dc75d767-b478-486f-99dc-9b07b558dee5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-793-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00701-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5. 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų G. S., L. S. atstovo advokato R. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylÄ , civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G.

S. ir L. S. ieÅ¡kinį atsakovei G. J., dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. S. ir L. S. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės G. J. 4970,98 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenis, nustatyta, kad atsakovė G. J. mirė (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. S. ir L. S. ieÅ¡kinį atsakovei G. J. dėl padarytos žalos atlyginimo, nutraukė.

4. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu pažymėjo, kad procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tokiu atveju perėmęs materialiÄ sias teises asmuo perima ir teisę reikalauti Å¡ių teisių gynimo. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, pavyzdžiui, kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, tai negalima perimti ir jo procesinių teisių, susijusių su Å¡ių teisių gynyba.

5. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, konstatavo, kad šioje byloje teisinis santykis yra asmeninio pobūdžio, mirusiojo asmens teisės ir pareigos kitiems asmenims nepereina, tokiu atveju nebus galimas ir procesinis teisių perėmimas.

6. Teismas vertino ir tai, kad žala atsirado iÅ¡ darbinių santykių, atsakovei vykdant individualų techninio darbo projektÄ . IeÅ¡kovai žalÄ paskaičiavo remiantis patirtais nuostoliais jau su trečiaisiais asmenimis, tačiau dar iki minėtos žalos atsiradimo nebuvo betarpiÅ¡kai kreiptasi į atsakovę. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliantai (ieÅ¡kovai) teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o skundžiamÄ Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. liepos 14 d., teismo nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teisės į žalos atlyginimÄ perėjimo tretiesiems asmenims galimybė gali bÅ«ti pripažinta tuomet, kai ji jau yra apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu. Kadangi mirus atsakovei iÅ¡kilo ne teisės į žalos atlyginimÄ , o prievolės atlyginti nuostolius perėjimo įpėdiniams klausimas. IÅ¡ teismo argumentų galima spręsti, kad teismas supainiojo bylos Å¡alis ir sprendė ne dėl atsakovės, o dėl ieÅ¡kovų procesinių teisių perėmimo, t. y. ne dėl prievolės, o teisių perėjimo įpėdiniams. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir niekaip nemotyvavo tai, kad teisinis santykis yra asmeninio pobÅ«džio, mirusio asmens teisės ir pareigos kitiems asmenims nepereina, taigi tokiu atveju nebus galimas ir procesinis teisių perėmimas. 7.3. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip architektė, savo architektÅ«rines pareigas (parengti projektÄ ) buvo įvykdžiusi, tačiau ji neįvykdė iki galo pareigos gauti statybos leidimÄ , dėl ko ieÅ¡kovai patyrė nuostolių. Nuostolių atlyginimas yra piniginė prievolė ir nėra iÅ¡imtinai susijusi tik su atsakove kaip asmeniu, tokia prievolė (nuostolių atlyginimas) gali bÅ«ti įvykdyta nedalyvaujant pačiai atsakovei, Å¡ios prievolės vykdymui nereikia specialios architekto kompetencijos, todėl prieÅ¡ingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, prievolė atlyginti nuostolius negali bÅ«ti laikoma asmeninio pobÅ«džio, iÅ¡imtinai susijusi su atsakovės asmeniu, todėl yra galimas materialiųjų teisių ir pareigų, o tuo pačiu ir procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Lygiai taip pat bÅ«tų buvęs galimas teisės į atlyginimÄ perėmimas, jeigu ieÅ¡kovai tokios prievolės nebÅ«tų įvykdę, nepaisant to, kad tokiame santykyje dalyvavo atsakovė kaip architektė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, kuria nutarta nutraukti civilinę bylÄ , mirus vienai iÅ¡ bylos Å¡alių.

10. CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylÄ , jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iÅ¡ bylos Å¡alių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Taigi, kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta, byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylÄ (CPK 293 straipsnio 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).

Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo teisinio santykio pobÅ«dį ir nustatyti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ryšį su iÅ¡ bylos dėl mirties pasitraukusios Å¡alies asmeniu. Jeigu procesinių teisių perėmimas konkrečiame bylai iÅ¡spręsti aktualiame teisiniame santykyje yra galimas, teismas negali nutraukti bylos, o turi jÄ sustabdyti.

11. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2022 m. liepos 14 d. nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

12. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimÄ lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas.

13. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti padarytos žalos atlyginimÄ , tai yra žala kildinama iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK 6.245 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovų pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovei yra turtinio pobÅ«džio, susiję su ieÅ¡kovų turtinių interesų gynimu ir atsakovės galima prievole, jeigu ji byloje bus įrodyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumÄ , autorystė, teisė į autorinį vardÄ , į kÅ«rinio neliečiamybę, į atlikėjo vardÄ ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir paÅ¡alpas, mokamas palikėjui iÅ¡laikyti, teisė į pensijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 5.1. straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas.

14. Todėl iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus atsakovei G. J. pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusios atsakovės procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnį ir kt.) taikymo.

15. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja teismo pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kai mirÅ¡ta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos Å¡alis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, iki paaiÅ¡kės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Ä®vykus universaliam atsakovo teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietÄ materialiojoje (taigi ir proceso) teisėje užima įpėdiniai pagal testamentÄ arba įstatymÄ (CK 5.1 str.).

16. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu, todėl teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas. Pažymėtina, jog nuomonės, kad prievolės, kylančios iÅ¡ civilinės atsakomybės teisinių santykių, yra paveldimos, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-190/2009).

17. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje paaiÅ¡kėjus, jog atsakovė mirė, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimÄ dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 punktas) iki paaiÅ¡kės mirusios atsakovės teisių perėmėjai, o informacijos apie mirusios atsakovės įpėdinius reikalauti iÅ¡ palikimo atsiradimo vietos notarų biuro (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Gavęs duomenis apie atsakovės teisių perėmėjus, teismas turėjo apie bylÄ praneÅ¡ti asmenims, priėmusiems jos palikimÄ , ir pasiÅ«lyti įstoti į bylÄ , perimant pradinės atsakovės procesines teises.

Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir civilinę bylÄ nepagrįstai nutraukė, konstatuotina, jog teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas. Dėl nurodyto nutartis naikinama, konstatuojant bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimÄ , ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė