dc6d41af-cd8b-4ab4-b8bc-021ecdd6abd3 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2530-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05986-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.;1.3.6.3.2.;1.3.7.2.4.;3.3.1.21.;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10722-945/2015 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „NEP Pipe“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) direktoriaus 2015 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. P-15-016 ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2867,24 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 4874,30 Eur premijÄ pagal individualiÄ atlygio sistemÄ , 5% dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2011 m. birželio 8 d. sudarė darbo sutartį, kuriÄ pakeitus 2014 m. balandžio 1 d., pradėjo eiti eksporto vadovo pareigas, ieÅ¡kovui buvo nustatytas 3300 Lt darbo užmokestis. 2015 m. vasario 10 d. 10 val. 43 min.

į darbo funkcijoms atlikti naudojamÄ elektroninį paÅ¡tÄ ieÅ¡kovas gavo J. G. elektroninį laiÅ¡kÄ su užklausimu dėl konkrečių parametrų vamzdžio ir jo pristatymo kainų. Po dvideÅ¡imties minučių ieÅ¡kovas pateikė atsakymÄ . Be to, ieÅ¡kovas šį laiÅ¡kÄ persisiuntė savo asmeninio elektroninio paÅ¡to adresu. 2015 m. vasario 24 d. tarnybiniu raÅ¡tu darbdavys ieÅ¡kovÄ informavo, kad persiųsdamas laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovas pažeidė Å¡alių sudarytos 2012 m. gruodžio 30 d.

Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties 1 dalį, taip pat eksporto vadovo pareiginių nuostatų 26 punktÄ , kad laiÅ¡kas privalėjo bÅ«ti perduotas atsakovės darbuotojui K. D. pagal nustatytÄ tvarkÄ dėl atstovavimo užsienio Å¡alyse. 2015 m. vasario 26 d. atsakovės sudaryta komisija parengė tyrimo aktÄ , kuriame konstatuoti nurodyti pažeidimai. Å io akto pagrindu ginčijamu įsakymu ieÅ¡kovui pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda. Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartyje nėra nurodyta, jog duomenys apie atsakovės paslauga besidomintį asmenį, kuris dar nėra pateikęs užsakymų, dėl ko nelaikytinas klientu, taip pat pardavimo kainos yra konfidenciali informacija.

Duomenys apie atsakovės teikiamas prekes ir paslaugas yra vieÅ¡ai prieinami. Kartu ieÅ¡kovas nurodo persiųstos informacijos neatskleidęs tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas akcentavo, jog jam nebuvo žinoma atsakovės atstovavimo užsienio Å¡alyse tvarka, tuo tarpu ieÅ¡kovo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jis privalo realizuoti atsakovės produkcijÄ Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities rinkose. Kad atsakovė nebuvo tikra dėl savo veiksmų teisėtumo, patvirtina ir jos kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ dėl situacijos įvertinimo.

IeÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinus neteisėtu, į darbÄ jis negrÄ Å¾intinas, jam priteistinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos. Neturtinės žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ nulėmė atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo parinkimas, dėl ko ieÅ¡kovas darbo rinkoje vertinamas nepalankiai, sumažėjo jo konkurencingumas, taip pat atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybės, kai iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauta grÄ Å¾inti telefonÄ , užblokuotas elektroninis paÅ¡tas, apribotos galimybės susipažinti su dokumentais.

Be to, ieÅ¡kovui už jo 2014 m. pasiektus rezultatus nebuvo iÅ¡mokėta jam priklausiusi premija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (raÅ¡ymo apsirikimo klaida iÅ¡taisyta 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo ir bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukė, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumoTeismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , kuris, pagal savo pobÅ«dį ir kontekstÄ , galėjusias kilti pasekmes bei ieÅ¡kovo elgesio įtakÄ jo, kaip darbuotojo, užimančio reikÅ¡mingas pareigas atsakovės organizacinėje struktÅ«roje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, ieÅ¡kovo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo.Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui pritaikyta už tai, jog jis 2015 m. vasario 24 d. 7:50 val. iÅ¡ jam darbdavio priskirto elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) persiuntė J.

G. 2015 m. vasario 10 d. elektroninį laiÅ¡kÄ ir paties ieÅ¡kovo tos pačios dienos atsakymÄ Ä¯ savo asmeninį elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo persiųstuose elektroniniuose laiÅ¡kuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai. Teismo vertinimu, Å¡ios informacijos atitikimÄ CK 1.116 straipsnio 1 dalyje pateiktam komercinės paslapties apibrėžimui patvirtina kelios reikÅ¡mingos aplinkybės. Pirma, Å¡ia informacija disponuodama atsakovė turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iÅ¡ to gauti pelno.

Antra, ieÅ¡kovas sau persisiuntė ir atsakovės vardu potencialiam klientui iÅ¡siųstÄ komercinį pasiÅ«lymÄ , t.y. informacijÄ , kuria disponuojant galima ne tik parengti alternatyvų pasiÅ«lymÄ potencialiam klientui, bet ir jį parengti taip, kad Å¡is pasiÅ«lymas bÅ«tų adresatui priimtinesnis. Trečia, atsakovė, sudarydama su ieÅ¡kovu Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai informacijai apsaugoti. Å ios sutarties turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės teikti konkuruojančių pasiÅ«lymų tiek esamiems, tiek potencialiems atsakovės klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis vykdant pareigas gautais duomenimis ar informacija, kartu aiÅ¡kiai nurodant, jog komercine paslaptimi pripažįstama informacija apie bendrovės klientus, kurios tiekimas tretiesiems asmenims gali pakenkti bendrovės interesams.

Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ir jo atstovo argumentas, jog J. G. laiÅ¡ko persiuntimo metu nebuvo atsakovės klientas, negali bÅ«ti vertinamas kaip paneigiantis persiųstos informacijos, kaip konfidencialios, statusÄ , nes ieÅ¡kovo prisiimti įsipareigojimai yra tiesiogiai siejami su draudimu ne bendrovės vardu kontaktuoti su potencialiais bendrovės klientais teikiant jiems alternatyvius pasiÅ«lymus. Kaip nepagrįstÄ teismas atmetė ir ieÅ¡kovo bei jo atstovo iÅ¡dėstytÄ argumentÄ , jog duomenys apie atsakovės tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas nėra slapti.

Teismas pažymėjo, jog informacijos persiuntimo metu buvo susiklosčiusi situacija, kai potencialų klientÄ domina atsakovės teikiamos paslaugos ir tiekiamos prekės, tačiau sutartis dar nėra sudaryta, taip pat aiÅ¡kios yra ir atsakovės jam teikto komercinio pasiÅ«lymo sÄ lygos, t.y. ieÅ¡kovas užvaldė komerciniu požiÅ«riu jautriÄ informacijÄ , kuria galėjo pasinaudoti su atsakovės interesais nesuderinamais tikslais. Toks ieÅ¡kovo elgesys, teismo vertinimu, pagrįstai buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu.                          Teismas, vertindamas, ar pažeidimas buvo pakankamai Å¡iurkÅ¡tus, kad už jį bÅ«tų galima skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , reikÅ¡mingomis pripažino kelias aplinkybes.

Pirma, ieÅ¡kovo pareigybė atsakovės organizacinėje struktÅ«roje buvo pakankamai reikÅ¡minga, ieÅ¡kovas kuravo (buvo atsakingas už) įmonės eksportÄ , ne tik ieÅ¡kojo klientų, bet ir derino su jais sutarčių sÄ lygas, turėjo teisę nustatyti įmonės produkcijos pardavimo kainÄ . Antra, pažeidimo padarymo kontekstas. Teismas nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2015 m. vasario 23 d. Å¡alys buvo pasiekę žodinį susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, t. y. komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ieÅ¡kovas sau persisiuntė suvokdamas, jog jo darbo santykiai su atsakove netrukus bus nutraukti, negalėdamas nesuvokti, jog darbo funkcijoms vykdyti nurodyta informacija jam tikrai nėra reikalinga.

Trečia, teismui sukėlė abejonių ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu nurodyta informacijos persiuntimo priežastis - siekis iÅ¡siųsti atsisveikinimo laiÅ¡kÄ . Be to teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas sau nepersiuntė kitų esamų klientų, su kuriais turėjo ilgalaikį kontaktÄ , duomenų, dėl neaiÅ¡kios priežasties persisiųsdamas tik su asmeniu, kuris, kaip akcentavo pats ieÅ¡kovas ir jo atstovas, laiÅ¡ko persiuntimo metu net nebuvo atsakovės klientas, tebuvo potencialiai susidomėjęs bendradarbiavimu su atsakove, susijusiÄ informacijÄ .

InformacijÄ ieÅ¡kovas persisiuntė ne darbo pabaigoje, prieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, t.y. po to, kai suvokė, jog darbo laiku laiÅ¡ko persiųsti nesuspės, bet darbo dienos pradžioje, kai dar turėjo laiko užbaigti visus nebaigtus darbus. Teismas pažymėjo ir tai, jog, kaip matyti iÅ¡ 2015 m. vasario 26 d. protokolo, teikdamas paaiÅ¡kinimus pažeidimÄ nagrinėjusiai komisijai ieÅ¡kovas aptariamos laiÅ¡ko persiuntimo priežasties neįvardijo, nurodydamas, jog informacijÄ jis persisiuntė per klaidÄ .

Ketvirta, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡siuntęs laiÅ¡kÄ , iÅ¡trynė Å¡io iÅ¡siuntimo faktÄ patvirtinančius duomenis, teismui sukėlė abejonių ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti aplinkybę, jog Å¡iuos duomenis iÅ¡trynė tikslingai, siekdamas nuslėpti atitinkamo savo veiksmo faktÄ . Penkta, aplinkybė, jog J. G. buvo tik potencialus atsakovės klientas, parodo, jog galimybės užmegzti su juo komercinius santykius apeinant atsakovę buvo platesnės. Net ir pateikęs pradinį pasiÅ«lymÄ atsakovės vardu ir palikęs atsakovei tarpusavio susiraÅ¡inėjimo duomenis, disponuodamas sau persiųsta informacija ieÅ¡kovas turėjo galimybę jÄ panaudoti teikdamas savo ar kito asmens vardu potencialiam klientui alternatyvų pasiÅ«lymÄ , taip veikdamas prieÅ¡ atsakovės interesus.

Å eÅ¡ta, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai niekam persiųstos informacijos neperdavė ir ja nepasinaudojo pats, nagrinėjamu atveju nelaikytina reikÅ¡minga dėl to, jog taip galėjo atsitikti ne dėl atitinkamos paties ieÅ¡kovo valios, bet dėl suvokimo, jog atsakovė nedelsdama iÅ¡siaiÅ¡kino persiuntimo faktÄ , pradėjo tyrimÄ ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovas paaiÅ¡kintų informacijos persiuntimo tikslus. Septinta, atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar už aptariamÄ pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė.

Sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo priima darbdavys ir tokie sprendimai gali bÅ«ti vertinami tik įstatyme nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai, kuo darbdavys nebuvo užtikrintas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , buvo įvertinta iÅ¡nagrinėjus teisme civilinę bylÄ .IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog darbdavys laikėsi procedÅ«rinių reikalavimų drausminei nuobaudai paskirti - pareikalavo, kad darbuotojas pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ , nuobaudÄ paskyrė nepraleisdamas įstatyme įtvirtintų terminų.

Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmestinas.             Pripažinęs nepagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas atmetė ir reikalavimus dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.                          Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimoTeismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybėmis.

Konstatavęs, jog atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jo teisių darbdavys nepažeidė, teismas sprendė, jog nebuvo atliktas neteisėtas veiksmas, su kurio atlikimu siejamas neturtinės žalos atsiradimas. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovo argumentai dėl žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, Å¡alys buvo susitarę dėl darbo santykių nutraukimo, net ir pripažinus, jog darbdavio parinktu pagrindu nutraukus darbo sutartį ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos, nurodytas pažeidimas galėtų bÅ«ti paÅ¡alinamas patikslinant aptartÄ pagrindÄ , ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ .Dėl reikalavimo priteisti ieÅ¡kovui premijÄ pagrįstumoTeismas nurodė, kad aplinkybę, jog Å¡alys buvo susitarę dėl su metiniais darbo rezultatais siejamos premijos, pripažino tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė.

Ginčas tarp Å¡alių kilo tik dėl tokio susitarimo sÄ lygų bei Å¡ių sÄ lygų įvykdymo 2014 m. Atsakovė pateikė į bylÄ UAB „City Plaza“ darbuotojų ir dukterinių įmonių skatinimo politikÄ , taip pat duomenis, jog atsakovė buvo valdoma UAB „City Plaza“, vėliau - po Å¡ios bendrovės reorganizavimo atsiskyrusios bendrovės. Atsakovės į bylÄ pateikto buvusio atsakovės direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d., t.y. po to, kai ieÅ¡kovas buvo perkeltas į naujas pareigas, iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko turinys atskleidžia, jog kartu su Å¡alių į bylÄ pateikta individualaus atlygio sistema ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųsta ir skatinimo politika.

Teismas pažymėjo, jog skatinimo politikoje minima individualaus atlygio sistema atitinka ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ jÄ , Å¡ioje sistemoje vartojamos analogiÅ¡kos ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytoje individualaus atlygio sistemoje vartojamoms sÄ vokos. Be to, pats ieÅ¡kovas teikdamas teismui ieÅ¡kinį prie jo pridėjo tikslų pasiekimo formÄ MT-01, kaip individualaus atlygio sistemos priedÄ , kurioje nurodyta skatinimo politikoje minima sÄ lyga- Ebidta tiesiogiai įtvirtinta kaip prioritetinis rodiklis ir aiÅ¡kiai nurodyta, kad privalu pasiekti bent 80% planuojamo Ebidta dydžio.

Å ios sÄ lygos neįvykdžius, premijos nemokamos nei vienam darbuotojui pagal su juo sutartÄ individualaus atlygio sistemÄ . Teismas nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60%. Tiek buhalterines paslaugas teikiančios įmonių grupės įmonės vadovė A. U., tiek ir kiti liudytojai patvirtino, jog bÅ«tent Å¡is rodiklis nulėmė, kad už 2014 m. nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemÄ .

IeÅ¡kovas atsakovės pateiktų finansinių duomenų teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, nurodęs, jog aptariamas rodiklis nuo jo veiklos rezultatų nepriklausė, be to, ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie atitinkamÄ sÄ lygÄ . PozicijÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų įtakos aptariamam rezultatui, iÅ¡ vienos pusės, teismas vertino kaip nepaneigiančiÄ atsakovės atsisakymo mokėti ieÅ¡kovui premijÄ pagrįstumo, iÅ¡ kitos pusės, neatitinkančiÄ Ä¯ bylÄ pateiktų finansinių dokumentų turinio, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas pasiekė ne visus į su juo sudarytÄ individualaus atlygio sistemÄ Ä¯trauktus tikslus.

Teismas pažymėjo, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas įvykdė su rinkų skaičiumi susijusį rodiklį, neginčijamas ir klientų skolų suvaldymas, taip pat faktas, jog eksporto rinka padidėjo. IÅ¡ kitos pusės, nebuvo pasiektas ne tik vertės didinimo rodiklis, bet ir įmonės pelningumo rezultatai. Kaip nurodė tiek atsakovės direktorius, tiek ir liudytoja apklausta A. U., pastarÄ jį rodiklį nulėmė bÅ«tinybė Å¡alinti ieÅ¡kovo įgyvendinto projekto trÅ«kumus, o taip pat ir pardavimo kainų parinkimas (faktas, jog prekės buvo tiekiamos ir paslaugos teikiamos taikant maÅ¾Ä pelno marÅ¾Ä , ir galėjo nulemti aplinkybę, jog ieÅ¡kovo įgyvendinto projekto apyvarta buvo ženkliai didesnė, nei planuota, tuo tarpu pelningumas ženkliai mažesnis, kas atskleidžia ieÅ¡kovo vykdytos veiklos orientacijÄ Ä¯ kiekybinį rodiklį, nevertinant, ar Å¡io rodiklio didinimas pelno maržos sÄ skaita yra naudingas atsakovei).

Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė parodo, jog orientuodamasis į asmeninius rodiklius, ieÅ¡kovas tiesiogiai įtakojo pelningumo rodiklius, kurie aiÅ¡kiai neatitiko minimalių ieÅ¡kovo su atsakove pasiekto susitarimo sÄ lygų (vietoj planuoto 216.000 Lt pelno, gautas 8.700 Lt nuostolis), kas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su Ebidta rodikliu (vietoj planuotų 1.497.000 Lt gauta 898.000 Lt). IeÅ¡kovas negalėjo tikėtis, jog prioritetiniu tikslu nurodžius bendrovės vertės didinimÄ , šį tikslÄ aiÅ¡kiai įtraukus į individualaus atlygio sistemÄ , tiek pelningumo dydžiui, tiek ir vertės didinimo rodikliui esant akivaizdžiai neįvykdytam ženklia dalimi vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovas įvykdė įsipareigojimÄ iÅ¡laikyti tris užsienio rinkas ir padidino pardavimus Å¡iose rinkose pelno maržos sÄ skaita, suteikia jam teisės reikalauti mokėti premijÄ .

Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertino kaip pagrindÄ atmesti reikalavimÄ dėl premijos ieÅ¡kovui priteisimo. Dėl reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas priteisimo2015 m. gegužės 6 d. posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas patvirtino atsisakantis reikalavimo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės procesines palÅ«kanas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val. į darbo funkcijoms atlikti naudojamÄ elektroniniams laiÅ¡kams raÅ¡yti skirtÄ programÄ gautÄ elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu. Teismas netinkamai aiÅ¡kino LR CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ komercinės paslapties sampratÄ , nes komercine paslaptimi laikė potencialaus atsakovės kliento kontaktinius duomenis, jį dominančiÄ atsakovės produkcijÄ , taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodytus atitinkamos produkcijos įkainius, kurie iÅ¡ tiesų nesudaro komercinės paslapties turinio.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo argumentus, jog Å¡i informacija neturėjo jokios tikros ar potencialios komercinės vertės, kadangi, visų pirma, persiųstame elektroniniame laiÅ¡ke nurodyti kliento kontaktiniai duomenys (bendrovės SIA „Vesmas Projekts“ buveinės adresas, faksas) yra vieÅ¡ai prieinami, be to, Å¡ie duomenys nesuteikia jų turėtojui jokio konkurencinio pranaÅ¡umo, antra, duomenimis apie atsakovės produkcijÄ ieÅ¡kovas disponavo dėl to, jog Å¡ioje įmonėje dirbo jau ketverius metus ir minėtÄ informacijÄ , bÅ«damas eksporto vadovu, žinojo mintinai, trečia, pats ieÅ¡kovas nurodė atitinkamus produkcijos įkainius, kuriuos taipogi dėl darbinės patirties žinojo mintinai.

Taigi, minėtos informacijos, kuriÄ ieÅ¡kovas žinojo mintinai, persisiuntimas sau negali bÅ«ti tapatinamas su jos atskleidimu tretiesiems asmenims, nes Å¡i informacija ir toliau liko tik ieÅ¡kovo dispozicijoje, kuriÄ jis ir taip atsimena dėl savo ilgalaikio darbo bendrovėje bei gali sužinoti vieÅ¡oje erdvėje. Teismas pažeidė pareigÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), kadangi byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų panaudojęs komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir taip pakenkęs atsakovės interesams.2.

Teismas nepagrįstai pripažinęs, jog ieÅ¡kovo veiksmai atitiko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimÄ , taip pat nepagrįstai pripažino, jog Å¡is darbo drausmės pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu pažeidimu, ir Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti nurodė vien prielaidomis pagrįstus argumentus. Atsakovei nusprendus, jog ieÅ¡kovas galimai atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus panaudodamas komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , turėjo teisę ginti savo tariamai pažeistas teises reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, tačiau tokių priemonių nesiėmė, nes jokios turtinės žalos nepatyrė.

BÅ«tent Å¡is faktas patvirtina teiginį, jog ieÅ¡kovo veiksmai net ir juos pripažinus darbo drausmės pažeidimu, negalėjo bÅ«ti vertinami kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, kuris nulėmė ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo be įspėjimo. Be to, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad elektroninio laiÅ¡ko iÅ¡siuntimas į savo asmeninio elektroninio paÅ¡to dėžutę buvo įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovo siekį iÅ¡siųsti atsisveikinimo laiÅ¡kus atsakovės partneriams ir klientams, nurodant naujÄ darbuotojÄ , su kuriuo bus tęsiamas bendradarbiavimas.

Kadangi Å¡alys buvo susitarę, jog nuo 2015 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovui suteikiamos atostogos, matydamas likusį atlikti darbų krÅ«vį, jis persiuntė vienÄ elektroninį laiÅ¡kÄ Ä¯ savo asmeninę paÅ¡to dėžutę, ketindamas atsisveikinimo laiÅ¡kÄ paraÅ¡yti po darbo. Tokį elgesį nulėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo užimamos vadovaujamos pareigos su joms bÅ«dinga specifika, dėl kurių ieÅ¡kovas suvokė, jog neveikimas galėjo sÄ lygoti atsakovės klientams, tiekėjams, partneriams nepatogumus, nepasitenkinimÄ .

Be to, tokio atsisveikinimo reikalingumÄ patvirtino ir paties darbdavio nurodymas perduoti ieÅ¡kovo darbus kitam darbuotojui K. D., kurį ieÅ¡kovas tinkamai vykdė. Byloje nustatyta, kad po tarnybinio raÅ¡to suraÅ¡ymo 2015 m. vasario 25 d. buvo pakeisti prisijungimo kodai prie ieÅ¡kovo darbo elektroninio paÅ¡to ir vidinių darbo informacinių sistemų, todėl jis neturėjo galimybės iÅ¡siųsti daugiau atsisveikinimo laiÅ¡kų arba persisiųsti kitų klientų kontaktų ir su jais atsisveikinti po darbo.

Teismas taip pat ieÅ¡kovo nenaudai vertino 2015 m. vasario 26 d. protokole nurodytÄ informacijÄ , neva ieÅ¡kovas nurodė, jog informacijÄ iÅ¡siuntė sau per klaidÄ , nors liudytojai pripažino, kad protokole nurodyta informacija nevisiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovo žodžius. Liudytojas A. J. negalėjo patvirtinti, kad iÅ¡ tiesų bÅ«tent ieÅ¡kovas nurodė laiÅ¡kÄ persisiuntęs netyčia, liudytojas parodė, kad tiesiog girdėjo tÄ frazę, jog netyčia, nes komisijai buvo svarbiausia konstatuoti faktÄ , jog informacija buvo persiųsta.

Taip pat apeliantas nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 238 str.). Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje nustatyta tam tikrų veiksmų atlikimo galimybė nulėmė tokios situacijos susidarymÄ , kuomet ieÅ¡kovas pripažįstamas kaltu padaręs darbo drausmės pažeidimÄ , kai jokių realių darbo drausmę ar sutartį pažeidžiančių veiksmų neatliko. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir atsakovės 2015 m. kovo 2 d. praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, akivaizdu, jog net ir pati atsakovė dvejojo, ar ieÅ¡kovo veiksmai traktuotini kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas ir, ar už tokį pažeidimÄ reikėtų skirti pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Atsižvelgiant į šį įrodymÄ bei Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, jog jos derėjosi dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau pagrindinis ginčas buvo kilęs dėl ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinos premijos dydžio, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės sprendimas taikyti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ buvo sÄ lygotas ieÅ¡kovo nesutikimu su siÅ«lomu iÅ¡mokėti premijos dydžiu. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta ir už tai, kad neperduodamas J.

G. elektroninio laiÅ¡ko atsakovės darbuotojui K. D. ieÅ¡kovas pažeidė atsakovės direktoriaus K. S. nustatytÄ tvarkÄ dėl atsakovės atstovavimo užsienio Å¡alyse. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, kad J. G. užklausimas buvo perduotas atsakovui, be to, neįrodė, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų supažindintas su tvarka dėl atsakovės atstovavimo užsienio Å¡alyse, todėl ieÅ¡kovas vykdė 2014 m. balandžio 1 d. pareiginių nuostatų „Bendroji dalis“ numatytÄ pareigÄ realizuoti produkcijos eksportÄ Ä¯ Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities rinkas.

Taigi, antroji aplinkybė, dėl kurios ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda, buvo neįrodyta, o teismas apie tai net nepasisakė, visus įrodymus vertindamas tik atsakovės naudai.3. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai pripažino, kad atsakovės paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , buvo jam proporcinga. Apelianto nuomone, Å¡ioje ginčo situacijoje, kuomet Å¡alys ir taip buvo susitarę, jog darbo santykiai netrukus baigsis, tačiau derėjosi dėl pačių darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, drausminės nuobaudos paskyrimas nebÅ«tų pasiekęs tikslo pakeisti darbuotojo elgesį ar padaryti įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui, kadangi buvo akivaizdu, jog darbuotojas netrukus iÅ¡vis nebevykdys darbo funkcijų.

Tuo tarpu parinkta Å¡velnesnė drausminė nuobauda bÅ«tų buvusi tikslingesnė - įspėjusi darbuotojÄ , jog elektroninio laiÅ¡ko persiuntimÄ Ä¯ savo asmeninę elektroninio paÅ¡to dėžutę darbdavys vertina kaip darbo drausmės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje buvo nustatyta darbdavio ir darbuotojo nesutarimų aplinkybė, teismas privalėjo padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytÄ pagrindÄ skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, tačiau Å¡ios pareigos nesilaikė, o minėtos drausminės nuobaudos parinkimÄ pripažino teisėtu, vadovaudamasis vien tik atsakovės prielaidomis apie galimÄ ateityje įvyksiantį nekonkuravimo pažeidimÄ , komercinės paslapties atskleidimÄ .4.

Teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinus įrodymus spręsdamas, ar ieÅ¡kovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės įrodytÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas buvo supažindintas su Skatinimo politika ir žinojo premijų skaičiavimo tvarkÄ . Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog Skatinimo politika buvo parengta terminuotam laikotarpiui, joje buvo nurodyta, jog iki 2013-07-01 bus parengta ilgalaikė skatinimo politika. Atsakovei nepateikus raÅ¡ytinio įrodymo apie 2014 m. galiojusiÄ Skatinimo politikÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis atsakovės teiginiais apie privalomÄ Ebidta dydį (80 proc.), kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ premijai iÅ¡mokėti.

Atsakovė, kaip įrodymÄ , jog ieÅ¡kovas žinojo apie premijų apskaičiavimo tvarkÄ , pateikė elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , kurioje matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. buvo iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas adresu (duomenys neskelbtini), kurio vienas iÅ¡ priedų nurodytas dokumentas „Plaza Group skatinimo politikos standartas“. Tokio dokumento civilinėje byloje pateikta nebuvo, todėl nėra žinomas jo turinys. Tinkamai organizuoti darbÄ privalo darbdavys, jis turi užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ , dėl to turi supažindinti juos su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais ir nuostatais (LR DK 227 str. 1 d., 229-232 str.).

Apeliantas pažymi, jog jis buvo supažindintas tik su Individualia atlygio sistema (toliau – IAS), kuri buvo nustatyta šalių susitarimu laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31. Joje buvo nurodoma, jog ieškovo kintamas atlyginimo dydis priklauso nuo įmonės finansinių tikslų (NEP vertės didinimo ir eksporto pardavimų pelningumo išlaikymo) bei ieškovo asmeninių tikslų (eksporto rinkų dalies didinimo ir eksporto klientų skolų suvaldymo). Prie NEP vertės didinimo buvo nurodyta reikšmė - 1,497 t.

Lt, terminas - 2014-12-31, procentai - 5 proc., tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad bÅ«tina sÄ lyga, jog minėtas dydis nebÅ«tų mažesnis nei 80 proc., be to, niekur nenurodyta, kaip minėtas rodiklis apskaičiuojamas. Atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovas įvykdė abu jam iÅ¡keltus asmeninius tikslus daugiau nei 130 proc. (eksporto rinkos dalies didinimas įgyvendintas 184 proc., eksporto klientų skolų valdymas - 133 proc.), atsižvelgiant į tai, vadovaujantis IAS, skaičiuojant premijos dydį brutto turėjo bÅ«ti nurodomas 16830 Lt, tačiau atsakovės 2015 m. birželio 18 d. pažymoje brutto buvo paskaičiuotas prie 100 proc. rezultatų įvykdymo - 9 900 Lt.

Teismo posėdžio metu paklausus, kodėl raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra tokie neatitikimai, liudytoja atsakovės finansininkė A. U. parodė, kad 184 proc. yra tarpinis rezultatas, nors buvo vertinami visi 2014 m. rezultatai, todėl nėra aiÅ¡ku apie kokius tarpinius rezultatus liudytoja kalbėjo. Be to, ieÅ¡kovo pateiktas AB Å iaulių bankas Kauno filialo atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokamas skirtingo dydžio darbo užmokestis (2014-06-11 iÅ¡mokėta 2538 Lt, 2014-07-10 – 2994 Lt, 2014-08-08 – 2538 Lt), taigi, akivaizdu, jog 2014 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas priedas už darbo rezultatus, todėl atsakovės teiginiai, kad premijos buvo mokamos tik esant ne mažesniam nei 80 proc.

Ebidta dydžiui, yra prieÅ¡taraujantys raÅ¡ytiniams įrodymams.Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovė pateikė UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2014-12-31 pasibaigusius metus, kaip įrodymÄ , jog įmonėje Ebidta nesiekė nustatytų 80 proc. Tačiau apeliantas nesutinka ir su Å¡ių įrodymų teisingumu, kadangi apelianto manymu atsakovės pelningumo rodikliai buvo dirbtinai sumažinti, siekiant iÅ¡vengti premijos mokėjimo apeliantui.

Be to, priežastys, kurias nurodė atsakovė ir liudytoja A. U., dėl kurių įmonės pelningumas neva buvo itin mažas, kilo ne dėl ieÅ¡kovo veiksmų, kadangi ne jo kompetencijai buvo priskirta nustatyti, kokiÄ pelno marÅ¾Ä bendrovė sutinka gauti iÅ¡ konkretaus projekto, prieÅ¡projektinius pelningumo skaičiavimus atliko UAB „City Plaza“ finansininkas, galutinę sutartį pasirašė pats atsakovės direktorius K. S., be to, ne ieÅ¡kovas buvo atsakingas už 2014 m. lapkričio 25 d. DPM Industry nurodytus defektus dėl netinkamos gamybos technologijos ir atsakovės atstovo direktoriaus netinkamų veiksmų, sprendžiant susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ su užsakovu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ Nekonkuravimo susitarimÄ . IÅ¡ Å¡io susitarimo turinio matyti, jog apeliantas neturėjo teisės teikti konkuruojančių pasiÅ«lymų tiek esamiems, tiek potencialiems atsakovės klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis vykdant pareigas gautais duomenimis ar informacija. Teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto persiųstuose elektroniniuose laiÅ¡kuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat laiÅ¡ke buvo nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai, t.y. informacija sudaranti komercinę paslaptį.

BÅ«tent informacijos blokas - klientas, dominančios paslaugos ir paslaugų įkainiai, sudaro komercinę paslaptį ir jÄ ieÅ¡kovas privalėjo saugoti, neatskleisti tretiesiems asmenims ir nenaudoti pats su įmonės interesais nesusijusiais tikslais. Å ia informacija disponuodamas atsakovas turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iÅ¡ to gauti pelno - galėjo parengti klientui alternatyvų (konkuruojantį atsakovo pasiÅ«lymui) pasiÅ«lymÄ ir parengti jį taip, kad pasiÅ«lymas bÅ«tų adresatui priimtinesnis.

IeÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, neginčijo ir neneigė, kad laiÅ¡kÄ su komerciniu pasiÅ«lymu persiuntė į savo asmeninį paÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas, paklaustas apie elektroninio laiÅ¡ko persiuntimo motyvus ir priežastis, negalėjo aiÅ¡kiai jų suformuluoti. Pirminė versija, fiksuota dar 2015 m. vasario 26 d. darbuotojų komisijos posėdyje, neva laiÅ¡kÄ persiuntė netyčia. 2015 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad laiÅ¡kÄ persiuntė norėdamas „atsisveikinti su klientais, tame tarpe ir su J.

G.“. Pastarosios pozicijos ieÅ¡kovas laikosi ir apeliaciniame skunde, tačiau kartu apeliaciniame skunde J. G. laikomas potencialiu klientu, o ne klientu. Tokia nenuosekli ieÅ¡kovo pozicija kelia abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų ir siekių. Jeigu J. G. nebuvo klientas, nebuvo prasmės su juo atsisveikinti. Be to, ieÅ¡kovas persiuntė elektroninį laiÅ¡kÄ su komerciniu pasiÅ«lymu paskutinę darbo dienÄ bei tuomet, kai buvo aptartos darbo sutarties su ieÅ¡kovu nuraukimo sÄ lygos, todėl kelia abejonių apeliacinio skundo motyvas, jog ieÅ¡kovui mintinai buvo žinoma persiųsta informacija.

Jei bÅ«tų tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tuomet nebÅ«tų prasmės siųsti minėto elektroninio laiÅ¡ko į savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikia logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, taip pat įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo nenuoseklus, spręstina, kad persiųsdamas elektroninį laiÅ¡kÄ Ä¯ savo asmeninę elektroninio paÅ¡to dėžutę, ieÅ¡kovas pažeidė Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį.2.

Pirmos instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino LR CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ komercinės paslapties sampratÄ . Teismas, aiÅ¡kindamas Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties nuostatas, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui buvo draudžiama tiek atskleisti tretiesiems, tiek pačiam naudotis informacija, susijusia su atsakovės esamais ar potencialiais klientais, jeigu tokios informacijos panaudojimas, įskaitant konkuruojančių pasiÅ«lymų teikimÄ , galėtų pakenkti atsakovės interesams. Todėl apeliacinio skundo argumentas neva, informacija, sudaranti komercinę paslaptį, nebuvo atskleista tretiesiems asmenis nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi vien komercinę paslaptį sudarančios informacijos persiuntimas į asmeninį ieÅ¡kovo elektroninį paÅ¡tÄ traktuotinas kaip Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties pažeidimas.

Be to, atsakovė nurodo, jog nustatant Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties pažeidimÄ nėra privaloma nustatyti žalos, atsiradusios dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo, faktÄ . IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai persiųstos informacijos niekam neperdavė ir ja nepasinaudojo pats todėl, kad atsakovė nedelsiant iÅ¡siaiÅ¡kino persiuntimo faktÄ , pradėjo tyrimÄ ir pareikalavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog neva atsakovė neįrodė, kokiu bÅ«du buvo pakenkta atsakovės interesams.3.

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo. Pirmos instancijos teismas nustatė ir svarbiomis pripažino Å¡ias aplinkybes: pirma, ieÅ¡kovo pareigybė organizacinėje struktÅ«roje buvo reikÅ¡minga; antra, padaryto pažeidimo aplinkybės; trečia, ieÅ¡kovo nurodytos elektroninio laiÅ¡ko persiuntimo priežastys; ketvirta, ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas; penkta, J. G. buvo potencialus klientas ir egzistavo galimybės užmegzti su juo komercinius santykius apeinant atsakovę;

Å¡eÅ¡ta, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai neperdavė ir nepasinaudojo informacija dėl to, kad atsakovė nedelsiant iÅ¡siaiÅ¡kino persiuntimo faktÄ . Nustatęs bÅ«tent Å¡ias aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo, nes tokį atsakovės sprendimÄ sÄ lygojo pasitikėjimo ieÅ¡kovu praradimas.4. Pirmos instancijas teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstos iÅ¡vados - atmesti reikalavimÄ dėl premijos ieÅ¡kovui priteisimo.

IeÅ¡kovas su Skatinimo politika buvo supažindintas. Å iÄ aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, t.y. ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė tikslų pasiekimo formÄ MT-01, kurioje nurodoma skatinimo politikoje minima sÄ lyga - Ebidta tiesiogiai įtvirtinta kaip prioritetinis rodiklis ir aiÅ¡kiai nurodyta, kad privalu pasiekti 80 % planuojamo Ebidta dydžio. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, kad Ebidta nepasiekė 80 %, pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, įvertintus ir tinkamais pripažintus iÅ¡orinio audito.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, atsakovės Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60 %. BÅ«tent Å¡is rodiklis nulėmė, kad už 2014 metus nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemÄ . IeÅ¡kovas dar 2015 m. vasario 23 d. tariantis dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų pats pageidavo ir sutiko laukti kol bus pateikti audito duomenys. Kadangi pagal audito duomenis Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60 % premija ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta. Pirmos instancijos iÅ¡vadÄ dėl pasiektų rezultatų padarė įvertinęs auditoriaus patvirtintus finansinės atskaitomybės dokumentus ir liudytojų parodymus.

Abejoti Å¡ių Å¡altinių teikiamais duomenis pagrindo nėra. Be to, ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmos instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , o apeliaciniame skunde nurodo tik prielaidas, kurios jokiais įrodymais nepagrįstos (LR CPK 178 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras ir dėl iÅ¡mokos (premijos), susijusios su darbo teisiniais santykiais darbuotojui priteisimo (DK 186 str. 2 d., 234 -240 str.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas A.

A. ir darbdavys UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) 2011 m. birželio 8 d. sudarė darbo sutartį, kuria (pakeitus 2014 m. balandžio 1 d.), ieÅ¡kovas atliko bendrovėje eksporto vadovo pareigas, ieÅ¡kovui buvo nustatytas 3300 Lt darbo užmokestis. Kadangi ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo darbo santykiai, ieÅ¡kovas atsakovės buvo supažindintas su 2014 m. balandžio 1 d. patvirtintais pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neiÅ¡saugojimÄ , taip pat buvo pasirašęs 2012 m. gruodžio 30 d.

Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, kuria įsipareigojo nekonkuruoti su atsakove (2.1 p.), nesiūlyti priimti konkuruojančius užsakymus iš esamo ar potencialaus bendrovės kliento (2.2.2 p.), nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenaudoti jokios informacijos ar duomenų, kurie yra komercinė bendrovės paslaptis kitais tikslais, nei paslaugoms bendrovei, neatskleisti jokiems tretiesiems asmenims tokios informacijos ar duomenų turinio (3.1 p.), apibrėžiant, jog komercine paslaptimi laikoma bet kokia komercinė, technologinė ar finansinė informacija apie bendrovę, jos akcininkus, klientus, tiekėjus ar partnerius, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims pakenktų bendrovei ar aukščiau paminėtiems asmenims (1 p.).

Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui pritaikyta už tai, jog jis 2015 m. vasario 24 d. 7:50 val. iÅ¡ jam darbdavio priskirto elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) persiuntė J. G. 2015 m. vasario 10 d. elektroninį laiÅ¡kÄ ir paties ieÅ¡kovo tos pačios dienos atsakymÄ Ä¯ savo asmeninį elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini); darbdavys vertino, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , kuris, pagal savo pobÅ«dį ir kontekstÄ , galėjusias kilti pasekmes bei ieÅ¡kovo elgesio įtakÄ jo, kaip darbuotojo, užimančio reikÅ¡mingas pareigas atsakovės organizacinėje struktÅ«roje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytina griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo.IeÅ¡kovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) direktoriaus 2015 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. P-15-016 ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2867,24 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 4874,30 Eur premijÄ pagal individualiÄ atlygio sistemÄ , 5% dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (raÅ¡ymo apsirikimo klaida iÅ¡taisyta 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo ir bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukė, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val.

į darbo funkcijoms atlikti naudojamÄ elektroniniams laiÅ¡kams raÅ¡yti skirtÄ programÄ gautÄ elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu; teismas nepagrįstai pripažinęs, jog ieÅ¡kovo veiksmai atitiko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimÄ , taip pat nepagrįstai pripažino, jog Å¡is darbo drausmės pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu pažeidimu, ir Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti nurodė vien prielaidomis pagrįstus argumentus ; teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , buvo jam proporcinga; teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinus įrodymus spręsdamas, ar ieÅ¡kovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras ir Å¡io instituto taikymo ribas (LR DK 99 str. 1d., 4 d., 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p.), darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Å i teisėjų kolegijos iÅ¡vada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (DK 99 straipsnio 4 dalis). Byloje nekilo ginčo tarp Å¡alių dėl tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas atsakovės buvo supažindintas su 2014 m. balandžio 1 d. patvirtintais pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neiÅ¡saugojimÄ , taip pat buvo pasirašęs 2012 m. gruodžio 30 d.

Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, kuria įsipareigojo nekonkuruoti su atsakove (2.1 p.), nesiÅ«lyti priimti konkuruojančius užsakymus iÅ¡ esamo ar potencialaus bendrovės kliento (2.2.2 p.), nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenaudoti jokios informacijos ar duomenų, kurie yra komercinė bendrovės paslaptis kitais tikslais, nei paslaugoms bendrovei, neatskleisti jokiems tretiesiems asmenims tokios informacijos ar duomenų turinio (3.1 p.). Todėl teisėjų kolegija vertina, kad darbdavys tinkamai vykdė įstatymo leidėjo DK 99 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ supažindinti darbuotojÄ A.

A. su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ , tame tarpe ir su tais aktais, kurie reglamentuoja komercinę paslaptį, jos atskleidimÄ ir panaudojimÄ . Beje dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp Å¡alių byloje nekilo.Ginčydamas paskirtÄ jÄ drausminę nuobaudÄ ir jos pagrįstumÄ , apeliantas skunde teigė, jog Kauno apylinkės teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val.

į darbo funkcijoms atlikti naudojamÄ elektroniniams laiÅ¡kams raÅ¡yti skirtÄ programÄ gautÄ elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu, o nepagrįstai pripažinęs, jog ieÅ¡kovo veiksmai atitiko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimÄ , taip pat nepagrįstai pripažino, jog Å¡is darbo drausmės pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu pažeidimu. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Teisėjų kolegija pažymi, jog komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ .

InformacijÄ , kuri negali bÅ«ti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali bÅ«ti duomenys, atitinkantys tokius požymius:

1) nevieša informacija;

2) saugojama informacija;

3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal Å¡iuos požymius komercine paslaptimi gali bÅ«ti informacija, kuri neprivaloma vieÅ¡ai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jÄ pagal įstatymÄ nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas bÅ«tų komerciÅ¡kai žalingas. Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ .

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje darbo sutarties šalys susitarė dėl komercinės paslapties apsaugos, atsakovė, sudarydama su ieškovu Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai informacijai apsaugoti. Byloje Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovo persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai.

Å ios informacijos atitikimÄ aukščiau pateiktam komercinės paslapties apibrėžimui patvirtina tos reikÅ¡mingos aplinkybės, jog Å¡ia informacija disponuodama atsakovė turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iÅ¡ to gauti pelno, t.y. atsakovei buvo žinomi kontaktai asmens, kurį domina konkrečios paslaugos ir/ar prekės, kurias vykdydama savo veiklÄ teikia atsakovė. Antra, ieÅ¡kovas sau persisiuntė ir atsakovės vardu potencialiam klientui iÅ¡siųstÄ komercinį pasiÅ«lymÄ , t.y. informacijÄ , kuria disponuojant galima ne tik parengti alternatyvų (konkuruojantį atsakovės pasiÅ«lymui) pasiÅ«lymÄ potencialiam klientui, bet ir jį parengti taip, kad Å¡is pasiÅ«lymas bÅ«tų adresatui priimtinesnis (palankesnis).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančiuos Nekonkuravimo sutarties turinio nustatė, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės pasisiųsti ir tai sudaryti galimybę naudotis informacija, susijusia su atsakovės potencialiais klientais, jeigu tokios informacijos panaudojimas, įskaitant konkuruojančių pasiÅ«lymų teikimÄ , galėtų pakenkti atsakovės interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas aiÅ¡kindamas Nekonkuravimo sutarties nuostatas kartu su ieÅ¡kovo pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neiÅ¡saugojimÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo draudžiama tiek atskleisti tretiesiems asmenims, tiek pačiam sudaryti galimybę naudotis informacija, susijusia su atsakovės esamais ar potencialiais klientais.

Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovas nepateisinamai, be jokio tarnybinio bÅ«tinumo asmeniÅ¡kai užvaldė komerciniu požiÅ«riu atsakovei naudingÄ informacijÄ , kuria atvėrė galimybę pasinaudoti su atsakovės interesais nesuderinamais tikslais. Toks ieÅ¡kovo elgesys pagrįstai darbdavio ir Kauno apylinkės teismo buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ nustatytÄ aplinkybę, jog Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir juridinių faktų visumÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , kuris, pagal savo pobÅ«dį ir kontekstÄ , pasekmes bei ieÅ¡kovo elgesio įtakÄ jo, kaip darbuotojo, užimančio reikÅ¡mingas pareigas atsakovės organizacinėje struktÅ«roje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda, numatyta DK 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Tokiu bÅ«du teismas nekonstatavo, jog ieÅ¡kovas atskleidė konkuruojančiam subjektui komercinę ar technologinę paslaptį, netaikė DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog teismas ieÅ¡kovo nustatytus veiksmus pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus atliekant darbines pareigas kvalifikavo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ ir pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys teisėtai nutraukė su juo darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vada, jog paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , buvo jam proporcinga. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms iÅ¡ iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus (skundo 1-3 punktai) , kuriuos ginčijamas nusižengimas darbo pareigoms, jo vertinimas, paskirtosios nuobaudos atitikimas pažeidimo sunkumui. Pripažinęs ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu ir pagrįstu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas byloje ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad jam priklauso iÅ¡mokėti premijÄ už 2014 metų darbo rezultatus. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamÄ darbÄ , apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyviÄ teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigÄ jÄ mokėti.

Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju darbdavys ir darbuotojas buvo susitarę dėl nuo darbuotojo pasiektų darbo rezultatų skaičiuojamos premijos mokėjimo (DK 186 str. 2 d.). Byloje ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tokio susitarimo sÄ lygų vertinimo bei Å¡ių sÄ lygų įvykdymo ginčo laikotarpiu. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jam 4874,30 eurų premijÄ už 2014 m. darbo rezultatus. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovas, teikdamas teismui ieÅ¡kinį prie jo pridėjo Tikslų pasiekimo formÄ MT-01 ir jo pasiraÅ¡ytÄ individualiÄ atlygio sistemÄ IAS laikotarpiui nuo 2014 04 01 iki 2014 12 31.

Atsakovė pateikė į bylÄ UAB „City Plaza“ darbuotojų ir dukterinių įmonių skatinimo politikÄ , taip pat duomenis, jog atsakovė buvo valdoma UAB „City Plaza“, (Kauno apylinkės teismas sprendė, jog Å¡i į bylÄ pateikta individualaus atlygio sistema ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųsta elektroniniu paÅ¡tu ir jis su minėtu dokumentu buvo supažindintas tinkamai). Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, yra visiÅ¡kai nepagrįsti Å¡ioje ginčo dalyje ieÅ¡kovo skundo argumentai, kad apie bendrovėje galiojusiÄ skatinimo politikÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog ieÅ¡kovas įvykdė bendrovėje patvirtintas ir galiojusias 2014 metais Darbuotojų Skatinimo politikos reikalavimus ir jam priklauso iÅ¡mokėti praÅ¡oma priteisti premija. Kauno apylinkės teismas, vertindamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) ir bendrovės darbo rezultatus 2014 metais, pagrįstai pažymėjo, jog bendrovėje Skatinimo politikos turinio esminė sÄ lyga, kurios neįvykdžius premijos nemokamos nei vienam darbuotojui pagal su juo sutartÄ individualaus atlygio sistemÄ , yra ta, jog privalu pasiekti įmonės Ebidta minimumÄ 80%.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos įvertino ir tinkamais pripažino iÅ¡orinis auditorius, taip pat Å¡ių dokumentų pagrindu parengtų pažymų apie planų įvykdymÄ , atsakovės Ebidta finansinis planas buvo įvykdytas tik 60%. Kauno apylinkės teismo vertinimu Å¡is bendrovės finansinis rodiklis pagrįstai nulėmė, kad už 2014 metus nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemÄ , todėl teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti praÅ¡omÄ premijÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tas nustatytas faktines aplinkybes byloje, jog ieÅ¡kovas neįvykdė 2014 metais ir Skatinimo politikoje numatyto ne tik vertės didinimo rodiklio, bet ir įmonės pelningumo rezultatų, nes kaip matyti iÅ¡ darbdavio pateiktos pažymos bei duomenų apie projekto, už kurį buvo atsakingas ieÅ¡kovas, įgyvendinimÄ , pelningumo rodiklis buvo itin mažas. Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pastarÄ jį rodiklį nulėmė bÅ«tinybė Å¡alinti ieÅ¡kovo įgyvendinto projekto trÅ«kumus (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir užsakovo duomenys apie nuostolių kilmę), o taip pat ir pardavimo kainų parinkimas (faktas, jog prekės buvo tiekiamos ir paslaugos teikiamos taikant maÅ¾Ä pelno marÅ¾Ä , ir galėjo nulemti aplinkybę, jog ieÅ¡kovo įgyvendinto projekto apyvarta buvo ženkliai didesnė, nei planuota, tuo tarpu pelningumas ženkliai mažesnis.

Teismas vertino, jog ta aplinkybė parodo, jog, orientuodamasis į asmeninius rodiklius, ieÅ¡kovas tiesiogiai įtakojo pelningumo rodiklius, kurie aiÅ¡kiai neatitiko minimalių ieÅ¡kovo su atsakove pasiekto susitarimo sÄ lygų (vietoj planuoto 216.000 Lt pelno, gautas 8.700 Lt nuostolis).Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinus įrodymus, spręsdamas ar ieÅ¡kovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų, priimant pirmosios instancijos teismui sprendimÄ pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados byloje.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo.Kauno apygardos teisme kartu su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ 2015 11 02 pateikti priedai elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas laiÅ¡kas ir valdybos posėdžio protokolas.

Atsakovė praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos, jais vadovautis sprendžiant dėl apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡ie įrodymai neprijungtini prie bylos, kadangi jie neturi ryÅ¡io su nagrinėjamos bylos faktiniu pagrindu ir dalyku. Kauno apygardos teisme 2015 11 12 gautas apelianto A. A. praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje, kuriame praÅ¡oma prijungti prie bylos 2015 08 31 praneÅ¡imÄ dėl sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo ir skolos priteisimo, AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2015 11 06 pažymÄ apie registruotos siuntos įteikimÄ , AB „Šiaulių bankas“ 2015 10 27 pažymÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ praÅ¡omo prijungti praneÅ¡imo turinio nustatė, kad ieÅ¡kovas 2015 08 31 surašė atsakovei UAB „NEP Pipe“ skirtÄ praneÅ¡imÄ , kuriame nurodo, kad jis vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2015 10 02 nutraukia 2012 12 30 sudarytos Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties 1 straipsnio sÄ lygas ir ragina sumokėti UAB „NEP Pipe“ jam 641,71 eurų skolÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo prijungti praÅ¡omus dokumentus prie nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos, kadangi jie neturi jokio ryÅ¡io su byloje nagrinėjamu faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Nustatyta, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „NEP Pipe“ (į. k. 110733977) iÅ¡ A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas