2021-11-03 Nr. AB-23057-3-61-3-04349-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2167-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04349-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-71623; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-8485; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių papildyti pareiškėjo senatvės pensijos stažą ir jį perskaičiuoti, įskaičiuojant N. V. mokymosi laikotarpį, kai jis atliko gamybinę praktiką, kurios metu nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. dirbo Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 ir gavo atlyginimą, bei vieną tarnybos dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padariniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuoti kaip tris darbo dienas; 4) pareiškėjui priteisti neturtinę žalą – 500 Eur – ir visas teismo išlaidas.

2. N. V. paaiškino, kad nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 11 d. sprendimu dėl jo stažo apskaičiavimo, kreipėsi į VSDFV, tačiau jo 2019 m. spalio 25 d. skundą buvo atsisakyta nagrinėti dėl to, kad jis grindžiamas tik tuo metu pateiktais dokumentais, nors buvo pridėtas ir N. V. atestatas. Be to, gautas atsakymas buvo neaiškus. Pareiškėjas nurodė, kad jo senatvės pensijos draudimo stažas buvo skaičiuojamas pagal įrašus darbo knygelėje, įvertinus priėmimą į darbą ir atleidimą, tačiau nebuvo įvertintas visas jo darbo stažas, į šį stažą nebuvo įtrauktas laikotarpis nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d., kai N. V., mokydamasis Kauno specialiojoje profesinėje mokykloje Nr. 4, dirbo ir gavo atlyginimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo tarnybos dienos Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 rugpjūčio 23 d. nebuvo skaičiuojamos kaip trys darbo dienos.

3. N. V. teigė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nevykdė savo pareigų ir dėl to jis negauna pensijos dalies.

4. Pareiškėjo nuomone, VSDFV ir jo teritorinio skyriaus priimti sprendimai yra neteisėti, kadangi juos priimant, nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. N. V. atkreipė dėmesį, kad šiame įstatyme minima sąvoka „laikotarpiai“ yra susijusi su tam tikromis sąlygomis, kurias jis atitinka. Pareiškėjas rėmėsi Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590 ir aiškino, kad jo biografijos faktai visiškai atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl į N. V. stažą nepagrįstai nebuvo įskaičiuotas laikotarpis, kai jis mokėsi ir dirbo bei gavo atlyginimą nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad viena tarnybos diena Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. turi būti skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos ir turėjo būti įtraukta į pareiškėjo senatvės pensijos draudimo stažą.

5. N. V. nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį iki 1995 m. sausio 1 d., prilyginamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymosi profesinėje technikos mokykloje aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Pareiškėjo mokymosi Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 laikotarpis nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d., kai jis dirbo ir gavo atlyginimą, nebuvo įtrauktas į senatvės pensijos stažą.

6. N. V. pažymėjo, kad prašymą į senatvės pensijos draudimo stažą įskaityti mokymosi laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. grindžia tuo, jog vadovaujantis iki 1993 m. gruodžio 31 d. galiojusiais 1957 m. spalio 14 d. SSRS valstybinių pensijų įstatymu su vėlesniais pakeitimais ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, toks mokymosi laikas jam būtų priskaičiuotas į pensijos stažą, o jo neįskaičiavimas pažeidžia N. V. konstitucines teises, todėl jeigu nebus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, bus suvaržyta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą dėl nuosavybės (teisės į pensijos dalį) atkūrimo. N. V. akcentavo, kad įstatymų leidėjas turi teisę pertvarkyti pensijų sistemą, o tai ir buvo padaryta 1995 m. sausio 1 d., tačiau ši reforma, pareiškėjo nuomone, yra diskriminuojanti ir pažeidžia jo teises.

7. N. V. teigė, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos, o neįskaičius atitinkamo laikotarpio į pensijos stažą ir neįtraukus vienos darbo dienos kaip trijų tarnyboje, buvo pažeistos jo teisės ir teisėtų lūkesčių principas.

8. N. V. teigė, kad VSDFV Vilniaus skyrius jo senatvės pensiją apskaičiavo neteisingai ir neįsigilino į galiojančius teisės aktus. VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV tarnautojai neteisingai nustatė pareiškėjo 2019 m. spalio 25 d. skundui ir 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymui išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai buvo aiškinamos ir taikomos materialiosios teisės normos bei buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad nepagrįstai neįskaičius daugiau nei 30 mėnesių į jo senatvės pensijos draudimo stažą, jam sutriko sveikata, N. V. išgyveno sunkius ir nemalonius dvasinius išgyvenimus, susijusius su kilusiu nepasitikėjimu valstybės institucija, priėmusia skundžiamą sprendimą, o jos veiksmų nenorėjo skųsti; patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jautėsi diskriminuojamas. Be to, dėl netinkamai apskaičiuoto stažo pareiškėjas neteko mažiausiai 25 000 Eur.

10. N. V. taip pat prašė į teismo posėdį kviesti liudytojus, kurie nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. baigė Kauno specialiąją profesinę technikos mokyklą Nr. 4.

11. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjo N. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Nurodė, kad iki 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos buvo skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Pensijų įstatymu ir iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. VSDFV Vilniaus pažymėjo, kad laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d., kurie įskaitomi į stažą, yra išvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje; šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad į asmens stažą įskaitomas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Akcentavo, kad kitokie asmenų mokymosi laikotarpiai, neįvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte, į stažą nėra įskaitomi. VSDFV Vilniaus skyrius atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 1 priedo 26 punkte yra nurodyta, jog į asmenų, kurie pagal galiojusius Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS) įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, į stažą įskaitytinas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas.

13. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad Pensijų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas; per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai.

14. VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra įrašų apie jo atliktą gamybinę praktiką. N. V. 2006 m. birželio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, pridėjo darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą, Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie mokymosi laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 bei kitus dokumentus apie stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas 1989–1994 m. VSDFV Vilniaus skyrius 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo N. V.“ pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją nuo 2006 m. rugpjūčio d., atsižvelgdamas į įgytą 38,2944 m. trukmės stažą; kadangi N. V. darbo knygelėje nebuvo įrašų apie gamybinės praktikos atlikimo laikotarpius, o pareiškėjas papildomų duomenų apie gamybinės praktikos laiką nepateikė, VSDFV Vilniaus skyrius, neturėdamas dokumentų apie jo praktikos atlikimą, negalėjo įvertinti minėtų aplinkybių bei skiriant senatvės pensiją, minėtų laikotarpių įskaityti į stažą.

15. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad N. V. 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą, Kauno statybininkų rengimo centro 2002 m. balandžio 11 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su istorine pažyma apie mokymosi laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 ir Krašto apsaugos archyvo prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2008 m. balandžio 28 d. pažymos apie N. V. darbo stažą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Įvertinęs šiuos duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-71623 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė įskaityti į stažą mokymosi Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d., kaip kartotinę. VSDFV Vilniaus skyrius akcentavo, kad laikotarpis nuo 1991 m. kovo 28 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. į N. V. stažą buvo įskaitytas kalendorine trukme, o kitaip įskaityti tarnybos laikotarpį Krašto apsaugos departamente teisės aktai, reguliuojantys socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą, nenustato. VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad VSDFV pareiškėjui pasiūlė pateikti duomenis, patvirtinančius jo darbo gamybinės praktikos metu laikotarpį, bei jį informavo apie stažo tikslinimo ir paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo galimybę.

16. VSDFV Vilniaus skyrius nesutiko su N. V. reikalavimu dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Pabrėžė, kad VSDFV Vilniaus skyrius veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi norminiais teisės aktais ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimą.

17. VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nesutiko su N. V. prašymu į teismo posėdį išsikvieti liudytojus. Institucijos nuomone, nėra tikslinga liudytojų parodymais įrodinėti faktą, jog pareiškėjas nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. mokėsi Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4, kadangi šį faktą patvirtina Kauno statybininkų rengimo centras.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo N. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. VSDFV paaiškino, kad įvertinusi faktines aplinkybes, 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (6.5)I-8485 nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 11 d. rašte Nr. (10.1)DV_S-71623 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. skundą; VSDFV Vilniaus skyrius teisingai nurodė atsisakymo nagrinėti motyvus. Atsižvelgusi į tai, VSDFV nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 11 d. raštą Nr. (10.1)DV_S-71623 ir šią instituciją įpareigoti pagal kartotinį prašymą papildyti N. V. stažą bei perskaičiuoti jo senatvės pensiją.

20. VSDFV pažymėjo, kad pareiškėjui mokama nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. paskirta senatvės pensija. Iki 1995 m. sausio 1 d. N. V. įgytas stažas buvo skaičiuojamas vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsniu, o ne 52 straipsniu, kaip nurodo pareiškėjas. VSDFV atkreipė dėmesį, kad nei Pensijų įstatymo 54 straipsnyje, nei Nuostatų 1 priede mokymosi profesinės technikos mokyklose laikas nėra įrašytas, todėl šis mokymosi laikas, skiriant pensijas, nebuvo įtrauktas į stažą.

21. VSDFV nurodė, kad N. V. nepateikė dokumentų, jog mokydamasis atliko gamybinę praktiką, kurios metu dirbo mokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Teigė, jog pareiškėją informavo, kad į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jis dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. VSDFV pažymėjo, kad pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Nuostatų 1 priedo 26 punktą, net jeigu N. V. būtų pateikęs dokumentus apie gamybinės praktikos atlikimo laiką, šis laikas nebūtų įskaitytas į stažą, kadangi pareiškėjas buvo ne aukštosios ar specialiosios vidurinės mokyklos, o profesinės technikos mokyklos studentas.

22. VSDFV nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog skiriant socialinio draudimo pensijas, vadovaujamasi Pensijų įstatymu, o Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas kitos rūšies pensijų – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – skyrimą, nusprendė, kad N. V. reikalavimą dėl stažo skaičiavimo padidinta trukme nepagrįstai grindė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.

23. VSDFV pažymėjo, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant neteisėtais veiksmais padarytai žalai, o atsižvelgus į aplinkybes, jog institucijos veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovaudamosi norminiais teisės aktais ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą.

24. VSDFV nuomone, atsižvelgiant į tai, kad N. V. mokymasis Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. yra patvirtintas Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginčo dėl pareiškėjo mokymosi šiuo laikotarpiu nėra, jo prašymas iškvieti liudytojus neturi būti tenkinamas.

25. Atsikirtimuose į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus N. V. nurodė, kad su jais nesutinka, kadangi jie yra grindžiami išgalvotomis aplinkybėmis.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo N. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo ir prie jo pridėjo darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą, Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie mokymąsi nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 bei kitus dokumentus apie stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas 1989–1994 m. Teismas pažymėjo, kad šiuose dokumentuose įrašų apie asmens atliktą gamybinę praktiką nėra.

VSDFV Vilniaus skyrius 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo N. V.“, atsižvelgęs į pareiškėjo įgytą 38.2944 metų trukmės stažą, jam nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. paskyrė senatvės pensiją. Į senatvės pensijos stažą nebuvo įskaitytas mokymosi Kauno 4-oje miesto profesinėje technikos mokykloje laikotarpis nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Minėto sprendimo nuorašas N. V. buvo išsiųstas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. spalio 3 raštu Nr. 3P-4984.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė skundą „Dėl nepilnai priskaičiuoto darbo stažo ir todėl negaunamos dalies pensijos“, Kauno statybininkų rengimo centro 2002 m. balandžio 11 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su istorine pažyma apie mokymosi laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 ir Krašto apsaugos archyvo prie Krašto apsaugos ministerijos 2008 m. balandžio 28 d. pažymos apie N. V. darbo stažą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 11 d. sprendime Nr. (10.1)DV_S-71623 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo įskaityti į stažą mokymosi Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d., kaip kartotinę, kadangi jau buvo pateikta Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 2006 m. birželio 14 d. prašymu skirti senatvės pensiją nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. ir minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į N. V. stažą.

Laikotarpis nuo 1991 m. kovo 28 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. į stažą buvo įskaitytas kalendorine trukme. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2019 m. spalio 25 d. VSDFV pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi, institucija 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (6.5)I-8485 nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą kaip kartotinį, ir teisingai nurodė atsisakymo nagrinėti motyvus. VSDFV paaiškino, kad N. V. mokama nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. paskirta senatvės pensija, taigi jo iki 1995 m. sausio 1 d.

įgytas stažas buvo apskaičiuotas vadovaujantis tuo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 54 straipsniu. Laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., kurie įskaitytini į stažą, nurodyti iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnyje bei Nuostatų 1 priede „Asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į valstybinio socialinio draudimo stažą“.

Nei Pensijų įstatymo 54 straipsnyje, nei Nuostatų 1 priede mokymosi profesinės technikos mokyklose laikas nebuvo įrašytas, todėl šis mokymosi laikotarpis, skiriant pensijas, nebuvo įtraukiamas į stažą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti dokumentus, patvirtinančius jo darbo gamybinės praktikos metu laikotarpį, ir jis buvo informuotas apie stažo tikslinimo bei paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo galimybę.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, ir atitinkamai jo priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

29. Aptaręs Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktų bei 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas akcentavo, kad ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė įskaityti į stažą mokymosi Kauno specialioje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d., kaip kartotinę, o VSDFV nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

30. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, kadangi jam teisės aktais suteikta diskrecija yra galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis, turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

31. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. pensijos buvo skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Teismas nurodė, kad stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8–12 bei 54 straipsnius ir Nuostatų 10–24 punktus, o laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (iki 1995 m. sausio 1 d.), kurie įskaitomi į stažą, yra nurodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad į stažą įskaitomas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Šis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąrašas yra baigtinis. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 1 priedo 26 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, stažą įskaitytinas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas.

32. Teismas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymą ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Nuostatus. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 1 priedo 26 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, stažą įskaitytinas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. Nuo 2018 m. sausio 1 d. duomenys apie stažą pildomi vadovaujantis nuo tos dienos galiojančios redakcijos Pensijų įstatymu ir galiojančiais Nuostatais.

33. Teismas akcentavo, kad N. V., teikdamas prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, pridėjo ir Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie mokymosi laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4. Įvertinęs šios pažymos turinį, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad joje nėra įrašų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, mokydamasis, atliko gamybinę praktiką, kurios metu dirbo mokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų apie gamybinės praktikos laiką, ir nurodė, kad atsižvelgus į galiojantį reguliavimą, nėra pagrindo N. V. skunde nurodytą laiką įskaityti į jo senatvės pensijos stažą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas analogišką prašymą teikė ir 2006 m. birželio 14 d.

34. Aptaręs Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus šios nuostatos išaiškinimus bei įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad N. V. VSDFV pateiktas prašymas buvo grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, jis yra tapatus 2006 m. birželio 14 d. prašymui, o naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo N. V.“ teismui nebuvo apskųstas, todėl galioja. Kitų aplinkybių, kurios nebūtų analogiškos pareiškėjo pateiktiems prašymams, teismas nenustatė.

35. Įvertinęs ginčijamo VSDFV priimto sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis; teismas nenustatė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

36. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir administracinių teismų formuojamą praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. (10.1)DV_S-71623 ir VSDFV 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5)1-8485 yra teisėti bei pagrįsti ir juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šių N. V. skundo reikalavimų, nebuvo patenkintas ir išvestinis jo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo papildyti pareiškėjo senatvės pensijos stažą bei jį perskaičiuoti, į senatvės pensijos stažą įskaičiuojant N. V. mokymosi laikotarpį, kai jis atliko gamybinę praktiką, kurios metu dirbo ir jam buvo mokamas atlyginimas, nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 ir vieną tarnybos dieną Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padariniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuoti kaip tris darbo dienas.

37. Atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas netenkino ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 38. Pareiškėjas N. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą. Jeigu administracinė byla pagal jo skundą būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas prašo į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus J. R. S. bei R. M., kurie 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. baigė Kauno specialiąją profesinę technikos mokyklą Nr. 4.

39. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė faktus. N. V. nėra aišku, kokį jo skundą – pirminį ar patikslintą – teismas išnagrinėjo, kadangi nėra nurodyta išnagrinėto skundo data. Atsižvelgęs į teismo sprendimo įžanginę dalį, pareiškėjas mano, kad skundžiamame teismo sprendime buvo išnagrinėtas jo pirminis skundas, o tai, N. V. nuomone, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas mano, jog jo mokymosi laikotarpis atliekant gamybinę praktiką Kauno miesto specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 buvo skaičiuojamas pagal darbo knygelę, tačiau N. V. to patikslintame skunde nenurodė; sprendime yra ir daugiau teiginių, kurių pareiškėjas nenurodė.

40. Savo poziciją dėl ginčo esmės N. V. iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui po teismo nustatytų skundo trūkumų pašalinimo pateiktame skunde. Akcentuoja, kad teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog viena tarnybos ar darbo diena Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos.

41. Pareiškėjas pažymi, kad teismui reikėjo perskaityti liudytojų nurodytus parodymus ir būtų buvę aišku, jog Kauno specialiosios profesinės technikos mokyklos Nr. 4 moksleiviai savo mokymosi metu dirbo, gamybinės praktikos metu už darbą gaudavo atlygį, iš kurio mokėdavo nustatytą valstybinį socialinio draudimo mokestį, ir buvo drausti socialiniu draudimu.

42. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui ištyrimo.

43. N. V. pažymi, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis civilinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis; pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo vadovautis Civilinio kodekso Šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus nuostatomis, tačiau to nepadarė ir skundžiamame sprendime pateikė tik subjektyvius samprotavimus. N. V. nuomone, jokie specialūs (pensijų apskaičiavimą ir mokėjimą reguliuojantys) teisės aktai šiuo atveju neturi būti taikomi, kadangi jokių išimčių iš Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų šie įstatymai nenustato. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis patyrė nuolatinę nervinę įtampą, stresą ir dvasinius išgyvenimus, kurie lėmė ligas, todėl mano, kad jam teismas turėjo priteisti mažiausiai 500 Eur. neturtinei žalai atlyginti.

44. N. V. taip pat prašo jam iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus ir suinteresuoto trečiojo asmens VSDFV priteisti dokumentų ieškojimo, vertimo, kopijavimo išlaidas, taip pat išlaidas už advokato darbą ir kopijų tvirtinimą bei bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o N. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teisingai pritaikius ir išaiškinus materialiosios bei proceso teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad skundžiami sprendimai visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48. VSDFV nuomone, teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, nurodė, kokie teisės aktai reguliuoja ginčo teisinius santykius, sistemiškai išanalizavo šių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinka, t. y. jie yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, todėl nėra teisinio pagrindo šiuos sprendimus naikinti; teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, VSDFV teigia, kad teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes; teismas, remdamasis paties N. V. pateiktais dokumentais, padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, mokydamasis Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 atliko gamybinę praktiką, nėra, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, įskaityti į jo stažą skunde nurodytą mokymosi laiką nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. nėra pagrindo. Be to, teismas teisingai nustatė, kad N. V. kreipimasis į VSDFV Vilniaus skyrių su 2019 m. rugsėjo 26 d. skundu dėl mokymosi laikotarpio nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. įskaitymo į jo stažą yra kartotinis, kadangi jame nėra nurodyta naujų faktinių duomenų.

49. Atsikirtime į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į jo apeliacinį skundą pareiškėjas N. V. paaiškina, kad su jais nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti, juose išdėstyti argumentai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, pateiktų rašytinių dokumentų bei faktinių bylos aplinkybių. Be to, pateikti šalių atsiliepimai neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų ir yra tik subjektyvūs samprotavimai. Nurodytame dokumente pareiškėjas iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-71623 ir VSDFV 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-8485 teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas N. V. taip pat prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių papildyti jo senatvės pensijos stažą ir jį perskaičiuoti, įskaičiuojant pareiškėjo mokymosi laikotarpį, kai jis atliko gamybinę praktiką, kurios metu nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. dirbo Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 ir gavo atlyginimą, bei vieną tarnybos dieną Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padariniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuoti kaip tris darbo dienas ir pareiškėjui priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

51. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. V. su 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė papildyti jo pensijų socialinio draudimo stažą. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 11 d. sprendime Nr. (10.1)DV_S-71623 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo įskaityti į minėtą stažą mokymosi Kauno specialiojoje profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 laikotarpį nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d., kaip kartotinę, kadangi jau buvo pateikta Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 2006 m. birželio 14 d. prašymu skirti senatvės pensiją nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. ir minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į N. V. pensijų socialinio draudimo stažą, o pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumu. Ginčijamame VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime taip pat pažymėta, kad laikotarpis nuo 1991 m. kovo 28 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. į stažą buvo įskaitytas kalendorine trukme, o kitaip įskaityti N. V. tarnybos laikotarpį Krašto apsaugos departamente teisės aktai, reguliuojantys socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą, nenustato. VSDFV 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (6.5)I-8485 pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį kaip kartotinę, ir teisingai nurodė atsisakymo nagrinėti motyvus, o skundo reikalavimą dėl stažo skaičiavimo padidinta trukme N. V. nepagrįstai grindžia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.

52. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo ir prie jo pridėjo darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą, Kauno statybininkų rengimo centro 2006 m. gegužės 26 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie mokymąsi nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. Kauno profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 bei kitus dokumentus apie stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas 1989–1994 m. Įvertinus pateiktus dokumentus, pareiškėjui nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. buvo paskirta senatvės pensiją, taigi N. V. skiriant senatvės pensiją, jo mokymosi Kauno profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 laikotarpis nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 29 d. jau buvo įvertintas (į stažą nebuvo įskaitytas). Pateiktas prašymas buvo grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, jis yra tapatus 2006 m. birželio 14 d. prašymui, o naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Kadangi N. V. jokių papildomų duomenų apie gamybinės praktikos laiką nepateikė, jo skundo dalis dėl minėto laikotarpio įskaitymo į jo pensijų socialinio draudimo stažą pagrįstai nebuvo nagrinėjama kaip kartotinė (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 d. 4 p., VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 60.3 p.).

53. Ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu taip pat pagrįstai nebuvo patenkintas N. V. prašymas dėl vienos tarnybos dienos Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padariniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiavimo kaip trijų darbo dienų, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas to nenustato. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant socialinio draudimo pensijas, vadovaujamasi Pensijų įstatymu, o Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas kitos rūšies pensijų – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – skyrimą, todėl N. V. reikalavimą dėl stažo skaičiavimo padidinta trukme nepagrįstai grindžia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.

54. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo jų naikinti. Minėtos valstybės institucijos įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi norminiais teisės aktais ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir N. V. neturtinės žalos padarymo fakto nepagrindė. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu jo įsitikinimu apie VSDFV ir jos teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Nesant pagrindo konstatuoti neteisėtus minėtų institucijų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. N. V. subjektyvus manymas, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus elgėsi neteisėtai, nesudaro teisinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

55. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir jo išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo papildyti N. V. senatvės pensijos stažą bei jį perskaičiuoti, į senatvės pensijos stažą įskaičiuojant pareiškėjo mokymosi laikotarpį, kai jis atliko gamybinę praktiką, kurios metu dirbo ir jam buvo mokamas atlyginimas nuo 1960 m. rugsėjo 25 d. iki 1963 m. liepos 25 d. Kauno profesinėje technikos mokykloje Nr. 4 bei vieną tarnybos dieną Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padariniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuoti kaip tris darbo dienas.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje esanti teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis aiškiai patvirtina, kad buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo po teismo nustatytų skundo trūkumų pašalinimo 2020 m. sausio 16 d. gautas skundas, jis ir buvo nagrinėjamas; tai patvirtina ir teismo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. gautame skunde kelti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, N. V. argumentas, kad nėra aišku, kurį skundą teismas išnagrinėjo, negali būti laikomas pagrįstu, o tai, kad skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, jog buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, priešingos išvados nesuponuoja.

57. Vertindama apelianto argumentus, susijusius su prašymu keiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus, tarp jų ir konkrečius laikotarpius, įskaitomus į stažą pensijai skirti. Įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes bei šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjo subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos.

58. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia N. V., išsamiai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. N. V. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

59. Atmetus pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė