dc6ee1bd-8f69-44b8-9d87-03e28e7582ea · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                         NUORAŠAS                            Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-190/2015 Teisėjas Vaclavas Karšulis                              Teisminio proceso kategorija: 1-57-1-01141-2012-6                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.3.;

             2.4.6.3.4..              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. gegužės 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Angelės Ikasalienės ir Reginos Pocienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei, Giedrei Gudaitytei, Daliai Kanopienei, Justinui Keršiui,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,nuteistiesiems J.

M., E. B., E. D.,nuteistųjų gynėjams advokatams Girdučiui Vainiui, Valentinui Račiui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam D. S.,medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. M. (J. M.) ir E. B. (E. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:J. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., bei nuteistas: - pagal BK 284 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 5, 11 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tęsti darbÄ , neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. bei nuteistas: - pagal BK 284 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 5, 11 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tęsti darbÄ , neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.Priteista solidariai iÅ¡ E. D., J.

M. ir E. B. 507,35 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ .Nukentėjusiojo D. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista solidariai iÅ¡ E. D., J. M. ir E. B. 2088,11 Lt turtinei žalai atlyginti ir 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Priteista D. S. 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų E. D., J. M. ir E. B..Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir E. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. M. ir E. B. nuteisti už tai, kad iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent jie: 1) 2012 m. birželio 13 d. apie 20.40 val., Å iltnamių g. 2, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., vieÅ¡oje vietoje – prie Pagirių gimnazijos centrinių įėjimo durų, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, veikdami bendrininkų grupėje, E. D. tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam D.

S. į galvos sritį, o pastarajam bandant pabėgti, J. M. pagriebė nukentėjusįjį už megztinio kapiÅ¡ono ir pagriovė, tuo metu E. D. kartu su J. M. ir E. B. bendrais veiksmais sudavė D. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 30 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas - galvÄ , kairį Å¡onÄ , kojas bei sėdmenis, padarydami nukentėjusiajam D. S. nedidelį pavirÅ¡inį blužnies plyÅ¡imÄ , kairio antakio nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ veido kairėje pusėje bei viso kÅ«no sumuÅ¡imus (nubrozdinimus ir poodinės kraujosruvas), tame tarpe ir krÅ«tinės kairėje, sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nesunkiai sutrikdė sveikatÄ D.

S.,t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p.;             2) 2012 m. birželio 13 d. apie 20.40 val., Å iltnamių g. 2, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., vieÅ¡oje vietoje – prie Pagirių gimnazijos centrinių įėjimo durų, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, veikdami bendrininkų grupėje, E. D. tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam D.

S. į galvÄ , o pastarajam bandant pabėgti, J. M. pagriebė nukentėjusįjį už megztinio kapiÅ¡ono ir pagriovė, tuo metu E. D. kartu su J. M. ir E. B. sudavė D. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 30 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas - galvÄ , kairį Å¡onÄ ir kojas bei sėdmenis, padarydami nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du jie, bendrininkų grupėje, vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ - padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ,t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaltinamieji neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, tik E. D. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam po smÅ«gį į kaklÄ bei į Å¡onÄ , tačiau kaltinamųjų parodymai nėra patvirtinti kita bylos medžiaga. Kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, keitėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo prieÅ¡taringi. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiojo D. S. parodymai buvo nuoseklÅ«s ir vieningi, kad kaltinamieji be jokios priežasties jį užpuolė ir sužalojo.

Liudytojų L. M. ir J. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat patvirtina, kad sulaikius kaltinamuosius, D. S. juos iškart atpažino ir patvirtino, kad šie asmenys jį sužalojo.Pagal D. S. padarytų sužalojimų pobūdį matyti, kad jų negalėjo padaryti vienas asmuo. D. S. tvirtino, kad nematė, kuris iš kaltinamųjų kokius smūgius jam sudavė, tačiau juos jautė vienu metu keliose kūno vietose, kas, anot teismo, įrodo, kad juos padarė ne vienas asmuo. Daugiau aplink jokių asmenų, išskyrus kaltinamuosius, kurie būtų galėję padaryti šias nusikalstamas veikas, prie nukentėjusiojo nebuvo.

Teismas pažymėjo, jog nors E. B. tvirtino, kad įvykio metu jis kalbėjo telefonu ir nukentėjusiojo muÅ¡ti negalėjo, tačiau susipažinus su E. B. naudojamo numerio 864559110 įeinančių ir iÅ¡einančių telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis bei gautas ir priimtas trumpÄ sias žinutes, matyti, jog tuo laiku E. B. buvo skambinta, tačiau pokalbiai truko tik po keletÄ sekundžių, todėl Å¡i kaltinamojo nurodyta aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu teigti, kad jis, kai buvo muÅ¡amas nukentėjusysis, kalbėjo telefonu ir nukentėjusiojo sužaloti negalėjo.

Teismas pripažino, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. D., E. B. ir J. M. užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.Taip pat, teismo teigimu, byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad kaltinamieji be jokios priežasties užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį D. S. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaltinamieji rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas vieÅ¡oje vietoje, kur galėjo bÅ«ti ir paÅ¡alinių asmenų.

Nustatyta, kad kaltinamieji elgėsi itin įžūliai, kai vieÅ¡oje vietoje užpuolė nukentėjusįjį ir jį sužalojo, sutrikdydami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji vieÅ¡oje vietoje sudavė smÅ«gius D. S., taip demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdydami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį ir taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis J.

M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-71-298/2013 ir priimti jo atžvilgiu naujÄ nuosprendį, t.y. iÅ¡teisinti, neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ atliko formaliai, nesigilindamas į bylos faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ esmės nebuvo paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai, neįvertinos visos bylos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Konfliktas tarp nukentėjusiojo D.

S. ir E. D., anot apelianto, įvyko dėl jų asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi, t.y. prasidėjo ir baigėsi tik sukonfliktavusių Å¡alių muÅ¡tynėmis, kurių metu kaltinamasis E. D. nukentėjusiajam sudavė kelis smÅ«gius. Nėra jokių objektyvių įrodymų ir pagrindo teigti, kad jis (J. M.) savo veikomis tyčia niekino visuomeninę tvarkÄ ar rodė žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , demonstravo kitokį niekinamÄ pobÅ«dį ar atliko kokius nors neleistinus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu arba sudavė jam smÅ«gius, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nuteistasis nesutinka ir su jam inkriminuojama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika - viešosios tvarkos pažeidimu. Jis savo elgesiu 2012-06-13 apie 20.40 Šiltnamių g. 2, Pagirių k. savo įžūliais veiksmais, grasinimais ar patyčiomis, be jokios priežasties nesmogė D. S. ir nepadarė jam nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas tik faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusysis D. S.. Apeliaciniame skunde J. M. analizuoja nukentėjusiojo D.

S. protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat parodymus, duotus ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu, kurie, anot nuteistojo, yra prieštaringi. Be to, D. S. savo išvadas grindžia tik loginiais samprotavimais ir prielaidomis. Vienintelis bendravimo kontaktas, kuris neabejotinai nustatytas byloje, anot J. M., yra tas, kad jis paprašė ugnies cigaretei prisidegti. Negavus prisidegti jis daugiau su nukentėjusiuoju neturėjo jokio kontakto. D. S. nurodė, kad jam atrodo, jog E. D. mušė per kojas ir sėdmenis, o J.

M. per galvÄ , tačiau realiai jis smÅ«gių nematė. Vadinasi, nukentėjusysis pateikia tik savo versijÄ ir daro prielaidÄ , kad J. M. galėjo jį muÅ¡ti į galvÄ , tačiau tuo pat metu patvirtina, kad realių jo smÅ«gių sudavimo jis nematė.Tiek E. D., tiek ir E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duodami parodymus patvirtino, kad jis nemušė nukentėjusiojo, jo neparvertė ant žemės ar kaip nors kitaip prisidėjo prie sumuÅ¡imo. Netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis E. D. prisipažino ir teismui nurodė visas jo ir nukentėjusiojo konflikto aplinkybes, kurios savo esme atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, todėl abejoti tokiais parodymais nėra pagrindo.Be to, iÅ¡ kitų nukentėjusiojo apklausų matyti, kad D.

S. davė skirtingus parodymus. Apklausos metu 2013-04-20, t.y. beveik po metų nuo įvykio, nukentėjusysis pradeda atsiminti tokias detales, kurių pirminėse savo apklausose visiÅ¡kai neminėjo. Mažai tikėtina ir nelogiÅ¡ka, anot apelianto, kad įvykius po ilgo laiko tarpo galima atsiminti geria, negu iÅ¡ karto po įvykio.Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuosprendyje pirmosios instancijos teismas savitai iÅ¡plėstinai interpretuoja specialisto iÅ¡vadÄ , t.y. teigia, kad pagal padarytų sužalojimų pobÅ«dį matyti, kad jų negalėjo padaryti vienas asmuo.

Nukentėjusysis D. S. nors ir nematė, kas sudavė jam smÅ«gius, tačiau juos jautė vienu metu keliose vietose, o tai neva įrodo, kad juos padarė ne vienas asmuo. Tačiau specialistas savo iÅ¡vadomis paneigia nukentėjusiojo D. S. teiginius, kuriais rėmėsi nuosprendyje pirmosios instancijos teismas kaip patikimais, jog kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų sudavė jam po 10 greitų ir stiprių smÅ«gių.Pirmosios instancijos teismas, J. M. teigimu, apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis prielaidomis bei prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais, todėl esant nepaneigtiems prieÅ¡taravimams tarp jo ir nukentėjusiojo D.

S. bei kitų kaltinamųjų parodymų, visos abejonės turėjo bÅ«ti traktuotos kaltinamojo naudai.Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė solidariai atlyginti žalÄ , kadangi jis neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl toks civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu negali bÅ«ti tenkinamas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ už nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , padarant Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kai sulaužomi nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomos neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 - 5000 Lt.

IÅ¡ esančių byloje eksperto iÅ¡vadų negalima teigti, kad nukentėjusiam D. S. padaryti tokio masto sužalojimai, jog jam bÅ«tų nustatytas invalidumas arba sumažėjęs darbingumas, todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas nuteistiesiems solidariai atlyginti nukentėjusiam 9 000 Lt neturtinės žalos prieÅ¡tarauja suformuotai LAT praktikai.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-71-298/2014, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bei priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Jei aukščiau nurodytas jo praÅ¡ymas nebus patenkintas, praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio jo tariamai atliktos veikos kvalifikavimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirti Å¡velnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistas pinigų sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.             Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.E. B. apeliaciniame skunde analizuoja nukentėjusiojo D.

S. parodymus bei pažymi, jog akivaizdu, ko neneigia ir pats nukentėjusysis, kad jis nematė, kuris iš nuteistųjų sudavė jam įvairius smūgius. Kaip pabrėžia nukentėjusysis, jis tiesiog mano, kad smūgiavo jie visi trise, nors to jis pats tiesiogiai ir nematė. Toks jo manymas susidarė dėl to, kad jam buvo suduota daug įvairių smūgiu, jo nuomone, maždaug vienu metu.Tačiau, kaip nustatyta nuosprendyje, tiek jis, tiek ir kiti nuteistieji vieningai teigė, kad jis (E. B.) jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė.

Kiti liudytojai (R. S., S. S., policijos pareigÅ«nai J. K. bei L. M.) tiesiogiai įvykio nematė ir galėjo papasakoti tik tai, kÄ jiems pasakojo nukentėjusysis. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad į konfliktÄ nesikiÅ¡o ir jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė.Nukentėjusiojo teiginių apie daugybinius smÅ«gius, kurių, anot nukentėjusiojo, turėjo bÅ«ti nemažiau 30, bei smÅ«gių į sėdmenis ir kojas, apelianto teigimu, nepatvirtina ir byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1859/12(01) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 607/13(01).

Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti ir vienas nuteistasis E. D., suduodamas jam keletÄ smÅ«gių, o likusieji sužalojimai atsirado nukentėjusiajam nukritus.E. B. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1859/12(01) yra teigiama, kad nukentėjusiajam nustatyti kÅ«no nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , o specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 607/13(01) nurodoma, kad tam tikri sužalojimai kvalifikuojami nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu ir visiÅ¡kai nėra motyvuojama, kodėl tie patys sužalojimai iÅ¡ pradžių vertinti nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, vėliau - nesunkaus.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 607/13(01) nėra argumentuojama, ar nukentėjusiojo medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė atitinka nustatytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį. Nepaisant to, Å¡ias iÅ¡vadas pateikęs ekspertas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas su tyrimu susijusias aplinkybes bei paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp iÅ¡vadų, nebuvo apklaustas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo savo teise paskirti ekspertizę byloje, siekiant paÅ¡alinti aukščiau nurodytas abejones.Apeliantas pažymi ir tai, kad byloje yra jo įeinančių ir iÅ¡einančių telefoninių pokalbių iÅ¡klotinė, kurioje nurodyta, jog konflikto metu (2012 m. birželio 13 d., 20.42 val. bei 20.43 val.) jam du kartus skambino ir jis Å¡nekėjo telefonu, kas patvirtina tiek jo, tiek ir kitų nuteistųjų paaiÅ¡kinimus, kad nukentėjusiojo jis nemušė.Nuosprendžiu, kaip jau buvo minėta, jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodoma jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad be sunkaus sveikatos sutrikdymo vieÅ¡oje vietoje bÅ«tų buvę atlikti ir kiti veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Be to, nėra ir jokių neginčytinų, patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie leistų daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad jis sudavė kokius nors smÅ«gius nukentėjusiajam ar kokiu nors kitu bÅ«du įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , tuo padarydamas nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.Dėl iÅ¡vardintų priežasčių, apelianto įsitikinimu, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ir jeigu jau daryti prielaidÄ , kad jis kartu su kitais nuteistaisiais mušė nukentėjusįjį, tai tokiais veiksmais jis galėjo padaryti tik nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir papildomai tokie jo tariamai atlikti veiksmai neturi bÅ«ti kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinamųjų „<...> atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui“, tačiau be deklaratyvaus teiginio, jog jam nustatytas 0,46 promilės neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra jokių motyvų, kurie leistų nustatyti, kaip ir kodėl, anot teismo, jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ä®vertinus tai, kad visiÅ¡kai nemotyvuotai neblaivumÄ pirmosios instancijos teismas pripažino sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, darytina iÅ¡vada, kad paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota ir jam buvo paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė.Be to, nuosprendyje, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 11 punktu, jam paskirtas įpareigojimas „<...> neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų“, tačiau apeliantas požymi, jog gyvena su savo tėvais, jų namuose yra baras, kuriame tėvai laiko alkoholinius gėrimus, todėl gali kilti įvairÅ«s nesusipratimai ir Å¡is teismo paskirtas įpareigojimas yra nelogiÅ¡kas, neracionalus, visiÅ¡kai netikslingas, neproporcingas.Nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė solidariai iÅ¡ visų nuteistųų nukentėjusiojo naudai 2 088,11 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jÄ sudaro 66,41 Lt iÅ¡leisti vaistams gydymo metu bei 2 021,70 Lt negautų pajamų dėl negauto darbo užmokesčio. Tačiau, anot nuteistojo, apskaičiuodamas nukentėjusiojo negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ne visos jos yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su atliktais neteisėtais veiksmais. Kaip civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo nukentėjusysis, jis, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, į darbÄ nebegrįžo „<...> dėl blogos savijautos ir iÅ¡likusios baimės“.

Pagal byloje esančius įrodymus galima nustatyti, kad nukentėjusiojo nedarbingumas pasibaigė 2014 m. liepos 18 d, o nukentėjusiojo teiginiai, kad taip jis nusprendė dėl baimės ir blogos savijautos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Dėl šių priežasčių manytina, anot E. B., nukentėjusiojo negautos pajamos turėjo būti priteistos tik už laikotarpį, kuomet nukentėjusysis buvo nedarbingas (iki 2014 m. liepos 18 d.). Be to, nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Tačiau priteisdamas nuosprendyje nurodyto dydžio pinigų sumÄ neturtinės žalos atlyginimui pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje net nėra motyvuojama, kodėl (atsižvelgiant į kokias iÅ¡skirtines bylos aplinkybes) nukentėjusiajam Å¡ioje byloje priteisiama tokia didelė pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui. Juolab, kad nuosprendyje teigiama, jog „<...> liudytojų R.

S. ir S. S. parodymai tvirtina, kad jo psichologinė bÅ«sena beveik atsistatė“, kas neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pinigų suma neturinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti mažinama.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų J. M. ir E. B. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.  Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas, E. B. – tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistųjų J.

M. ir E. B. dalis apeliacinių skundų argumentų dėl nukentėjusiojo D. S., nuteistojo E. D., jų pačių parodymų, specialisto iÅ¡vadų vertinimo ir kiti sutampa, todėl jie bus aptariami kartu, o dėl atskirų esminių apeliacinių skundų argumentų bus pasisakoma vėliau.Dėl J. M. ir E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. M. ir E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Nuteistųjų kaltumÄ dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs J.

M. ir E. B. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, iÅ¡analizavo tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistieji J. M. ir E. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jiems inkriminuotų nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog teismas, pripažindamas J. M. ir E. B. kaltais padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., bÅ«tų pažeidęs BPK normų reikalavimus. AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas.Nors apeliantai teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiojo D. S. parodymais bei prieÅ¡taringomis specialisto iÅ¡vadomis, ir nesivadovavo jų bei nuteistojo E. D. parodymais, tačiau toks jų teiginys yra nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡ skirtingų asmenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, bÅ«tina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvÅ«s. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas J.

M. ir E. B. kaltais, padarius nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. S. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto iÅ¡vados, taip pat liudytojų J. K., L. M., R. S., S. S. parodymais. Vertinant nukentėjusiojo D. S. parodymų patikimumÄ , pažymėtina, jog teismo posėdžio metu jis nurodė, kad anksčiau konfliktų su nuteistaisiais nebuvo, E. D. ir E. B. pažinojo tik iÅ¡ matymo, t.y. neturėjo pagrindo apkalbėti apeliantų. Kolegija nesutinka su apeliacinių skundų teiginiu, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi.

D. S. tiek protokole-pareiÅ¡kime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t.y., jog smÅ«gius jam jau gulint ant žemės sudavė nuteistieji, nes jis buvo muÅ¡amas vienu metu į įvairias kÅ«no vietas. Nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog jis, apklausiamas praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, įvardijo daugiau detalių nei pirminėse apklausose, nes, praėjus Å¡okui dėl patirto smurto jo atžvilgiu, jis galėjo geriau viskÄ atgaminti.

Tiek J. M., tiek ir E. B. nesutinka su specialisto iÅ¡vadomis Nr. G 1859/12(01) ir Nr. G 607/13(01) bei jų vertinimu, teigdami jog jos prieÅ¡taringos, tačiau, atvirkščiai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, jos patvirtina nukentėjusiojo D. S. parodymus bei jo sužalojimo mastÄ . Pažymėtina, jog, nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1859/12(01) D. S. nėra konstatuotas blužnies plyÅ¡imas, dėl ko padaryta iÅ¡vada, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o iÅ¡vadoje Nr. G 607/13(01) Å¡is sužalojimas (blužnies plyÅ¡imas) konstatuojamas bei daroma iÅ¡vada, kad dėl Å¡io sužalojimo D.

S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindo teigti apie Å¡ių iÅ¡vadų nepagrįstumÄ ir prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog užduotis atlikti papildomÄ tyrimÄ buvo paskirta iÅ¡ SkaidiÅ¡kių ambulatorijos gavus D. S. Sveikatos istorijÄ Nr. 93, kai tuo tarpu pirminė iÅ¡vada buvo parengta neturint Å¡ių medicininių dokumentu ir vadovaujantis tik D. S. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 12C-4672/861 duomenimis. Nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje buvo tenkintas advokato V.

Račio praÅ¡ymas atlikti dalinį įrodymų tyrimas ir posėdyje buvo apklaustas specialistas, atlikęs medicininį tyrimÄ . Ekspertas J.M. Paliulis patvirtino savo iÅ¡vadÄ Nr. G 607/13(01), nurodydamas, jog D. S. konstatavo blužnies plyÅ¡imÄ , esant papildomiems parodymams bei medicininiams dokumentams apie nukentėjusiojo gydymÄ ambulatoriÅ¡kai. Be to, iÅ¡ papildomai pateiktos D. S. Sveikatos istorijos Nr. 93 matyti, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų (nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas nuo 2012-06-22 iki 2012-07-18).

Nors šioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog D. S. buvo suduota ne mažiau 30 smūgių į įvairias kūno vietas, o nurodyta, jog trauminių poveikių buvo daug (daugiau nei trys ar keturi), tačiau tokia jos formuluotė nepaneigia, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau nei trys ar keturi smūgiai, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo nurodyti ir „kiti sumušimai“, kurie buvo nekonkretizuoti ir nelokalizuoti. Nuteistųjų J. M. ir E. B. kaltę patvirtina ir liudytojų J. K., L.

M., R. S., S. S. parodymai. Nors Å¡ie liudytojai tiesiogiai muÅ¡tynių nematė, tačiau visi keturi parodė, jog D. S. nurodė, jog jį sumušė trys asmenys, kuriuos sulaikius atpažino.E. B. skunde nurodo, jog byloje esanti jo įeinančių ir iÅ¡einančių telefoninių pokalbių iÅ¡klotinė, kurioje nurodyta, jog konflikto metu (2012 m. birželio 13 d., 20.42 val. bei 20.43 val.) jam du kartus skambino ir jis Å¡nekėjo telefonu, kas neva patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiojo jis nemušė, tačiau sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog pokalbiai truko tik po keletÄ sekundžių, todėl Å¡i kaltinamojo nurodyta aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu teigti, kad jis nukentėjusiojo sužaloti negalėjo.

Be to, kaltinime nėra nurodytas tikslus laikas, o įvardinta „apie 20.40 val.“. Pirmosios instancijos teismas J. M. ir E. B. pripažino kaltu ir dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.). Nors E. B. skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodoma jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad be sunkaus sveikatos sutrikdymo vieÅ¡oje vietoje bÅ«tų buvę atlikti ir kiti veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju J.

M., E. B. ir E. D., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, veikdami bendrininkų grupėje, sumušė D. S., vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto naudojimu (pagrindinis objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomas – žmogaus sveikata), dėl ko pagrįstai nuteistiesiems buvo inkriminuota tiek nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., tiek ir 284 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek kaip visumÄ kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Kaip ne kartÄ nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo iÅ¡vados neatitiko apeliantų lÅ«kesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas nesigilino ar nevertino nuteistųjų parodymų.

Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų Å¡aliÅ¡kai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Tyrimas atliktas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Dėl bausmės skyrimo E. B. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies parinkimo nuteistajam E. B. ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, nes be deklaratyvaus teiginio, jog jam nustatytas 0,46 promilės neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra jokių motyvų, leidžiančių teigti, jog jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad E. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su E. D. ir J. M. vieÅ¡oje vietoje, panaudodami kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – tai, jog nukentėjusysis nedavė prisidegti cigaretės, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, sumušė D. S., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Taigi, E. B. neteisėti veiksmai, sÄ lygoti tik dėl to, jog D. S. atsisakė pridegti cigaretę, akivaizdžiai rodo, jog neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismo jam paskirtas įpareigojimas „<...> neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų“, yra nelogiÅ¡kas, neracionalus, visiÅ¡kai netikslingas, neproporcingas, nes jis gyvena su savo tėvais, jų namuose yra baras, kuriame tėvai laiko alkoholinius gėrimus.

Pažymėtina, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Aplinkybė, kad tokios poveikio priemonės E. B. paskyrimas taip pat sukels neigiamas pasekmes ir jo tėvams, su kuriais jis gyvena, neduoda pagrindo jos neskirti. Dėl nukentėjusiajam D. S. priteistos neturtinės žalos Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistųjų priteistas neturtinės žalos dydis – 9 000 Lt atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo D.

S. patirto sužalojimo, dėl iki šiol juntamų tokio sužalojimo reiškinių. Teismo išvados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nustatydamas jos dydį D. S. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala buvo padaryta tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokio pagrindo smurtui ir agresijai, jokių provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų, kaltinamiesiems trise smūgiuojant nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir jį sužalojant.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi stacionare, vėliau buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, patyrė fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jo gyvenimo kokybė aiÅ¡kiai pablogėjo, jis nebesugrįžo į darbÄ . Taigi, dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir iki Å¡iol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus, jaučia pasekmes. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nustatė tinkamÄ Â atlygintinos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Dėl nukentėjusiajam D. S. priteistos turtinės žalos Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis D. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2268,11 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 62-65). Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalÄ sudarė gydymo metu vaistams iÅ¡leisti 66,41 Lt, 180 Lt už dantų taisymÄ bei 2021,70 Lt negautų pajamų dėl negauto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai turėjo kokios nors įtakos jo dantų bÅ«klei ir neįrodyta, kad dantų gedimas yra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos netenkintino.Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai priteisė D.

S. patirtÄ turtinę žalÄ už vaistų pirkimÄ , kÄ Ä¯rodo prie civilinio ieÅ¡kinio pridėti medikamentų pirkimo kvitai, tačiau nepagrįstai iÅ¡sprendė ir priteisė jo negautas pajamas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. S. nedirbo, t.y. jam buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2012-06-13 iki 2012-06-18, nuo 2012-06-22 iki 2012-06-27, nuo 2012-06-27 iki 2012-07-04, nuo 2012-07-04 iki 2012-07-11, nuo 2012-07-11 iki 2012-07-18. IÅ¡ Vilniaus r. Pagirių gimnazijos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d.

įsakymo Nr. P-183 matyti, jog D. S. skirtas laikinoms sargo pareigoms pavaduoti sargus kasmetinių atostogų metu nuo 2012-06-11 iki 2012-08-12, tačiau nukentėjusysis, pasibaigus nedarbingumo suteikimo laikotarpiui, t.y. 2012-07-18 į darbÄ nebesugrįžo. Civiliniame ieÅ¡kinyje D. S. prašė priteisti jo negautas pajamas nuo 2012-06-13 iki 2012-08-18, prideda PažymÄ apie darbo užmokestį už 2012 m. birželio mėnesį dirbtas dvi dienas bei, vadovaudamasis ja, pateikia negautų pajamų paskaičiavimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2012-08-18.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Nors civiliniame ieÅ¡kinyje D. S. teigia, jog nedarbingumo laikotarpiu jam ligos paÅ¡alpa iÅ¡ Sodros nebuvo mokama, nes jis neturėjo 6 mėnesių darbo stažo, tačiau teismui nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių faktinių duomenų, todėl D.

S. nurodytos negautos pajamos priteistos nepagrįstai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, neiÅ¡reikalavus papildomų dokumentų, nėra galimybės nustatyti realų ir tikslų padarytos žalos dydį, todėl priteistas turtinės žalos dydis mažintinas, paliekant tik nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas perkant vaistus, t.y. 19,23 Eur (66,41 Lt). Tačiau nukentėjusysis turi teisę į jam padarytos materialinės žalos (negautų pajamų) atlyginimÄ . Teismas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažįsta nukentėjusiojo teisę į jo reikalavimÄ dėl materialinės žalos atlyginimo patenkinimÄ ir Å¡io reikalavimo dydžio klausimÄ perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija  n u t a r ė: nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam D. S. solidariai iÅ¡ E. D., J. M. ir E. B. priteistos turtinės žalos atlyginimo.PriteistÄ solidariai iÅ¡ E. D., J. M. ir Edgaro B. D. S. turtinei žalai atlyginti 2088,11 Lt sumÄ sumažinti iki 19,23 Eur (66,41 Lt).Pripažinti D.

S. teisę į jo reikalavimo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl negautų pajamų patenkinimÄ , o Å¡io reikalavimo dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                       Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                   Angelė Ikasalienė                                                                                                                         Regina Pocienė                                                               Â