2017-11-14 Nr. AB-20993-3-62-3-00387-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2526-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00387-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 4), rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovo atsiliepimo (II t., b. l. 118) ir teismo posėdžių metu nurodė, jog jis Marijampolės PN atlieka bausmę nuo 2011 metų. 2012 m. gruodžio 27 d. atsisakė gyventi kartu su kitais nuteistaisiais gyvenamojoje zonoje, nes ten buvo daug asmenų, vartojančių narkotikus. Dėl to buvo uždarytas į baudos izoliatorių ir baudos izoliatoriaus kamerose buvo laikomas iki 2014 m. kovo 6 d. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jis nekelia pretenzijų dėl perkėlimo į baudos izoliatorių, tačiau skundžia netinkamas sąlygas, atliekant bausmę drausmės zonos baudos izoliatorių kamerose Nr. 16, 25, 14, 17, 18, 3. Pareiškėjo teigimu, minėtos kameros buvo perpildytos, dėl vietos ir erdvės trūkumo visą laiką jautėsi prislėgtas, dėl to nuolatos vyravo įtampa, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai.

3. Tvirtino, jog kameroje Nr. 25 nebuvo langų, tik dvi angos lubose, uždengtos permatomu plastiku ir celofanu, dėl to žiemą buvo labai šalta, vasarą – karšta, tekdavo kęsti lietų, nes dėl karščio celofanas buvo nuplėštas. Šioje kameroje beveik visą laiką buvo 10 nuteistųjų, o ne 9, kaip nurodė atsakovas, dešimtą lovą demontavo tik 2015 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje 25-oje kameroje buvo atliekami remonto darbai, todėl tuo metu jis buvo perkeltas į kameras Nr. į 14 ir 17, dėl to nesutiko su atsakovo pateiktais duomenimis, jog minėtu laiku šiose kamerose nebuvo laikomas. Pareiškėjas teigė, jog kameroje Nr. 16 buvo 6 vietos, o ne 5, kaip nurodė atsakovas. Ant šios kameros lango buvo grotos ir metalinis tinklas, todėl, išjungus šviesą, buvo tamsu. Kameroje Nr. 14 išbuvo nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 13 d., joje nebuvo stiklo, buvo šalta, teko miegoti su drabužiais, tualete nebuvo durų, todėl užkabindavo paklodes. Kameroje Nr. 17 buvo 2013 m. gegužės mėnesį apie savaitę, atjungus šildymą, joje būna drėgna, kampuose sienos nuo drėgmės šlapios. Kameroje Nr. 3 iš abiejų pusių ant langų buvo grotos, todėl išjungus šviesą, buvo tamsu. Kameroje Nr. 18 žiemą nebuvo stiklo, todėl buvo labai šalta, tualetai ir kriauklės nuolatos užkimštos, gyvenimo sąlygos pasibaisėtinos. Nurodė, jog kamerose vienutėse Nr. 8, 9, 10, 11, 12, kuriose buvo kalinamas 2013 metais, nebuvo nei kriauklės nusiprausti, nei lentynėlės pasidėti muilui, nei pakabos rūbams. 8-o būrio tualetai be ventiliacijos, atskirų kabinų nėra, virtuvė jame įrengta tik 2015 m., 3 ir 8 būrio langų rėmai iškrypę ir sulūžę. Tualetuose ir dušuose trūko privatumo. Kamerose nebuvo sudarytos galimybės drabužiams išsiskalbti ir išsidžiovinti. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, juose nebuvo pakankamai sportinio inventoriaus, suoliuko.

4. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN pateikti duomenys apie kalinimo sąlygas neatitinka tikrovės. Atsakovas nepateikė duomenų apie pareiškėjo buvimą 14 ir 17 kamerose, taip pat duomenų apie tai, kad jis nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. kovo 6 d. gyveno 21 būryje. Pareiškėjas tvirtino, jog 17 mėnesių, praleistų baudos izoliatoriuje, socialiai buvo izoliuotas nuo artimųjų, visuomenės, todėl iširo šeima, pablogėjo santykiai su artimaisiais. Dėl netinkamų sąlygų pablogėjo jo savijauta, fizinė būklė, regėjimas (teko įsigyti akinius), patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, skriaudą, tapo ūmus ir nervingas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 100 Eur.

5. Atsakovas su skundu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

6. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 11–18), raštuose teismui (II t., b. l. 125, 129) nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2011 m. spalio 27 d., bausmę atlikinėjo 8 būryje, 6 būryje, kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 3, baudos izoliatoriaus 25, 16, 8, 11 kamerose. Pažymėjo, jog pataisos namuose nuteistieji piktybiškai ir sistemingai gadina gyvenamąsias patalpas, šiuo metu kameroje Nr. 25 yra išmuštas stiklas, naujas paketas yra užsakytas ir bus sumontuotas artimiausiu metu. Marijampolės PN duomenimis, pareiškėjo nurodytu laiku kameroje Nr. 25 nebuvo atlikti remonto darbai, pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose Nr. 14 ir 17.

7. Nurodė, jog nuteistieji į kameras talpinami, atsižvelgiant į jose esančių vietų skaičių. Pareiškėjui teisės aktais nustatytas minimalaus ploto reikalavimas buvo užtikrintas. Tvirtino, jog Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. Pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl prastų gyvenimo sąlygų (nepakankamo apšvietimo, netinkamos temperatūros, ventiliacijos, nepakankamo oro judėjimo greičio, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, per didelės santykinės oro drėgmės) baudos izoliatoriaus kamerose yra nepagrįstas. Baudos izoliatorių kamerų atskirose patalpose įrengti sanitariniai mazgai. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Laikino sulaikymo patalpose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo patalpos, tačiau joje nuteistieji laikomi trumpą laiką ir po vieną, todėl jų privatumas nėra pažeidžiamas.

8. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ir su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą taip pat nesikreipė. Marijampolės PN nuomone, nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V. P. jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su Marijampolės PN administracijos veiksmais (neveikimu), dėl kurių jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas, atliekant bausmę laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. Esminis ginčas keliamas dėl ploto trūkumo ir gyvenimo sąlygų neatitikimo higienos normų reikalavimams (nepakankamo apšvietimo, netinkamos temperatūros, ventiliacijos, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, remonto nebuvimo) atliekant bausmę baudos izoliatoriaus kamerose.

11. Dėl atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.127 straipsnio 5 dalimi ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl kamerų perpildymo į pataisos namų administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Marijampolės PN administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. iki 2016 m.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. kovo 10 d. (I t., b. l. 8), todėl yra praleidęs senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. kovo 9 d.

12. Remdamasis CK1.131 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. kovo 9 d. taikytinas ieškinio senaties terminas ir skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už minėtą laikotarpį tuo pagrindu atmestas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

13. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas kelia pretenzijas dėl baudos izoliatoriaus kamerų Nr. 3, 14, 16, 17, 18 ir 25 perpildymo, nurodydamas, kad jose buvo pažeista teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1–111.2 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010)

15. Kadangi objektyvių duomenų apie Marijampolės PN konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje baudos izoliatoriaus kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios baudos izoliatoriaus kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo kameroje Nr. 25 laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 7 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 18 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 16. Marijampolės PN 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. parengtose pažymose nurodyta, jog kameros Nr. 25 gyvenamasis plotas yra 34,83 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, 16 kameros plotas – 20,20 kv. m, joje pareiškėjo apgyvendinimo metu, patenkančiu į vertinamąjį laikotarpį, buvo įrengtos 5 gyvenamosios vietos, pareiškėjui kalint šioje kameroje iki 2013 m. kovo 10 d., joje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos. Šių kamerų dydį patvirtina ir teismui pateiktos baudos izoliatoriaus patalpų schemos.

16. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo pateikti duomenys, jog 25 kameroje buvo 9, o 16 kameroje buvo 5 miegamosios vietos, yra klaidingi, nes ginčo laikotarpiu 25 kameroje buvo 10, o 16 kameroje – 6 miegamosios vietos.

17. Teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir pažymėjo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2462-428/2015 pagal pareiškėjo T. D. (šioje byloje jis apklaustas liudytoju) skundą tam pačiam atsakovui dėl netinkamų sąlygų Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 16 ir Nr. 25 laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. sausio 22 d. Pažymėjo, jog pareiškėjo buvimo laikas minėtuose baudos izoliatoriuose iš esmės sutampa su T. D. buvimo juose laiku. Nors pareiškėjo reikalavimas šioje byloje ir skiriasi nuo skundo administracinėje byloje Nr. I-2462-428/2015 suformuluoto dalyko, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės sutampa ir jos nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą jų vertinimą. Minėtoje administracinėje byloje Nr. I-2462-428/2015 teismas, vertindamas 16 ir 25 baudos izoliatorių kamerų atitikimą teisės nustatyto ploto reikalavimams, rėmėsi Marijampolės PN 2015 m. kovo 3 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog 16 kameroje yra 5 miegamosios vietos, o 25 kameroje yra 10 miegamųjų vietų, todėl teismas šioje byloje, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, vadovavosi minėtos pažymos duomenimis, laikydamas juos objektyviais, ir darė išvadą, jog ginčo laikotarpiu 16 kameroje buvo 5 miegamosios vietos (ką patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikta atsakovo 2016 m. balandžio 22 d. pažyma), o 25 kameroje buvo 10 miegamųjų vietų. Taigi teismas sutiko su pareiškėjo tvirtinimu, jog 25 kameros vietų skaičių atsakovas nurodė neteisingai.

18. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad pareiškėjui kalint kameroje Nr. 25 jam teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto, kalint kameroje Nr. 16 – 4,04 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. birželio 7 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 3 (I t., b. l. 19–22, 57–60,160, III t., b. l. 3–4), kurios gyvenamasis plotas buvo 12,45 kv. m (I t., b. l. 47), joje įrengtos 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,49 kv. m gyvenamojo ploto, taigi teisės aktais nustatytas ploto reikalavimas buvo pažeistas 61 parą.

19. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2013 m. ir 2014 m. pradžioje kameroje Nr. 25 buvo atliekami remonto darbai, todėl jis buvo perkeltas į 14-ą ir du kartus į 17-ą kameras. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2014 m. sausio mėn. kameroje Nr. 25 buvo atliekami remonto darbai, kurių metu buvo sutvarkyta elektros instaliacija, suremontuotos lovos ir spintelės, atlikti sienų taisymo darbai, perdažytos sienos (II t., b. l. 129–130). Iš nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo matyti, kad nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. vasario 4 d. pareiškėjas buvo laikomas 25 kameroje, tačiau yra taisymai nubraukiant 25 ir 17 kamerų numerius bei apačioje padarytas prierašas nurodant laikotarpį nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 28 d. (II t., b. l. 99). Į bylą pateiktoje Marijampolės PN Apsaugos priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje nurodyta, kad 2014 m. sausio 21 d. nuobaudai atlikti pareiškėjui buvo skirta kamera Nr. 25, tačiau 2014 m. sausio 22 d. jam buvo skirta kamera Nr. 17, tai patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 128 (I t., b. l. 149). 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (III t., b. l. 12). Šie įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 30 d. kalėjo kameroje Nr. 17, kurios gyvenamasis plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 4 kv. m gyvenamojo ploto (III t., b. l. 3–4).

20. Patikrinus Marijampolės PN 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. parengtose pažymose (I t., b. l. 19–22, 57–60) pateiktus duomenis apie pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriaus kamerose atitikimą į bylą pateiktų Marijampolės PN direktoriaus nutarimų dėl pareiškėjo nubaudimo bei Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenims (I t., b. l. 65–161, II t., b. l. 6–103, III t., b. l. 5–11) nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 14 kameroje, kad 2013 m. buvo atliekami remonto darbai kameroje Nr. 25, todėl jo argumentai dėl laikymo šioje kameroje atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinus aukščiau pateiktus duomenis, nustatyta, kad pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (jam teko 3,48 kv. m), pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25 laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 7 d., iš viso 303 paras.

21. Teismas administracinėje byloje Nr. I-2462-428/2015, remdamasis visuomenės sveikatos centro aktais, nenustatė higienos normos reikalavimų pažeidimų dėl baudos izoliatoriaus kamerų Nr. 16 ir 25 sanitarinės būklės (dėl apšvietimo, temperatūros, vėdinimo, drėgmės ir pan.), todėl ir šioje byloje nėra pagrindo minėtų pažeidimų konstatavimui.

22. Be to, ir į šią bylą pateikti visuomenės sveikatos centro aktai (I t., b. l. 28, 33, 37, III t., b. l. 24, 26, 30, 33, 38) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nurodyto pobūdžio pažeidimų.

23. Pareiškėjas rėmėsi į administracinę bylą Nr. I-2462-428/2015 pateiktu Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 10 d. aktu Nr. PT-19. Teismas jį išreikalavo į šią bylą (III t., b. l. 44–47). Jame konstatuoti pažeidimai dėl dirbtinio apšvietimo baudos izoliatorių kamerose Nr. 9 ir 10. Pagal byloje esamus duomenis, matyti, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10 buvo kalinamas 2013 m. gegužės 6 d. (vieną parą) ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. (15 parų) (Marijampolės PN 2016 m. balandžio 4 d. pažyma), todėl yra pagrindas išvadai, jog 16 parų pareiškėjas buvo kalinamas, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Duomenų apie tai, kad jis būtų kalinamas ginčo laikotarpiu 9-oje baudos izoliatoriaus kameroje, byloje nėra.

24. Teismas pažymėjo, jog vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl minėto pobūdžio pažeidimų, rėmėsi kompetentingos institucijos (visuomenės sveikatos centro) duomenimis, o ne paties pareiškėjo pateiktais planais, paaiškinimais. Pastarieji, kaip ir kitų nuteistųjų, apklaustų liudytojais T. G., T. D., S. B., parodymai, vertinti kaip nepatikimi, subjektyvaus pobūdžio, suinteresuotų su byla asmenų pateikti paaiškinimai, kuriais vadovautis teismas neturi pagrindo (ABTĮ 57 str.).

25. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 3 ir 8 būrių tualetuose ir dušuose trūko sanitarinių įrenginių bei privatumo, nebuvo ventiliacijos. 8 būrio tualete buvo 3 aplūžę klozetai ir 3 pisuarai, dušinė buvo apie 70 kv. m, joje buvo įrengti 14–15 nekokybiškų dušų. Kadangi pareiškėjas 3 būrio 35 brigadoje gyveno laikotarpiais, kurie, pritaikius ieškinio senatis institutą, nepatenka į nagrinėjamoje byloje vertinamą laikotarpį, jo nurodytos aplinkybės dėl per mažų sanitarinių patalpų bei privatumo jose neužtikrinimo atmestos kaip nepagrįstos.

26. Reikalavimai tualetų ir dušo patalpų įrengimui nustatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, kuriose nurodyta, kad prausykloje–tualete turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą dvylikai asmenų, dušo sieteliai, guminiai kilimėliai, lentynėlės higienos priemonėms – 1 vnt. 15 asmenų.

27. Į bylą atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 8 būrio nuteistųjų ir jiems tenkančių sanitarinių įrenginių skaičių, apie ventiliacijos įrengimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo bei ventiliacijos nebuvimo liko nepaneigti. Atsakovo atstovas pateikė teismui 8 būrio tualeto bei dušinės nuotraukas, iš kurių matyti, kad klozetai bei dušai atskirti sienelėmis bei užuolaidomis (III t., b. l. 48–52), tai, teismo nuomone, užtikrino minimalų pareiškėjo privatumą, todėl pareiškėjo privatumo pažeidimas šiame kontekste nekonstatuotas.

28. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su kamerų Nr. 8–12 netinkamu įrengimu, tvirtindamas, kad jose nebuvo kriauklės, lentynėlės muilui, pakabos rūbams. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. kovo 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, 2013 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. kalėjo kameroje Nr. 10, 2014 m. vasario 6 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 12 (I t., b. l. 19–22, 57–60), tačiau duomenų apie pareiškėjo buvimą kamerose Nr. 8 ir 9 byloje nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų Nr. 8 ir 9 netinkamo įrengimo atmestos kaip nepagrįstos.

29. Teismas rėmėsi pareiškėjo kalinimo mintose kamerose metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Aprūpinimo normomis, į bylą pateiktu Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 20 d. aktu Nr. PT-7, kuris patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11 nebuvo praustuvės (b. l. 23–25), ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog kamerose Nr. 10, 11 ir 12 nebuvo praustuvės, lentynėlės tualeto reikmenims bei pakabos drabužiams, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytos nustatytomis.

30. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. kovo 6 d. gyveno 21 būryje. Į bylą teismui pateikti Marijampolės PN direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius (III t., b. l. 14–20), Marijampolės PN 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 9-/07-11844 (III t., b. l. 3–4) patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d. bausmę atliko 21 būrio 211 brigadoje. Šiuo laikotarpiu buvo baustas ir tam tikru laiku atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose, dėl kurių jau buvo pasisakyta aukščiau. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje esminis ginčas keliamas dėl netinkamų sąlygų kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nenurodė argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam gyvenant 21-ame būryje.

31. Teisės aktai nereglamentuoja kiemelių dydžio ir sportinio inventoriaus pobūdžio, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo kiemelių dydžio ir sportinio inventoriaus atmesti kaip nepagrįsti.

32. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės PN iš viso 364 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (iš jų 61 parą iki ploto normos trūko ženkliai, t. y. 1,11 kv. m). Be to, byloje nustatyta, kad 16 parų pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus (dėl dirbtinio apšvietimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams), taip pat nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo bei ventiliacijos nebuvimo 8-ame būryje bei dėl inventoriaus trūkumo kamerose Nr. 10, 11 ir 12. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuota, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo per mažas tam, kad jis galėtų pakankamai judėti.

33. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, t. y. mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto, kitų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

34. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pabrėžė, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktų nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas kamerose gyveno 364 paras, todėl nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl įvairių nusiskundimų kreipėsi 29 kartus, 7 kartus skirti medikamentai dėl įvairių miego sutrikimų. Pareiškėjo medicininės kortelės išraše (II t., b. l. 124) nurodyta, jog pareiškėjas gydytas dėl abstinencijos po ilgalaikio opiatų vartojimo, todėl teismas darė išvadą, jog miego sutrikimai galėjo atsirasti dėl šios priežasties, kuri priklausė nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio. Pareiškėjas teismui nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko regėjimas, tačiau medicininės kortelės išraše apie tai duomenų nėra. Byloje taip pat nustatyta, jog į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė (I t., b. l. 45).

35. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismui pripažino, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, kad jo sveikatos būklė vertinamuoju laikotarpiu būtų ženkliai pablogėjusi, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 2 500 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkintas kaip nepagrįstas.

III. 36. Pareiškėjas V. P. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 76–77), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti priteisiant 5 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas, kiek parų pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25, praleido, kad pareiškėjas ten buvo laikomas 2013 m. gegužės 6 d. – 2013 m. birželio 2 d. Taip pat teismas nepastebėjo, kad kameroje Nr. 3 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 6 d., o ne nuo 2014 m. balandžio 6 d.

36.2. Teismas be pagrindo laikė, kad liudininkai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, o jų parodymai nepatikimi. Šiuo atveju Marijampolės PN klaidino teismą, kad kameroje Nr. 25 buvo 9 gultai, o ne 10, kaip buvo iš tiesų. Be to, žiemą stoglangiuose nebuvo stiklų, todėl buvo šalta, snigo. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 14, nors tikslios datos kada, neprisimena.

36.3. Pareiškėjo pateikti kameros Nr. 3 brėžiniai nesutampa su Marijampolės PN pateiktais brėžiniais. Todėl teismas turėjo vadovautis pareiškėjo pateiktais išmatavimais. Be to, Marijampolės visuomenės sveikatos centras negalėjo pateikti tikslių duomenų, nes prieš jiems atvykstant Marijampolės PN administracija pasiruošdavo ir sutvarkydavo tikrinamas kameras.

36.4. Pažymi, jog prieš maždaug 13-14 mėnesių pareiškėją apžiūrėjo akių ligų gydytojas, išrašė receptą akiniams, tačiau akinius atsisakyta pagaminti. Kadangi pareiškėjo sąskaita buvo areštuota antstolių, pareiškėjas parašė prašymą dėl pašalpos akiniams pagaminti. Be to, pareiškėjas lankėsi pas psichologą, o tai, kad nesilankė pas odontologą, nereiškia, jog pareiškėjo dantys sveiki ir jis problemų neturėjo.

36.5. Nebuvo tinkamai įvertintos ir apšvietimo problemos. Pareiškėjas nurodo, kad 16 valandų per parą tekdavo praleisti degant dirbtinei šviesai.

37. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 81–83), prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ir šią skundo dalį atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog kameroje Nr. 3 negyveno daugiau nei 3 asmenys, kiekvienam asmeniui teko ne mažiau kaip 4,15 kv. m ploto, taigi 3,6 kv. m normatyvas nebuvo pažeistas. Dėl didelės apimties duomenų apie V. P. bausmės atlikimą, buvo padaryta klaida ir nurodyta, jog kameroje Nr. 3 buvo 5 gyvenamosios vietos, nors iš tikrųjų buvo 3. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėją laikant kameroje Nr. 3 nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. birželio 7 d. buvo pažeistas gyvenamojo ploto reikalavimas.

37.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ploto trūkumą kameroje Nr. 25, nes joje yra dviaukštės lovos, kurios judėjimo laisvės labiau neriboja, be to, kameroje yra labai aukštos lubos. Kadangi gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui minėtoje kameroje buvo užtikrinta 97 proc., šiuo atveju pakaktų konstatuoti pažeidimą, bet ne priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

37.3. Pateikiant duomenis, buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 10, tačiau vėliau patikslinta, jog pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 25, o ne kamerą Nr. 10, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimo, nes pareiškėjas pažeidžiant minėtą punktą buvo laikomas tik 1 parą.

37.4. Byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, kurie būtų atsiradę būtent dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Be to, pareiškėjas nereiškė noro bausmę atlikti kitose patalpose, kuriose būtų geriau užtikrintas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose atlyginimo.

40. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. kovo 9 d.

41. Apeliacinius skundus byloje padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, tačiau nei viena iš šalių neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo, todėl šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir plačiau dėl to nepasisako.

42. Patikrinusi bylą ir įvertinusi abiejų šalių apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpius, kada pareiškėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktą (pakeistas 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85) numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų gyvenamosiose patalpose bei 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo kameroje Nr. 25. Teismas rėmėsi Marijampolės PN 2015 m. kovo 3 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog kameroje Nr. 25 yra 10 miegamųjų vietų. Taigi teismas sutiko su pareiškėjo tvirtinimu, jog kameros Nr. 25 vietų skaičių atsakovas nurodė neteisingai, todėl į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl 10 miegamųjų vietų kameroje Nr. 25 jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinęs aukščiau pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (jam teko 3,48 kv. m), pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25 laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2014 m. sausio 21 d., nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 7 d., iš viso 303 paras.

45. Teisėjų kolegija su minėtais skaičiavimais iš esmės sutinka, tačiau pažymi, kad teismas neteisingai nurodė laikotarpį, kada pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 25. Įvertinus byloje pateiktus duomenis (Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 792, I t., b. l. 95, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 882, I t., b. l. 98), matyti, jog pareiškėjui 2013 m. gegužės 7 d. paskirta nuobauda ir jis 15 dienų patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 25, taip pat nuo 2013 m. gegužės 22 d. jis patalpintas 12 dienų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 25. Todėl kameroje Nr. 25 pareiškėjas buvo ne tik teismo aptartais laikotarpiais, tačiau ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. birželio 2 d. Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl laikotarpio, praleisto kameroje Nr. 25, ir konstatuotina, kad kameroje Nr. 25, kurioje jam teko 3,48 kv. m ploto, pareiškėjas buvo laikomas ne 303 paras, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 330 parų.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10 pareiškėjas buvo kalinamas 2013 m. gegužės 6 d. (vieną parą) ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. (15 parų), todėl konstatavo, jog 16 parų pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus.

47. Pripažinus, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. (15 parų) pareiškėjas buvo kalinamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 25, atsakovo atstovui nurodant, jog buvo padaryta techninė klaida ir nurodyta ne ta kamera, konstatuotina, kad pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, buvo kalinamas 2013 m. gegužės 6 d. (vieną parą).

48. Pirmosios instancijos teismas tai pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. birželio 7 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 12,45 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,49 kv. m gyvenamojo ploto, taigi teisės aktais nustatytas ploto reikalavimas buvo pažeistas 61 parą.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog minėtas laikotarpis, kurį pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, buvo ilgesnis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis (Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. nutarimą, I t., b. l. 158, Nuteistųjų perkėlimo į kamerų apskaitos žurnalo ištraukas, III t., b. l. 88), konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai pagrįsti. Minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kameroje Nr. 3 buvo laikomas ne nuo 2014 m. balandžio 6 d., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. birželio 7 d.

50. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nurodant, kad kameroje Nr. 3 buvo 5 miegamosios vietos, buvo padaryta techninė klaida (kuri buvo ištaisyta ir teismui pateikti tikslūs duomenys), nes iš tiesų minėtoje kameroje buvo tik 3 miegamosios vietos, ir pateikia duomenis apie toje kameroje laikytų asmenų skaičių.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo išrašus, sutinka, jog teismas be pagrindo apskaičiavo kameroje Nr. 3 pareiškėjui tekusį minimalų plotą, dalindamas bendrą kameros plotą penkiems asmenims. Šiuo atveju iš minėto Nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo matyti, jog kameroje Nr. 3 kartu su pareiškėju buvo laikomi: iki 2014 m. balandžio 13 d. – K. B., 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gegužės 24 d. – E. I., 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. spalio 29 d. – Š. Ž., iki 2014 m. birželio 2 d. – M. L. Apibendrinus minėtus duomenis, matyti, kad nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3 kartu su dar dviem asmenimis – M. L. ir K. B., nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. buvo dviese su M. L., nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas trise su M. L. ir E. I., o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 24 d. buvo laikomas keturiese su M. L., E. I. ir Š. Ž. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas su dar dviem asmenimis – M. L. ir Š. Ž. Minėtus duomenis iš esmės pripažino ir pareiškėjas skunde nurodęs, kad kameroje Nr. 3 iki 2014 m. balandžio 13 d. buvo trise, nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. gyveno dviese, po to – vėl trise.

52. Kadangi kameros Nr. 3 gyvenamasis plotas 12,45 kv. m, laikotarpiais, kada pareiškėjas buvo kalinamas kartu du dar dviem asmenimis, vienam asmeniui teko minimalus 4,15 kv. m plotas. Todėl šiuo atveju aptartas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas, numatantis minimalų vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m plotą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, nebuvo pažeistas. Laikotarpiu, kada pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis, minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,11 kv. m ir šiuo atveju minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimas buvo pažeistas. Apibendrinant išdėstytus duomenis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, jog kameroje Nr. 3 buvo įrengtos 5 miegamosios vietos. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog minėtoje kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi daugiausia trys asmenys ir tai vyko tik laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 24 d., todėl pripažintina, kad būtent minėtu laikotarpiu, t. y. 25 paras, pareiškėjas kameroje Nr. 3 buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimą, numatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte.

53. Įvertinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas iš viso 355 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte nustatyto minimalaus reikalavimo. Taip pat nustatyta, jog vieną parą pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo bei ventiliacijos nebuvimo 8-ame būryje bei dėl inventoriaus trūkumo kamerose Nr. 10, 11 ir 12.

54. Byloje esantys visuomenės sveikatos centro aktai (I t., b. l. 28, 33, 37, III t., b. l. 24, 26, 30, 33, 38) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų dėl baudos izoliatoriaus kamerų Nr. 16 ir 25 sanitarinės būklės (dėl apšvietimo, temperatūros, vėdinimo, drėgmės ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo minėtų pažeidimų konstatavimui.

55. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikas, kurį asmuo praleido netinkamomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

56. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, tai, kad nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tačiau nustatyti nacionalinių teisės aktų pažeidimai, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 1 500 Eur.

57. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan