dc7ef5f6-7100-4d65-ae75-d62eaf9d36f3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1605-897/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30271-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; (S) 3.2.3.8; 3.2.6.1; 2.3.2.10; 3.2.3.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės L. Å . atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų reikalavimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui S. Å ., praÅ¡ydama nutraukti atsakovo ir ieÅ¡kovės santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti L.

Å . santuokinę pavardę – „Š.“, o S. Å . – pavardę „Š.“; nustatyti nepilnamečio vaiko I. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. Å .; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai L. Å ., indeksuojant priteistÄ sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad tiek ji, tiek atsakovas pažeidė lojalumo, pagarbos, moralinės paramos vienas kitam pareigas, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, atitolo vienas nuo kito. Ji kartu su atsakovu bandė pakeisti jų požiÅ«rį į Å¡eimÄ , tarpusavio santykius, tačiau tai nedavė jokio teigiamo rezultato, todėl jų buvimas santuokoje jokių perspektyvų neturi. Realiai ieÅ¡kovė su atsakovu gyvena skirtingus gyvenimus. Atsakovas turi savo asmeninį gyvenimÄ , o ieÅ¡kovė turi savo asmeninį gyvenimÄ , taigi sutuoktinių santuokos iÅ¡irimo priežastis – abiejų sutuoktinių tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam nebuvimas ir nenoras kažkÄ keisti.

Santuokoje šalims gimė dukra I., kurios gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai išlaikyti. Duktė yra pakankamai suaugusi ir pati gali pasirinkti, kiek ji nori bendrauti su savo tėvu, dėl ko tėvo bendravimo tvarka su dukra nenustatoma. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su dukra ir atsakovas galės bendrauti su dukra be jokių apribojimų. Ieškovės žiniomis, atsakovas nedirba ir negauna jokių pajamų, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, daugiau išlaikytinių neturi.

Ieškovės apskaičiavimais būtinos išlaidos dukters išlaikymui kas mėnesį sudaro apie 300 Eur, todėl iš atsakovo priteistina po 150 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dukters išlaikymui. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Ieškovė jokių piniginių prievolių, kurios galėtų būti pripažįstamos bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, neturi. Ieškovė asmeninių skolinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo asmeninius skolinius įsipareigojimus jai nėra žinoma.

Kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingi žmonės, reikalauti tarpusavio iÅ¡laikymo bÅ«tų neprotinga. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovas S. Å . per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.).

Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad prieÅ¡tarauti praÅ¡ymui nepilnametės gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina neturi pagrindo. Abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ugdymui ir kt., tačiau negali bÅ«ti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.

IeÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydis, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytus jos individualius poreikius, galimai nepakankamas užtikrinti sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai Dėl santuokos nutraukimo Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Å iuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieÅ¡kovė ir atsakovas jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å eimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai.

LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu.

Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).

IeÅ¡kovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neiÅ¡skiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, kad Å¡iuo atveju santuoka iÅ¡iro dėl kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, laikytina pagrįsta. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, abu turi prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl iÅ¡laikymas sutuoktiniams vienam iÅ¡ kito nepriteistinas. Bylos duomenimis Å¡alys dalintino turto neturi, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti jai santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas Å¡iuo atveju nenustatė nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, be to, Å¡alys turi bendrÄ nepilnametį vaikÄ , todėl teismas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę – „Š.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „Š.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo IeÅ¡kovė praÅ¡o nepilnametės dukters I. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. Atsakovas savo pozicijos Å¡iuo klausimu nepateikė. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kad nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp Å¡alių nėra, teismas tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nepilnamečio vaiko I.

Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ nustato su jos motina ieÅ¡kove L. Å ., jos gyvenamojoje vietoje. Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur per mėnesį, ieÅ¡kovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį yra skiriama apie 300 Eur, mergaitė yra sveika, specialių poreikių neturi. Atsakovas savo pozicijos Å¡iuo klausimu nepateikė.

Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ visų pirma yra atsakingi abu tėvai. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės Å¡iuos poreikius tenkinti. Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Ä®vertinus abiejų tėvų amžių, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems bÅ«tų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų iÅ¡laikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jos poreikius, sveikatÄ , atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas vienam nepilnamečiam vaikui, neturinčiam specialių poreikių, praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra nedidelė, daugiau mažinti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo sumÄ nėra teisinio pagrindo, teismas priteisia iÅ¡ atsakovo S. Å . iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui I.

Å . po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, 2018-10-01, iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė L. Å . (CK 3.185 str. 1 d.). IeÅ¡kovė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui gali naudoti iÅ¡imtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Ieškovė ieškinyje nurodo, kad duktė yra pakankamai suaugusi ir pati gali pasirinkti, kiek ji nori bendrauti su savo tėvu. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su dukra ir atsakovas galės bendrauti su dukra be jokių apribojimų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų laisvÄ atsakovo bendravimÄ su savo nepilnamečiu vaiku nenustatyta, ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra be kliūčių, teismas nustato tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra I.

Å . tik iÅ¡ anksto su vaiko motina suderinęs bendravimo laikÄ ir vietÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovės reikalavimai patenkinti pilnai. IeÅ¡kovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymÄ (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas pilnai, todėl ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 100 Eur sumoje priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo apmokestinamas 54 Eur žyminiu mokesčiu, todėl valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 54 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 7,04 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas Å¡iÄ paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ valstybės naudai priteisia iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nutraukti ieÅ¡kovės L. Å . (iki santuokos – M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. Å . palikti santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę – „Š.“, atsakovui S. Å . palikti jo pavardę – „Š.“.

Nepilnamečio vaiko I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina L. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ dukrai I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, 2018-10-01, iki I. Å . pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė L. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) Nepriteisti sutuoktiniams vienam iÅ¡ kito iÅ¡laikymo. Nustatyti atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas S. Å . turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra I. Å . tik iÅ¡ anksto su vaiko motina suderinęs bendravimo laikÄ ir vietÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 7,04 Eur (septynis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lina Tamulevičienė