dc7ab2c8-0f79-4e8a-9e5a-45e9440e7c93 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-414-370/2015 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02718-2013-9             Procesinio sprendimo kategorijos:             45.1; 113.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1377-232/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei MIÅ KO FONDAS dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 170 450 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad, norėdamas investuoti į miÅ¡kų Å«kio ir žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, su atsakovu 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarė penkių žemės sklypų pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), o 2012 m. rugsėjo 27 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktÄ (toliau – Aktas).

Pagal Sutarties 2.5, 3.2.4 punktus atsakovas už 36 600 Lt perleido ieÅ¡kovui 10.4700 ha ploto, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). IeÅ¡kovui 2013 m. spalio mėn. nuvykus apžiÅ«rėti Žemės sklypo, tapo žinoma, kad didelė miÅ¡ko dalis Žemės sklype yra iÅ¡kirsta. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, negavęs vidinės miÅ¡kotvarkos projekto, kuris yra bÅ«tinas leidimui kirsti miÅ¡kÄ , nuslėpęs nuo ieÅ¡kovo aplinkybę apie miÅ¡ko kirtimÄ , padarė ieÅ¡kovui žalÄ .

IeÅ¡kovas, sudarydamas Sutartį, tikėjosi iÅ¡ Sklypo gauti 1 475 m3 medienos, kurios vertė 174 050 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pažymėjęs, jog Sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę vertę nei vidutinė rinkos vertė, tarp Sutarties ir Akto pasiraÅ¡ymo praėjo 23 dienos, abi Å¡alys yra verslininkai, turintys patirties nekilnojamojo turto rinkoje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko apžiÅ«rėti ir įvertinti perkamus sklypus, sklypų kaina buvo derybų objektas, tikėtina, jog miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypų kaina buvo suderėta bÅ«tent dėl to, kad miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas dar iki jį įsigyjant atsakovui.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos miÅ¡kų specialisto iÅ¡vados teismas nustatė, kad Sklype miÅ¡ko kirtimai buvo atlikti dar 2006 arba 2007 metais, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už miÅ¡ko kirtimo tvarkos pažeidimus, jeigu tokie bÅ«tų nustatyti. Teismo vertinimu, neatlikęs kirtimo, atsakovas negali bÅ«ti atsakingas ir už kirtimo neteisėtumo pasekmes, jeigu tokios bÅ«tų nustatytos. NelogiÅ¡ku teismas laikė ieÅ¡kovo teiginį, kad jis, pats iÅ¡kirtęs miÅ¡kÄ , bÅ«tų galėjęs gauti 1 475 m3 medienos, kurios vertė 174 050 Lt.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, pirkdamas SklypÄ , kurio vidutinė rinkos vertė 99 937 Lt, suderėdamas už jį 36 600 Lt kainÄ , bÅ«damas Å¡ios srities specialistas ir sudarydamas Sutartį su kitu Å¡ios srities specialistu, negalėjo tikėtis uždirbti iÅ¡ Å¡io sandorio beveik penkis kartus didesnę sumÄ . Tokius ieÅ¡kovo lÅ«kesčius teismas pripažino nerealiais ir prasilenkiančiais su verslo logika. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, nors ir teigė, jog buvo apgautas, nes sumokėjo per didelę Sklypo kainÄ , neprašė Sutarties pripažinti negaliojančia ar jÄ modifikuoti.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei patirtų nuostolių, nei atsakovo nesÄ Å¾iningumo, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Teismas, nustatydamas, kad Sutartis buvo naudinga ieÅ¡kovui, netinkamai ir atlaidžiai atliko įrodymų tyrimÄ , atsižvelgdamas ne į visas objektyvias aplinkybes.

Tarp Sutarties ir Akto pasiraÅ¡ymo praėjo ne 23 dienos, kaip teigia teismas, o 3 dienos. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovo, pasiraÅ¡iusio Sutartį ir AktÄ , buvo susiklostę verslo santykiai, grindžiami pasitikėjimu.             2. PrieÅ¡ prasidedant bylos nagrinėjimui, ieÅ¡kovas el. paÅ¡tu informavo teismÄ , kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, kadangi ieÅ¡kovo atstovas tÄ pačiÄ dienÄ dalyvaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų ir Anykščių teritorinių skyrių susirinkimuose, kuriuose dalyvavimas yra privalomas, ieÅ¡kovo atstovas yra vienintelis ieÅ¡kovo darbuotojas ir per trumpÄ laikÄ negali surasti kito tinkamo atstovo, Å¡ios situacijos ieÅ¡kovo atstovas negalėjo objektyviai numatyti.

IeÅ¡kovas prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ ir dėl to, kad siekia su atsakovu sudaryti taikos sutartį. IeÅ¡kovo atstovo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje ir netyčinis procesinių teisių pažeidimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar jo vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu. Å ios bylos nagrinėjimas buvo toli pažengęs, iÅ¡naudota daug resursų ir laiko. Teismas pažeidė CPK 246 straipsnį, nes turėjo priimti sprendimÄ už akių arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , be to, skundžiamame sprendime nepasisakė apie ieÅ¡kovo neatvykimÄ ir jo praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovui buvo užkirsta galimybė ne tik apginti pažeistas teises dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, tačiau ir tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nors teismas klaidingai nurodo, kad sandorio pripažinti negaliojančiu ar modifikuoti ieÅ¡kovas neprašė. Netinkamai taikant procesinės teisės normas byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1.

Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai ir atlaidžiai atliko įrodymų tyrimÄ , atsižvelgdamas ne į visas objektyvias aplinkybes, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas Sutarties ir Akto pasiraÅ¡ymo pas notarÄ metu jokių pretenzijų nepateikė. IeÅ¡kovas žinojo apie Sklypo bÅ«klę. Atsakovas SklypÄ Ä¯sigijo 2011 m. gruodžio 28 d., kai plyninis miÅ¡ko kirtimas jau buvo atliktas. IeÅ¡kovas per protingÄ terminÄ nuo Sutarties sudarymo dienos atsakovui nepareiÅ¡kė pretenzijų (CK 6.348 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tent atsakovas prieÅ¡ Sklypo pardavimÄ iÅ¡kirto jame miÅ¡kÄ ir šį faktÄ nuslėpė nuo ieÅ¡kovo. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo veiklos pobÅ«dį, akivaizdu, kad jis turėjo sandorių, susijusių su žemės sklypais, sudarymo patirties. IeÅ¡kovas turėjo suprasti, kad Sklypo, jeigu jame bÅ«tų brandus miÅ¡kas, kaina bÅ«tų buvusi žymiai didesnė.             2. IeÅ¡kovas apie paskirtÄ teismo posėdį žinojo iÅ¡ anksto, o apie savo negalėjimÄ jame dalyvauti teismÄ el. paÅ¡tu informavo tik posėdžio dienÄ , kaip nedalyvavimo priežastį nurodydamas dalyvavimÄ susirinkimuose.

Ne atsakovas, o bÅ«tent ieÅ¡kovas pradėjo teisminį ginÄÄ , todėl turėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atstovas yra vienintelis ieÅ¡kovo darbuotojas ir negali per trumpÄ laikÄ surasti tinkamo atstovo, negali bÅ«ti laikoma priežastimi neatvykti į teismo posėdį, kurio data ir laikas ieÅ¡kovui buvo iÅ¡ anksto žinomi. Apeliantas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes siekė sudaryti su atsakovu taikos sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo jokių derybų ir bandymų susisiekti su atsakovu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka              Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo praÅ¡ymo dėl bylos žodinio nagrinėjimo visiÅ¡kai nemotyvuoja, nors nurodyti tokio praÅ¡ymo motyvus įpareigoja CPK 322 straipsnis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas, todėl apelianto praÅ¡ymas atmestinas.              Dėl atsakovo atsakomybės              Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas su atsakovu 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė Sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo miÅ¡kų paskirties SklypÄ (b. l. 12–24).

Å alys 2012 m. rugsėjo 27 d. sudarė AktÄ , kuriuo atsakovas perdavė SklypÄ ieÅ¡kovui (b. l. 25–34). IeÅ¡kovo teigimu, jam 2013 m. spalio mėn. tapo žinoma, kad didelė miÅ¡ko dalis Sklype yra iÅ¡kirsta. IeÅ¡kovas praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ kildina iÅ¡, jo manymu, atsakovo neteisėtų veiksmų, iÅ¡kirtus Sklype dalį miÅ¡ko, nesilaikant teisės aktais nustatytos miÅ¡ko kirtimo tvarkos. IeÅ¡kovas apkaltino atsakovÄ , kad Å¡is, sudarydamas Sutartį, apgavo ieÅ¡kovÄ , nes nuslėpė nuo jo miÅ¡ko kirtimo faktÄ .             Pirmosios instancijos teismas teisingas nustatė, kad dalis miÅ¡ko Sklype buvo iÅ¡kirsta dar iki jį įsigyjant atsakovui.

Bylos duomenimis, atsakovas SklypÄ Ä¯sigijo 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 62–64), o pagal paties ieÅ¡kovo pateiktÄ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo MiÅ¡kų instituto miÅ¡kininkystės skyriaus vedėjo dr. V. M. iÅ¡vadÄ plynieji pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai arba (mažiau tikėtina) plynieji sanitariniai miÅ¡ko kirtimai Sklype atlikti 2006 arba 2007 metais (b. l. 39–41). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už miÅ¡ko kirtimo tvarkos pažeidimus ir Å¡io kirtimo neteisėtumo pasekmes, jeigu tokie pažeidimai bÅ«tų nustatyti.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent atsakovas, prieÅ¡ parduodamas SklypÄ , iÅ¡kirto jame dalį miÅ¡ko. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo pateikta iÅ¡vada įrodo, kad dalis miÅ¡ko Sklype buvo iÅ¡kirsta dar iki jį įsigyjant atsakovui.             Dėl ieÅ¡kovo pozicijos, kad atsakovas nuslėpė nuo ieÅ¡kovo miÅ¡ko kirtimo faktÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieÅ¡kovas yra verslininkas, turintis patirties nekilnojamojo turto rinkoje.

IÅ¡ vieÅ¡ai internete prieinamos informacijos apie ieÅ¡kovÄ matyti, kad jo veikla susijusi su augalininkyste, žemės Å«kiu. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ Ä¯sigyti SklypÄ , turėjo jį apžiÅ«rėti. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos prieÅ¡ sudarant Sutartį apžiÅ«rėti SklypÄ . Å io veiksmo neatlikimo neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog miÅ¡kÄ iÅ¡kirto atsakovas, Å¡iuo atveju tenka pačiam ieÅ¡kovui.

Aplinkybė, kad Å¡alių santykiai Sutarties sudarymo metu buvo grindžiami apipusiu pasitikėjimu, nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos apžiÅ«rėti SklypÄ prieÅ¡ jį įsigyjant, ir iÅ¡ tokios pareigos nevykdymo kilusių neigiamų pasekmių prisiėmimo ieÅ¡kovui rizikos.             Pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad tarp Sutarties ir Akto pasiraÅ¡ymo praėjo 23 dienos, nes Sutartis sudaryta 2012 m. rugsėjo 4 d., o ne 2012 m. rugsėjo 24 d., kaip neteisingai nurodo apeliantas.

Be to, laiko tarpas tarp Sutarties ir Akto pasiraÅ¡ymo nėra esminė aplinkybė sprendžiant kilusį ginÄÄ . Svarbu tai, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, ieÅ¡kovas Sklypo neapžiÅ«rėjo nei prieÅ¡ sudarant Sutartį, nei vėliau prieÅ¡ pasiraÅ¡ant AktÄ . Tai dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas.              Dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių              Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovui, kuriam apie teismo posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta.

Teismas nepripažino svarbiomis ieÅ¡kovo prieÅ¡ pat posėdį elektroniniu paÅ¡tu pateiktame praÅ¡yme nurodytų neatvykimo priežasčių.             Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis. Visų pirma, apie teismo posėdį ieÅ¡kovui buvo žinoma iÅ¡ anksto. IÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo matyti, kad apie kitus susirinkimus, kuriuose ieÅ¡kovas dalyvavo teismo posėdžio dienÄ , ieÅ¡kovui taip pat buvo žinoma iÅ¡ anksto (b. l. 34, 35).

Taigi ieÅ¡kovas turėjo galimybę iÅ¡ anksto planuoti savo laikÄ ir, neturėdamas galimybės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo jo nurodytuose susirinkimuose, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu teisme. Antra, pagal CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio Å¡alių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalį atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kitu panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje neturėtų bÅ«ti vertinimas kaip piktnaudžiavimas procesu ar jo vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokio ieÅ¡kovo elgesio ir nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu, be to, netaikė ieÅ¡kovui neigiamų procesinių padarinių, t. y. nepriėmė sprendimo už akių ir nepaliko ieÅ¡kinio nenagrinėto, o bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės nedalyvaujant ieÅ¡kovui, tai savaime nelaikytina neigiamais padariniais.             Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį ir jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad šį klausimÄ pirmosios instancijos teismas posėdyje iÅ¡sprendė žodine nutartimi, įraÅ¡yta į teismo posėdžio protokolÄ , todėl nebuvo bÅ«tina pakartotinai apie tai pasisakyti sprendime (CPK 290 straipsnio 2 dalis).             Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalį, nes turėjo priimti sprendimÄ už akių arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį, kai jam tinkamai praneÅ¡ta ir nepripažinus neatvykimų priežasčių svarbiomis, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį galimi dvejopi ieÅ¡kovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ , kokie ieÅ¡kovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Nors nagrinėjamoje byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniams padariniams taikyti, t. y. palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto negalėtų bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliantas pats nurodo, kad bylos nagrinėjimas buvo toli pažengęs, iÅ¡naudota daug resursų ir laiko. Teisėjų kolegijai papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, t. y. Å¡alių pozicijos ginčo klausimu buvo iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje, atsiliepime į ieÅ¡kinį, dublike ir triplike. Taigi, Å¡alims byloje pateikus iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Tai atitinka ir pagrindinį proceso tikslÄ â€“ greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus.

PrieÅ¡ingu atveju (palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ), ieÅ¡kovas vėl bÅ«tų priverstas kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡ku reikalavimu atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir sutikus su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o ne nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nebÅ«tų pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kadangi byla iÅ¡spręsta teisingai.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kuriuos ketino pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie sudarytų pagrindÄ abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.              Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Alvydas PoÅ¡kus