¡kėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Aplinkybė, jog nuolatine E. L. globėja paskirta A. B. laukiasi, Å¡iai bylai yra reikÅ¡minga, kadangi tuo atveju, jeigu Å¡i aplinkybė bÅ«tų žinoma anksčiau, teismo sprendimas dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo galbÅ«t bÅ«tų buvęs kitoks.

Išaiškėjus naujai aplinkybei, turinčiai esminės reikšmės bylai, svarstytinas klausimas, ar A. B. tikrai geriau pasirūpins mažamete ir be tėvų globos likusia E. L., kuriai reikalingas itin didelis dėmesys, glaudus ir nuolatinis bendravimas, psichologinė ir moralinė parama, tuo labiau, jautriu pereinamuoju mergaitės perdavimo iš vienos šeimos kitai šeimai laikotarpiu, jei faktiškai visas dėmesys bus skiriamas naujagimiui (neskaitant dar vieno mažamečio vaiko - B. 4 metukų sūnaus).

Be to, kyla abejonės ir dėl mergaitės materialinės gerovės, kadangi A. B. susilaukus vaiko, ne tik sumažėja Å¡eimos pajamos, bet ir atsiradus naujam Å¡eimos nariui (kÅ«dikiui), atitinkamai padidėja iÅ¡laidos. Å ios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi itin didelę reikÅ¡mę ir turėtų bÅ«ti vienas pagrindų civilinės bylos dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo, globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo procesui atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant J. L. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė praÅ¡ymÄ ir kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų procesui atnaujinti nurodė ne tik atitinkamos specialisto - psichologo iÅ¡vados (profesionalaus situacijos įvertinimo) gavimÄ , bet ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, jog A.

B. šeima pagausėjo dar viena atžala. Pirmenybė turėtų būti teikiama prioritetinei vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugai ir užtikrinimui, juo labiau vaiko teisių apsaugos institucijoms manant, kad siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei interesus, būtinas proceso civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinimas. Šios vaiko teisių apsaugos institucijos išreikštos nuomonės, priimant nutartį dėl proceso atnaujinimo, turėtų būti paisoma, juo labiau, kad tokia institucijos išreikšta pozicija ir J.

L. praÅ¡ymo palaikymas gali bÅ«ti prilyginamas globos institucijos valios dėl galimo globėjo pakeitimo (CK 3.246 str. 2 d. ir 3 d.) iÅ¡raiÅ¡ka, tikslu užtikrinti prioritetinių mažamečio vaiko interesų apsaugos principų įgyvendinimÄ Å¡ioje situacijoje. Be to, turėtų bÅ«ti keliamas klausimas ir dėl to, ar A. B. tinkamai atlieka/gali atlikti savo, kaip globėjos, pareigas mažametės E. L. atžvilgiu. A. B. jau beveik vienerius metus nėra aplankiusi ir mačiusi savo globotinės, iki Å¡iol nevykdo jokių vaikų psichologų sudaryto rekomendacinių priemonių dėl mažamečio vaiko adaptacijos plano (ignoruoja tokių priemonių bÅ«tinybę).

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iai dienai B. Å¡eimos pajamos yra pakankamos trims vaikams iÅ¡laikyti, o finansinė padėtis po antrojo vaiko gimimo Å¡eimoje nepasikeitė. Teismas pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių dėl B. Å¡eimos pagausėjimo įtakos ne tik jų materialinei padėčiai, bet ir buities sÄ lygų pasikeitimo, taip pat laiko ir dėmesio skyrimo mažametei E. L. atžvilgiu visiÅ¡kai nenagrinėjo, jų nevertino;3) nagrinėjant civilinę bylÄ ir priimant sprendimÄ , teismas faktiÅ¡kai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009 ir sprendžiant klausimÄ dėl nuolatinės globos mažametei E. L. nustatymo, globėjo paskyrimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, teismui buvo teikiami duomenys apie globėjų J. L. ir A. B. sutuoktinių darbovietes, jų charakteristikas, gaunamas pajamas, nuobaudų ar teistumo turėjimÄ ir kita informacija, reikalinga tam, kad bÅ«tų tinkamai parinktas mažametės E. L. globėjas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog nuolatinės globos nustatymas ir vieno ar kito globėjo paskyrimas netiesiogiai turėjo ir turi įtakos tiek J.

L. sutuoktinio J. L., tiek A. B. sutuoktinio A. B. teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi bÅ«tent kartu su vienu iÅ¡ jų taipogi turės/turi gyventi bei augti mažametė, jai bus skiriamas abiems sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis plotas, Å¡eimos gaunamų pajamų dalis. Todėl akivaizdu, jog tiek J. L., tiek A. B. privalėjo bÅ«ti įtraukti į civilinės bylos dėl nuolatinės globos mažametei E. L. nustatymo nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis, kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 turi įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Teismui pateiktame praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo J. L., prieÅ¡ingai nei iÅ¡dėstyta skundžiamoje teismo nutartyje, nurodė, kokios J. L. ir A. B. teisės buvo pažeistos, Prienų rajono apylinkės teismui priėmus 2009-07-02 nutartį: faktiÅ¡kai buvo pažeistos jų turtinės ir apribotos procesinės teisės, nes jie negalėjo pasinaudoti byloje dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis (teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, atsikirtimus, susipažinti su bylos medžiaga, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus, gauti teismo sprendimÄ , jį apskųsti bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikia procesinis įstatymas).

Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009 bei priimant sprendimÄ byloje, buvo nagrinėjamos bei teismo vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios tiek su J. L., tiek su A. B., t. y. buvo vertinamos jų pajamos, materialinė gerovė, asmeninės savybės, jų pasirengimas globoti mažametę ir kt. Dėl Å¡ių teismo nagrinėtų aplinkybių (ypač dėl neigiamÄ J. L. charakteristikÄ formuojančių ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių, susijusių su administracine atsakomybe, tariamu alkoholio vartojimu, smurtu Å¡eimoje ir kt.) minėti asmenys procese neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti/suformuoti savo pozicijos ir paneigti tokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios praktiÅ¡kai suponavo atitinkamo teismo sprendimo dėl nuolatinės globos priėmimÄ .

Liudytojo (kokiu Å¡ioje byloje buvo J. L.) procesinės teisės yra ribotos, lyginant su suinteresuoto asmens turimomis procesinėmis teisėmis civilinėje byloje, todėl teismo teiginiai, kad minėti asmenys dalyvavo teismo posėdžiuose, palaikė savo sutuoktines, kas neva reiÅ¡kia tinkamÄ jų teisių bei interesų byloje gynimÄ , atstovavimÄ ar pozicijos iÅ¡reiÅ¡kimÄ , yra nepagrįsti. Teismo argumentas, jog civilinėje byloje priimtuose teismo sprendimuose nėra pasisakyta dėl A. B. ir J. L. teisių ar pareigų globotinės atžvilgiu, dėl ko neva nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 proceso, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Byloje priimtuose teismo sprendimuose buvo nagrinėtos su J. L. ir A. B. tiesiogiai susijusios aplinkybės (pajamos, materialinė gerovė, asmeninės savybės, jų pasirengimas globoti mažametę ir kt.), be to, akivaizdu, jog mergaitę globojant A. B. ar J. L. (teismui paskyrus globėja vienÄ iÅ¡ sutuoktinių), ji turėtų augti jų Å¡eimose, t. y. kartu su sutikimus davusiais sutuoktiniais - A. B. ar J. L., mažametės iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti skiriamos bendros Å¡eimos pajamos (kurios, beje, buvo vertinamos proceso metu), sutuoktiniai turėtų prisidėti prie mažametės auklėjimo ir pan.

Taigi, teismo sprendimu akivaizdžiai sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos nuolatinio globėjo sutuoktinio atžvilgiu (nepaisant to, kad tai tiesiogiai teismo sprendimuose ir nėra įvardyta), kÄ patvirtina ir tai, jog J. L., nepaisant to, jog nebuvo proceso dalyvis, Å¡iuo metu yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymÄ . Vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., į bylÄ suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti įtraukiami motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nustačius aplinkybę, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ar pareigoms, teismas privalo įtraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje (LAT 2001-09-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-807/2001).

Nustatyti, ar asmuo turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, yra teismo prerogatyva, netgi pareiga, siekiant tinkamai, teisingai ir teisėtai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ bei priimti teisėtÄ ir materialinės bei procesinės teisė normų nepažeidžiantį teismo sprendimÄ . Todėl Å¡iuo atveju teismo pasyvumas ir neveikimas, A. B. ir J. L. nepareiÅ¡kus atitinkamo praÅ¡ymo dėl įtraukimo į bylÄ suinteresuotais asmenimis, negali bÅ«ti pagrindu atmesti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo;4) procesas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 gali bÅ«ti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu, t. y. kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagristas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobÅ«džio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. 2008 m. gegužės 23 d.

BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“, kuriuo iÅ¡ esmės vadovavosi visų instancijų teismai nagrinėdami civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009, buvo priimtas nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktus. Ginčijant įsakymÄ , itin glaudžiai susijusį su Å¡ios civilinės bylos dalyku, įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (jeigu vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobÅ«džio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , joje iÅ¡sprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimÄ ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-06, 2010-02-19, 2004-07-07, 2004-06-09, 2004-12-01 nutartys), turėtų bÅ«ti sprendžiamas Å¡ioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismo.

Nors įsakymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nagrinėjant civilinę bylÄ dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyta, jog įsakymas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi:

1) priimtas netinkamo subjekto;

2) priimtas praleidus CK 3.250 str. 2 d. nustatytÄ trijų dienų terminÄ ;

3) priimtas nesant laikinosios globos formai nustatyti numatytų CK pagrindų;

4) pažeista informavimo apie tokio administracinio akto priėmimo tvarka;

5) administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatuose nustatytų tokiam aktui keliamų reikalavimų. Teismas skundžiamoje nutartyje prieÅ¡taringai motyvavo Å¡io pagrindo procesui atnaujinti atmetimÄ , tokių bÅ«du priimdamas nepagrįstÄ nutartį. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo negali bÅ«ti nagrinėjamas proceso atnaujinimo stadijoje, tačiau šį klausimÄ faktiÅ¡kai nagrinėjo. Be to, teismas nurodė, jog Å¡iai dienai įsakymas nėra panaikintas, nors bÅ«tent jį panaikinti pareiÅ¡kėja ir prašė.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta civilinė byla Nr. 2-3-644/2011, kurioje, anot teismo, yra sprendžiamas įsakymo teisėtumo klausimas, pareiÅ¡kėjai nėra žinoma. PareiÅ¡kimÄ dėl įsakymo panaikinimo yra pateikusi Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ra, ji įsakymÄ ginčija veikiausiai kitais pagrindais, nei pareiÅ¡kėja. Todėl CPK 137 str. 2 d. 5 p. nurodyto pagrindo nenagrinėti pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, nėra (byla nėra dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Be to, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog vis dėlto yra keliamas klausimas dėl įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo (teisėsaugos institucijų iniciatyva), todėl nors atitinkamas administracinis aktas dar nėra panaikintas, tačiau tokia galimybė teismui priimant atitinkamÄ nutartį neatmestina, juo labiau, kai tokio įsakymo neteisėtumÄ Ä¯Å¾velgia ir kiti teisėsaugos subjektai, inicijavę įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo peržiÅ«rėjimÄ teismine tvarka. Vaiko globos organizavimo nuostatuose, kuriais vadovavosi BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl laikinos globos, yra numatyta, jog apie sprendimÄ skirti asmenį globėju turi bÅ«ti informuojami visi asmenys, pareiÅ¡kę tokį norÄ , kartu nurodant motyvus, dėl kurių vienas ar kitas asmuo negali tapti globėju.

NorÄ globoti mergaitę buvo pareiÅ¡kusios J. L. ir A. B.. Tačiau apie sprendimÄ dėl A. B. paskyrimo laikinÄ ja globėja J. L. informuota nebuvo. Tokiu bÅ«du buvo pažeista tokio teisės akto paskelbimo suinteresuotiems asmenims tvarka, juo labiau kad E. L., kuriai įsakymu buvo paskirta laikinoji globa, tuo metu buvo pas J. L. (apie kÄ Å¾inojo tiek BirÅ¡tono savivaldybės, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos kompetentingi darbuotojai). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų buvusi supažindinta su ginčijamu įsakymu, dėl ko teismo teiginiai, kad apie įsakymo priėmimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo iÅ¡ karto po tokio akto priėmimo ir galėjo pasinaudoti teise tokį aktÄ skųsti, yra visiÅ¡kai nepagrįsti;5) procesas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 gali bÅ«ti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu, kadangi nustatant nuolatinę globÄ ir skiriant globėjÄ mažametei mergaitei, ji, kaip neveiksnus asmuo, faktiÅ¡kai neturėjo jos teises bei teisėtus interesus objektyviai atstovaujančio atstovo.

Nors civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo tiek Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (atstovai), kurie iš esmės turėjo atstovauti mažametę E. L. ir jos teises bei teisėtus interesus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog abi šios institucijos pateikė skirtingas išvadas dėl vaiko globėjo skyrimo, dėl ko bylos proceso teisme metu faktiškai nebuvo asmens, atstovaujančio ne kurio nors iš potencialių globėjų teisių ir interesų, bet būtent mažametės ir veiksnumo neturinčios mergaitės teises bei teisėtus interesus.

Å iuo atveju susidariusi situacija turėtų bÅ«ti prilyginama bylos procesui, nesant vienos iÅ¡ byloje dalyvaujančių Å¡alių/tiesiogiai suinteresuoto asmens tinkamo atstovo, kai minėtas asmuo yra mažametis ir neveiksnus. Atitinkamai paskirto asmens, objektyviai vertinančio susidariusiÄ situacijÄ ir galinčio tinkamai atstovauti iÅ¡imtinai mažamečio vaiko teises bei jo interesus viso bylos proceso metu nebuvimas laikytinas vienu iÅ¡ pagrindų civilinės bylos procesui atnaujinti;6) tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami civilinę bylÄ Nr. 2-23-644/2009, nebuvo neÅ¡aliÅ¡ki ir nepriklausomi, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas teismo sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.).

PraÅ¡yme bei teismo posėdžio metu buvo iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, suponuojantys abejones dėl bylÄ nagrinėjusių teismų Å¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai interpretuoja CPK 366 str. 1 d. 8 p., proceso pagrindÄ („bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas“) siedamas tik su teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumu. Pažymėtina, jog į neteisėtos sudėties teismo sÄ voka įeina ir atitinkamo teismo galimas buvimas Å¡aliÅ¡ku, kas bÅ«tent ir buvo įrodinėjama teismui pateiktame praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyti teiginiai, susiję su tariamu CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindo procesui atnaujinti nebuvimu, laikytini nepagrįstais;7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-12 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-512-96/2011 dėl mažametės E. L.

įvaikinimo yra neįsiteisėjęs. Esminė aplinkybė, dėl kurios buvo nuspręsta mažametę E. L. leisti įvaikinti A. B. ir A. B., buvo ta, jog, vadovaujantis CK 3.212 str. 2 d., siekiant įvaikinti vaikÄ , yra bÅ«tinas raÅ¡ytinis globėjos sutikimas dėl įvaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog tokio sutikimo mažametės E. L. teismo nutartimi paskirta nuolatine globėja A. B. nedavė, E. L. negalėjo/negali bÅ«ti įvaikinta nei tokį norÄ pareiÅ¡kusių J. ir J. L., nei biologinių mergaitės senelių A. ir V.

J. L.. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, esant J. L. praÅ¡yme nurodytiems pagrindams procesui civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinti, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei teisėtus interesus pilnavertiÅ¡kai augti ir vystytis, atsižvelgiant į Å¡iai dienai susiklosčiusiÄ situacijÄ bei siekiant iÅ¡vengti itin didelės neigiamos žalos mažametės psichinei, fizinei sveikatai ir raidai, iÅ¡imtinai vaiko interesais bÅ«tina atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 procesÄ ;8) visi Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡dėstyti A.

B. teiginiai, kad J. L. neva savavaliÅ¡kai paėmė vaikÄ pas save ir neleidžia kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku, taip pat kad vengia bendradarbiauti su antstole ir kitais vykdymo proceso dalyviais, trukdo vykdyti teismo sprendimÄ , dėl ko jai ir jos sutuoktiniui yra skiriamos baudos, keliama baudžiamoji atsakomybė, taip pat jog neatvyksta į suplanuotus susitikimus, neleidžia teisėtai globėjai patekti į namus, kliudo bendrauti su vaiku ir jį nuteikinėja, neatitinka tikrovės ir yra nepagristi. E. L. gyveno ir gyvena pas J.

L., vykdant biologinių mergaitės senelių A. ir V. J. L. valiÄ , dėl ko tai negali bÅ«ti traktuojama kaip „savavaliÅ¡kas vaiko paėmimas“. J. L. ir J. L. niekada netrukdė globėjai A. B. bendrauti su mergaite, prieÅ¡ingai, pati globėja niekada nerodė iniciatyvos prisipratinti mažametį vaikÄ prie savo Å¡eimos, laikantis atitinkamų psichologų teikiamų rekomendacijų dėl adaptacinio laikotarpio, tokiu bÅ«du kaip įmanoma labiau iÅ¡vengiant itin neigiamos žalos mažamečio vaiko atžvilgiu.

J. L. ir J. L. atžvilgiu Å¡iai dienai nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio dėl tariamo teismo sprendimų nevykdymo, o atitinkamos baudos, kaip matyti iÅ¡ LAT 2011-04-29 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 konstatuotų aplinkybių, minėtiems asmenims paskirtos nepagrįstai.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (t.6, b.l.143-145) pareiÅ¡kėjas BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ , dėl Å¡ių motyvų:1) pareiÅ¡kėjas savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjos J.

L. pateikto praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ yra iÅ¡dėstęs Prienų rajono apylinkės teismui 2010-06-30 teiktame atsiliepime Nr. (t.5, b.l.68-76), kuriame praÅ¡oma netenkinti praÅ¡ymo, iÅ¡samiai iÅ¡dėstant motyvus. PareiÅ¡kėjas ir dabar laikosi atsiliepime iÅ¡dėstytos nuomonės ir mano, kad pagrindų, nurodytų CPK 366 str. 1 d., proceso atnaujinimui nėra, pareiÅ¡kėja tokių pagrindų nenurodė, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis faktiniais byloje esančiais duomenimis, yra pagrįsta bei teisėta;2) skunde nenurodoma jokių teisės aktų, kuriuos bÅ«tų pažeidęs teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, skundas grindžiamas vien teorinio pobÅ«džio pamÄ stymais, jame atkartojami tie patys argumentai, kurie buvo iÅ¡dėstyti praÅ¡yme, skunde keliami klausimai, jau iÅ¡spręsti nagrinėjant bylÄ dėl globos nustatymo E. L. ir globėjo jai skyrimo;3) tai, kad kita vaiko teisių apsaugos institucija - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Prienų VTAS) teismui teikė prieÅ¡ingÄ , nei pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vadÄ dėl proceso atnaujinimo, negali bÅ«ti pagrindu procesui atnaujinti, juo labiau, kad Prienų VTAS tokio pozicijos laikėsi viso bylos dėl globos nustatymo E. L. proceso metu.

Prienų VTAS pozicija dėl E. L. yra nevienareikÅ¡mė ir apskritai sunkiai paaiÅ¡kinama, nes, pvz., Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme sprendžiant E. L. įvaikinimo klausimÄ (c. b. Nr. 2-512-96/2011), Prienų VTAS teikė iÅ¡vadÄ , kad mergaitės įvaikintojais bÅ«tų paskirti B.;4) skunde keliamos abejonės dėl teismų, tarp jų ir apeliacinės bei kasacinės instancijų, priimtų ir įsiteisėjusių nutarčių dėl globos nustatymo E. L. bei globėjo jai skyrimo teisėtumo, nesutinkama su nutartyse iÅ¡dėstytais argumentais, tuo pažeidžiant CPK 18 str. nuostatas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (t.6, b.l.158-169) suinteresuotas asmuo A.

B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ J. L. A. B. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto pagrindo proceso atnaujinimui. Grįsdama atskirÄ jį skundÄ Å¡iuo pagrindu, apeliantė akivaizdžiai ignoruoja Å¡ios teisės normos turinį. CPK 366 str. 1 d. 9 p. aiÅ¡kiai nurodyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju teismo nutartis buvo peržiÅ«rėta ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka. IÅ¡ skundo turinio matyti, jog apeliantė tariamÄ teisės taikymo klaidÄ Ä¯Å¾velgia vaiko teisių apsaugÄ reglamentuojančių teisės normų taikyme. Pagrindo teigti, kad buvo pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, nėra. LAT 2010-04-13 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-169/2010 konstatavo, kad E. L. interesai buvo tinkamai apginti, atkreipė dėmesį, kad vaiko interesai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami taip siaurai, kaip juos suvokia J.

L., t. y. jie negali bÅ«ti tapatinami su trumpalaikiais neigiamais iÅ¡gyvenimais. Pagrindinis globos tikslas paruoÅ¡ti vaikÄ savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, todėl turi bÅ«ti sprendžiama, kuris iÅ¡ pretendentų tapti globėju geriausiai gali įgyvendinti šį tikslÄ . Sprendžiant dėl globėjo skyrimo, turi bÅ«ti vertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės. Pirmos instancijos teismas pabrėžė, jog priimdami nutartis, teismai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino geriausių vaiko interesų turinį bei į jį atsižvelgė.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė teisės taikymo klaidos neįrodė;2) atskirasis skundas be pagrindo grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 2 p., naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris Å¡ia aplinkybe grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip. Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai jos negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3). Tariamai naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe apeliantė įvardija E. L. gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo norÄ dėl globėjo paskyrimo. J. L. vaiko noru grindė savo pozicijÄ byloje nuo pirmos instancijos ir nuolat reiÅ¡kė praÅ¡ymus skirti psichiatrinę ekspertizę vaiko norui iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Dėl to Å¡i aplinkybė nelaikytina naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe. Teismai konstatavo, kad Å¡iuo atveju bet koks vaiko pripratimas prie J. L. ir iÅ¡ to kylantis vaiko noras yra savavaliÅ¡ko vaiko laikymo savo žinioje pasekmė. Ä®statymas neleidžia turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (ex injuria jus non oritur), todėl teismai atmetė šį apeliantės argumentÄ kaip bandymÄ piktnaudžiauti teise, t. y. Å¡i aplinkybė negali įtakoti teismo sprendimo dėl E. L. globėjo skyrimo.

Teismas pagrįstai nurodė, jog E. L. amžius neleidžia jai iÅ¡reikÅ¡ti valios dėl globėjo paskyrimo. PrieÅ¡ingai negu aiÅ¡kina apeliantė, Å¡iai aplinkybei nustatyti nereikia specialių žinių ar ekspertinės nuomonės, nes visuotinai žinoma, jog mažamečiai vaikai negali iÅ¡reikÅ¡ti savo valios tiek brandžiai, kad į jÄ galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl vaiko globėjo kandidatÅ«rų (CPK 182 str. 1 p.). AnalogiÅ¡kai pasisakė bylÄ instancine tvarka nagrinėję teismai.

Teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra pasisakę dėl E. L. pripratimo prie J. L.. Jie konstatavo, kad J. L., naudodama šį argumentÄ , piktnaudžiauja teise, dėl to Å¡is argumentas negali įtakoti teismo sprendimo dėl globėjo E. L. skyrimo. Tuo pagrindu teismai atsisakė skirti psichiatrinę vaiko ekspertizę. Be to, dėl savo amžiaus E. L. negali brandžiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Taigi, Å¡i aplinkybė taip pat nelaikytina naujai paaiÅ¡kėjusia. Apeliantės minima psichologo iÅ¡vada vertintina kritiÅ¡kai.

IÅ¡vadÄ parengė onkopsichologas, t. y. gydytojas, kuris specializuojasi psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems teikime. Duomenų, kad onkopsichologė L. B. specializuotųsi mažamečių vaikų psichologijoje ar kad su jais dirbtų, nėra. Dėl to jos kvalifikacija teikti atitinkamas iÅ¡vadas Å¡ioje situacijoje kelia abejonių. IÅ¡vadoje nėra nurodyta, kuo grindžiamos joje nurodytos iÅ¡vados ir rekomendacijos, t. y. jos yra nemotyvuotos. Teismai vertino Å¡iÄ aplinkybę ir įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog E. L. jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis A.

B. Å¡eimoje ir ji nepatirs didelės psichologinės žalos. E. L. perdavimÄ teisėtai globėjai organizuojanti antstolė, vadovaudamasi CPK 764 str., pasitelkė L. B., kad bÅ«tų užtikrinta E. L. teisių apsauga, vykdant jos perdavimÄ 2010-05-25. Dėl to jos parengta psichologo iÅ¡vada atspindi tik tÄ dienÄ vykusių vykdymo veiksmų rezultatus ir rekomendacijas dėl tolimesnių vykdymo veiksmų. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina psichologo iÅ¡vadÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog psichologo iÅ¡vada ir joje nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis.

Juo labiau, jos nesudaro pagrindo panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip, nes dėl psichologo iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių teismai pasisakė. LAT 2010-04-13 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-169/2010 pažymėjo, kad E. L. perkėlimo į A. B. Å¡eimÄ nauda ilguoju laikotarpiu atsveria trumpalaikius neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl aplinkos pasikeitimo. Apeliantės teiginiai, kad A. B. neskiria laiko ir dėmesio globotinei ar kad neturės lėšų jai iÅ¡laikyti, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Po gimdymo A. B. išėjo motinystės atostogų, todėl gali nuolat bÅ«ti kartu su globotine, t. y. skirs jai pakankamai dėmesio. Å eimos pajamos nesumažėjo, nes motinystės atostogų metu A. B. gauna motinystės iÅ¡mokas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. Å¡eimos pajamos pakankamos 3 vaikams iÅ¡laikyti, todėl teismas teisingai nurodė, kad antro vaiko gimimas neįtakoja gebėjimo atlikti globėjos funkcijas ir atitinkamai nėra pagrindo procesui atnaujinti. Aplinkybė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė apeliantės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu niekaip neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo sprendžia ne savivaldybės institucija, o teismas, vadovaudamasis teisės normomis. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyręs apeliantės pateiktus argumentus, pripažino, jog nėra pagrindo procesui atnaujinti. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS nuomonė negali paneigti teismo sprendimo. Be to, pareiškėjas laikosi priešingos nuomonės, nei Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė J. L. nuo bylos pradžios, nepaisant bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusių aplinkybių apie L.

Å¡eimÄ (J. L. girtavimo ir smurtavimo, skyrybų, J. L. melo teismui davus priesaikÄ , teismo sprendimų nevykdymo). Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS ignoruoja Å¡ias aplinkybes, dėl to jo pozicija vertintina kritiÅ¡kai;3) teismas pagrįstai nusprendė, kad procesas byloje negali bÅ«ti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, pareiÅ¡kėjas turėtų nurodyti konkrečiÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesÄ , pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimÄ (LAT 2002-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1302/2002).

J. L. nenurodė J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jų į procesÄ . Ji negalėjo nurodyti minėtų asmenų konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, nes dėl jų nėra pasisakyta teismo sprendimuose. Teismų sprendimai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes tik globėju paskirtam asmeniui, t. y. A. B.. Tiek J. L., tiek A. B. žinojo apie bylÄ ir galėjo į jÄ Ä¯stoti, bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, jeigu jie bÅ«tų to norėję ir manę, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

J. L., turėdama kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ , taip pat galėjo grįsti savo paaiÅ¡kinimus pirmos instancijos teisme, apeliacinį ir kasacinį skundÄ aplinkybe, kad J. L. ir A. B. nebuvo įtraukti į bylÄ , tačiau to nepadarė. Vadinasi, pačios J. L. nuomone, jų dalyvavimas byloje nebuvo reikÅ¡mingas. Dėl to jos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys ir bandymas siekti naujo bylos nagrinėjimo naujo sprendimo priėmimo tikslu. J. L. įžvelgia J.

L. ir A. B. teisių pažeidimÄ negalėjime pasinaudoti byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Tačiau CPK 366 str. 1 d. 7 p. prasme į bylÄ neįtraukto asmens teisių pažeidimu laikomas ne jo procesinių teisių suvaržymas, o pasisakymas dėl jo konkrečių teisių ir pareigų. Teismas nepasisakė dėl J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, todėl nėra pagrindo įžvelgti jų procesinių teisių pažeidimo. Jie dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir palaikė savo sutuoktines, jie abu davė sutikimus, kad jų sutuoktinės bÅ«tų paskirtos E. L. globėjomis (CK 3.268 str. 2 d. 3 p.).

Jų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytais nebuvo pažeista, nes duodami sutikimus ir dalyvaudami teismo posėdžiuose, jie aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . J. L. taip pat nenurodė, kaip jų įtraukimas galėtų lemti kitokiÄ bylos baigtį. Jų įtraukimas negalėtų lemti kitokios bylos baigties, nes jie palaikė savo sutuoktinių pozicijas, kurios buvo iÅ¡samiai įvertintos bylos nagrinėjimo metu. Pasisakymas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ex officio patikrina apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylÄ (CPK 320 str., 353 str., 360 str.). Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėję Å¡iÄ bylÄ , absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatė. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas.

Tinkamu subjektu laikomas tik į bylÄ neįtrauktas asmuo, dėl kurio teisių ar įstatymų saugomų interesų pasisakyta teismo sprendime. Todėl praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu gali pateikti tik asmuo, kurio teisės pažeidžiamos neįtraukimu į bylÄ (CPK 365 str. 1 d.) (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3). J. L. buvo įtraukta į bylÄ , todėl ji yra netinkamas subjektas ir negali praÅ¡yti atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu;4) teismas teisingai nusprendė, kad negalima atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

CPK 366 str. 1 d. 5 p. numato, kad teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobÅ«džio aktų, kurie buvo pagrindas teismo sprendimui ar nutarčiai priimti, panaikinimas yra prielaida teismo procesui atnaujinti. Vadinasi, procesas Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu minėti aktai yra jau panaikinti, paduodant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Pati J. L. savo patikslintame praÅ¡yme pripažįsta, kad 2008-05-23 BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-147 nėra panaikintas ir tebegalioja.

Ji reiÅ¡kia reikalavimÄ jį panaikinti, atnaujinus procesÄ . Toks elgesys neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties ir iÅ¡imtinio pobÅ«džio, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ . PrieÅ¡ingai, negu tvirtina J. L., įsakymas nebuvo pagrindas teismo sprendimams priimti. Visų instancijų teismų sprendimų turinys atskleidžia, jog teismai, parinkdami globėjÄ , vertino visas globėjo skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes: pretendentų asmenines savybes ir gebėjimÄ bÅ«ti globėjais, jų sutuoktinių savybes, Å¡eimyninę padėtį, vaiko saugumÄ , pajamas, galimybes ugdyti vaikÄ ir kt.

Dėl to proceso atnaujinimas Å¡iuo pagrindu negalimas. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog J. L. nepagrįstai kelia reikalavimÄ pripažinti įsakymÄ negaliojančiu, kadangi toks reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas proceso atnaujinimo stadijoje, be to, pareiÅ¡kėja praleido LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ Ä¯sakymui ginčyti, kadangi apie įsakymÄ sužinojo dar 2008 m. J. L. iniciatyva įsakymo teisėtumas yra ginčijamas Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-786-644/2008 pagal prokuroro, tariamai ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ (iÅ¡ tiesių gina J.

L. interesus), ieÅ¡kinį. Atskirajame skunde yra naudojami tie patys argumentai dėl įsakymo neteisėtumo, kuriuos naudoja prokuroras. Ä®siteisėjusiomis teismo nutartimis A. B. paskyrus nuolatine globėja, pasibaigė laikinoji globa (laikinÄ jÄ globÄ nustatantis individualus aktas neteko galios). Pagal administracinių teismų formuojamÄ praktikÄ gali bÅ«ti panaikinami tik galiojantys administraciniai aktai, todėl Å¡io J. L. reikalavimo svarstymas negalimas. Apeliantė klaidina teismÄ , teigdama, kad nebuvo supažindinta su įsakymu.

J. L. apie A. B. paskyrimÄ laikinÄ jÄ globėja minėtu aktu sužinojo dar 2008 m., kai A. B. pirmÄ kartÄ nuvažiavo į jos namus pas E. L.. Tada jai buvo pateiktas įsakymas. Apie tai liudija byloje esantys teismo posėdžių metu duoti paaiÅ¡kinimai. Ä®sakymas minimas pirmos instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl J. L., kaip protingumo kriterijų atitinkantis asmuo, turėjo apie jį žinoti jau seniai ir atitinkamai galėjo jį ginčyti, tačiau to įstatymo nustatytais terminais nepadarė;5) skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, jog procesas negali bÅ«ti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Pirma, pagrindÄ atnaujinti procesÄ sudaro Å¡alies neveiksnumas, o E. L. nebuvo Å¡alimi byloje. Antra, Å¡iuo pagrindu gali remtis tik ta proceso Å¡alis, kuri buvo proceso metu neveiksni (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3), todėl J. L. negali grįsti savo praÅ¡ymo Å¡iuo argumentu. Trečia, E. L., kaip mažamečio vaiko, interesai buvo tinkamai atstovaujami byloje. Juos gynė teismas (CPK 491 str. 2 d.), net dvi vaiko teisių apsaugos institucijos ir A. B., kaip laikinoji globėja. Apeliantė aiÅ¡kina, kad toks vaiko interesų atstovavimas buvo nepakankamas, tačiau neįvardija, kas dar galėjo atstovauti vaiko interesus.

IÅ¡ tiesių vaiko interesus byloje gynė visos valstybės ir savivaldybės institucijos, kurioms tai pavesta daryti įstatymais. Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog aplinkybė, kad vaiko interesus ginančių asmenų pozicijos nesutapo su J. L. pozicija, nereiÅ¡kia, kad jie netinkamai atstovavo vaiko interesus;6) pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu negalimas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas šį proceso atnaujinimo pagrindÄ aiÅ¡kino siaurinamai, sutapatindamas jį su teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumu.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino visus apeliantės pateiktus argumentus, įskaitant argumentus dėl bylÄ nagrinėjusių teisėjų tariamo Å¡aliÅ¡kumo ir tendencingumo. J. L. nepagrįstai aiÅ¡kina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ji vadovaujasi vien prielaidomis. Vadovaujantis CPK I dalies VI skyriaus teisės normomis, pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta bÅ«tų tuo atveju, jei bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija bÅ«tų sudaryta pažeidžiant CPK 62 str. reikalavimus, teismo procesinį sprendimÄ bÅ«tų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 str. sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 str.

įtvirtintÄ draudimÄ teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ , ar teisėjas nagrinėtų bylÄ esant CPK 65 str., 66 str. nustatytiems teisėjo nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (LAT 2009-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-422/2009). PraÅ¡yme nenurodoma, kokie CPK reikalavimai buvo pažeisti, sudarant Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijas, kurios nagrinėjo atskiruosius skundus. Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, kurie leistų abejoti atskiruosius skundus nagrinėjusių kolegijų sudarymo teisėtumu.

J. L. vadovaujasi vien prielaidomis. E. TamaÅ¡auskas ir A. Čeplinskas nedalyvavo nagrinėjant bylÄ dėl globos iÅ¡ esmės, dėl to jie negalėjo įtakoti bylos baigties ir dėl jų tariamo Å¡aliÅ¡kumo byla dėl globos negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai. J. L. taip pat nepagrįstai kaltina Å¡aliÅ¡kumu teisėjÄ A. Grauželį, kuris nagrinėjo bylÄ pirmos instancijos teisme. Pirma, jo tariamas Å¡aliÅ¡kumas negali bÅ«ti grindžiamas kitų, su globos byla susijusių bylų nagrinėjimu, nes Å¡ios bylos nagrinėtos vėliau, nei Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl globėjo paskyrimo, t. y. jos negalėjo įtakoti teisėjo sprendimo Å¡ioje byloje.

Antra, prieÅ¡ingai negu aiÅ¡kinama patikslintame praÅ¡yme, J. L. procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Dėl to teiginys apie teisėjo A. Grauželio Å¡aliÅ¡kumÄ yra neįrodytas ir nepagrįstas. Nors J. L. kaltina teisėjus buvus Å¡aliÅ¡kais ir tendencingais nagrinėjant bylÄ , ji nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl nuÅ¡alinimo CPK 68 str. nustatyta tvarka. Tai rodo, kad J. L. nemanė teismus esant Å¡aliÅ¡kais, kol jie nagrinėjo bylÄ ir nepriėmė jai nepalankių sprendimų. Be to, iÅ¡ patikslinto praÅ¡ymo turinio galima spręsti, kad J.

L. teismų Å¡aliÅ¡kumÄ sieja bÅ«tent su jų baigiamuosiuose aktuose pateiktu jai nepalankiu faktinių aplinkybių vertinimu. Aplinkybė, kad Å¡aliai nepatinka jai nepalankus teismo sprendimas, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu spręsti apie teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ar bÅ«ti pagrindu procesui atnaujinti. Darytina iÅ¡vada, jog J. L. nesÄ Å¾iningai siekia iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ dėl priimtų jai nepalankių teismų sprendimų;7) apeliantė nepagrįstai aiÅ¡kina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimas yra pagrįstas vien CK 3.212 str. 2 d. taikymu.

Apeliantės pareiÅ¡kimas dėl įvaikinimo buvo atmestas ne vien dėl to, kad ji neturėjo vaiko globėjo raÅ¡ytinio sutikimo įvaikinti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nuodugniai analizavo pareiÅ¡kimus dėl įvaikinimo pareiÅ¡kusių asmenų tinkamumÄ bÅ«ti įtėviais. Atsižvelgdamas į tai, kad J. L. girtavo ir smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimÄ , kad neseniai J. L. atimtos teisės už vairavimÄ neblaiviam, kad J. L. melavo teismui, kad jie vengia vykdyti teismų sprendimus ir kad jie abu yra bedarbiai, teismas laikė juos netinkamais asmenimis įvaikinti.

Dėl to apeliantės aiÅ¡kinimas, jog proceso atnaujinimas atitinka mažamečio vaiko interesus, yra nepagrįstas. Proceso atnaujinimas tik užtęstų esamo ginčo teisminį nagrinėjimÄ , nes atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro prielaidų protingai tikėtis, kad teismai priims kitokius sprendimus, nei buvo priimti. Vaiko interesus atitinka maksimaliai greitas globėjų/įtėvių paskyrimas ir atsidÅ«rimas jų Å¡eimoje, todėl proceso atnaujinimas esamomis aplinkybėmis pažeistų vaiko interesus;8) IÅ¡ J.

L. procesinių dokumentų galima spęsti, jog ji savo reikalavimus grindžia iÅ¡ esmės viena aplinkybe - mažametė E. L. nuo ginčo pradžios gyvena su ja ir yra pripratusi prie jos. Dėl to vaiko perkėlimas į A. B. Å¡eimÄ neva turės neigiamos įtakos jo raidai. J. L. elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja teise, naudodama šį argumentÄ , nes susidariusiÄ situacijÄ nulėmė pačios J. L. savavaliÅ¡kas ir neteisėtas elgesys. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis pretendentų į globėjus susitarimu (2008-04-11 pareiÅ¡kėjo darbuotojų ir suinteresuotų asmenų pasitarimo protokolas), vaikÄ apgyvendino pas senelius, kad nei viena Å¡alis neįgytų pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ , skiriant globėjÄ , tačiau J.

L. savavaliÅ¡kai pasiėmė vaikÄ pas save ir neleidžia kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku, t. y. pažeidžia vaiko interesÄ bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 str. 3 d.). IÅ¡ pradžių ji neigė aplinkybę (tai atsispindi pirmos instancijos teismo posėdžių protokoluose), jog vaikas pas jÄ , o vėliau pradėjo Å¡iÄ aplinkybę naudoti kaip argumentÄ skirti globėja bÅ«tent jÄ , nes vaikas neva prie jos pripratęs, nors bet koks vaiko pripratimas galėjo bÅ«ti tik savavaliÅ¡ko vaiko laikymo ir neleidimo bendrauti su kitais asmenimis pasekmė.

Kauno apygardos teismas 2009-04-09 nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigojo L. perduoti E. L. A. B., tačiau jie Å¡ios nutarties nevykdė. Teismo posėdžio metu J. L. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė nevykdysianti Å¡ios nutarties. Dėl Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartį vykdančios antstolės patvarkymų ir įpareigojimų nevykdymo L. paskirtos baudos, taip pat Prienų rajono apylinkės teisme iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-102-644/2010. LAT 2011-04-29 priimtoje nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, pasibaigia CK 3.65 str. pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y.

įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutarčiai civ. byloje Nr. 2S-1441-264/2009, neteko galios Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartis. LAT 2011-04-29 nutartyje aiÅ¡kinama, kad galutinis teismo sprendimas dėl globėjo paskyrimo apima taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir kartu reiÅ¡kia pareigÄ perduoti vaikÄ teismo paskirtam globėjui. Dėl to, prieÅ¡ingai negu tvirtinama atskirajame skunde, pareiga perduoti E. L. A. B., kaip teisėtai globėjai, neiÅ¡nyko ir J. L. privalėjo jÄ vykdyti. Nepaisant to, ji toliau vengė bendradarbiauti - atsisakė priimti antstolės praneÅ¡imus, trukdė antstolei ir psichologei pamatyti vaikÄ , neatvyko su vaiku į suplanuotus ir su vaiko teisių apsaugos institucijomis suderintus susitikimus, neleidžia A.

B. ir pareigÅ«nams patekti į namus, kur faktiÅ¡kai laikomas vaikas, retų susitikimų metu kliudo A. B. bendrauti su vaiku, taip pat nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ A. B.. Tokiu bÅ«du J. L. apsunkina teismo sprendimo įvykdymÄ ir E. L. perkėlimÄ Ä¯ A. B. Å¡eimÄ . J. L. deda pastangas bet kokia kaina iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, t. y. vaiko perdavimo A. B.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra tik dar viena priemonė procesui vilkinti. Toks jos elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str. 3 d.).

Todėl praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes juo nesÄ Å¾iningai siekiama iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ dėl J. L. nepalankaus teismo sprendimo bei iÅ¡vengti vaiko perdavimo;9) vadovaujantis teismų praktika, proceso atnaujinimas neturi tapti bylos nagrinėjimu iÅ¡Â naujo. Tai prieÅ¡tarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai. IÅ¡ patikslinto praÅ¡ymo turinio galima spręsti, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ J. L. grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir apeliacinį bei kasacinį skundus.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad proceso atnaujinimu ji siekia iÅ¡ naujo tirti tas pačias aplinkybes ir pakeisti jai nepalankias teismų nutartis (dar kartÄ pasibylinėti). Dėl to jos praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja pagrindiniam civilinio proceso tikslui (CPK 2 str.) - kaip galima greitesniam bylos užbaigimui, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumui ir ekonomiÅ¡kumui (CPK 7 str.). Jeigu J. L. mano, kad A. B. negali tinkamai atlikti globėjos funkcijų, ji gali inicijuoti procesÄ CK 3.246 str. nustatyta tvarka dėl A.

B. atleidimo nuo globėjo pareigų.Atskirasis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras,  dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo nutarties iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.  Teisėjų kolegijos vertinimu teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – mergaitės amžius ir tuo pagrindu atsiradęs gebėjimas pareikšti savo nuomonę, 2010-05-25 psichologo pateikta išvada, mergaitės globėjos A. B. nėštumas ir jos šeimos turtinės padėties gimus kitam kūdikiui pablogėjimas, erdvės gyvenamajame būste gyventi trims mažamečiams vaikams bei dėmesio mažametei stoka – negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog vaikui gyvenant ir augant L.

Å¡eimoje iki Å¡iol, jo amžius per visÄ bylos nagrinėjimo eigÄ kito, tačiau pagal savo amžių mergaitė negali iÅ¡reikÅ¡ti absoliučių pažiÅ«rų nagrinėjamu klausimu. Pagal psichologų rekomendacijas vaikas paprastai turėtų bÅ«ti ne mažesnis nei Å¡eÅ¡erių - septynerių metų, kad suvoktų sprendimo pasekmes ir galėtų iÅ¡sakyti savo pozicijÄ sprendžiamu klausimu. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra pasisakę dėl E. L. pripratimo prie J.

L., konstatuodami, jog Å¡i aplinkybė negali įtakoti teismo sprendimo dėl globėjo E. L. skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis globėjos Å¡eimoje ir ji nepatirs didelės psichologinės žalos. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad vaikas yra prie pareiÅ¡kėjos pripratęs, todėl dėl perkėlimo į globėjos Å¡eimÄ bus padaryta žala vaiko raidai, negali bÅ«ti laikoma naujai paaiÅ¡kėjusia. Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad A.

B. nėštumas ir motinystė neigiamai įtakotų gebėjimÄ atlikti globėjos funkcijas ir Å¡i aplinkybė galėtų bÅ«ti laikoma pagrindu priimti kitokį sprendimÄ nei praÅ¡omas revizuoti. Teisėjų kolegijos manymu praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu – jog sprendžiant E. L. nuolatinės globos nustatymo klausimÄ , byloje nebuvo spręsta dėl mergaitės turto administravimo, teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi konstatavo, jog mergaitė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, neturi, sprendžiant nuolatinės globos klausimÄ piniginės iÅ¡mokos jai dar nebuvo paskirtos, o galimybė ateityje gal bÅ«t paveldėti senelių palikimÄ , nelaikytina turtu, kuriam Å¡iuo metu bÅ«tinas ir reikalingas turto administratoriaus skyrimas.

Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog E. L. turto administravimo klausimas yra iÅ¡spręstas Prienų rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nutartimi (civ. bylos Nr. 2-424-805/2010), kuria pareiÅ¡kėjo - BirÅ¡tono savivaldybės administracijos praÅ¡ymas buvo atmestas, nesant mažametės vardu registruoto nekilnojamojo ar kito registruotino turto, minėta nutartis įsiteisėjusi. Teismas pagrįstai nurodė nutarties motyvuose, jog praÅ¡ant atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame bÅ«tų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl proceso atnaujinimo.

Tačiau jokio nuosprendžio pareiÅ¡kėja teismui nepateikė.Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas skundžiama nutartimi atmetė pagrįsti, kadangi byloje nustatyta, jog 2008 m. gegužės 23 d. BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ nėra panaikintas, galiojantis. Suinteresuotas asmuo praÅ¡o jį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ tik proceso atnaujinimo stadijoje, kas nėra galima pagal LR CPK .

Teismas pagrįstai konstatavo, jog šio įsakymo teisėtumas yra ginčijamas ir Prienų rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3-644/2011, todėl vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 5 p., jis negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai sprendė, jog įsakymas yra priimtas vadovaujantis vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. A1-145, 9 ir 9.3 punktais (CK 3.250 str. 2 d., CK 3.249 str. 1 d. 1 p., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kas neprieštarauja CK 3.253 str. ir 3.257 str. nurodytiems laikinosios globos tikslams, pagrindams bei atvejams, juo labiau, kad tik nuolatinė (CK 3.263 str.), o ne laikinoji vaiko globa gali būti nustatoma teismo nutartimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, vadovaudamasi CK 3.250 str. nuostatomis, gavusi informacijÄ apie globos reikalingumÄ , užtikrino mažametės E. L. laikinosios globos paskyrimÄ . Vaiko laikinoji globa nustatoma nuo praÅ¡ymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisų institucijos teikimÄ (CK 3.262 str.). Todėl teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai Prienų rajono apylinkės teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ginčijamo įsakymo 1 p. laikinoji globa, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nustatyta nuo 2008-04-11, nesudaro pagrindo minimo pareiÅ¡kime įsakymo naikinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja yra praleidusi praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ (CPK 368 str. 1 d.), kadangi įsakymo kopija jai buvo pateikta 2008-05-23 raÅ¡tu Nr. VRS-85, be to, apie įsakymÄ ji žinojo ir dalyvaudama civilinės bylos Nr.2-786-644/2008 (2-3-644/2011), pradėtos pagal Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ , nagrinėjime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė ir pareiÅ¡kėjos argumentus, jog procesas turėtų bÅ«ti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu, pareiÅ¡kėjai teigiant, jog mažametė E. L. nebuvo tinkamai atstovaujama sprendžiant jos nuolatinės globos klausimÄ byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik jei viena iÅ¡ Å¡alių bylos nagrinėjimo metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymÄ ir bÅ«tent Å¡alis, kuri buvo neveiksni, Å¡iuo pagrindu vadovaujasi, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ . Teismas teisingai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 mažametė E. L. nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, mažamečio vaiko interesais globos nustatymÄ inicijavo pareiÅ¡kėjas BirÅ¡tono savivaldybės administracija, o vien ta aplinkybė, kad vaiko interesus ginančių asmenų pozicijos nesutapo su J.

L. pozicija, nereiÅ¡kia, kad vaiko interesai buvo netinkamai atstovaujami. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindu – kadangi į bylÄ nebuvo įtraukti J. L. sutuoktinis J. L. ir A. B. sutuoktinis A. B., teismas skundžiama nutartimi atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėja nenurodė J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jų į procesÄ , nes dėl minimų fizinių asmenų teisių ir pareigų teismo sprendimuose dėl globos nustatymo nėra pasisakyta, įsiteisėję ir praÅ¡omi revizuoti teismo procesiniai dokumentai jokių teisių ir pareigų J.

L. ir A. B. nesukuria. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog J. L. ir A. B. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir palaikė savo sutuoktines, jie abu davė sutikimus, kad jų sutuoktinės bÅ«tų paskirtos E. L. globėjomis (CK 3.268 str. 2 d. 3 p.), per ilgÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nei vienas jų nepareiÅ¡kė noro bÅ«ti įtrauktais į procesÄ suinteresuotais asmenimis, nors apie bylÄ abu puikiai žinojo ir galėjo į jÄ Ä¯stoti suinteresuotais asmenimis, jeigu to bÅ«tų norėję ir manę, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir pareiÅ¡kėjos argumentus, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog atskiruosius skundus byloje nagrinėjusios Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos bÅ«tų sudarytos pažeidžiant CPK reikalavimus, byloje nėra, o pareiÅ¡kėjos argumentai dėl teismų Å¡aliÅ¡kumo pagrįsti tik prielaidomis. Teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėjo bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 336 str., atskirieji skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise, nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas pagrįstai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pažymėjo, jog informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis Prienų rajono apylinkės teisme tarp tų pačių Å¡alių civilines bylas nagrinėjo ne tik teisėjas Audrius Grauželis, bet ir kiti teisėjai (baudžiamoji byla paskirta nagrinėti taip pat kitam teisėjui).Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. l d. 9 p. pagrindu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos prašoma panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis buvo peržiūrėta ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, o pareiškėjos argumentas, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, yra visiškai neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi aukštesnių instancijų teismai išsamiai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, yra pagrįsta manyti, kad prioritetiniai vaiko interesai sprendžiant vaiko nuplatinės globos nustatymo klausimus, pažeisti nebuvo.Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 178 str.).

AtskirÄ jį skundÄ atmetus, suinteresuotam asmeniui A. B. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (suinteresuoto asmens) J. L. priteistinos 900 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (t.6, b.l.171-173) (CPK 93 str.). Valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (suinteresuoto asmens) J. L. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos – 30,45 (LR CPK 96 str.).Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,n u t a r i a :atskirÄ jį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti suinteresuotam asmeniui A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,45 Lt (trisdeÅ¡imt litų ir 45 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis:

„bylinėjimosi iÅ¡laidos“, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimÄ , kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ nedelsiant bÅ«tina pateikti Prienų rajono apylinkės teismui. Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Arvydas Žibas Kolegijos teisėjai                                                                                                                RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                           Virginija Gudynienė