dc7930f4-1d6b-41b7-bb9d-2e89968aba09 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-184-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01865-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,              n u s t a t ė I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, prašė pripažinti negaliojančiais vienaÅ¡alius atsakovo įskaitymus: 2014-03-18 praneÅ¡imu Nr. S-149-8 atliktÄ 2168,12 Lt įskaitymÄ pagal atsakovo 2014-02-28 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PASL2014031806 kaip mokėjimÄ , kurį atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014-02-04 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NTV20485; 2014-03-31 praneÅ¡imu Nr. S-171 atliktÄ 1931,14 Lt įskaitymÄ pagal atsakovo 2014-03-18 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PASL2014031805 kaip mokėjimÄ , kurį atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014-03-12 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NT4; 2014-05-05 praneÅ¡imu Nr. S-255-3 atliktÄ 2073,47 Lt įskaitymÄ pagal atsakovo 2014-04-23 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PASL2014042307 kaip mokėjimÄ , kurį atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014-04-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NT181.

Priteisti iÅ¡ atsakovo 6172,73 Lt skolÄ , 440,50 Lt delspinigių, 8,40 proc. procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007-09-07 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui 2304 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas iÅ¡rašė ir atsakovui pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už nurodytose nuomojamose patalpose 2014 m. sausio-kovo mėnesiais suvartotÄ elektros energijÄ , kurias atsakovas apmokėjo dalinai, likdamas ieÅ¡kovui skolingas.

Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko prieÅ¡prieÅ¡inius įskaitymus pagal dalį nurodytų sÄ skaitų, pateikdamas savo sÄ skaitas ir praneÅ¡imus dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nurodytose patalpose patirtus nuostolius įskaitymo. IeÅ¡kovas iÅ¡ karto atsakovÄ informavo, jog nepripažįsta tokių įskaitymų, iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų ir jas grÄ Å¾ino atsakovui. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas laikÄ nurodė klaidingÄ nuomojamų patalpų plotÄ , dėl ko atsakovas nuolat permokėdavo nuomos mokestį. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė sudaryti tiesioginės sutarties dėl elektros teikimo ir gauti pigiau pirkti elektros energijÄ (kaip tai atsakovas daro kituose objektuose), todėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesnėmis sÄ lygomis ir dėl ko atsakovas už elektrÄ nuomojamose patalpose 2014 m. sausio-kovo mėnesiais patyrė 6 172,73 Lt dydžio nuostolius, juos įskaitė į ieÅ¡kovui mokėtas iÅ¡laidas už elektros energijÄ .Nuomos sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo netrukdyti atsakovui tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo sutartį su elektros energijos tiekėjais, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Nuostolius atsakovas paskaičiavo sulyginęs nepriklausomo elektros energijos tiekėjo AB „Inter Rao Lietuva“ elektros energijos kainas su UAB „Kardos“, kuris tiekia elektrÄ nuomojamam objektui, tiekiamomis elektros energijos kainomis. Kainų skirtumas, atsakovo teigimu, ir sudaro nuostolius, kurie buvo įskaityti ginčijamais įskaitymais į mokėtinas pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už sunaudotÄ el. energijÄ sumas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį.

Pripažino negaliojančiais UAB „Norfos mažmena“ praneÅ¡imais atliktus įskaitymus 2 168,12 Lt 1931,14 Lt ir 2073,47 Lt sumoms, kaip mokėjimus, kuriuos UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieÅ¡kovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1787,75 EUR (6172,73 Lt) skolÄ , 62,70 EUR (216,48 Lt) delspinigių, 7,23 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1850,45 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-07-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 55,07 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iš atsakovo valstybei 3 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-09-09 ieškovas su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo suteikti nuomininkui (atsakovui) sutartyje nurodytas patalpas, laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo atlyginti už tai nuomotojui sutartyje nustatyta tvarka.

IÅ¡ Sutarties 1.2 p. matyti, kad atsakovas nėra vienintelis nuomininkas Å¡iame objekte.). Pagal Sutarties 4.8 p., atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo mokėti mokesčius už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , Å¡iluminę energijÄ , komunalines ir ryÅ¡ių paslaugas, pagal nuomotojo (ieÅ¡kovo) pateiktas sÄ skaitas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros gavimo dienos. Pagal minėtÄ punktÄ buvo susitarta, kad mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimÄ vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių Å«kio subjektų pateiktomis ataskaitomis (iÅ¡klotinėmis ir pan.).

Nuomotojas prie Å¡iuos resursus ir paslaugas teikiančių Å«kio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. IeÅ¡kovas už 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais suvartotÄ elektros energijÄ pateikė atsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurios nebuvo pilnai apmokėtos, atsakovui nurodžius, kad įskaitoma suma yra „žala, negautos pajamos už elektrÄ â€œ, ir praneÅ¡imais informavo ieÅ¡kovÄ apie atliekamÄ prieÅ¡prieÅ¡inį įskaitymÄ .

Nustatyta, jog atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais. IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-270-599/2014 duomenų matyti, kad UAB „Norfos mažmena“ ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė leisti jam tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju nuomojamose patalpose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini). Vėliau nurodytoje byloje pateiktas pareiÅ¡kimas dėl dalies reikalavimų (leidimo sudaryti tiesiogiai sutartis dėl el. energijos tiekimo į nurodytus objektus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini)) atsisakymo, atsižvelgiant į tai, kad reikės papildomų kaÅ¡tų siekiant objektuose, kuriuose patalpas nuomojasi keletas nuomininkų, įrengti atskirÄ prisijungimÄ prie skirstomųjų tinklų.

Teismas civilinėje byloje 2013-09-06 nutartimi priėmė atsisakymÄ nuo nurodyto reikalavimo ir nutraukė Å¡ioje dalyje bylÄ . IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, teismas 2014-03-10 įsiteisėjusiu sprendimu atmetė kitus ieÅ¡kinio reikalavimus. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2014-04-24, 2014-05-07, 2014-05-14, 2014-05-27 praneÅ¡imuose atsakovui nurodė, kad. jis nepripažįsta atsakovo nurodytų aplinkybių dėl patirtų 6172,73 Lt nuostolių. Gautas atsakovo sÄ skaitas ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atgal. Atsakovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nesikreipė, o vienaÅ¡aliÅ¡kai padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos ir ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai turi atlyginti atsakovui nuostolius, kurie, atsakovo tvirtinimu, yra 6172,73 Lt permokėta už elektros energijÄ suma.

Atsakovas savo sutartinę prievolę ieÅ¡kovui sumokėti 6172,73 Lt skolÄ už suvartotÄ el. energijÄ pabaigė įskaitymu, nors neginčijamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neapmokėtų elektros energijos mokesčių ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo, aiÅ¡kumo požymiais, kas bÅ«tina atliekant prieÅ¡prieÅ¡inį įskaitymÄ . Atsakovo pateikti įrodymai apie savo reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl „nuostolių, negautų pajamų už el. energijÄ â€œ nepatvirtina visų prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo įskaitymui bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimo, o taip pat ir prievolės pagal nuomos sutartį mokėti už suvartotÄ el. energijÄ pasibaigimo Å¡iuo pagrindu.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir CK 6.130 str. nuostatas dėl prievolės pabaigos įskaitymu, daro iÅ¡vadÄ , jog įskaitymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, nesant visų prieÅ¡prieÅ¡iniam įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimui, bÅ«tinų sÄ lygų. Atsakovo pateikti duomenys apie kituose nuomojamuose objektuose mokamas už elektros energijÄ sumas, kitų elektros energijos tiekėjų paslaugų kainas, nepatvirtina prievolės, kuri buvo įskaityta, akivaizdumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo ir vykdytinumo.

Priešingai, skirtingos elektros energijos tiekimo kainos atskiruose objektuose ir rinkoje tik įrodo, jog reikalavimas (nurodytas kaip žala, negautos pajamos), kuris buvo priešpriešiais atsakovo įskaitytas, nėra nei akivaizdus, nei aiškus ir apibrėžtas, nei vykdytinas. Atsakovas šioje byloje nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir šia galimybe tebeturi teisę pasinaudoti, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, nesprendžia šioje nuostolių pagrįstumo klausimo.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai įskaitė trimis ginčijamais praneÅ¡imais 6172,73 Lt sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta ieÅ¡kovui pagal nuomos sutartį už nuomojamame objekte faktiÅ¡kai suvartotÄ el. energijÄ 2014 m. sausio-kovo mėnesiais. IeÅ¡kovas įrodė, pateikdamas UAB „Kardos“ jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už elektros energijÄ ir elektros energijos suvartojimo skaičiuokles, jog jokie papildomi mokesčiai (atsakovo nurodomi 2 ct už kWh) į atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras nėra įtraukti (CPK 178, 185 str.).

Teigdamas priešingai, atsakovas nepaneigė pateiktų ieškovo ir išreikalautų iš UAB „Kardos“ įrodymų. Atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas. Teismo vertinimu ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo naudai priteista 1 787,75 EUR skola, 62,70 EUR delspinigių, 7,23 proc. procesinių palÅ«kanų; bei bylinėjimosi iÅ¡laidos ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį atmesti. Jei teismas netenkintų apeliacinio skundo, praÅ¡o iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo teiginį „Taip pat, kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir                4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas.“.

Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi teismų praktika, suformuota, esant kitokioms aplinkybėms. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovo atlikti įskaitymai negalioja, nes Å¡alių reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Tačiau nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK 6.134 str. nėra nuostatos, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Teismas įskaitymus pripažino negaliojančiais remdamasis ne įstatymo - CK - nuostatomis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur pasisakyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu.

Tačiau teismų praktika dėl to, kokius reikalavimus laikyti nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu dar tik formuojasi, o teismo sprendime paminėtos bylos, kuriose padaryta tokia iÅ¡vada, ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi, todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d. Vien tai, kad ieÅ¡kovas nesutiko su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, nėra pagrindas pripažinti įskaitymus negaliojančiais. Teismas nenustatė nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų įskaitymui, nebuvimo.

Ginčo dėl įskaitytų nuostolių įskaitymų metu nebuvo, apie įskaitymus ieÅ¡kovui tinkamai praneÅ¡ta. Ä®skaitymai atitinka CK 6.13 str. nustatytas sÄ lygas, atlikti laikantis CK 6.131 str. nustatytos tvarkos. Tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog nesutinka su iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis nuostolių atlyginimui, ir sÄ skaitas grÄ Å¾ino, teisinės reikÅ¡mės neturi.Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymÄ ir kokio dydžio sumos galėjo bÅ«ti įskaitytos. Teismo atsisakymas nagrinėti ieÅ¡kovo atsakovui atlygintinų nuostolių dydžio klausimÄ Å¡ioje byloje prieÅ¡tarauja CPK įtvirtintiems ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo principams.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p., nes esÄ tiesiogiai pats įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtoje byloje pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju arba tai lems dideles investicijas. Ginčo sutartyje suteikta teisė nuomininkui sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais tiesiogiai. Tačiau kyla techninių kliūčių, kurias gali paÅ¡alinti tik pats nuomotojas (turi bÅ«ti pertvarkyti tinklai ir įrengtas atskiras prisijungimas prie elektros skirstomojo tinklo).

Kadangi kliūčių nuomotojas nepaÅ¡alino, nuomininkas ir reikalavo atlyginti nuostolius, o Å¡ių neatlyginus, įskaitė juos į nuomotojui mokėtinas sumas. Todėl savo reikalavimo atsakovas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atsisakė. Tačiau tokio reikalavimo atsisakymo teismas negalėjo vertinti kaip užkertančio keliÄ atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, dėl pastarojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Netenkinus apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo neteisinga iÅ¡vada neturėtų įgyti prejudicinės galios, todėl turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡Â sprendimo motyvuojamosios dalies.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 bei PaaiÅ¡kinimÄ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ ir vertinti Å¡iuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nors teismo sprendime ir nurodyta, kad teismas dėl nuostolių pagrįstumo klausimo nepasisako ir Å¡alių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nevertina, tačiau teismas pasisakė dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad sÄ skaitas už nuostolius iÅ¡rašė pagrįstai. Atsakovas savo nesutikimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktus įskaitymus grindė tuo, kad ieÅ¡kovas neva pažeidė nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktų nuostatas bei civilinio kodekso 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d.

įtvirtintÄ pareigÄ bendradarbiauti vykdant sutartį ir dėl tokio pažeidimo atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas turėjo teisę įskaityti atliekant mokėjimus ieÅ¡kovui už nuomojamose patalpose suvartotÄ elektros energijÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai neva pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nedavė atsakovui sutikimo pasiraÅ¡yti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pažeidė sutarties nuostatÄ , kad nuomotojas prie energetinius resursus teikiančių Å«kio subjektų (Å¡iuo atveju elektros energijos tiekėjų) nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių.

Sprendime teismas pasisakė dėl abiejų Å¡ių argumentų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė pažeidimus, kurie bÅ«tų pagrindas atsakomybei atsirasti. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neteisingai vertino ieÅ¡kinio dalies atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pasekmes bei 2014-03-10 sprendimo reikÅ¡mę Å¡iam ginčui. Atsakovas reikalavimo dėl ginčo patalpų minėtoje byloje atsisakė todėl, kad techninių kliūčių paÅ¡alinimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas.Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 p. turinį, nes sutarties nuostatos neįpareigoja nuomotojo besÄ lygiÅ¡kai duoti atskirÄ sutikimÄ nuomininkui sudaryti tiesiogines sutartis su tiekėjais, nes toks susitarimas įtvirtintas pačiame tekste.

Apeliantas neįrodė, kad dėl ieÅ¡kovo padaryto sutarties pažeidimo, jis bÅ«tų patyręs nuostolių.Apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, kad nuomos sutarties sÄ lygų pažeidimas pasireiÅ¡kė ne tuo, kad ieÅ¡kovas nedavė sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, bet tuo, jog ieÅ¡kovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su nuomininku, siekiant paÅ¡alinti technines kliÅ«tis nuomininko teisei sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovÄ dėl tokių techninių kliūčių paÅ¡alinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Byloje yra kilęs ginčas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo. Atsakovas siekė įskaityti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti nepilnai sumokėtus mokesčius už elektros energijÄ pagal 2007-09-09 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į atsakovo reikalavimÄ priteisti nuostolius susidariusius dėl ieÅ¡kovo veiksmų ir sprendimų, dėl kurių elektros energija pagal tÄ pačiÄ nuomos sutartį atsakovui buvo tiekiama didesnėmis nei rinkos kainomis.Apeliantas praÅ¡o prijungti įrodymus apeliacinėje instancijoje – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 bei PaaiÅ¡kinimÄ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ ir vertinti Å¡iuos įrodymus  kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

IÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ matyti, kad jų data yra 2015-09-14, t.y. iÅ¡duotas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡io dokumento negalėjo gauti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, Å¡is įrodymas neįrodo jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių Å¡ioje byloje, atsižvelgus į žemiau pateiktÄ Â dalies reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atsisakymo vertinimÄ .

Dėl kito įrodymo – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 – pažymėtina, kad iš šios nutarties turinio matyti, jog civilinės bylos Nr. 2A-2228-656/2015 ir nagrinėjamos bylos nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios, nes nagrinėjamoje byloje buvo vertinama aplinkybė dėl atsakovo atsisakymo dalies reikalavimų įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014, taigi nesutampa 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi .

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 180 str., 314 str.).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais dėl įskaitymo galiojimo. Sutiktina, kad bendrÄ ja prasme įskaitymas galimas nepriklausomai ar su juo sutinka kita Å¡alis, tačiau, pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2014 konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sÄ lygų nuostatas ir vertindama jas sistemiÅ¡kai, pažymėjo, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu.

Å iuo aiÅ¡kinimu kasacinis teismas nesukÅ«rė naujos savarankiÅ¡kos įskaitymo sÄ lygos, bet pabrėžė bÅ«tinybę kiekvienÄ kartÄ taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sÄ lygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobÅ«dį, kad nebÅ«tų įskaitomi aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo Å¡alys aiÅ¡kiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas.

Nors apeliantas teisus, teigdamas, jog nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nėra visiÅ¡kai tapačios, tačiau bendro pobÅ«džio iÅ¡aiÅ¡kinimai apie įskaitymo sÄ lygas gali bÅ«ti taikomi ir Å¡ioje byloje. Be to, apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvuotos iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju prievolė atlyginti nuostolius nebuvo akivaizdi, aiÅ¡ki, apibrėžta ir vykdytina, tuo labiau, kad, skirtingai nuo reikalavimo sumokėti skolÄ pagal sutartį, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo netikėtas ieÅ¡kovui, apie jį ieÅ¡kovas sužinojo tuo pat metu, kai ir apie įskaitymÄ ir nedelsiant iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ ;

Å¡ioje situacijoje egzistavo didelė tikimybė, jog dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas. Dėl to aplinkybių visuma, o ne vien faktas, kad ieÅ¡kovas nesutiko su įskaitymu, sudarė pagrindÄ pripažinti, jog prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai buvo nelygiaverčiai. Kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, teismas pasisakė dėl visų esminių atsakovo pateiktų argumentų: teismas pažymėjo, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas atsakovas nurodytomis aplinkybėmis pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju lemtų dideles investicijas.

Nors apelianto teigimu, tokio reikalavimo atsisakymo teismas negalėjo vertinti kaip užkertančio keliÄ atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl pastarojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau pažymėtina, jog apeliantas atsisakydamas minėto reikalavimo dėl tiesioginių sutarčių sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014, pats pripažino, jog tuo metu ginčo objekte nebuvo nei techninės, nei ekonominės galimybės sudaryti tiesiogines sutartis su el. energijos tiekėju, nes tam reikės papildomų kaÅ¡tų (2 t. b.l. 76).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nuomos sutarties sÄ lygų pažeidimas pasireiÅ¡kė ne tuo, kad ieÅ¡kovas nedavė sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, bet tuo, jog ieÅ¡kovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su nuomininku, siekiant paÅ¡alinti technines kliÅ«tis, todėl apeliantas negali remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, jog buvo kreipęsis į ieÅ¡kovÄ dėl tokių techninių kliūčių paÅ¡alinimo, nagrinėjamoje byloje yra tik duomenys, kad atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl sutikimo tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais (b.l. 168-169;170-171; 180-181).Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje Nr. 2-270-599/2014 atsakovo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymÄ retrospektyviai pagal bylos Nr. 2-270-599/2014 nagrinėjimo metu buvusias bei Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie sutarties pažeidimÄ ieÅ¡kovui nedavus sutikimo sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, todėl toks ieÅ¡kinio dalies atsisakymo bei 2014-03-10 sprendimo vertinimas neužkerta keliÄ atsakovui ateityje reikalauti nuostolių atlyginimo kitu pagrindu.

Dėl to nėra pagrindo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinti pirmosios instancijos teismo motyvus „Taip pat, kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus, nes tiesiogiai pats įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su el. energijos tiekėju arba tai lemtų dideles investicijas “.

Teismas skundžiamame sprendime taip pat analizavo atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pažeidė sutarties nuostatÄ nuomotojui prie energetinius resursus teikiančių Å«kio subjektų nustatytų įkainių draudžiančių pridėti kokius nors papildomus antkainius bei mokesčius. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų UAB „Kardos“ elektros energijos suvartojimo iÅ¡plėstinių skaičiuoklių už 2014 m. sausio- kovo mėn. (II t, b.l.34-42) matyti, kad Å¡iose UAB „Kardos“ parengtose skaičiuoklėse apskaičiuota suma už suvartotÄ elektros energijÄ ginčo patalpose atitinka sumÄ , nurodytÄ ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Atsižvelgiant į paminėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad pateikdamas UAB „Kardos“ jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už elektros energijÄ ir elektros energijos suvartojimo skaičiuokles, jokių papildomų mokesčių į atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras neįtraukė (CPK 178, 185 str.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                            Jelena Šiškina                                                                                                        Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė