AS-552-319-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-319/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 28-1-1154 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Prašymą grindė tuo, kad nesutikdamas su ginčijamu Nutarimu, jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministeriją), tačiau esančios sąlygos pataisos namuose (teisinės pagalbos nebuvimas, nuteistųjų skaičiaus numatytos normos viršijimas, ribota prieiga prie teisės aktų) ir didelis jo užimtumas (ruošiasi šiais metais laikyti brandos egzaminus Kybartų suaugusiųjų mokykloje) sutrukdė jam laiku su skundu kreiptis į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo D. S. prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus Nutarimo panaikinimo.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas suklydo ir gavęs Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2S-4549, kreipėsi ne į teismą, o į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, galėtų būti pripažinta tinkama priežastimi terminui atnaujinti, jei pareiškėjas, kaip pats nurodo, 2012 m. sausio 27 d. gavęs atsakymą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl apskundimo tvarkos, būtų nedelsęs, o iš karto kreipęsis į teismą. Tačiau pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2012 m. kovo 1 d., tai yra, praėjus daugiau nei mėnesiui po apskundimo tvarkos išaiškinimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Vilniaus pataisos namų direktoriaus ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimo skundą buvo pateikęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, todėl skundo rašymas teismui nebuvo naujas skundo turinio rašymas, nes visas aplinkybes, nesutikimo su skundžiamais aktais motyvus jis jau buvo pateikęs skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Pareiškėjas nenurodo jokių kitų pagrįstų, svarbių priežasčių, kodėl, gavęs iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (1,23.)7R-559, delsė kreiptis į teismą, todėl pripažintina, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu. Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines išvadas teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino, pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

III. Pareiškėjas D. S. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo patenkinti jo prašymą atnaujinti skundo dėl Vilniaus pataisos namų 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 28-1-1154 panaikinimo padavimo terminą, bei priimti šį skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad po skundžiamo Nutarimo priėmimo, 2011 m. lapkričio 11 d. netikėtai buvo išvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir tokiu būdu iš jo buvo atimta teisė į teisminę gynybą, nes tiek pervežimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, tiek atvykus į Kybartų pataisos namus, pataisos įstaigų administracijos nesuteikė jam galimybės susipažinti su įstatymais bei gauti reikalingą teisinę pagalbą. Su keletu prašymų pareiškėjas kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl teisinės pagalbos suteikimo, dažnesnio nei 2 valandos per savaitę prieinamumo prie Lietuvos Respublikos teisės aktų ir išsamesnės informacijos. Tačiau vietos administracija patenkino tik vieną pareiškėjo prašymą, suteikdama galimybę iki 2011 m. gruodžio 31 d. papildomai 4 valandas per savaitę lankytis vietos bibliotekoje, kuri neturi net skaityklos patalpų, o Lietuvos Respublikos įstatymus pasiimti su savimi draudžiama. Be to, tik atvykus į Kybartų pataisos namus, buvo paimtas jo asmeninis kompiuteris, kuris neatitiko naujai taikomų reikalavimų. Nesutinka su skundžiamos teismo nutarties argumentais, kad skundo rašymas teismui, nebuvo naujas skundo turinio rašymas, nes visas aplinkybes ir motyvus pareiškėjas pateikė skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Pažymi, kad šiuo atveju skiriasi skundo forma, apimtis, jis turi atitikti žymiai griežtesnius reikalavimus, nurodytus Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą administraciniam teismui paduoda per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų direktorius 2011 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 28-1-1154, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas. Remiantis bylos medžiaga, nesutikdamas su priimtu Nutarimu, 2011 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-4549 (b. l. 4), kuriame nurodė, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai bei išaiškino pareiškėjui teisę šį sprendimą skusti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl remiantis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, paskutinė skundo teismui padavimo diena laikytina 2011 m. gruodžio 29 d. Tuo tarpu pareiškėjas 2012 m. sausio 3 d. su skundu dėl Nutarimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri 2012 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1,23.)7R-559 pareiškėją informavo, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2012 m. kovo 5 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, prašymą motyvuodamas tuo, kad suklydo dėl apskundimo tvarkos ir dėl Kalėjimų departamento 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi ne į teismą, o į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (b. l. 5). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog skundo padavimas institucijai, o ne teismui, kai yra aiški ginčijamo akto apskundimo tvarka ir jis turi būti skundžiamas tiesiogiai administraciniam teismui, nepripažįstama svarbia termino praleidimo aplinkybe, nes yra nulemta ne objektyvių, o subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-12/2012, 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012, ir kt.).

Šiuo atveju 2012 m. sausio 27 d. pareiškėjo gautame Teisingumo ministerijos atsakyme buvo išaiškinta ginčijamo 2011 m. gruodžio 9 d. Kalėjimų departamento sprendimo apskundimo tvarka, pagal kurią pareiškėjas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo turėjo kreiptis į apygardos administracinį teismą. Tačiau pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė tik 2011 m. kovo 1 d. (b. l. 9), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per ilgai delsė kreiptis į teismą ir todėl aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutiko su skundžiamos nutarties argumentais, kad skundo rašymas teismui nebuvo naujas savo turiniu. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundo pateikimui teismui taikytini griežtesni turinio ir formos reikalavimai nei kreipiantis į Teisingumo ministeriją, todėl jo surašymas užtruko. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde pripažino, kad tokius administracijos sprendimus skundžia ne pirmą kartą, todėl jam buvo žinoma jų apskundimo tvarka bei skundo surašymui ABTĮ įtvirtinti reikalavimai. Šią poziciją pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kuriais remiantis, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus pateikti jam viešąją informaciją vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis (administracinė byla Nr. Iv-4486-484/2011). Atsižvelgiant į tai, aptarti pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Taip pat nėra pagrįsti ir pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad paduoti skundą jam trukdė jo 2011 m. lapkričio 11 d. įvykęs perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Šis perkėlimas jam nesutrukdė 2011 m. lapkričio 25 d. paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2012 m. sausio 3 d. kreiptis į LR Teisingumo ministeriją, taigi negalėjo objektyviai kliudyti ir per protingą terminą apskųsti Nutarimą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, kad tiek 2011 m. gruodžio 9 d. Kalėjimų departamento sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, kuri pakartotinai išaiškinta Teisingumo ministerijos 2012 m. sausio 24 d. (pareiškėjo gautame 2012 m. sausio 27 d.) pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis jam laiku pateikti procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu, 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. S. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė