dc71a705-cc22-446e-b2e7-350a18c5dca7 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-318-755/2012                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07325-2011-11                                                                                                      Procesinio dokumento Nr.116.1,42.11.3,42.8                                                                        PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                       SPRENDIMAS                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2012 m. birželio 21 d.PanevėžysPanevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka,sekretoriaujant Justinai Kuncienei,dalyvaujant ieškovui E. V. ir jo atstovui adv.A.Kolpertui,atsakovų T. ir E. K. atstovui adv.V.Baltrūnui,atsakovo G. ir E. B. atstovui adv.A.Kalyčiui,atsakovams, ieškovei G.

V. ir trečiojo asmens UAB Interselas atstovui nedalyvaujant,žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. V. ir G. V. ieÅ¡kinį atsakovams T. K., E. K., G. B. ir E. B., trečiajam asmeniui UAB „Interselas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar niekiniais, restitucijos taikymo, n u s t a t ė:ieÅ¡kovai E. ir G. V. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį( t.2 b. l.120-124), kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas tarp E. V., G.

V. ir T. K. bei E. V., G. V. ir G. B. pagal kurias ieÅ¡kovai pardavė turimus vertybinius popierius –50 vienetų (po 25 vnt. kiekvienos sutarties atveju) UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams 50 UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai priteisti T. K. ir G. B. 5000 Lt. Taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010-08-02 akcijų dovanojimo sutartį tarp T.

K. bei E. K. ir 2010-11-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp G. B. ir E. B., taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams 25 vienetus UAB „Interselas“ paprastųjų vardinių akcijų, o iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai priteisti atsakovui G. B. 2500 Lt, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje ieÅ¡kovas E. V. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti CK1.81,1.90 ir 1.91 str. pagrindais. Sudarydami akcijų perleidimo sutartis, jie buvo apgauti ir dėl kainos, ir dėl to, jog atsakovai T.

K. ir G. B., įsipareigoję nereikÅ¡ti pretenzijų dėl E. V. kaip akcininko ir buvusio darbuotojo veiklos ( sutarties 10 p.), jas reiÅ¡kia. Turėtas akcijas jie perleido T. K. ir G. B. 2009-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis ir dėl grÄ sinimo susidorojimu, už aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä kainÄ , pinigų už jas negavo. Akcijas turėjo perleisti, nes tarp E. V. ir T. K., tuometinių UAB“Interselas“ akcininkų , lygiomis dalimis valdžiusių visas bendrovės akcijas, kilo nesutarimų ar grÄ Å¾inti ir kada iÅ¡ bendrovės jų pasiskolintas lėšas( kiekvienas buvo pasiskolinę virÅ¡ 1 mljn.Lt).

Jis, E. V., Å¡ias lėšas sugrÄ Å¾ino, o T. K. to nepadarė. Nebesutariant bendrovei vadovauti buvo patikėta S. B.,o 2008-05-30 jis išėjo iÅ¡ darbo bendrovėje. Jį T. K. ėmė Å¡antažuoti. Dalį turėtų akcijų T. K. perleido G. B. o tada pastarasis irgi ėmė grasinti susidorojimu, kurio neatlaikęs, sutiko perleisti akcijas ir sudarė ginčijamas sutartis. Jas sudarė tikėdamasis, jog jam, E. V., nebus keliamos pretenzijos nei kaip buvusiam akcininkui, nei kaip darbuotojui. Tas numatyta sutarties 10 p. Pinigų už akcijas negavo, jų kaina neteisinga, nes nustatyta atsakovų. 2008 m. bendrovė turėjo apie 0,9 mljn.Lt pelno, nekilnojamojo turto apie 14 mljn.Lt, o pačios bendrovės vertė buvo apie 10 mljn.Lt.

Akcijos gi nupirktos Å¡imtus kartų mažesne kaina. Po akcijų perleidimo prasidėjo ieÅ¡kovų terorizavimas, reikalaujant neva padarytos žalos atlyginimo, turto grÄ Å¾inimo ir pan. Teisme buvo pareikÅ¡ti bent du ieÅ¡kiniai, 2010-08 kreiptasi į policijÄ dėl neva turto pasisavinimo ir žalos už 53840 Lt atlyginimo, jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymo. Taigi, atsakovai nesilaiko sutarties 10 p. sÄ lygos ir reiÅ¡kia E. V. nepagrįstus reikalavimus. T. K. ir G. B. perleido akcijas savo sutuoktinėms siekdami iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jas nukreipimo ir norėdami apsunkinti akcijų realų sugrÄ Å¾inimÄ .

E. K. ir E. B. nėra sÄ Å¾iningos įgijėjos CK 6.67 str.prasme. Dabar atsakovas T. K. nebeturi jokio turto, nes sudarė fiktyvius sandorius, visÄ turtÄ perleido savo sutuoktinei, o Å¡i prisiteisė iÅ¡ jo neįtikėtino dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, kas rodo Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ . Vykstant Å¡iai bylai, K. padarė taip, jog E. V. pagal kitus jo kreditinius reikalavimus T. K. tapo trečios eilės kreditoriumi. Taip pasidarė nebeįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti skolų iÅ¡ T. K., nes jis turto nebeturi.

IeÅ¡kovų atstovas palaikė atstovaujamųjų pozicijÄ .             Atsakovai E. ir T. K. procesiniuose dokumentuose nurodė, jų atstovas teisme paaiÅ¡kino, jog T. K. ir E. V. į kuriamÄ UAB“Interselas“ įnešė po 5 000 litų, ir turėjo po 50 procentų akcijų.Vienos akcijos vertė 100Lt. T. K. tapo įmonės direktoriumi, o E. V.-ekonomikos direktorius. Iki 2008 metų įmonės veikla iÅ¡siplėtė, turėjo daug pastatų, kuriuos nusipirko lizingu. Å ias patalpas nuomodavo. 2008 m. liepos mėnesį įmonėje susidarė krizinė situacija, nes vieni pagrindinių nuomininkų atsisakė patalpų nuomos, dėl ko įmonė neteko per 250000 litų pajamų, pasidarė sunku mokėti mėnesines įmonės bankui, kurios sudarė 76000 litų į mėnesį.

Buvo matyti, kad direktorė S. B. gali nesusitvarkyti su savo pareigomis, todėl T. K., norėdamas, kad įmonė neatsidurtų prie bankroto ribos, pasiÅ«lė E. V. grįžti į darbÄ . Tačiau E. V. atsisakė dalyvauti įmonės veikloje ir nerodė jokio suinteresuotumo kažkÄ daryti. Å is buvo panikoje dėl susidariusios situacijos, nes Lietuvoje prasidėjo krizė, o jis turėjo indėlių banke, akcijų biržose, todėl supanikavęs pradėjo viskÄ nuostolingai pardavinėti. Kadangi visi įmonės rÅ«pesčiai gulė ant T.

K., Å¡is buvo priverstas rinktis, ar dirbti ir kurti toliau, ar palikti įmonę likimo valioje. Apie tai E. V. žinojo, tačiau jam tai nerÅ«pėjo. Galvodamas kÄ toliau daryti, į pagalbÄ pasikvietė pažįstamÄ G. B., pasiÅ«lė jam 10 proc. savo įmonės akcijų ir jis sutiko. 2008 metų pabaigoje buvo pasiraÅ¡yta dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ G. B. T. K. dovanojo 10 procentų akcijų, todėl, kad tuo metu Å¡ios akcijos buvo bevertės. E. V. buvo informuotas apie naujo akcininko atsiradimÄ .

Dėl to iÅ¡ E. V. pusės pretenzijų nebuvo. Po akcijų dovanojimo sutarties G. B. įsidarbino įmonėje pavaduotoju, vėliau ir direktoriumi. 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje E. V. pasiÅ«lė nupirkti jo akcijas ir turėtas parduotuvės patalpas . Mano, kad jis pats nenorėjo toliau dirbti susidariusios Lietuvoje krizės situacijai, todėl ir pasiÅ«lė iÅ¡ jo pirkti akcijas bei patalpas. Suderinus kainÄ , Å¡i buvo jam sumokėta, akcijos bei patalpos parduotos. PrieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, spaudimo, grasinimų, ar pan.

E. V. nebuvo daroma. Po akcijų pardavimo praėjus maždaug pusei metų, E. V. pradėjo grasinti ir reikalauti 4 000 000 Lt.E. V. pareiÅ¡kė, jog negavęs praÅ¡omos sumos, kreipsis su skundais bei pareiÅ¡kimais į visas įmanomas institucijas, terorizuos ir tokiu bÅ«du sunaikins T .K. ir jo verslÄ . Netrukus E. V. grasinimai pasitvirtino, kadangi jis pradėjo raÅ¡yti skundus, pareiÅ¡kimus į įvairias valstybines institucijas ir kaltinti įvairių nusikaltimų padarymu: E. V. 2009-11-04 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl neva jo atžvilgiu keletas metų vykdomų nusikalstamų veiksmų: turto prievartavimo, grasinimų su juo susidoroti ir pan., 2009-11-19 pareiÅ¡kimu į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , kad jo atžvilgiu T.

K., G. B. vykdo nusikalstamus veiksmus: turto prievartavimÄ , grasina susidorojimu su juo bei jo Å¡eima ir pan. E. V. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra 2010-03-25 nutarimu ikiteisminį tyrimÄ Nr. 50-9-0057-09 nutraukė nesant duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, iÅ¡nagrinėjusi E. V. skundÄ , 2010-11-18 nutarimu skundÄ atmetė. E. V. 2010-07-16 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ ir nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, T.

K. E. V. grasino nužudyti. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK tyrėjas 2010-07-22 nutarimu nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ra E. V. skundÄ 2010-12-08 nutarimu atmetė. Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ra nagrinėjo E. V. skundÄ , jog T. K. ir S. B. galimai suklastojo UAB „Interselas" dokumentus. 2011-01-13  nutarimu skundÄ atmetė. Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovas, įvairaus pobÅ«džio (civilinio ir baudžiamojo) procesus teismuose bei ONTB, ENTT, AVMI inicijavo jis pats, todėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia ne ginti tariamai pažeistas teises, o tokiais veiksmais sÄ moningai kenkti ir bandyti sužlugdyti UAB „Interselas" veiklÄ , kuo labiau jÄ apsunkinti sėkmingai veikiančios įmonės veiklÄ .

Analizuojant ieÅ¡kovų ginčijamų 2009-03-12 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygas, pažymi , kad esminės sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti dviejų rÅ«Å¡ių: esminės pagal įstatymÄ ir esminės dėl to, kad sutarties Å¡alis (Å¡alys) joms suteikia tokiÄ prasmę (esminės pagal valiÄ ). Vienas iÅ¡ bet kokios prievolės bÅ«tinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalykÄ (CK 6.3 str.). Tai vienintelė esminė sÄ lyga, kuriÄ turi turėti visos sutartys, taip pat ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tuo tarpu nei kaina (CK 6.198 str.), nei atsiskaitymo tvarka ar kitos sÄ lygos pagal galiojančius įstatymus nelaikomos esminėmis akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygomis pagal įstatymÄ .Kaip matyti iÅ¡ 2009-03-12 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų, esmine pagal Å¡alių valiÄ Å¡ių sutarčių sÄ lyga yra kaina už parduodamas paprastÄ sias nematerialias įmonės akcijas, tačiau kainos sumokėjimo tvarkos ir sÄ lygų Å¡alys nelaikė esmine sutarties sÄ lyga, kadangi tokia tvarka nebuvo aptarta.

Jokių papildomų įsipareigojimų Å¡alys minimomis sutartimis neprisiėmė. Tai reiÅ¡kia, kad minimose sutartyse yra konstatuotinos tik dvi esminės akcijų pirkimo pardavimo sÄ lygos, t.y. sutarties dalykas (25 UAB „Interselas" nematerialiosios akcijos) - esminė sÄ lyga pagal įstatymÄ , ir esminė sÄ lyga pagal Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valiÄ - parduodamų akcijų kaina. Atkreipia dėmesį, kad 2009-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse ginčo Å¡alims nenurodžius kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar bÅ«do, nustatant kainos sumokėjimo sÄ lygas, reikia vadovautis CK 6.314 str.: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 str. 1 d.); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 str.2 d.); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ .

IeÅ¡kovai nepagrįstai praÅ¡o taikyti byloje actio Pauliana institutÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 str. įtvirtinto vieno iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų - actio Pauliana ieÅ¡kinio -paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis - kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ actio Pauliana institutui taikyti yra bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teise skolininkui, t. y. institutas yra taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti byloje, kad jis turi tokiÄ , t. y. neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę, kad Å¡i egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovai nėra atsakovų kreditoriai, o atsakovai nėra ieÅ¡kovų skolininkai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, todėl tik kreditoriui turint galiojančiÄ reikalavimo teisę, galima taikyti gynybos bÅ«dÄ - actio Pauliana ieÅ¡kinį. Å ioje byloje actio Pauliana ieÅ¡kinys net teoriÅ¡kai negali ir negalėtų bÅ«ti tenkinamas.

Dėl argumentų, jog atsakovai, esminiai pažeidė Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktÄ , nes veikdami bendrovės vardu teismui yra pateikę civilinius ieÅ¡kinius, nors pažadėjo, kad perleidus ieÅ¡kovams akcijas, jie ir bendrovė pretenzijų nebeturės, tai jie nepagrįsti. UAB „Interselas", kaip juridinis asmuo komercinėje Å«kinėje veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais, bendrovės įstatais, todėl negalimi jokie akcininkų tarpusavio susitarimai, kurie galėtų drausti ir/ar riboti bendrovės teisę pačiai spręsti su įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų teisę reikÅ¡ti pretenzijas, ar civilinius ieÅ¡kinius buvusiems įmonės akcininkams bei darbuotojams.

Uždaroji akcinė bendrovė ir jos akcininkai yra savarankiÅ¡ki civilinių teisinių santykių subjektai, kiekvienas iÅ¡ jų gali ginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį teisme. Toks kaip nurodyta ieÅ¡kinyje Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių 10 p. traktavimas, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes Å¡alys tokių įsipareigojimų net negalėjo prisiimti, kadangi toks įsipareigojimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms. CK 252 str. 1 d. numatyta, kad Å¡alių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.

Todėl, jei ir būtų 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių 10 p. įrašytas įsipareigojimas ateityje netaikyti civilinės atsakomybės, tai toks susitarimas būtų niekinis. Ieškovai be teisinio pagrindo sutapatina juridinio asmens akcininkus su pačia įmone kaip juridiniu asmeniu, taip pat nesugeba atriboti reikalavimų kylančių iš darbo teisinių santykių (E. V. UAB „Interselas" dirbo pagal darbo sutartį ekonomikos direktoriumi) nuo reikalavimų, kylančių iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių.

             Atsakovai G. B. ir E. B. procesiniuose dokumentuose nurodė ir jų atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ esmės pritaria K. atstovo paaiÅ¡kinimams dėl ginčo esmės ir papildomai, nurodė, kad reikia vertinti ir kitÄ sandorį, sudarytÄ akcijų perleidimo laikotarpiu. 2009-03-22 sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkimo – pardavimo sutartis, sumokėta ieÅ¡kovams 850000 Lt. UAB „Interselas“ sumokėjo už (duomenys neskelbtini) pastatÄ gerokai didesnę sumÄ už rinkos vertę.

Sandoris buvo 850000 Lt, o pagal vidutinę rinkos vertę pastato vertė yra 650000 Lt. IeÅ¡kovas ekonomistas, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , sudaro Å¡alia du sandorius: akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kur akcijas perleidžia už nominaliÄ vertę ir po to iÅ¡ jo už įspÅ«dingÄ sumÄ nuperkamas pastatas. Kai Å¡nekama apie tikruosius ketinimus, reikia Å¡nekėti abiejų sandorių kontekste, nes keistai atrodytų, kad priverčia ieÅ¡kovÄ parduoti akcijas už nominaliÄ vertę, o paskui už dviejų savaičių atsakovai nežinia kodėl permoka už pastatÄ .

Tokioje pasirinktoje faktinių aplinkybių chronologijoje nėra logikos. Kai Å¡nekama apie tikrÄ jÄ vertę, reikia vertinti ir kitus dalykus, gal ieÅ¡kovas sudarė niekinį sandorį siekdamas iÅ¡vengti mokesčių. Tarkim 1 akcijos vertę nurodžius 100000 Lt, ieÅ¡kovas bÅ«tų privalėjęs susimokėti pajamų mokestį mokesčių inspekcijai. GalbÅ«t ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du bandė iÅ¡vengti mokesčių.                                        IeÅ¡kinys atmetamas.                                                                 IÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos įrodymus, teismas nustatė, kad E. V. iki 2009-03-12 buvo UAB „Interselas“ 50 paprastųjų vardinių tos bendrovės akcijų savininku, tai sudarė 50 proc. visų akcijų.

Kitos 10 akcijų priklausė atsakovui G. B. bei 40 akcijų T. K.. IÅ¡ UAB „Interselas“ įstatų matyti, jog bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt, jis paskirstytas į vienÄ Å¡imtÄ 100 Lt nominalios vertės akcijų ( t.1.b.l. 41-51). Dokumentais nustatyta, jog 2009-03-12 vertybinių popierių pirkimo –pardavimo sutartimis ieÅ¡kovai pardavė po 25 akcijas T. K. ir G. B.. Sutartys sudarytos raÅ¡ytine forma, akcijos parduotos už kainÄ atitinkančiÄ jų jų nominaliÄ vertę- po 100 Lt už akcijÄ .

Sutartyse E. V. ranka padaryti prierašai, jog pinigus už akcijas jis gavo ir nurodyta data-2009-03-12( t.1,b.l.10-11).2010-08-02 dovanojimo sutartimi T. K. E. K. padovanojo 65 bendrovės UAB „Interselas“ akcijas ir 2010-11-09 pirkimo-pardavimo sutartimi G. B. pardavė E. B. 35 akcijas už 3500 Lt( t.2,b.l.38-39). Ieškovo paaiškinimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, jog akcijų perleidimo sutartys ieškovų ir galimai G. B. buvo pasirašytos 2009-03-24 notarės D.Kadžienės kontoroje. Sudarant šiuos sandorius, T.

K. pas notarÄ nebuvo atvykęs, jo buvo pasiraÅ¡yta iki to. TÄ pačiÄ dienÄ ir toje pat kontoroje ieÅ¡kovai pardavė UAB „Interselas“, atstovaujamai G. B., už 850 tÅ«kstančių Lt patalpas-parduotuvę (duomenys neskelbtini),Panevėžyje ( t.2,b.l.106-109). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog 700 tÅ«kstančių Lt jis gavo pavedimu bei grynaisiais. Dar 150 tÅ«kstančių Lt iÅ¡mokėjimÄ E. V. patvirtina UAB „Interselas“ iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis, kuriame yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as apie lėšų gavimÄ .

IeÅ¡kovai teigia negavę Å¡ių 150 tÅ«kst.Lt. Civilinė byla dėl Å¡ios sumos, jeigu ji faktiÅ¡kai neiÅ¡mokėta, prisiteisimo ar dokumento , patvirtinančio iÅ¡mokėjimÄ , nuginčijimo iki Å¡iol nepradėta. 2009-11-04 pareiÅ¡kime Generalinei prokuratÅ«rai E. V. nurodo, jog akcijas jis perleido dėl G. B. ir T. K. naudoto spaudimo, grÄ sinimų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro 2010-03-25 nutarimu nutrauktas, nesurinkus įrodymų, kurie patvirtintų nusikalstamus G. B. ir T. K. veiksmus( t.1, b.l.100-118, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-0057-09).

Prokuroro nutarimas nepanaikintas ir nepakeistas. Dar pagal vienÄ E. V. 2010-10-01 pareiÅ¡kimÄ dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, lėšų pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas FNTT Panevėžio skyriuje ir 2011-10-28 jam pačiam bei 2011-10-27 T. K. praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK         ( t.1,b.l.188,t.2,b.l.20-29).Duomenys apie tyrimo baigtį teismui nepateikti. IÅ¡ UAB „Interselas“ balanso, pelno mokesčio deklaracijų, aiÅ¡kinamojo raÅ¡to prie finansinės atskaitomybės matyti, jog 2008 metais bendrovė turėjo 592464 Lt gryno pelno, o 2009 m. patyrė 413509 Lt nuostolių, 2008 m.

UAB „Interselas“ turėjo turto už maždaug 7,3 mljn. Lt, skolų apie 6,3 mljn. Lt, 2009 m.- turto už 6,6 mljn.Lt, skolų už 6,4 mljn.Lt ( t.2,b.l.30-34,97-98,100,145-150,t.3,b.l.31,32-37,39-40). 2008 metais buvo atliktas bendrovės valdyto nekilnojamojo turto preliminarus vertinimas , kurį atliko UAB “ Liturta“ . UAB „Interselas“ nuosavybės teise ir lizingo sutarties kaip lizingo gavėjo valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -patalpas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ji vertino 3,223 mljn.Lt rinkos kaina, vieÅ¡butį(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įvertino 12 mljn.Lt, ir patalpas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje-1,04 mljn.

Lt. Viso apie 16,263 mljn. Lt ( t.3,b.l.41).IÅ¡ Å¡io turto nuosavybės teise UAB Interselas nuosavybės priklausė patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o patalpos (duomenys neskelbtini) naudotos lizingo sutarties pagrindu. 2010 m. birželio mėn. dar kartÄ buvo atliktas Å¡io turto bei dar ir įgytų iÅ¡ ieÅ¡kovų patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje vertinimas. Preliminari turto vertė nustatyta patalpos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 536 tÅ«kst.Lt, vieÅ¡butis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2,545 mljn.Lt, patalpos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje 149 tÅ«kst.Lt ir patalpos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje-323 tÅ«kst.Lt.

Viso 6,490 mljn.Lt( t.3,b.l.4-23).                                       Vienas iš ieškovo nurodomų sandorio negaliojimo pagrindu yra jų prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei ( CK 1.81 str.). Sutinkamai su CK 1.81 str., viešajai tvarkai ar gerai moralei ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškinyje ieškovas nenurodo kuo konkrečiai pasireiškia sandorio prieštaravimas šioms vertybėms.

Ä®statymas gi neapibrėžia geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos sÄ vokų, todėl, sprendžiant dėl jų buvimo ar nebuvimo Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiama į kasacinio teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu. Ginčijamo sandorio – vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties dėl jų perleidimas sudarymo civiliniai ir kiti įstatymai nedraudžia, todėl pats savaime toks sandoris neprieÅ¡tarauja nei vienai iÅ¡ nurodytų vertybių. Kasacinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį, jog „nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai iÅ¡ tiesų turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę.

Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (CPK 58 str. 1 d.) ( Lietuvos Aukščiausio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-62/2003). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Å iuo atveju nustatytų prezumpcijų nenustatyta, todėl taikytina bendroji pareigos įrodyti taisyklė. Komentuodamas nurodytos normos praktinį taikymÄ , kasacinis teismas nurodo, jog vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005).                                                    Šio ginčo atveju teiginio, jog sandoris niekinis, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, ieÅ¡kovai neįrodė.

IeÅ¡kovas E. V. neneigia apskritai turėjęs tikslÄ akcijas perleisti.                                                                                                         Su Å¡iuo ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovai sieja savo teiginį, jog turtas- akcijos perleistas už aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä kainÄ . Teismo nuomone, teiginys apie aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä kainÄ neįrodytas.

Civiliniai įstatymai nenustato kokia turi bÅ«ti parduodamų vertybinių popierių-akcijų kaina( CK 6.313, 6.428 str.). Jos nustatymo kaina nedetalizuota ir bendrovės įstatuose. Pagal CK 6.313 str. kaina nustatoma pinigais Å¡alių susitarimu. Ji gali bÅ«ti nustatoma pagal protingumo kriterijus, jei jÄ nustatė viena Å¡alių ar turi nustatyti trečiasis asmuo ( 4 ir 5 d.). Å iuo atveju žinoma tik nominali akcijų vertė, kuri fiksuota bendrovės steigimo dokumentuose. Akcijomis vieÅ¡ai nebuvo prekiauta, todėl rinkos kaina nežinoma.

Vienok, atsižvelgiama į tai jog pardavėjas E. V. yra ekonomiÅ¡kai iÅ¡silavinęs asmuo, dirbęs UAB “Interselas“ ekonomikos direktoriumi, kaip akcininkui jam buvo prieinama bendrovės dokumentacija, todėl prieÅ¡ sudarydamas sandorius akcijų perleidimo sandorius turėjo galimybę nuspręsti dėl parduodamų akcijų kainos. Konkrečių įrodymų, jog parduodamų akcijų kaina aiÅ¡kiai neteisinga ieÅ¡kovas nepateikė. Kokia buvo akcijų rinkos vertės įrodymų nepateikta. Teigimas, jog jis akcijų rinkos vertė Å¡imtus ar tÅ«kstančius kartų didesnė už pardavimo kainÄ abstraktus.

Galima sutikti su teiginiu, jog akcijų rinkos vertei turi reikÅ¡mės bendrovės turto vertė, finansinių įsipareigojimų dydis, įmonės pelningumas ir kt., bet kokia konkreti rinkos kaina bÅ«tų buvusi akcijas parduodant rinkoje lieka spėlione. Vėlesniu sandoriu( atlygintinis sandoris tarp B.) akcijos irgi perleistos pagal jų nominaliÄ vertę. UAB “Interselas“ pirmÄ pelnÄ gavo 2007 m.( beveik 2 mljn.). Ženklus pelnas buvo gautas 2008 m.- 592 tÅ«kstančiai Lt ( žr. balansÄ , pelno mokesčio deklaracijÄ ), kai buvo parduoti du nekilnojamojo turto objektai.

Vienok, 2009 m. bendrovė vėl veikė nuostolingai- nuostolis virÅ¡ 400 tÅ«kstančių Lt. Tai, jog bendrovė valdė buhalteriÅ¡kai apskaitomo turto už maždaug   7,3 mlj.litų, nereiÅ¡kia, jog ir jos vertė buvo tokia. Dalis Å¡io turto( nekilnojamojo ) UAB “Interselas“ nepriklausė, nes buvo tik naudojamas kaip lizingo gavėjo. Bendrovė turėjo apie 7 mljn.Lt bankuose paimtų paskolų. 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė bei sÄ stingis nekilnojamojo turto rinkoje negalėjo neturėti įtakos turto likvidumui, jo pajamingumui ir atitinkamai bendrovės, o per jÄ ir akcijų rinkos vertei.

SudėtingÄ bendrovės finansinę padėtį rodo faktas, jog 2008 m. antrojoje pusėje neturėjo galimybės sumokėti VMI apie 470 tÅ«kstančius Lt, nes nebeturėjo tam lėšų, todėl svarstė klausimÄ kada akcininkai sugrÄ Å¾ins paskolÄ , kuriÄ panaudos atsiskaitymams ( S. B. paaiÅ¡kinimai baudžiamojoje byloje b.l.32-34). Dėl Å¡ių faktų pateikti į bylÄ duomenys apie UAB “Interselas“ Å«kinę-finansinę veiklÄ irgi neleidžia daryti iÅ¡vados, kad akcijos parduotos aiÅ¡kiai per pigiai, nes reikia atsižvelgti į nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, jo kainÄ .

Nors ieÅ¡kovai teigia, jog ginčo akcijų už 5000 Lt ir ieÅ¡kovams priklausiusių parduotuvės patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 850 tÅ«kstančių Lt pardavimas yra savarankiÅ¡ki ir nesiejami sandoriai, su tokia iÅ¡vada teismas nesutinka ir sprendžia, jog bÅ«tent Å¡ių dviejų sandorių sudarymas buvo apskritai akcijų perleidimo sandorio sudarymo sÄ lyga ir turėjo reikÅ¡mės nustatant perleidžiamo turto kainÄ , akcijų perleidimas buvo neatsiejamas nuo ieÅ¡kovų patalpų pardavimo Interselui, o tas turėjo reikÅ¡mės nustatant bendrÄ sudarytų sandorių kainÄ .

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).Nors Å¡iuo atveju nei akcijos, nei patalpos nėra vienu sandorių dalyku, bet sprendžiama, jog faktiniu pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvo eliminuoti E,.V. įtakÄ ir dalyvavimÄ UAB “Interselas“veikloje, kad jis pasitrauktų iÅ¡ verslo.Ikiteisminio tyrimo metu E. V., kaip ir atsakovai G. B. ir T. K., teigė buvo susitarta dėl Å¡ių dviejų sandorių sudarymo vienu metu ( ikiteisminio tyrimo medžiaga E. V. 2009-11-19 parodymai b.l.13-14,2009-12-21 parrodymai b.l.17-19,T.

K. parodymai 2010-01-08 38, ,G. B. 2010-01-15 parodymai b.l.44-46). Tai buvo sÄ lygos , kuriomis E. V. sutiko pasitraukti iÅ¡ UAB „Interselas“. Å iÄ sÄ sajÄ patvirtina ir tai, jog sutartis dėl akcijų perleidimo bent jau iÅ¡ K. ir B. pusės buvo pasiraÅ¡yta, įraÅ¡as apie lėšų už jas gavimÄ padarytas sudarant sandorį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkimo iÅ¡ ieÅ¡kovų metu pas notarÄ biure. Atsakovų teiginys, jog pastatas buvo nupirktas aukÅ¡tesne nei rinkos kaina, o tas turėjo reikÅ¡mės akcijų kainai bei E. V. pasitraukimo iÅ¡ bendrovės sÄ lygai, teismo nuomone, labai tikėtinas.

Pagal Registrų centro duomenis vidutinė paduotų patalpų rinkos vertė 2009 m. pradžioje buvo apie 652 tÅ«kstančiai Lt ( t.2, b.l.104), o pagal sutartį UAB “Interselas“ patalpas pirko už 850 tÅ«kstančius Lt, nors 2009 m. metais bendrovė jau veikė nuostolingai. Tas leidžia daryti prielaidÄ , jog patalpos Å¡alių valia buvo pirktos brangiau nei reali jų tuometinė rinkos vertė.Kalbant apie vertybinių popierių rinkos kainÄ kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog „vienas iÅ¡ bet kokios prievolės bÅ«tinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalykÄ (CK 6.3 straipsnis).

Tai vienintelė esminė sÄ lyga, kuriÄ turi turėti visos sutartys, taip pat ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nei kaina (CK 6.198 straipsnis), nei atsiskaitymo tvarka ar kitos sÄ lygos pagal galiojančius įstatymus nelaikomos esminėmis akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygomis.....ABÄ® 46 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos esminės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos pagal įstatymÄ . Nors ir detaliai, tačiau Å¡ios sÄ lygos apibÅ«dina tik sutarties dalykÄ . .... Todėl, atsižvelgdama į esamÄ teisinį reglamentavimÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog akcijų pirkimui – pardavimui įstatymas nustato tik vienÄ privalomÄ sÄ lygÄ â€“ sutarties dalykÄ â€œ(civilinė byla Nr. 3K-3-168/2009 2009 m. gegužės 5 d.).             Kitas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas yra jo negaliojimas pagal apgaulės, realaus grÄ sinimo, smurto požymius (CK 1.91 str.).

Pasak ieÅ¡kovo, verčiant jį sudaryti sandorį, jam G. B. bei T. K. buvo grÄ sinama fiziniu susidorojimu su juo bei jo Å¡eimos nariais. Minėti atsakovai atsakovai tokius grÄ sinimus ir veiksmus neigia.                                                                  CK 6.156 str. įtvirtina sutarties laisvės principÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 d.sutarties laisvė reiÅ¡kia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti.

Tai reiÅ¡kia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienaÅ¡aliame įsipareigojime (CK 6.156 str.2 d.). Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiÅ¡kai nustatyti jos turinį bei formÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ar teisės principai. CK 6.156 str.apibrėžtas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia Å¡alių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Å alys turi teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių CK tiesiogiai nereglamentuoja, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims pasirinkti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, be to, Å¡alys gali sudaryti sutartį, kur jos nustato sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims (CK 6.156 str.2 d.). CK 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2007). Teismo nuomone Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovai neįrodė apgaulės, realaus grÄ sinimo vartojimo. Å iuo atveju kainÄ nustatė Å¡alys, įrodymų, jog tai padaryta vienaÅ¡aliÅ¡kai ar dėl prievartos kaip aukščiau minėta nepateikta.Apie prievartos naudojimÄ tvirtina tik pats ieÅ¡kovas E. V..

Kitas ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose netvirtino, jog prieÅ¡ jį tiesiogiai bÅ«tų buvęs vartotas smurtas ar apgaulė, o iÅ¡ paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog apie galimai prieÅ¡ E. V. vartotÄ prievartÄ G. V. žino tik iÅ¡ pastarojo pasakojimų. Ikiteismininio tyrimo , atlikto E. V. pareiÅ¡kimo pagrindu, įrodymų apie G. B. , T. K. ar kitų asmenų veiksmus vartojant prieÅ¡ VaitiekÅ«nus prievartÄ , nesurinkta ir tyrimas nutrauktas. Atitinkamas prokuroro nutarimas buvo ginčijamas, bet Å¡iuo metu jis galioja.

Minėtame nutarime prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas nėra iÅ¡vadų (teiginių), kurių pagrindų galima bÅ«tų nuspręsti dėl prievartos, apgaulės vartojimo faktų. Jame yra padaryta prielaida, jog iki 1998 m. G. B. galėjo prievartauti iÅ¡ E. V. turtÄ ,bet dėl jo tyrimas nedarytas. Be to, netgi jai ir pasitvirtinus, nebÅ«tų pagrindo susieti tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu 1998 m,. įvykių su sandorio sudarymu 2009 m. kovo mėn. Galimo spaudimo fakto sudaryti sandorį ar nustatyti kainÄ nepatvirtino ir sutarties pasiraÅ¡ymo metu patalpoje buvusi notarė N.Kadžienė( žr . ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį).IeÅ¡kovai teigia, jog akcijas jie visiÅ¡kai , o už pastatÄ dalies 150 tÅ«kst.Lt negavo.

Kaip ir aukščiau aptartais pagrindais, ieÅ¡kovai Å¡io savo teiginio neįrodė. IeÅ¡kovo padarytas prieraÅ¡as akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje apie lėšų gavimÄ , nenuginčijus jo leistinais įrodymais, leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . E. V. pripažino, jog Å¡ias lėšas kaip faktiÅ¡kai gautas deklaravo, pateikdamas VMI atitinkamų pajamų deklaracijÄ .Pastebima, jog praÅ¡ydami taikyti restitucijÄ , ieÅ¡kovai sutinka sugrÄ Å¾inti atsakovams 5000 Lt, nors faktiÅ¡kai lėšų negavus, toks praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų teiginiams apie neatsiskaitymÄ ir yra vidiniai nelogiÅ¡kas.Tvirtinimas, jog ieÅ¡kovas tiesiog negalėjo, bÅ«damas sveiko proto ir be prievartos tokio nenaudingo sandorio sudaryti, vadinasi jis sudarytas bÅ«tent prievartos pasėkoje, yra hipotetinis.

Atsakovai nurodo, jog ieÅ¡kovas apskritai nutarė pasitraukti iÅ¡ UAB „Interselas“, nes nebematė verslo perspektyvos ir jie suderino Å¡io pasitraukimo sÄ lygas. Toks atsakovų tvirtinimas yra tikėtinas, ikiteisminio tyrimo metu apie tokių susitarimų buvimÄ aiÅ¡kino ir B., o tokios išėjimo iÅ¡ verslo schemos praktikoje yra naudojamos. Sandoriai sudaryti prasidėjus krizei, kai nekilnojamojo turto vertė dramatiÅ¡kai krito (tai patvirtina ir atsakovo valdyto nekilnojamojo turto vertės pokyčiai), įmonės, kurios pajamos buvo gaunamos ir iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos, reali vertė negalėjo iÅ¡likti nepakitusia.IeÅ¡kovai teigia esmingai suklydę dėl sutarties 10 p., nes jo neįraÅ¡ius į sutartis, Å¡ios iÅ¡ viso nebÅ«tų buvusios sudarytos.

Jie teigia, jog Å¡is punktas reiÅ¡kia, jog pirkėjai, UAB “Interselas“ įsipareigojo nereikÅ¡ti ieÅ¡kovams jokių turtinių pretenzijų, bet Å¡io įsipareigojimo nesilaiko.Kadangi Å¡i sÄ lyga buvo esmine, dėl jos suklydus ar buvus apgautam , negaliojančiu yra visas sandoris.             Sutinkamai su CK 1.90 str., iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Dėl Å¡alies valios iÅ¡raiÅ¡kos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valiÄ iÅ¡reiÅ¡kusios Å¡alies suklydimu.                                                                 Kadangi Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina sutarties 10 p. turinį ir prasmę, akivaizdu,jog tas turi bÅ«ti atlikta pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ( CK 6.193 str.): tai sÄ Å¾iningas aiÅ¡kinimas; nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai; jeigu tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiÅ¡kinama “protingo asmens” akimis; atsižvelgiama į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; neaiÅ¡kiai sÄ vokai priskiriama priimtiniausia reikÅ¡mė, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ ; sÄ lygos dėl kurių abejojama aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, atsižvelgiama į Å¡alių derybas iki sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Vienok, ir lingvistinis sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti ignoruojamas, nes prieÅ¡ingu atveju pats sutartis raÅ¡tu sudarymas taptų beprasmiu.

Pagal 10 p. atrodytų, jog jis įraÅ¡ytas ieÅ¡kovų interesais, nes pirkėjai G. B. ir T. K. pareiÅ¡kia, jog jie nereikÅ¡ pretenzijų, o bendrovės turtinė padėtis jiems žinoma. Nors ieÅ¡kovai teigia, jog Å¡i sÄ lyga reiÅ¡kia, jog pretenzijos nebus reiÅ¡kiamos akcijų pardavėjams iÅ¡ pirkėjų ir UAB “Interselas“ pusės, tekstas taip nesuformuluotas. Turint omenyje, jog dėl sutarčių parengimo taręsis E. V. yra iÅ¡silavinęs žmogus, kaip buvęs bendrovės ekonomikos direktorius susipažinęs su jos veikla, buhalterijos tvarkymu mažai tikėtina, jog šį sutarties punktÄ savo interesais bÅ«tų suformulavęs dviprasmiÅ¡kai.

Kita vertus, netgi jeigu ir taip aiÅ¡kintina Å¡i sÄ lyga, ji prieÅ¡tarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir yra niekine. Pagal CK 6.252 str. draudžiama susitarti dėl civilinės atsakomybės netaikymo. Netgi jeigu Å¡i sÄ lyga bÅ«tų tokia, taigi niekine, tas nereiÅ¡kia, jog negaliotų visas akcijų perleidimo sandoris, nes dalies jo negaliojimas nedaro negaliojančiu viso sandorio ( CK 1.96 str.). Be to, iÅ¡ Å¡alių ir trečiojo asmens veiksmų chronologijos matyti, jog ne atsakovai ar UAB “Interselas“ pirmieji inicijavo procesus teisėsaugos įstaigose kas bÅ«tų logiÅ¡ka, jeigu tokiu bÅ«du siekta kenkti ieÅ¡kovui.

Su pareiÅ¡kimu į Generalinę ProkuratÅ«rÄ 2009 m. rudenį kreipėsį pats E. V. ( t.1,b.l.101-102). Patys pirkėjai dėl reikalavimų E. V. į teismÄ apskritai nėra kreipęsis, o UAB “Interselas“ per atstovus tÄ padarė tik 2010-03-15 ieÅ¡kiniu dėl 14830 Lt priteisimo, ieÅ¡kinys dalyje dėl 1571 Lt patenkintas bei 2010-05-31 ieÅ¡kiniu dėl 15141 Lt priteisimo, kuris buvo atmestas ( t.1,b.l.13-17, 24-30). Vienok, ieÅ¡kinių teismui teikimas prieÅ¡ingai ieÅ¡kovų tvirtinimui negali bÅ«ti laikomas Å¡antažu ar pan. neteisėtu elgesiu, nes Å¡alys turi teisę, o bendrovės vadovai ir pareigÄ , siekti jų nuomone padarytos bendrovei žalos atlyginimo teisiniu bÅ«du.

Vienas ieškinių pripažintas, kaip minėta, dalinai pagrįstu. Klausimas dėl to, jog UAB „Interselas“ gal būt piktnaudžiauja procesu ieškovų nebuvo keltas. Ikiteisminiame tyrime E. V. kaip ir T. K. pareikšti įtarimai dėl žalos bendrovei, valstybei padarymo, jis dar nebaigtas, todėl dar negalima išvada, kad tyrimai dėl to aiškiai nepagrįsti , o kreipimaisi dėl jų atlikimo piktavališki.Ieškinį atmetus iš ieškovų išieškotinos kitų šalių ir valstybės patirtos ir bylinėjimosi išlaidos ( CPK 92-98 str.).

Atsakovai patyrė atstovavimo iÅ¡laidų. Å ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 98 str.2 d. taisykles ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „REKOMENDACIJOMIS DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO“. Ä®vertinus teismo posėdžių trukmę, jų skaičių ,ginčo sudėtingumÄ , atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ( Rekomendacijų 2, 8.18.,11 p.), teismo nuomone patirtos atstovavimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje pagrįstos, nevirÅ¡ija rekomendacijose pateikiamų maksimalių jų dydžių.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,263 - 265,268 str. teismas , n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti T.

K. ,a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti G. B., a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 1512,50, atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui.Priteisti iÅ¡ E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei po 69,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Â Panevėžio miesto apylinkės teisme.

             Teisėjas                          parašas                          Eigirdas Činka