dc6e0707-6d03-4f84-8255-e6ee64337633 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1065/2019 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10259-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.8; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, kaltinamajam M.

G. ir jo gynėjui advokatui Anatolij Å ichovcov, nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ L. I. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs RadviliÅ¡kio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis RadviliÅ¡kio mieste, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta Č. kaime, T. seniÅ«nijoje, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybėje, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, teistas: 1) 2011 m. sausio 27 d.

Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 2) 2012 m. lapkričio 30 d. Radviliškio apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu; 3) 2013 m. sausio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; 4) 2013 m. sausio 22 d.

Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dal – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 5) 2014 m. birželio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; 6) 2015 m. gegužės 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atlikęs, 2018 m. sausio 17 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Teismas nustatė: Kaltinamasis M. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ : veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo mėn. 12 d., apie 13 val. vieÅ¡oje vietoje – Gedimino gatvėje, RadviliÅ¡kio mieste, ties pastatu pažymėtu Nr. 67, iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į smakrÄ nukentėjusiajam R. I., po to bėgdamas nukentėjusiajam R. I. jį pasivijo ir palenkęs rankomis nukentėjusiojo R.

I. galvÄ sudavė kojos keliu ne mažiau penkių smÅ«gių į nosį nukentėjusiajam R. I., bei viena ranka laikydamas už nukentėjusiojo R. I. gobtuvo, kita ranka sudavė rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam R. I., tuo nukentėjusiajam R. I. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, 13 danties vainiko dalinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, kaltinamasis M. G. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo mėn. 12 d., apie 13 val., vieÅ¡oje vietoje – Gedimino gatvėje, RadviliÅ¡kio mieste, ties pastatu pažymėtu Nr. 67, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, menkavertės dingsties, sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į smakrÄ nukentėjusiajam R.

I., po to bėgdamas nukentėjusiajam R. I. jį pasivijo ir palenkęs rankomis nukentėjusiojo R. I. galvÄ sudavė kojos keliu ne mažiau penkių smÅ«gių į nosį nukentėjusiajam R. I., bei viena ranka laikydamas už nukentėjusiojo R. I. gobtuvo, kita ranka sudavė rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam R. I., tuo nukentėjusiajam R. I. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, 13 danties vainiko dalinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nieko nesiaiškins, davė parodymus ir viskas. Nebūtų R. I. lietęs, bet jį atvedė. Jį mušė už narkotikus, nes jis pardavinėja narkotikus. Žino, kad tai buvo R. I., buvo, kad sudavė keliu, pripažįsta, kad kojos keliu taip pat sudavė į nosį, taip pat sudavė kumščiu. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nesutinka su pareikštu 500 Eur civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti 200 Eur.

PraÅ¡o atlyginti per daug. Antstoliai taip pat atskaičiuoja iÅ¡ jo. Jo darbingumas tik 30 procentų, nelabai gali dirbti. Sutinka su ligonių kasos ieÅ¡kiniu. Å iai dienai nėra nieko atlyginęs, jei bÅ«tų laisvas, tuomet bÅ«tų atlyginęs. Laisvėje iÅ¡buvo du mėnesius, nukentėjusiojo nepažinojo. Nusprendė paauklėti, kad „neitų narkotikai“. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Girtumas įtakos neturėjo, bet blaivus taip nebÅ«tų daręs. Po kaltinamojo apklausos, neiÅ¡kilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, iÅ¡vardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. BK 284 straipsnyje numatyta, jog tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarkÄ baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, taip kitiems asmenims padarant įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymus, kaltininko veika kvalifikuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018). BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kadangi M.

G. 2019 m. kovo 12 d., apie 13 val., vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. I.. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡oje vietoje M. G. pademonstruotas agresyvus elgesys bei smurtas, kaip pats nurodė, jam nepažįstamo asmens atžvilgiu, yra įžūlÅ«s veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytÄ pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymÄ , kadangi sukelia vieÅ¡oje vietoje esančių ar galinčių bÅ«ti žmonių sumaiÅ¡tį, iÅ¡gÄ stį.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-111/2019 matyti, kad M. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos būklę M. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Riboto pakaltinamumo kriterijų M. G.

įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nenustatyta. Šiuo metu M. G. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Pagal savo psichikos būklę M. G. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. G. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, gali atlikti bausmę.

M. G. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones nėra pagrindo. ReikÅ¡mingų kognityvinių funkcijų sutrikimų požymių, dėl kurių M. G. negalėtų atsiminti ir atkurti įtariamos nusikalstamos veikos aplinkybių, nenustatyta (2 t., b. l. 59–63). Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jų padarymui, bei bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kaltinamasis M. G. anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs (1 t., b. l. 184–190, 191–200; 2 t., b. l. 1–10), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 11–17), registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 76), neįgalus, darbingumas 30 procentų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, Å¡iuo metu suimtas, naujas nusikalstamas veikas padarė neilgai trukus po sugrįžimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, anksčiau ne kartÄ teistas už smurtinio pobÅ«džio veikas.

M. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. G., kaip recidyvistui, už nusikalstamų veikų padarymÄ bÅ«tent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti Å¡ių bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis M. G. prisipažino esÄ s kaltas, todėl, paskyrus subendrintÄ bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam M. G. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. kovo 12 d., 13.45 val. iki 2019 m. kovo 14 d., tai yra dvi paros (1 t., b. l. 145) bei suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 175, 182–183).

M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 182–183) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo R. I. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PatirtÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog dėl suduotų smÅ«gių jam labai skaudėjo, pradėjo suktis galva, skaudėjo žandas, buvo nuskeltas dantis, nubrozdinta kakta, veidas. Negalėjo normaliai valgyti. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , labai nemalonius iÅ¡gyvenimus, kurį laikÄ pasireiÅ¡kė emocinė depresija. Po Å¡io įvykio bijojo iÅ¡eiti į miestÄ , sunkiai užmigdavo, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais. Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės. Ekspertų iÅ¡vadomis R.

I. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis dėl to patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ ir skausmÄ . Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį, taip pat ir į M. G. turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus – darbingumas 30 procentų) bei teismų praktikÄ , teismas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 400 Eur.

Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmetama. Å iaulių teritorinės ligonių kasos 176,47 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. I. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam Å¡ios paslaugos buvo suteiktos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo M. G. kaltės, ir tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo M. G. (1 t., b. l. 83–88; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.). BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nepilnametį nukentėjusįjį R. I. atstovavo įgaliotas atstovas advokatas pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimus. Kadangi nukentėjusiajam šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pats nukentėjusysis tiesioginių advokato atstovavimo išlaidų nepatyrė. Kaltinamajam šioje byloje BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu buvo privalomai paskirtas gynėjas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiojo atstovavimÄ iÅ¡ nuteistojo M. G. nepriteistinos. Kompaktiniai diskai (3 vnt.) ir fotonuotraukos (5 vnt.) vokuose, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ . Vadovaudamasis BPK 122–123, 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307, 312-313 straipsniais, teismas nusprendžia: M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir jį nubausti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrinta bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Laisvės atėmimo bausmę M. G. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. M. G. į atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. kovo 12 d., 13.45 val. iki 2019 m. kovo 14 d., tai yra dvi paras, bei suėmimo laikÄ nuo 2019 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. M. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimÄ panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistojo M.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo R. I. gydymÄ â€“ 176,47 eurų (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 47 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiojo atstovavimÄ iÅ¡ nuteistojo M. G.. Kompaktinius diskus (tris vnt.) ir fotonuotraukas (penki vnt.) vokuose, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Kristina Jurevičienė