dc77b627-50a0-4635-b19b-9cc7b6b2ac1a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1965-345/2011     Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06126-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AB „Spauda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Spauda“ ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovas AB „Spauda“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 kredito apraÅ¡o „Kredito limitas“ 2.3 punktÄ iÅ¡dėstant jį taip: „kredito grÄ Å¾inimo terminai – nuo teismo sprendimo, kuriuo pratęstas kredito grÄ Å¾inimo terminas pagal Å¡iÄ sutartį, įsiteisėjimo dienos, per 100 mėnesių lygiomis dalimis, mokant Å¡ias dalis iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos“; pakeisti 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 Specialiosios dalies 3.1 punktÄ iÅ¡dėstant jį taip:

„delspinigiai procentais 0,02“; pakeisti 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 Specialiosios dalies 3.2 punktÄ iÅ¡dėstant jį taip: „Bauda už uždelstÄ grÄ Å¾inti kreditÄ ar jo dalį procentais – netaikoma“; sumažinti Kreditavimo sutartyje nustatytas netesybas, nustatant delspinigių 0,02 proc. dydį; visiÅ¡kai netaikyti atsakovo reikalaujamų netesybų baudos forma, t.y. 12 381,41 Lt. Nurodė, kad dėl sunkėjančios pasaulio ekonominės raidos ieÅ¡kovas negali laiku grÄ Å¾inti kredito.

Su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymais, nurodytais 2009-04-03 ir 2009-11-24 raÅ¡tuose, iÅ¡dėstyti skolos grÄ Å¾inimÄ , atsakovas AB SEB bankas nesutiko. 2009-08-03 atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsakovas netinkamai vykdė Å¡alių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigÄ , CK 6.204 str., kreditavimo sutarties 11.1 p., kadangi, prasidėjus ekonominei krizei, nesiėmė jokių veiksmų sudarytoms sutartims iÅ¡saugoti. Atsakovo reikalaujamos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės - 0,08 proc. delspinigių dydis turėtų bÅ«ti pakeistas į 0,02 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo likusių pradelstų mokėjimų, o nustatyta 2 proc. dydžio bauda netaikytina visiÅ¡kai. Prievolių įvykdymas pagal sutartį yra visiÅ¡kai užtikrintas, nes įkeisto turto vertė yra 7 kartus didesnė už prievolę.

Kredito sutarties grÄ Å¾inimo termino pratęsimas atsakovui AB SEB bankui nesukels neigiamų padarinių. Sudarydamas kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovas negalėjo numatyti, kad jo nuostoliai padidės beveik penkis kartus. Atsakovas, vykdantis kreditavimo veiklÄ , yra pranaÅ¡esnis už kredito gavėjus, o sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, todėl yra pagrindas keisti netesybų dydį. Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei triplikÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas AB “Spauda” nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos CK 6.204 str., todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.

IeÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio bei teismingas Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad ne banko veiksmai apsunkina ieÅ¡kovo Å«kinę veiklÄ , bet paties ieÅ¡kovo sprendimai ir veiksmai, kuriais tokia veikla organizuojama. Reikalavimas pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas pareikÅ¡tas po to, kai suėjo terminas prievolei įvykdyti, todėl jo patenkinimas reikÅ¡tų įpareigojimÄ sudaryti naujÄ sutartį. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki; neįrodė, kas konkrečiai sÄ lygojo finansinės padėties pablogėjimÄ .

Atsakovas AB SEB bankas atsakė į ieÅ¡kovo AB “Spauda” pasiÅ«lymus, todėl nėra pažeidęs bendradarbiavimo pareigos. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, prisiėmė kredito grÄ Å¾inimo rizikÄ . Nurodė, kad Å¡alys laisva valia susitarė dėl netesybų. Netesybos nėra per didelės – delspinigiai skaičiuojami nuo negrÄ Å¾intų palÅ«kanų sumos, o bauda – nuo uždelsto grÄ Å¾inti kredito dalies. Bankas dėl laiku negrÄ Å¾into kredito patiria nuostolius, nes jis negauna lėšų, kurias galėtų panaudoti apyvartoje ar padėti kaip indėlį.

IeÅ¡kinio patenkinimas pažeistų sutarties laisvės principÄ . IeÅ¡kovo siÅ«lomas skolos mokėjimo iÅ¡dėstymas yra nepagrįstai ilgas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį dalyje dėl 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 Specialiosios dalies 3.1 ir 3.2 punktų pakeitimo paliko nenagrinėtu. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Spauda“ atsakovo AB SEB banko naudai 3000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Spauda“ 19,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-11-25 ieÅ¡kovas AB „Spauda“ pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ AB SEB bankÄ su praÅ¡ymu apsvarstyti galimybes peržiÅ«rėti Kreditavimo sutarties sÄ lygas.

Å iame raÅ¡te ieÅ¡kovas konkrečiai nenurodė nei kokias sÄ lygas, nei kaip Å¡ias sÄ lygas jis praÅ¡o pakeisti; minėtame praÅ¡yme ieÅ¡kovas jokių sutarties įvykdymo variantų atsakovui nesiÅ«lė. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo kreipimosi į atsakovÄ turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka, nustatyta LR CK 6.204 str. 3 d., pasinaudojo tik reikalavimų dalyje dėl 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 kredito apraÅ¡o „Kredito limitas“ 2.3 punkto pakeitimo, o reikalavimų dalyje dėl 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 Specialiosios dalies 3.1 ir 3.2 punktų pakeitimo (netesybų dydžio pakeitimo) ieÅ¡kovas AB „Spauda“ į atsakovÄ AB SEB bankas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo su praÅ¡ymu nesikreipė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas dar gali pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį reikalavimų dalyje dėl 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 kredito apraÅ¡o „Kredito limitas“ 2.3 punkto pakeitimo, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2008 m. antrojoje pusėje vykstantis jo finansinės padėties pablogėjimas iÅ¡ esmės varžė ieÅ¡kovo galimybes vykdyti kredito sutartį, ir kad Å¡i aplinkybė pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Be to, paties ieÅ¡kovo 2010-11-03 pažymoje Nr. 125 nurodyta, kad AB „Spauda“ negali nedelsiant sumokėti visos AB SEB banko reikalaujamos sumos pagal kreditavimo sutartį, kadangi įmonės finansinė padėtis pablogėjo nuo 2007 m., kada buvo sudaryta minėta Kredito sutartis. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas sudarė sutartį su atsakovu jau atsiradus finansinės padėties pablogėjimo aplinkybėms, prisiėmė neigiamų padarinių rizikÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ekonominė krizė 2008 m. antrojoje pusėje iÅ¡ esmės pakeitė ieÅ¡kovo galimybes įvykdyti sutartį.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo AB „Spauda“ nurodytos aplinkybės apie pasaulinę ekonominę krizę yra abstrakčios, o papildomai pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir paaiÅ¡kinimai nepatvirtina bylai reikÅ¡mingų aplinkybių: ieÅ¡kovas nepateikė finansinės padėties analizės, duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas turėjo realiÄ galimybę grÄ Å¾inti kreditÄ sutarties sudarymo momentu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės (sutarčių nutraukimas, mokėjimų uždelsimas, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumas ir t.t.) įtakojo nuostolių didėjimÄ ir suvaržė ieÅ¡kovo galimybes laiku grÄ Å¾inti kreditÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas AB „Spauda“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prieÅ¡ sudarant sutartį arba jÄ vykdant ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingu verslo subjektu, siÅ«lė atsakovui AB SEB bankui mažinti sutartyje numatytų netesybų dydį. Netesybos buvo abiejų Å¡alių laisva valia pasirinktos, įvertinus kredito suteikimo paskirtį, terminÄ , kredito dydį, ieÅ¡kovo finansinę padėtį bei kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ , todėl sutartyje numatytos netesybos Å¡iuo konkrečiu atveju nėra aiÅ¡kiai, t. y. neprotingai, per didelės. II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „Spauda“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, ir dėl to nepagrįstai ieÅ¡kinį dalyje dėl 2007-07-12 Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3.1 ir 3.2 punktų pakeitimo paliko nenagrinėtu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad kreipiantis pirmÄ jį kartÄ , t. y. 2009 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu AB „Spauda“ siÅ«lė Bankui tik suderinti skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , tačiau 2009 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu bendrovė siÅ«lė Bankui peržiÅ«rėti Kreditavimo sutarties sÄ lygas bei sutikslinti likusius įsipareigojimų dydžius.

Taigi apeliantas, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo, bandė bendradarbiavimo ir derybų bÅ«du pakeisti Sutartį. Tai, kad paskutiniame raÅ¡te nenurodomos konkrečios pageidaujamos keisti Sutarties sÄ lygos, nepaneigia fakto, kad AB „Spauda“ siÅ«lė bankui svarstyti dėl sutarties pakeitimų, kurie iÅ¡ esmės buvo susiję su įsiskolinimo dydžiu (į įsiskolinimÄ Ä¯skaičiuojami delspinigiai ir bauda) bei kredito grÄ Å¾inimo terminais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino raÅ¡tų, o ypač 2009-11-24 kreipimosi, turinį, dėl ko, padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo palikti ieÅ¡kinį minėtoje dalyje nenagrinėtu.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie AB “Spauda“ finansinės padėties pablogėjimÄ ir tai lėmusius veiksnius, iÅ¡ esmės jų neanalizavo, klaidingai ginčo santykio kontekste interpretavo LR CK 6.204 str. nuostatas, iÅ¡ esmės neatsižvelgė į apelianto, kaip silpnesnės kreditavimo sutarties Å¡alies, interesus.

Pažymėjo, jog tai, kad Kreditavimo sutarties sudarymo metu AB „Spauda“ veikė nuostolingai (2007 m. nuostoliai siekė 1 027 727 Lt), negali reikÅ¡ti, kad įmonė galėjo numatyti ir prisiimti rizikÄ , kad kitais metais veiklos nuostoliai iÅ¡augs beveik penkis kartus. Tai, kad apeliantas iki kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos nesikreipė į BankÄ dėl Sutarties pakeitimo, nereiÅ¡kia, kad jis tokiÄ teisę prarado po Å¡io termino ir nepaneigia aplinkybių (kurias teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyręs įrodymus, turėjo patvirtinti), kad įmonės finansinė padėtis iÅ¡ esmės pablogėjo 2008 m. antroje pusėje.

Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad daugelis sandorių buvo trečiųjų asmenų nutraukti 2008 m. antrojoje pusėje, taip pat finansinės padėties pablogėjimÄ lėmė ir ieÅ¡kovo užsakovų ir nuomininkų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nutraukimas, iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ skolininkų negalimumas. Visi Å¡ie veiksniai iÅ¡ esmės yra susiję su objektyviomis ekonominės krizės pasekmėmis ir Å¡ių aplinkybių negalima laikyti abstrakčiomis.

Apeliantas AB „Spauda“ taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ sumažinti sutartyje nustatytas netesybas, nustatant delspinigių 0,02 proc. dydį, vietoj taikomų 0,08 proc. dydžio bei netaikyti atsakovo reikalaujamų netesybų baudos forma, t. y. 12 381,41 Lt. Banko vienaÅ¡aliÅ¡kai (t. y. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du) nustatytas 0,08 proc. delspinigių dydis už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ yra per didelis, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo, Å¡alių lygybės principams.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. bei netaikyti numatytos baudos, kuri priskaičiuota 12 381,41 Lt sumai, besÄ lygiÅ¡kai pripažino, Banko teisę prisiteisti dvigubÄ nuostolių dydį, jo neįrodant. Bankas, netesybas skaičiuoja tiek nuo palÅ«kanų, tiek nuo negrÄ Å¾into kredito dalies, kas nėra teisinga ir pagrįsta.  Atsakovas AB SEB bankas su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡analizavo 2009-04-03 ir 2009-11-24 raÅ¡tų turinį ir konstatavo, kad privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka apeliantas AB „Spauda“ pasinaudojo tik reikalavimų dalyje dėl Sutarties kredito apraÅ¡o „Kredito limitas“ 2.3 p. pakeitimo. Tuo tarpu dalyje dėl Sutarties Specialiosios dalies 3.1 ir 3.2 p. pakeitimo (netesybų dydžio pakeitimo) apeliantas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo su praÅ¡ymu į BankÄ nesikreipė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai sutartis sudaryta su verslininku, ekonominis sunkmetis (kuriuo apeliantas grindžia CK 6.204 str. 2 d. numatytas aplinkybes), negali bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindÄ reikalauti keisti kreditavimo sutartį bei pabrėžiama, kad verslininkas, veikiantis rinkoje ir siekiantis pelno, veikia savo rizika ir visos pasekmės, susijusios tiek su pelno gavimu, tiek su verslininko patiriamais nuostoliais yra tik jo veiklos rizikos analizės bei jos įvertinimo rezultatas.

Be to, apeliantas neįrodė, kad bÅ«tent nuo apelianto valios nepriklausomi objektyvÅ«s veiksniai suvaržė jo galimybes vykdyti sutartį, kad apeliantas negalėjo numatyti, kontroliuoti, valdyti neigiamų veiklos rezultatų. Atsakovas AB SEB bankas taip pat nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su netesybų dydžiu yra nepagrįsti ir prieÅ¡ingi byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 12.2.1. p. apeliantas AB „Spauda“ patvirtino, kad sutarties sÄ lygos su juo aptartos individualiai ir jam paaiÅ¡kintos, jos yra apeliantui aiÅ¡kios ir priimtinos, pasiraÅ¡ydamas sutartį su visomis Kreditavimo sutarties sÄ lygomis apeliantas besÄ lygiÅ¡kai sutiko, todėl jis neturi teisės remtis argumentu, kad Kreditavimo sutarties sÄ lygos jam buvo primestos Banko.

Atsakovas taip pat nurodo, kad kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ akcentavo, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytai bÅ«simais kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. dydžio. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė netenkinti reikalavimo netaikyti apelianto atžvilgiu numatytos baudos.

Apeliantas, deklaruodamas, kad bauda yra nepagrįstai didelė ir suteikianti pagrindÄ Bankui be pagrindo praturtėti jo sÄ skaita, Å¡ių savo teiginių niekuo nepagrindžia, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismas sprendime padarė neteisingas iÅ¡vadas.  IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teisme keliamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeitus aplinkybėms, netinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių sutartį, tarpusavio įsipareigojimus, aplinkybės, su kuriomis apeliantas siejo savo reikalavimus, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamos bylos atveju sÄ lygos CK 6.204 str. taikymui nesusiklostė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bÅ«tent tokiam ginčui spręsti aplinkybes, tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, taip pat teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Apeliantas apeliaciniame skunde nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria teismas reikalavimų dalyje dėl 2007-12-12 kreditavimo sutarties Specialiosios dalis 3.1 ir 3.2 punktų pakeitimo (netesybų dydžio pakeitimo), nes ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nesikreipė su praÅ¡ymu į atsakovÄ , ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, nurodo, jog kreipėsi į bankÄ 2009-11-24 su siÅ«lymu peržiÅ«rėti kreditavimo sutarties sÄ lygas bei sutikslinti likusius įsipareigojimų dydžius, t.y. pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti sutarties sÄ lygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009-04-03 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu sudaryti paskolos sutartį, suteikiant papildomai 475 000 Lt paskolÄ AB Swedbank lizingo įsipareigojimams padengti; nuo 2009-04-30 iki 2010-04-30 nustatyti skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ po 20 000 Lt kiekvienÄ mėnesį (b.l. 40-41, t.1), su kuriuo atsakovas nesutiko (b.l. 103, t.1). 2009-11-24 ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu apsvarstyti galimybes peržiÅ«rėti Kreditavimo sutarties sÄ lygas (b.l. 39, t. 1), iÅ¡ kurio turinio matyti, jog ieÅ¡kovas nenurodė kurios sutarties sÄ lygos jo netenkina ir nori pakeisti, kitos sutarties įvykdymo galimybės taip pat nepasiÅ«lė.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka, tačiau kaip matyti iÅ¡ minėtų raÅ¡tų turinio, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tai padarė tik dėl 2007-12-12 kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 kredito apraÅ¡o „Kredito limitas“ 2.3 punkto pakeitimo. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį.

Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl 2007-12-12 Kreditavimo sutarties Nr. 1450704130477-21 Specialiosios dalies 3.1 ir 3.2 punktų pakeitimo, o bÅ«tent dėl netesybų dydžio pakeitimo, ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nesikreipė su praÅ¡ymu į atsakovÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje dalyje nesilaikė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nurodytos ikiteisminės tvarkos ir dar turi galimybe pasinaudoti iÅ¡ankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka bei pagrįstai ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 pagrindu.IeÅ¡kovas tiek savo ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ grindžia CK 6.204 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis – kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai Å¡aliai įvykdyti tampa sudėtingiau, negu kitai Å¡aliai.

Sutarties suvaržymu laikomos aplinkybės kurios:

1) atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusioji Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo 2008 m. antroje pusėje vyksiantis finansinės padėties pablogėjimas iÅ¡ esmės varžė ieÅ¡kovo galimybes vykdyti kredito sutartį, kreditavimo sutartį sudarė jau atsiradus finansinės padėties pablogėjimo aplinkybėms, o ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės apie pasaulinę ekonominę krizę yra abstrakčios, papildomai pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai nepatvirtina bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, duomenis apie sudarytas ir nutrauktas sutartis yra fragmentiniai, be to, ieÅ¡kovas turi didelės vertės nesuvaržytÄ turtÄ .

Å alys kreditavimo sutartyje aptarė, kad kredito negrÄ Å¾inimo atveju banko reikalavimas bus tenkinamas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Taigi sutarties nevykdymo rizika ir jos pasekmės buvo Å¡alių numatytos. IeÅ¡kovo teiginys, kad teismas nevertino banko elgesio sutarties vykdymo metu, kuriam keliami aukÅ¡ti apdairumo ir rÅ«pestingumo kriterijai, bankas neatsižvelgė į kitos sutarties Å¡alies praÅ¡ymus pakeisti sutartį dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, yra nepakankamai pagrįstas argumentais bei įrodymais.

Bankas yra finansų įstaiga, jo Å«kinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimÄ ir pelningai panaudoti turimus iÅ¡teklius. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas, bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinčius galimos rizikos požymių, turi teisę reikalauti, kad sutartyje bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodytos sutartį sudarančių Å¡alių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės; finansų įstaiga turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį arba pareikalauti įvykdyti prievoles prieÅ¡ terminÄ , arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (LR Finansų įstaigų įstatymo 31 str.

„Verslo rizikos prisiėmimas“ 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamų kreditų negrÄ Å¾inimo rizikas, tame tarpe ir galimÄ ekonominį nuosmukį, įvertino ir užtikrino hipoteka. IeÅ¡kovo verslo sėkmė ir rizikos – kainų svyravimai neturi nieko bendro su atsakovo veiklos pobÅ«džiu, nepatenka į jo veiklos sferÄ , todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų iÅ¡davimo sÄ lygas ir apimtis bei pan.

Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad nors teismų praktikoje pripažįstama, jog bankas yra specifinis teisės subjektas, kuriam keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovas taip pat yra pelno siekiantis verslo subjektas, veikiantis savo rizika, o nagrinėjamu atveju ginčo kreditavimo sutarties paskirtis yra tiesiogiai susijusi su atsakovo komercinės veiklos vystymu. IeÅ¡kovo verslo rizikų perkėlimas papildomai atsakovui bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems Å«kinės komercinės veiklos subjektams.

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie paties ieÅ¡kovo prisiimtas rizikas, jo pareigÄ ir galimybę protingai numatyti rinkos svyravimus, tame tarpe ir dėl periodinio pasaulio ekonomikos nuosmukio. Be to kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovas, grįsdamas sunkiÄ savo finansinę padėtį, bei atsiradusias aplinkybes, kurių ieÅ¡kovas negalėjo numatyti, nepateikė įmonės finansinės padėties analizės, duomenų apie realias galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ sutarties sudarymo momentu.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010-11-03 pažymos Nr. 125, matyti, jog pats ieÅ¡kovas patvirtino apie savo finansinės padėties pablogėjimÄ nuo 2007 metais jau sudarant kredito sutartį ir negalėjimÄ sumokėti visos skolos atsakovui, t.y. sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas veikė nuostolingai (b.l. 120, t. 1). Be to, apelianto nurodomÄ aplinkybę, jog esminės veiklos pablogėjimas prasidėjo 2008 metų antroje pusėje, kuris pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , paneigia ir ieÅ¡kovo 2009-04-03 raÅ¡tas, kadangi ieÅ¡kovas į atsakovo kreipėsi tik 2009 metais, praėjus metams nuo finansinės padėties pablogėjimo pradžios ir pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, kas prieÅ¡tarauja CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties suvaržymo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip per ginčo su banku nagrinėjimo laikotarpį kito jo sutarčių apimtys, paslaugų kainos kainos, klientų mokumas, todėl laikytina, kad jis apskritai neįrodė savo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės – pajamų iÅ¡ savo vykdomo Å«kinės-komercinės veiklos dėl pasikeitusių verslo sÄ lygų. Ginčo atveju spręsti apie įmokų nemokėjimo pagal kreditų sutartis su atsakovu priežastis remiantis ieÅ¡kovo neįrodytomis prielaidomis bÅ«tų neteisėta ir neteisinga.

Be to, kaip matyti iÅ¡ 2007-12-12 kredito sutarties sÄ lygų, sutartis yra trumpalaikė, kas tik padidino ieÅ¡kovo galimybę įvertinti savo verslo perspektyvas. Remiantis aukščiau aptartais argumentais darytina iÅ¡vada, kad nėra CK 2.604 str. 2 d. 2 p., 4 p., numatytų sÄ lygų Å¡alių sutarčiai keisti.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, buvo nesÄ Å¾iningas, o inicijuodamas priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus sutrikdė įmonės veiklÄ ir pažeidė ieÅ¡kovo, kaip sÄ Å¾iningo skolininko, teises ir teisėtus lÅ«kesčius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nėra pažeidęs savo sutartinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita Å¡alimi (CK 6.200 str. 2 d.), atsakovas suteikė ieÅ¡kovui kreditÄ , kurį jis panaudojo savo Å«kinėje – komercinėje veikloje, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos jokių praÅ¡ymų atsakovui neteikė, net ir pažeidus sutarties sÄ lygÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo, nesiėmė priemonių operatyviai spręsti dėl tolimesnių įsipareigojimų vykdymo, siekiant užkirsti keliÄ priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Be to iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alys bendradarbiavo, nuo 2009 metų derėjosi dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, tačiau tai, kad atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu negali bÅ«ti vertinama bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, kÄ ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi sÄ lyga taikytina abiems sutarties Å¡alims, ieÅ¡kovas gi siekia prioriteto iÅ¡imtinai savo interesams. IeÅ¡kovas yra verslininkas ir iÅ¡ atsakovo gautÄ kreditÄ panaudojo savo verslui, todėl jam taikoma CK 6.256 str. 4 d. ir 6.256 str. 3 d., jis prisiėmė rizikÄ dėl savo mokumo.

Verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali bÅ«ti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, Å¡ios aplinkybės nepatenka į CK 6.212 str. reglamentavimo dalykÄ . Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę bÅ«tinai iÅ¡ įkeisto turto, nes kreditoriaus pasirinkimo teisė privalo bÅ«ti suderinama su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei ekonomiÅ¡kumo principais, kadangi hipotekos sutarties Å¡alys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymÄ užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, iÅ¡ieÅ¡kojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistÄ jį daiktÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimÄ bendra tvarka iÅ¡ kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistÄ turtÄ jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004). Taigi atsakovas turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto.

Tuo tarpu apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-308/2010, kuria jis grindžia savo pastarÄ jį apeliacinio skundo argumentÄ , teismas nesivadovauja, kadangi precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas, tačiau Å¡iuo atveju bylų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra panaÅ¡ios nagrinėjamojoje byloje, todėl teisėjų kolegija Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis nesivadovauja.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nuomone netesybų atžvilgiu nurodydamas, jog teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ sumažinti sutartyje numatytas netesybas, kadangi ieÅ¡kovas neturėjo galimybės derėtis dėl kredito sutartimi nustatyto netesybų dydžio, kadangi bankas pasiÅ«lė tokias netesybas be galimybės keisti standartines sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovui dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumų, su tokiomis sÄ lygomis sutiko, bet dėl iÅ¡ esmės pasikeitusios įmonės finansinės padėties netesybos turi bÅ«ti mažintinos.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Netesybų dydis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v.

UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kredito sutartyje nustatytos netesybos konkrečiu atveju nėra aiškiai per didelės, teismas nurodė, kokiais kriterijais remdamasis ir dėl kokių šios konkrečios bylos aplinkybių nesumažino sutartines netesybas. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, dalyje atmesdamas ieÅ¡kinį, nuo Å¡ios praktikos nukrypo.             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 str.).

Atsakovas AB SEB bankas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3863,71 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ä®vertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties, nebuvo keliami nauji klausimai, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1800 Lt atsakovui (CPK 98 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „SPAUDA“ (į.k. 121008154, buveinė – Laisvės pr. 60, Vilnius) atsakovui AB SEB bankui (į.k. 112021238, buveinė – Gedimino pr. 12, Vilnius) 1800 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.             Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                      Jadvyga Mardosevič                                                                                                                      Loreta Lipnickienė