Legislator Case Law & Legislation
2018-08-29 Nr. AB-14842-3-66-3-00035-2018-7 AI generated

2018-08-29 Nr. AB-14842-3-66-3-00035-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-08-29 Nr. AB-14842-3-66-3-00035-2018-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant užsieniečiui (apeliantui) E. G. G. G., užsieniečių atstovei – advokatei Astai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl užsieniečių sulaikymo.

Legislator headnote

AI generated

2018-08-29 Nr. AB-14842-3-66-3-00035-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: G. G. G., užsieniečių atstovei – advokatei Astai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl užsieniečių sulaikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-5188-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00035-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant užsieniečiui (apeliantui) E. G. G. G., užsieniečių atstovei – advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui A. N. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl užsieniečių sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečių E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. (toliau – ir Užsieniečiai) sulaikymo 3 mėnesiams Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) (b. l. 2–3).

2. Teikime VSAT nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. Užsieniečiai automobiliu kaip keleiviai vyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, neturėdami kelionės dokumentų. Užsieniečiai pateikė užsieniečių registracijos pažymėjimus, kurie nesuteikia teisės vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nustatyta, kad Užsieniečiai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teikime buvo pažymėta, kad minėti Užsieniečiai 2018 m. liepos 15 d. taip pat buvo sulaikyti VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų, vykstantys iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Tuomet jiems buvo paaiškinta apie išvykimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes bei reikalingus turėti kelionės dokumentus. VSAT teikime taip pat nurodė, kad tokie Užsieniečių veiksmai traktuotini kaip akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo procedūroje.

II. 3. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. liepos 30 d. sprendimu sulaikė Užsieniečius VSAT Centre 3 mėnesiams, kol bus priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (b. l. 7).

4. Teismas įvertinęs tai, kad Užsieniečiai, nesulaukę prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo iš esmės procedūros pabaigos, jau antrą kartą vyksta iš Lietuvos Respublikos, pripažino, kad Užsieniečiai turi būti sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jų prašymas suteikti prieglobstį, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti siekdami išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas konstatavo, kad judėjimo laisvės apribojimo netaikymas neužtikrins Užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje iki pradėtos procedūros pabaigos, todėl Užsieniečius sulaikė 3 mėnesiams VSAT Centre tol, kol bus priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

III. 5. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT teikimo dėl sulaikymo netenkinti ir pritaikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečius VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (b. l. 9–13).

6. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad jų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iki šiol neišnagrinėtas. Taigi, nėra ginčo dėl to, jog jų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai, pasak Užsieniečių, nereiškia, kad vien šios sąlygos buvimas yra pakankamas pagrindas Užsieniečius sulaikyti.

7. Užsieniečiai taip pat nurodo, kad jiems nebuvo paaiškinta prieglobsčio procedūra, t. y., jog Lietuvos Respublikai prisėmus atsakomybę už Užsieniečių prieglobsčio prašymą, jų prieglobsčio prašymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebus nagrinėjamas ir Užsieniečiai bus grąžinti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu Užsieniečiams suprantama, kad išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tikslu prašyti suteikti prieglobstį, nėra įmanoma ir tikslinga. Užsieniečiai pasimokė iš savo klaidų ir daugiau laikino išvykimo iš Centro tvarkos nepažeidinės.

8. Užsieniečiai atkreipia dėmesį į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikomos tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Užsieniečiai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad sulaikymas asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, turi būti skiriamas tik ypatingais atvejais, t. y., kai sulaikymo pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.) (LVAT 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015).

9. Užsieniečių nuomone, jų sulaikymas šiuo atveju būtų netikslinga ir neproporcinga priemonė. Užsieniečiai nurodo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje. Užsieniečių įsitikinimu, teismas formaliai vadovavosi Įstatyme įtvirtintais sulaikymo pagrindais, nevertino Užsieniečių pažeidžiamumo, nesuteikė prioriteto nepilnamečių vaikų geriausiems interesams, todėl nepagrįstai tenkino VSAT teikimą dėl Užsieniečių sulaikymo 3 mėnesiams.

10. VSAT Varėnos pasienio rinktinė atsiliepime prašo Užsieniečių apeliacinį skundą atmesti. VSAT Varėnos pasienio rinktinė atsiliepime pakartoja argumentus, nurodytus teikime dėl Užsieniečių sulaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje ginčas kilo dėl Užsieniečių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsieniečiai turi prieglobsčio prašytojų statusą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai užsienietis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

13. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad Užsieniečiai, neturėdami skirtų vykti į užsienio valstybę kelionės dokumentų, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl tokie jų veiksmai vertinti kaip trukdymas priimti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kita vertus, pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

14. Pažeidžiami asmenys, pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, tai asmenys, turintys specialių poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis nei 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, vieni auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. yra nepilnamečiai užsieniečiai (VSAT Centro byla Nr. IQ00117/1, IQ00117/3, IQ00117/4, b. l. 10–11), pagal Įstatymą priskiriami pažeidžiamų asmenų kategorijai, kurie gali būti sulaikyti tik ypatingais atvejais.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo (LVAT 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016).

17. VSAT teikime nebuvo atskleista, kokios nagrinėjamu atveju išskirtinės (ypatingos) aplinkybės lemia pažeidžiamų asmenų sulaikymą. Akivaizdu, kad minėtų aplinkybių netyrė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

18. Darytina išvada, kad teismo sprendimas sulaikyti nepilnamečius užsieniečius buvo priimtas neįvertinus būtinumo pažeidžiamiems užsieniečiams taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą. Šiuo aspektu taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pilnamečiai užsieniečiai, kurie buvo sulaikyti kartu su nepilnamečiais užsieniečiais, yra nepilnamečių užsieniečių šeimos nariai, todėl jiems taip pat galioja Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostata dėl sulaikymo tik ypatingais atvejais.

20. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi ypatingi atvejai yra siejami su tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip, pavyzdžiui, užsieniečių keliama grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (LVAT 2015 vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015) arba, kai tikrai nėra kitos alternatyvos (užsieniečiai pažeidžia jiems skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ar pan.) (LVAT 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokių (išskirtinių) aplinkybių VSAT teikime sulaikyti Užsieniečius nebuvo nurodyta.

21. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. užsieniečių apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, jiems gali būti skirta prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

23. Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pakeičiamas, paskiriant Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečių E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą ir paskirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti E. G. G. G., D. H. O. O., E. G. G. G., E. G. G. G. ir R. E. E. E. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė