dc6f342a-826b-49a2-a7ae-a2be283c7e58 · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-1650-1083/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37743-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorui Gražvydui Kazlauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį nustatė:

1. R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.55 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,25 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,47 ‰).

2. Ä®rodymai 2.1. Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino, nes įvykio metu automobilio jis nevairavo, tik stÅ«mė jį. Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 21 val., kartu su broliu R. R. automobiliu „Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (varomas dyzelinu), atvažiavo prie turgelio, esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme. Pastatęs automobilį su broliu nuėjo į alaus barÄ . Bare buvo maždaug iki 23 valandos, per tÄ laikÄ iÅ¡gėrė 1,5 litro alaus. Apie 23 val. kartu su broliu išėjo į kiemÄ .

Tuo metu jis suprato, kad yra neblaivus ir automobilio vairuoti negali, todėl neketino vairuoti minėto automobilio, bet nuėjo iki automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefono. Tuo metu pro šalį ėjo jam nepažįstamas vyriškis ir pradėjo priekaištauti jam, kad automobilis stovi ne vietoje, automobilis trukdo. Todėl jis nutarė automobilį nustumti nuo tako. Automobilis buvo sugedęs, neveikė jo starteris, todėl jis paprašė brolio, kad šis padėtų jam pastumti automobilį iki aikštelės. Jis pats automobilį stūmė atidaręs vairuotojo dureles, o jo brolis automobilį stūmė iš kitos pusės atidaręs dureles.

Automobilį kontroliavo jis (kaltinamasis). Bestumiant automobilį atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo be Å¡vyturėlių. Atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė, kad jis neblaivus. Su jam nustatytu girtumu sutinka. Liudytojo D. A. jis nepažįsta, jokie santykiai jų nesiejo ir jis nežino, ar minėtas liudytojas turi pagrindÄ jį apkalbėti. Jis su savo broliu R. R. yra dvyniai, tačiau jis (kaltinamasis) yra stambesnis už savo brolį. 2.2. Liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena.

Galėjo bÅ«ti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 21 iki 22.30 val. bÅ«damas namuose per langÄ pamatė kaip į prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidinį kiemÄ atvažiavo automobilis „Opel Vectra“, valstybinių numerių nepamena. IÅ¡ jo iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis nuėjo į Å¡alia esantį alaus barÄ . Vėliau tas pats vyriÅ¡kis iÅ¡ baro išėjo akivaizdžiai neblaivus. Kartu su juo buvo dar vienas vyriÅ¡kis. Jie abu sėdo į automobilį, užkÅ«rė automobilio variklį, uždegė Å¡viesas ir manevravo kieme (važiavo pirmyn ir atgal) norėdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos, po to užgesus automobilio varikliui, abu vyriÅ¡kiai stÅ«mė automobilį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis užvestu varikliu nuvažiavo apie 20 metrų.

Apie visa tai jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigÅ«nams jis buvo išėjęs į kiemÄ ir atpažino, kad automobilį vairavo bei jį stumiant valdė bÅ«tent kaltinamasis R. R., kuris buvo stambesnis už kitÄ kartu su juo buvusį vyriÅ¡kį ir buvo be kepurės. Po to, kai užgeso automobilio „Opel Vectra“ variklis, vyriÅ¡kiai alkoholio nevartojo. Nepastebėjo žmogaus, kuris bÅ«tų piktinęsis dėl netinkamai pastatyto automobilio. Motyvų apkalbėti kaltinamÄ jį R.

R. jis neturi. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. A. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 21 val. būdamas savo namų balkone pamatė, kaip prie turgelio, esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, automobiliu „Opel“ atvažiavo vyriškis.

Automobilio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Ä® šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis užstatė kaimynų automobilį. IÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis nuskubėjo į Å¡alia esantį alaus barÄ . Apie 22.30 val. jam vėl išėjus į balkonÄ , pamatė tÄ patį vyriÅ¡kį, kuris iÅ¡ alaus baro ėjo link savo automobilio. VyriÅ¡kis buvo stipriai neblaivus, nes ramstėsi į turėklus ir visiÅ¡kai nesiorientavo aplinkoje. Priėjęs prie savo automobilio vyriÅ¡kis į jį atsisėdo į vairuotojo sėdynę, pradėjo rÅ«kyti, matė, kaip jis kosėjo ir spjaudėsi.

Maždaug po 5 minučių prie minėto vyriškio priėjo kitas vyriškis, kuris atsisėdo į automobilio keleivio sėdynę. Abu vyriškiai parūkė ir užsikūrė automobilį. Automobilį užkurti pavyko neiškarto, jis vis užgesdavo. Jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai. Matė, kad už vairo sėdintis vyriškis atsargiai važiavo atbuline eiga, po to vėl į priekį. Automobiliui išvažiavus iš savo stovėjimo vietos ir pavažiavus apie 20 metrų automobilio variklis užgeso.

Tuomet automobilį vairavęs vyriškis liko sėdėti automobilyje, o kitas vyriškis išlipo iš automobilio ir stūmė jį iš galo. Tačiau automobilio pastumti negalėjo, todėl iš automobilio išlipo jo vairuotojas ir abu vyriškiai stūmė automobilį su atidarytomis durelėmis. Stumdami automobilį vyriškiai aplankstė gyvatvorę. Policijos pareigūnai atvyko po kokių 20 minučių ir pamatė, kaip vyriškiai stūmė automobilį, bet vairavimo fakto policijos pareigūnai nematė.

Kai atvyko policijos pareigūnai, jie paskambino jam ir jis atėjęs paliudijo, kad tikrai matė, kaip vyriškis vairavo automobilį, o paskui stūmė, nes automobilis neužsivedė. Automobilį vairavęs vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, o su juo buvęs kitas vyriškis buvo lieso kūno sudėjimo ir ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu (78–79 b. l.). 2.4. Liudytojas Ž. S. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 6 d., jis dirbo kartu su kolega D.

V.. Apie 23 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų kiemuose automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas galimai neblaivus atsisėdo į automobilį ir galimai važiuos. Nepamena, ar į jiems nurodytÄ vietÄ jie važiavo įjungę tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius. Jiems atvažiavus į įvykio vietÄ pamatė pravažiavime stovintį minėtÄ automobilį ir du vyriÅ¡kius. Vienas iÅ¡ jų buvo kaltinamasis R.

R.. Nepamena, ar jiems atvykus į vietÄ kuris nors iÅ¡ vyriÅ¡kių sėdėjo už minėto automobilio vairo. Kaltinamasis R. R. jiems sakė, kad automobilis sugedo, todėl jie abu stÅ«mė automobilį. Jo kolega D. V. susisiekė su pranešėju, susitiko su juo ir bendravo. Taip pat jie fotografavo įvykio vietoje buvusį automobilį ir vyriÅ¡kius, patikrino abiejų vyriÅ¡kių girtumÄ ir atliko kitus bÅ«tinus veiksmus. 2.5. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, analogiÅ¡kus liudytojo Ž.

S. parodymams. Papildė, kad po to, kai atvyko į įvykio vietÄ , jis susisiekė su pranešėju ir su juo susitiko. Pranešėjas buvo išėjęs į kiemÄ , bet nenorėjo rodytis Å¡alia automobilio „Opel Vectra“ buvusiems vyriÅ¡kiams. Nepaisant to, pranešėjas kartu su juo priėjo arčiau prie vyriÅ¡kių ir tiksliai parodė, kad automobilį vairavo ir jį stumiant valdė kaltinamasis R. R.. Pagal pranešėjo nurodytas aplinkybes jam nekilo abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis R.

R. vairavo automobilį. Nepamena, ar kaltinamasis R. R. sakė jiems, kad automobilį vairavo trečias žmogus. Ä®vykio vietoje jis fotografavo automobilį, abu Å¡alia automobilio buvusius vyriÅ¡kius ir atliko kitus bÅ«tinus veiksmus. Ä® įvykio vietÄ važiavo neįjungę Å¡vyturėlių. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D.

V. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.55 val. dirbant kartu su kolega Ž. S. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad pranešėjas per langÄ mato kaip automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris yra galimai neblaivus, atsisėdo į vairuotojo vietÄ ir galimai važiuos. Pranešėjas stebi situacijÄ . Jiems atvažiavus į įvykio vietÄ kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini) pamatė pravažiavime stovintį minėtÄ â€žOpel“ automobilį ir Å¡alia jo stovinčius du asmenis.

Vienas iš jų stovėjo vairuotojo pusėje, kitas – keleivio pusėje. Išlipus ir priėjus prie asmenų stovinčių prie automobilio, abu su kolega prisistatė ir paklausė, kas vairavo šį automobilį. Abu vyrai nurodė, kad asmuo jau pasišalino, kuris vairavo. Neva pasišalinusio asmens duomenų nepasakė, nurodė, kad neva nepažįsta. Tuomet jis paklausė, kaip šis automobilis atsidūrė šioje vietoje. Vairuotojo pusėje stovėjęs vyras nurodė, kad jie abu šį automobilį rankomis atstūmė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo.

Paklausus, kas vairavo automobilį, kai jie jį stÅ«mė, vyras, stovėjęs prie vairuotojo pusės nurodė, kad jis vairavo automobilį. Jis pasakė, kad vairavo automobilį įkišęs rankas pro vairuotojo durelių atidarytÄ automobilio langÄ ir abu automobilį stÅ«mė, o automobilio variklio užvedęs nebuvo. Å is asmuo, kuris teigė, kad tai jis vairavo automobilį, kai jį stÅ«mė ir kuris stovėjo vairuotojo pusėje, prisistatė automobilio savininku R. R.. Automobilio keleivio pusėje stovėjo R.

R.. Kaltinamasis R. R. yra stambesnio kÅ«no sudėjimo už R. R.. Ä®vykio vietoje susisiekus su pranešėju D. A. Å¡is atėjo į savo gyvenamo namo kiemÄ ir papasakojo, kad pro savo buto balkonÄ matė, kaip du asmenys atėjo nuo AukÅ¡taičių g. 2 numeriu pažymėto pastato ir priėjo prie pilkos spalvos automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stambesnio kÅ«no sudėjimo asmuo, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marÅ¡kinėliais ir tamsiomis kelnėmis (tai atitiko R.

R. apibÅ«dinimÄ ), atsisėdo į vairuotojo vietÄ , o Å¡alia jo į keleivio vietÄ atsisėdo smulkesnio kÅ«no sudėjimo vyras, su kepure su snapeliu ant galvos ir tamsiais Å¡ortais, rožinės arba oranžinės spalvos marÅ¡kinėliais (tai atitiko R. R. apibÅ«dinimÄ ). Tuomet buvo užvestas automobilio variklis ir automobilis pradėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, kol užgeso. Po to abu Å¡ie vyrai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo jį stumti. NustÅ«mė automobilį iki (duomenys neskelbtini) namo.

Pranešėjas nurodė, kad tuomet, kai vyrai stÅ«mė automobilį, tai jį vairavo vyras, apsirengęs raudonais marÅ¡kinėliais, t. y. tas pats, kuris vairavo automobilį, kai jis dar važiavo. Taip pat pranešėjas nurodė, kad iki pareigÅ«nams atvykstant į įvykio vietÄ , vairuotojas su keleiviu nieko negėrė (71–72 b. l.). 2.7. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Å iame kieme stovi automobilis „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis iÅ¡ pažiÅ«ros tvarkingas, apžiÅ«rėjus jį matosi jo apgadinimai ant kairės ir deÅ¡inės pusės Å¡onų ir durų, ant kairės pusės galinio vaizdo veidrodžio, priekinio ir galinio bamperio, variklio dangčio (7–17 b. l.). 2.8. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas D. A. atpažino kaltinamÄ jį R. R. kaip asmenį, kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. užsikÅ«ręs važiavo automobiliu, o automobilio varikliui užgesus jį stÅ«mė.

Šį asmenį jis atpažino, nes gerai įsidėmėjo vyriÅ¡kio iÅ¡vaizdÄ , viskÄ stebėjo pro savo namų balkonÄ . Be to, Å¡is asmuo buvo stambesnio sudėjimo vyriÅ¡kis ir ant galvos neturėjo kepurės, o kartu su juo buvęs kitas vyriÅ¡kis buvo smulkaus kÅ«no sudėjimo ir ant galvos dėvėjo kepurę su snapeliu (84–86 b. l.). 2.9. IÅ¡ asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolo matyti, kad kaltinamajam R. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,25 ‰ girtumas. (60–61 b. l.). 2.10.

Pagal specialisto iÅ¡vadÄ seka, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val. siuntimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paimtame kaltinamojo R. R. kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,47 ‰ (62 b. l.). 2.11. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų pokalbio su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju įrašų matyti, kaip 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuo 22.54 val. iki 23.07 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinęs liudytojas D. A. praneÅ¡a apie neblaivų asmenį, kuris automobiliu „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuoja iÅ¡ kiemo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, o po to prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stumia minėtÄ automobilį, nes automobilis nebeužsiveda. Tai patvirtina kompaktiniame diske esantys trys garso įraÅ¡ai, kurių pavadinimai „2018_08_06_22-54-02_25.01“, „2018_08_06_23-00-37_25.00“ ir „2018_08_06_23-07-36_25.01“ (55–61 b. l.). 2.12. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu automobilis „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo grÄ Å¾intas savininkei L. L. (23, 30–31, 33, 34, 40, 43 b. l.). 2.13. IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡to matyti, kad už automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 38,26 Eur (46–51 b. l.). 2.14. Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ seka, kad vidutinė automobilio „Opel Vectra“ (2004 metų pagaminimo, varomo dyzelinu) kaina Lietuvoje – 1834 Eur (be PVM) (161 b. l.).

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas 3.1. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 3.2. Visi šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje kaltinamasis R. R. buvo neblaivus, jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 ‰ alkoholio. Kaltinamasis R. R. to neginčija. Taip pat kaltinamasis neneigia to, kad būdamas neblaiviu jis valdė automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai jiedu kartu su broliu stÅ«mė šį automobilį (tuo metu automobilio variklis nebuvo užvestas). Kaltinamasis R. R. savo kaltę neigia tvirtindamas, kad jis automobilio užvestu varikliu nevairavo ir juo atitinkamo atstumo nenuvažiavo. Tačiau tokia kaltinamojo R. R. versija yra visiÅ¡kai paneigta byloje surinktų įrodymų visetu. 3.3. NatÅ«ralu, jog kaltinamasis R. R., neigdamas savo kaltę padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , aplinkybes aiÅ¡kina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. 3.4.

Teismas pažymi, kad liudytojas D. A. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamasis R. R., bÅ«damas stipriai neblaivus, sėdo už automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, užvedė Å¡io automobilio variklį ir jį vairavo, t. y. važiavo juo iÅ¡ pradžių atbuline eiga, po to į priekį, o nuvažiavus apie 20 metrų Å¡io automobilio variklis užgeso ir daugiau nebeužsivedė. Å ias aplinkybes jis nuosekliai nurodė iÅ¡ pradžių paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , po to atvykusiam policijos pareigÅ«nui D.

V. ir vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ . Liudytojas D. A. betarpiÅ¡kai matė, kaip kaltinamasis R. R. vairavo automobilį užvestu varikliu, tiesiogiai telefonu komentavo įvykio sekÄ ir kaltinamojo lokalizacijÄ Ä¯ įvykio vietÄ vykusiems policijos pareigÅ«nams ir vėliau aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, dėl ko jis nurodė, kad bÅ«tent kaltinamasis R. R. vairavo automobilį – jį vairavęs asmuo buvo stambesnis už kitÄ kartu buvusį asmenį, vilkėjo raudonos spalvos marÅ¡kinėlius ir buvo be kepurės. Visa tai atitiko kaltinamojo R.

R. apibÅ«dinimÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino kaltinamÄ jį R. R. kaip asmenį, kuris bÅ«damas neblaivus vairavo minėtÄ automobilį (84–86 b. l.). Visas Å¡ias aplinkybes liudytojas D. A. iÅ¡ esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, papildydamas, kad kaltinamasis R. R. uždegė minėto automobilio Å¡viesas. Tokius liudytojo D. A. parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas, specialisto iÅ¡vada, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija (pokalbio įraÅ¡ai), policijos pareigÅ«nų Ž.

S. ir D. V. parodymai ir kt. 3.5. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad liudytojas D. A., kuris, pamatęs kaltinamojo R. R. prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, bÅ«damas principingu ir sÄ Å¾iningu piliečiu, pirmiausia iÅ¡ karto apie tai nedelsdamas pranešė Bendrajam pagalbos centrui, dėl ko į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, o po to viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstÄ motyvÄ kaltinamÄ jį R. R. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad Å¡is padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojas D. A. galėtų bÅ«ti suinteresuotas apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo D. A. parodymais, kuriuos jis, be to, davė bÅ«damas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys. Tai, kad liudytojo D.

A. parodymai buvo prieÅ¡ingi kaltinamojo R. R. parodymams, nepaneigia liudytojo parodymų objektyvumo. 3.6. Teismas pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ laikoma, jog asmuo padarė atitinkamÄ teisės pažeidimÄ vairuodamas transporto priemonę tuomet, kai didesnio pavojaus Å¡altinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja vieÅ¡ajame eisme ir yra valdomas bÅ«tent Å¡ioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Å iuo atveju kaltinamasis R. R. ne tik stÅ«mė automobilį neužvestu varikliu, bet vairavo jį ir važiavo automobiliu tuo metu, kai automobilio variklis buvo užvestas, kai automobilis judėjo jo variklio pagalba.

Nors automobilį užvestu varikliu kaltinamasis vairavo ir juo važiavo namo kieme, automobiliu jis nuvažiavo palyginti nedidelį atstumÄ (apie 20 metrų), teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo R. R. dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme, nes tuo metu jam galiojo teisės normos, reglamentuojančios saugų eismÄ (pavyzdžiui, saugų eismÄ gyvenamojoje zonoje (namo kieme) ir pan.). 3.7. Tokiu bÅ«du, iÅ¡tyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka jokių abejonių, kad kaltinamasis R. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.55 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ alkoholio. Tokia savo veika jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

4. Dėl bausmės skyrimo 4.1. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos trys bausmių rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas arba terminuotas laisvės atėmimas. 4.2. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ar jÄ sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. 4.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas; kaltinamasis automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumÄ â€“ apie 20 metrų), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – greičio virÅ¡ijimÄ , duomenų apie paskutinių dviejų jam paskirtų baudų sumokėjimÄ byloje nėra;

Å¡iuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; paskutinėje darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, kaip suprantantis ir iÅ¡manantis savo darbÄ darbuotojas, užduotis atliekantis laiku ir be papildomos kontrolės, sugebantis dirbti savarankiÅ¡kai), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių. Å ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti Å¡velniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausme – bauda.

Todėl kaltinamajam R. R. skiriama bauda, Å¡velnesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ tokios bausmės vidurkį (nuo 50 iki 2000 MGL).

5. Dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones 5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtÄ priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus. 5.2.

Šiuo atveju kaltinamasis R. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių šios nusikalstamos veikos pasekmių. Kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

NusikalstamÄ veikÄ jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltÄ asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

6. Dėl automobilio konfiskavimo 6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). 6.2.

Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės galėtų bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). 6.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. R. bÅ«tina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimÄ . 6.4.

Tačiau Å¡ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad kaltinamojo R. R. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – L. L. (34 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie Å¡iuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtÄ , kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkei L. L., o iÅ¡ kaltinamojo, panaudojusio minėtÄ automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis) – 1834 eurai.

7. Dėl kitų klausimų 7.1. Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val., o iÅ¡ sulaikymo paleistas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 14.10 val. (1 para) (107, 110 b. l.). Å is kaltinamojo sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitomas į paskirtÄ bausmę. 7.2. Taip pat kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (127–128, 130–131 b. l.), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos. 7.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kaltinamojo R. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inama kaltinamajam R. R.;

2) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) vykdančiai institucijai – VÄ® „Regitra“;

3) automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimÄ perduotas L. L. (43 b. l.), paliekamas savininkei L. L.;

4) kompaktinis diskas su garso įrašais (56 b. l.) paliekamas saugoti byloje. 7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. R. į valstybės pajamas išieškomos:

1) automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidos (38,26 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 26 ct)) (46–51 b. l.); 2) 5,70 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia: R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų)) baudÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ 1 parÄ , jÄ prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. R. valstybei iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Opel Vectra“ vidutinę vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1834 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis trisdeÅ¡imt keturis eurus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: - R. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti R. R.; - vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) vykdančiai institucijai – VÄ® „Regitra“; - automobilį ,,Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo savininkei L. L.; - kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡ais palikti saugoti byloje. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. R. į valstybės pajamas: - automobilio „Opel Vectra“ nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas – 38,26 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 26 ct)); - 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡aiÅ¡kinti R.

R., jog paskirtÄ baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ visÄ ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Å iaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso iÅ¡laidas R. R. turi sumokėti į vienÄ iÅ¡ pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Automobilio vidutinę vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ R. R. turi sumokėti į vienÄ iÅ¡ pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi bÅ«ti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso iÅ¡laidų sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas