dc74c0f1-d36b-4e5b-88c2-e8ae6d27f48c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5572-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05170-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mildos Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S. ir jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. S. dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė : D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 20–24) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. lapkričio 18 d. spendimÄ Nr. S-227(7-190/2014), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. FR0682-366, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ Nr. 68-164.Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu MGK patvirtino 2014 m. rugpjūčio 22 d.

VMI sprendimÄ Nr. 68-164, kuriame pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetÄ 30 676 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 9 107,11 Lt GPM delspinigių ir 3 608 Lt GPM baudÄ . Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad MGK teiginys, jog pareiÅ¡kėjas nurodytų sandorių, kurių metu gavo pinigines lėšas, nepagrindė kokiais nors duomenimis, yra neteisingas. Pabrėžė, jog buvo pateiktos paskolos sutartys su E. S. ir V. P., o tai, kad Å¡ie asmenys 2008 m. suteikė pareiÅ¡kėjui paskolas, patvirtino ir V.

P. bei E. S. žmona L. S.. Nurodė, kad pinigai jam buvo perduoti sudarius sutartį bei atkreipė dėmesį, kad tai nebuvo labai didelės sumos, tačiau mokesčių administratorius nesiaiškino, kur minėti asmenys laikė tokias pinigų sumas ir vadovavosi vien iš kredito įstaigų gauta informacija apie vykdytas bankines operacijas bei iš trečiųjų asmenų gautais duomenimis apie šių asmenų ir jų šeimos narių gautas pajamas 2005–2008 m. Pažymėjo, kad niekas papildomai šių asmenų, ar jų artimųjų šeimos narių neklausė, ar tiek E. S., tiek V.

P. tokias pinigų sumas sutaupė ne per tris mokestinio patikrinimo metus, o dar ankščiau laikė pinigus ne kredito įstaigose, iÅ¡ tų pinigų pragyveno bei suteikė pareiÅ¡kėjui paskolas. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su MGK, kad jo pateiktų duomenų nepakanka teigti, jog UAB „Sereika ir Ko“ 2003 m. pareiÅ¡kėjui suteikė 251 050 Lt paskolÄ . Atkreipė dėmesį, jog Panevėžio AVMI apraÅ¡omojoje patikrinimo akto dalyje iÅ¡ esmės pripažino, kad 2003 m. paskolas iÅ¡ UAB „Sereika ir Ko“ pareiÅ¡kėjas gavo, tačiau iÅ¡vadose jau konstatuota, kad nėra pateikta realių pajamų gavimo įrodymų, o skolos suderinimo aktas tėra formalus įrodymas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2014 m. UAB „Sereika ir Ko“ jis grÄ Å¾ino ne 2003 m. gegužės 20 d. suteiktÄ 90 000 Lt paskolÄ , o dar ankščiau suteiktÄ 251 050 Lt paskolÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, tai, kad jo paaiÅ¡kinimuose, vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje ir 2005 m. gegužės 20 d. UAB „Sereika ir Ko“ deklaracijoje nurodytos skirtingo dydžio paskolos, yra tik netikslumas, kuris nereiÅ¡kia, kad tokia paskola pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo suteikta.

Pabrėžė, jog vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje yra nurodyta ta suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ UAB „Sereika ir Ko“, o paskolos suteikimo faktÄ patvirtina ir skolų suderinimo aktas, tačiau pastarajame netiksliai fiksuota, jog ne pareiÅ¡kėjas skolingas UAB „Sereika ir Ko“, o atvirkščiai. Anot pareiÅ¡kėjo, jam nesuprantama, kodėl esant netikslumams dėl suteiktų paskolų dydžio mokesčių administratorius apie tai neinformavo.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, mokesčių administratorius daro tik prielaidas, kad pareiÅ¡kėjas negavo paskolų, o argumentai, kad fiziniai asmenys negalėjo suteikti paskolos, nes tokių piniginių sumų realiai neturėjo, nėra pakankamai pagrįsti. Mokesčių administratorius kategoriÅ¡kai nepaneigė, kad 2003 ir 2008 m. pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos minėtosios paskolos.Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 35–39). Nurodė, kad Panevėžio AVMI atliko pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės R.

S. pajamų-iÅ¡laidų analizę bei nustatė, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimos iÅ¡laidos atskirais laikotarpiais virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais Å¡altiniais pagrįstas pajamas. PareiÅ¡kėjo Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ Panevėžio AVMI priskyrė neapmokestintoms ir nedeklaruotoms pareiÅ¡kėjo Å¡eimos pajamoms, apskaičiuodama mokėtinÄ GPM, Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ padalino abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.VMI pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVMI pateikė UAB „Sereika ir Ko” vardu suraÅ¡ytÄ 2003 m. sausio 10 d. aktÄ dėl skolų suderinimo, kuriame nurodytas skolos likutis – 251 050 Lt, tačiau pareiÅ¡kėjo Å¡eimos deklaracijoje nurodyta įsiskolinimų suma 2003 m. gruodžio 31 d. yra mažesnė, nei tos pačios dienos įsiskolinimas, fiksuotas akte, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å¡ios paskolos grÄ Å¾inti iki 2014 m. nebuvo pradėjęs. Atkreipė dėmesį, jog pirminio dokumento, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti kildinama pareiÅ¡kėjo prievolė, pareiÅ¡kėjas nepateikė, Å¡is dokumentas neapraÅ¡ytas ir akte dėl skolos suderinimo, todėl konstatuota, kad ne pareiÅ¡kėjas yra skolingas UAB „Sereika ir Ko“, bet UAB „Sereika ir Ko“ yra skolinga pareiÅ¡kėjui.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas taip pat pateikė 2003 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. P-01/03 su UAB „Sereika ir Ko“, pagal kuriÄ bendrovė pareiÅ¡kėjui skolina 90 000 Lt be palÅ«kanų neterminuotam laikotarpiui. PareiÅ¡kėjo pateiktame skolų suderinimo akte nurodyta, kad skola susidarė iki 2002 m. gruodžio 31 d., o pareiÅ¡kėjas teigia, jog bendrovė paskolÄ jam suteikė 2003 m. Taigi, jei pareiÅ¡kėjas 2003 m. pradžioje iÅ¡ bendrovės buvo pasiskolinęs 251 050 Lt ir 2003 m. pasiskolino dar 90 000 Lt, pareiÅ¡kėjo Å¡eimos skola bendrovei 2003 m. pabaigoje turėtų bÅ«ti 341 050 Lt, o, jei pareiÅ¡kėjas 2003 m. iÅ¡ bendrovės pasiskolino 90 000 Lt, bet bendrovė D.

S. buvo skolinga 251 050 Lt, bendra bendrovės įsiskolinimo D. S. suma bÅ«tų 161 050 Lt. Atsakovė pabrėžė, jog UAB „Sereika ir Ko“ buhalterijos dokumentai už šį laikotarpį nerasti, nors paskolos sutartis turėtų bÅ«ti saugoma bendrovėje 10 m. nuo jos įvykdymo dienos. Atkreipė dėmesį, jog už bendrovės apskaitos dokumentų tvarkymÄ ir saugojimÄ yra atsakingas pats pareiÅ¡kėjas (bendrovės vadovas). Atsakovė pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, todėl mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu.

Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. Be to, norint pagrįsti pajamas, bÅ«tina pateikti juridinę galiÄ turinčius dokumentus arba įstatymo nustatytos formos sandorius, patvirtinančius, jog pajamos buvo gautos. Kai įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos, Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ).

Dėl pareiškėjo pateiktos 2008 m. sausio 25 d. sutarties tarp pareiškėjo ir E. S., kuria E. S. pareiškėjui paskolino 45 000 Lt atsakovė paaiškino, kad atlikus E. S. šeimos pajamų ir išlaidų analizę už 2005–2008 m., nustatyta, kad šeimos išlaidos viršijo pajamas 59 590 Lt, taigi E. S. neturėjo galimybės pareiškėjui 2008 m. suteikti 45 000 Lt paskolos. Atlikus V. P. šeimos pajamų ir išlaidų analizę už 2005–2008 m., taip pat nustatyta, kad V. P. išlaidos viršijo pajamas 59 132 Lt, todėl ir V.

P. neturėjo galimybės 2008 m. suteikti 44 000 Lt paskolÄ pareiÅ¡kėjui. Atsakovė pabrėžė, kad paskolos sutarčių buvimas pats savaime nepatvirtina grynųjų pinigų perdavimo fakto. Mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai apskaičiuotas papildomai mokėtinas 30 676 Lt GPM ir su juo susijusios mokestinės nepriemokos sumos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo R.

S. prašė skundÄ tenkinti remdamiesi pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio AVMI atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , laikÄ ir datÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 57).Skundas atmestinas.Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad Panevėžio AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo 2010 m. sausio 1 d.

– 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio GPM mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos 2010 m. virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais Å¡altiniais pagrįstas pajamas 150 266,40 Lt, o 2011 m. – 55 435,58 Lt, taigi pareiÅ¡kėjas turėjo nedeklaruotų, nepagrįstų ir neapmokestintų pajamų. Panevėžio AVMI konstatavo, kad minėtos tikrinamojo laikotarpio pajamos turėjo bÅ«ti apmokestintos GPM, taikant 15 proc. tarifÄ , todėl pareiÅ¡kėjui 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-307 apskaičiavo 30 676 Lt papildomai į biudžetÄ mokėtino GPM (MGK byla, b. l. 31–34).

Panevėžio AVMI 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. FR0682-366 patvirtino patikrinimo aktÄ bei nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 30 676 Lt GPM, 9 107,11 Lt GPM delspinigių ir 3 068 Lt GPM baudÄ (MGK byla, b. l. 16–21).PareiÅ¡kėjas Panevėžio AVMI sprendimÄ apskundė atsakovei, tačiau VMI pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir patvirtino Panevėžio AVMI 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. FR0682-366 (MGK byla, b. l. 9–11). MGK skundžiamu 2014 m. lapkričio 18 d. spendimu Nr. S-227(7-190/2014) pareiÅ¡kėjo skundo taip pat netenkino ir patvirtino VMI nurodymÄ sumokėti papildomas GPM ir Å¡io mokesčio baudos ir delspinigių sumas (b. l. 7–15).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų, papildomai mokėtinas GPM apskaičiuotas, nepripažinus dalies pareiÅ¡kėjo teiktų jo pajamas, naudotas ginčo iÅ¡laidoms padengti, pagrindžiančių dokumentų – E. S., V. P. ir UAB „Sereika ir ko“ paskolų sutarčių. Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, iÅ¡vados apie mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 str. nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2015).

Pasak pareiškėjo, dalį jo ginčo išlaidoms padengti naudotų pinigų sudaro 45 000 Lt paskola, suteikta pareiškėjo brolio E. S. pagal 2008 m. sausio 25 d. sutartį (MGK byla, b. l.

68) bei 44 000 Lt paskola, suteikta V. P. pagal 2008 m. spalio 20 d. paskolos sutartį (MGK byla, b. l. 70). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, paneigiančių Å¡ių sandorių realumÄ . Pažymėtina, kad Panevėžio AVMI, atlikęs E. S. Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų analizė už 2005–2008 m. nustatė, kad E. S. Å¡eimos iÅ¡laidos minėtu laikotarpiu virÅ¡ijo pajamas 59 590 Lt, E. S. ir jo sutuoktinė L. S. vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos ir metinių pajamų mokesčio deklaracijų už 2004–2008 m. nebuvo pateikę (MGK byla, b. l. 38–39).

Panevėžio AVMI, atlikusi V. P. Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų analizę už 2005–2008 m., taip pat nustatė, kad V. P. Å¡eimos iÅ¡laidos minėtu laikotarpiu virÅ¡ijo pajamas 59 132 Lt (MGK byla, b. l. 37). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio AVMI ir VMI pagrįstai skundžiamuose sprendimuose konstatavo, jog nei E. S., nei V. P. neturėjo galimybės suteikti pareiÅ¡kėjui jo nurodomų paskolų, taigi pareiÅ¡kėjo pateiktos paskolų sutartys nepatvirtina grynųjų pinigų perdavimo fakto.PareiÅ¡kėjo argumentai, kad E. S. ir V.

P. paskolintus pinigus galimai buvo susitaupę iš anksčiau ir laikė ne kredito įstaigose, vertintini kritiškai. Jei E. S. ar V. P. iš tiesų būtų turėję iš anksčiau sutaupytas pinigų sumas, kurias pasak pareiškėjo, jam paskolino ir iš jų gyveno 2004–2008 m., tokias sumas minėti asmenys būtų turėję deklaruoti pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 str. 1 d. nuostatas, tačiau, kaip minėta, didesnių nei 50 000 Lt 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų sumų minėti asmenys nedeklaravo.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti UAB „Sereika ir Ko“ paskolos. Pasak pareiÅ¡kėjo, UAB „Sereika ir Ko“ 2003 m. suteikė jam 251 050 Lt paskolÄ . Visų pirma pažymėtina, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei UAB „Sereika ir Ko“ nepateikė mokesčių administratoriui sutarties dėl 251 050 Lt paskolos suteikimo 2003 m., nors, kaip teisingai pažymėjo, VMI, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 13 patvirtintus Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminus paskolos sutartis turėtų bÅ«ti saugoma bendrovėje 10 m. nuo jos įvykdymo dienos. Nagrinėjamu atveju pagrindiniai dokumentai, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia minėtos paskolos suteikimÄ yra pareiÅ¡kėjo ir minėtos bendrovės turto deklaracijos bei skolų suderinimo aktas, tačiau, kaip teisingai nurodė VMI, minėti dokumentai nepatvirtina paskolos suteikimo pareiÅ¡kėjui fakto, kadangi pastaruosiuose užfiksuoti duomenis nesutampa, yra prieÅ¡taringi.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodomame 2003 m. sausio 10 d. skolų suderinimo akte nurodyta, kad UAB „Sereika ir Ko“ 2002 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis yra skolinga akcininkui D. S. 251 050 Lt (MGK byla, b. l. 78). Be to, nesutampa duomenys ir pareiÅ¡kėjo bei UAB „Sereika ir Ko“ teiktose deklaracijose. 2005 m. gegužės 29 d. pateiktoje vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje pareiÅ¡kėjas deklaravo 3 iÅ¡ UAB „Sereika ir Ko“ gautas paskolas, kurių bendra suma 249 987 Lt (MGK byla, b. l. 40–43), o minėta bendrovė 2005 m. gegužės 20 d. deklaracijoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjui 2003 m. kovo 31 d. suteikta tik viena 220 624 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimo data – 2006 m. gruodžio 31 d. (MGK byla, b. l. 205–207).

Taigi paskolų sumų, kiekio ir gavėjo neatitikimai mokesčio administratoriaus surinktuose dokumentuose, leidžia pagrįstai abejoti pareiÅ¡kėjui suteiktos paskolos realumu, todėl Panevėžio AVMI, VMI ir MGK iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė realaus pajamų gavimo iÅ¡ UAB „Sereika ir Ko“ yra tesėtos ir pagrįstos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad esant netikslumams dėl suteiktų paskolų dydžio mokesčių administratorius turėjo pareiÅ¡kėjÄ informuoti apie Å¡iuos netikslumus, kad pareiÅ¡kėjas galėtų juos iÅ¡taisyti, paaiÅ¡kinti, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjas jau iÅ¡ Panevėžio AVMI patikrinimo akto sužinojęs apie paskolos iÅ¡ UAB „Sereika ir Ko“ nepripažinimÄ realia, turėjo galimybę tiek vietos mokesčių administratoriui, tiek VMI ir MGK bei teismui pateikti minėtos paskolos gavimÄ pagrindžiančius papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal MAÄ® 67 str. 2 d. bÅ«tent mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. SÄ voka „pagrįsti“ turi dvejopÄ reikÅ¡mę – mokesčių mokėtojas turi ne tik pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčio administratoriaus turimÄ ir tirtÄ medžiagÄ mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė ar neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos, bet ir pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sÄ lygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumÄ ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumÄ arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimÄ (LVAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1280/2005; 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010).

Nagrinėjau atveju pareiÅ¡kėjas apsiribojo vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, taigi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė mokesčių administratorius.MAÄ® 10 str. įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Pagal MAÄ® 70 str. 1 d. nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi, konstatavus, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu turėjo pajamų, kurio šaltinio negalėjo tinkamai pagrįsti, šių pajamų nedeklaravo ir nuo jo mokesčių nesumokėjo, tokios pajamos pagrįstai apmokestintos GPM. Kadangi šiuo atveju ginčas kilęs ne dėl mokesčių administratoriaus pasirinkto mokesčių apskaičiavimo metodo bei atliktų aritmetinių skaičiavimų, teismas dėl GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo detaliau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų sprendimų, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Milda Vainienė