dc72f2e4-bbaa-4345-b286-cdfcf46e42d4 · Plungės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-354-474/2018 Proceso Nr.1-01-1-52317-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 5 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Valdas AlÅ¡ka, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant prokurorui Danutei Rudienei, nukentėjusiajai L. V., nukentėjusios atstovui advokatui Romanui Lupeikai, kaltinamosios atstovui advokatei Stefanijai Taluntienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, nedirbanti, turinti negaliÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: kaltinamoji I. M. kaltinama tuo, kad 2017-07-10, apie 14:45 val., (duomenys neskelbtini) bute, barnio dėl mirusios J. Z. pinigų metu, I. M. tyčia sugriebė L. V. už kairio žasto, stipriai jį suspaudė ir L.

V. pastÅ«mė ir tokiu bÅ«du I. M. smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmÄ ir padarė poodinę kraujosrÅ«vÄ kairio žasto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai L. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamoji I. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino. Ji parodė, kad 2018-07-10 ji atvažiavo pas savo seserį J. Z., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Sutiko sesers draugę VilmÄ , kuri paklausė jos, ar palaiko ryšį sus seserimi. Atsakė, kad jau dvi dienas negali prisiskambinti seseriai.

Paskambinus į duris, niekas neatidarė. Nusprendė laužti duris ir iÅ¡kvietus pareigÅ«nus, buvo iÅ¡laužtos durys. Bute rado savo seserį mirusiÄ . Atvykus medicinos darbuotojams, jie paprašė mirusios asmens dokumento. Ji kartu su Vilma pradėjo ieÅ¡koti kambaryje stovėjusioje sekcijoje asmens dokumento. Sesers draugė rado asmens pasÄ . Po kiek laiko atvyko sesers dukra L. V., kuri jos paklausė, ar turi paėmusi mamos piniginę. Ji stovėjo prieÅ¡ais L. V., kuri griebė už jos rankinės. Ji iÅ¡ savo rankinės išėmė joje buvusius daiktus ir viskÄ parodė L.

V.. Po to Å¡io konflikto ji išėjo iÅ¡ buto ir nuvažiavo į gydymo įstaigÄ paimti mirties liudijimo, kurį atidavė L. V. prie laidojimo namų. Ji smÅ«gių nesudavė L. V., jos apsižodžiavo dėl rankinės. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, praÅ¡o iÅ¡teisinti, nes nieko nusikalstamo nepadarė. Nukentėjusioji L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018-07-10 jai brolis pranešė, kad mirė jų motina. Jis su drauge I. S. nuvažiavo į motinos butÄ . Motinos bute rado moterį vardu Vilma ir motinos seserį I.

M.. Jai atvažiavus, motinos sesuo ir kartu buvusi Vilma pradėjo kambaryje ieÅ¡koti pinigų ir aukso, nes motinos sesuo žinojo, kad motina jų turėjo. IeÅ¡kojo spintoje ir sekcijoje tarp rÅ«bų. IÅ¡ spintos buvo iÅ¡traukti suvynioti pinigai ir aukso žiedai. Pinigus suskaičiavo ir dalį pinigų paėmė ji, kitus motinos sesuo, kuri pinigus įsidėjo į rankinę. Motinos sesuo pasakė, kad reikia važiuoti paimti mirties liudijimÄ . Tada ji paprašė I. M. parodyti rankinę, nes įtarė, kad ji paėmė motinos piniginę su bankine kortele.

Tuo momentu I. M. I. M. griebė jai už rankų ir papurtė. I. S. įsikiÅ¡o, sakydama, kad muÅ¡tynių čia nebus. I. M. pradėjo isteriÅ¡kai raustis po savo rankinę ir pasakė, kad I. M. išėjus, mamos piniginė buvo padėta ant lovos, nors prieÅ¡ tai jos nebuvo. Paėmusi už rankų, I. M. padarė kraujosruvÄ rankoje, kuriÄ kitÄ dienÄ pamatė jos draugė I. S. ir jai pasakė apie tai. Todėl ji kreipėsi į policijÄ dėl sužalojimo. PraÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, nes dėl tokio sužalojimo jautė skausmÄ , baimę, sumažėjo bendravimas su artimaisiais, dabartiniu metu vis dar geria raminančius vaistus.

Nukentėjusioji L. V. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamÄ ja I. M. metu(b.l.37-38). Liudytoja V. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018-07-10 ji kartu su I. M., nuvažiavo į savo draugės J. Z. butÄ , nes J. Z. kelintÄ dienÄ neatsiliepė į telefono skambučius. IÅ¡kvietus specialiÄ sias tarnybas, rado J. Z. mirusiÄ . Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai paprašė mirusiosios paso, kurį ji rado. Vėliau, atvažiavus mirusiosios dukrai su drauge, ieÅ¡kojo pinigų. IeÅ¡kojo ji, I.

M., mirusios dukra ir jos draugė. Rastus pinigus padėjo ant stalo, kur juos skaičiavo mirusios dukra su savo drauge. Pinigus paėmė dukra. Ji kartu su kaimyne išėjo į koridorių parÅ«kyti ir tuo metu iÅ¡girdo sÄ myšį kambaryje. Įėjusi į kambarį pamatė iÅ¡kratytÄ I. M. rankinę, ant žemės mėtėsi kažkokie maiÅ¡eliai. Atvažiavus jos sutuoktiniui, ji kartu su I. M. nuvažiavo į gydymo įstaigÄ , kur buvo iÅ¡duotas mirties liudijimas. Gavus mirties liudijimÄ , nuvažiavo prie laidojimo namų ir I.

M. atidavė mirties liudijimÄ mirusios dukrai. Liudytoja I. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji kartu su L. V. nuvažiavo į jos motinos butÄ . Atvažiavusios pamatė buto svetainėje I. M. ir moterį Å¡viesiais plaukais. IÅ¡vežus L. V. motinÄ , kambaryje buvusi I. M. ir moteris Å¡viesiais plaukais pradėjo ieÅ¡koti pinigų. Moteris Å¡viesiais plaukais rado pinigus, suvyniotus į popierių ir ten buvo auksiniai žiedai. I. M. paėmė žiedus, kuriuos įsidėjo į rankinę susiskaičiavo pinigus, kurie buvo Jungtinės Karalystės svarais ir juos irgi įsidėjo į rankinę.

Po to buvo rasta dar Pinigių, kuriuos pasiėmė L. V.. Kai I. M. ruošėsi iÅ¡eiti, L. V. jai užstojo keliÄ ir liepė parodyti rankinę, ar Å¡i nepaėmė mirusiosios piniginės. Tada I. M. čiupo L. V. už rankų ir stÅ«mė L. V. link spintos. Tada ji įsikiÅ¡o, sakydama, kad muÅ¡tynių nebus. I. M. vertė savo rankinę, norėdama parodyti, kad jokios piniginės neturi, iÅ¡traukė kažkokius maiÅ¡elius. I. M. išėjus, piniginę rado ant sofos, nors prieÅ¡ tai jos ten nebuvo.

SekančiÄ dienÄ , prieÅ¡ važiuojant Å¡ laidojimo namus, ji ant L. V. rankos pamatė kraujosruvÄ . Å is įvykis buvo didelė trauma L. V., nes ji bijo eiti į parduotuę, naktimis nemiega. IÅ¡ teismo specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai L. V. yra padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto srityje ne mažiau vieno trauminio poveikio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių daiktu sudavimo ar suspaudimo pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairėje rankoje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto(b.l.32).

Liudytojas I. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis su savo seserimi L. V. prie laidojimo namų konfliktavo, griebė už plaukų ir už tai jis yra nuteistas. Jokių sužalojimų rankose jis nepadarė. Kaltinamoji I. M. yra kaltinama tuo, kad tyčia sugriebė L. V. už kairio žasto, stipriai jį suspaudė ir L. V. pastÅ«mė ir tokiu bÅ«du I. M. smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmÄ ir padarė poodinę kraujosruvÄ kairio žasto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai L.

V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK straipsnio 3 dalis).

Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiÅ¡kia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieÅ¡ kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacijÄ tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-07-10 kaltinamoji I. M. atvyko į butÄ (duomenys neskelbtini), kur rado mirusiÄ savo seserį J.

Z.. Praėjus kuriam laikui, į butÄ atvyko nukentėjusioji L. V., mirusios J. Z. dukra. Abi ir kiti bute buvę asmenys, ieÅ¡kojo mirusios pinigų, reikalingų laidotuvėms organizuoti. Radus pinigus, tarp kaltinamosios ir nukentėjusios kilo konfliktas dėl neva kaltinamosios paimtos mirusiosios piniginės su bankine kortele. Konflikto metu, nukentėjusiajai bandant sulaikyti iÅ¡einančiÄ kaltinamÄ jÄ , kad patikrinti, ar ne ji paėmė piniginę, Å¡i rankomis nustÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , parodė rankinę, kad joje nėra piniginės ir išėjo iÅ¡ buto.

Vertinant kaltinamosios veiksmus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra giminaitės, konfliktas įvyko tuoj pat po abiejų artimo žmogaus mirties, dėl ko abi konflikto Å¡alys buvo labiau nei įprasta susijaudinusios ir galėjo neadekvačiai vertinti situacijÄ . Nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į konflikto kilmę, eigÄ , konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus, rodo, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ar sukelti jai fizinį skausmÄ , o galėjo nevalingai sureaguoti į nukentėjusios reikalavimÄ patikrinti rankinę ir kliudymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, suimdama nukentėjusiÄ jÄ už rankų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamoji I. M. iÅ¡teisintina, nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties – tyčios sužaloti kitÄ asmenį. Nukentėjusioji L. V. pareiÅ¡kė 1000 Eur civilinė ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji I. M. iÅ¡teisinta, todėl ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas n u s p r e n d ė: I. M. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Nukentėjusios L. V. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundÄ Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mams. Teisėjas Valdas AlÅ¡ka