dc67754a-9f8a-497d-8169-18474da89b7c · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas Vanagas       Baudžiamoji byla 1 A – 186 – 491 / 2015       Proceso Nr. 1-76-1-00200-2013-3       Procesinio sprendimo kategorija : (S)                                                                                2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,išteisintajai I.

G.,gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės V. Chodorcevičienės apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. balandžio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 str. ir 144 str. iÅ¡teisinta kaip nepadariusi Å¡ių nusikalstamų veikų.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:I.

G. iÅ¡teisinta kaltinant jÄ tuo, kad :1) bÅ«dama K. F., gimusios (duomenys neskelbtini), motina ir turėdama pareigas, numatytas 1996-03-14 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. 1-1234 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str. sudaryti vaikams tinkamas sÄ lygas augti, vystytis, tinkamai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis savo vaikų sveikata, gyvendama (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-01-10, kai Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų grupę, iki 2013-04-08, bÅ«dama daug kartų socialinių darbuotojų perspėta dėl vaikų nepriežiÅ«ros, todėl suvokdama savo pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdama taip veikti, ilgÄ laikÄ pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu, nuolat vesdavosi paÅ¡alinius girtuokliaujančius asmenis į namus, neprižiÅ«rėjo savo dukros, nesudarė jai normalių gyvenimo sÄ lygų, nesirÅ«pino jos sveikata, dėl ko dukra K.

F. augo emocinėje ir fizinėje nepriežiÅ«roje bei gyveno ilgalaikėje psichotraumuojančioje situacijoje, ne kartÄ Â vartojo dukros atžvilgiu fizinį smurtÄ , sukeldama jai fizinį skausmÄ , taip tyčia jÄ fiziÅ¡kai gniuždė, o K. F. tapus nėščia, visÄ jos nėštumo laikotarpį nesuteikė jai adekvačios globos, emociÅ¡kai jÄ atstÅ«mė, bÅ«dama neblaivi priekaiÅ¡taudavo dėl jos nėštumo, vartodavo jos atžvilgiu įžeidžiančius necenzÅ«rinius žodžius, grasindavo iÅ¡varyti iÅ¡ namų, taip jos atžvilgiu sistemingai vartodama emocinę prievartÄ tyčia jÄ psichiÅ¡kai gniuždė, dėl ko jos dukra, nesugebėdama iÅ¡spręsti probleminės situacijos, atsidÅ«rė psichologiÅ¡kai beviltiÅ¡koje padėtyje; be to, žinodama, kad jos nepilnametė dukra yra nėščia, nesirÅ«pino jos sveikatos bÅ«kle, taip tyčia žiauriai elgėsi su savo vaiku, sistemingai piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis;2) bÅ«dama K.

F., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, turėdama pareigÄ ja rÅ«pintis, žinodama, kad ji yra nėščia, ir pagal iÅ¡orinius požymius matydama, kad nėštumo terminas eina į pabaigÄ , 2013-04-07 dienos metu ir 2013-04-08 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), K. F. pasiskundus, kad jai skauda Å¡onÄ , suvokdama, kad gali bÅ«ti prasidėję sÄ rėmiai, pasiÅ«lė jai iÅ¡gerti nuskausminamųjų ir daugiau jos sveikatos bÅ«kle nepasirÅ«pino, neiÅ¡kvietė medicininės pagalbos, gretimame kambaryje girtavo, dėl ko nepilnametei K.

F. 2013-04-08 antroje dienos pusėje antisanitarinėmis sÄ lygomis vienai gimdant namuose, grėsė realus pavojus jos ir naujagimio gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbÄ . Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo I. G. pripažinti kalta pagal BK 163 str. ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 144 str. ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., Å¡ias bausmes subendrinus iÅ¡ dalies prie griežtesnės pridedant dalį Å¡velnesnės skirti jai galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams.Apeliaciniame skunde dėstomos įvykio aplinkybės, I.

G. išteisinimo motyvai bei nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokurorė tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog išteisintoji nesuvokė piktnaudžiaujanti tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesuprato, jog dukrai išties reikalinga pagalba ir kad šiai prasideda gimdymas. Pabrėžia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kadangi neanalizavo prieštaringų I. G. parodymų bei negretino jų su kitais byloje esančiais įrodymas.

Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apylinkės teismas, nors ir iÅ¡dėstė visus liudytojų parodymus, tačiau spręsdamas klausimÄ dėl I. G. kaltės rėmėsi tik jÄ teisinančių parodymų dalimi, kas patvirtina, jog byloje esantys įrodymai buvo iÅ¡tirti neiÅ¡samiai ir vertinti Å¡aliÅ¡kai. Prokurorė nurodo, kad teismas, dalyje dėl I. G. pareikÅ¡to kaltinimo piktnaudžiaujant motinos teisėmis, nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų P. J. ir O. Č. parodymus, kadangi juose nėra jokio nenuoseklumo ar prieÅ¡taravimų.

Be to, Å¡ių liudytojų parodymai sutampa ir su kitų asmenų parodymais. Liudytoja S. J. patvirtino, jog nukentėjusioji jai skųsdavosi dėl motinos elgesio, kad ji geria, smurtauja, varo iÅ¡ namų. Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ teiginį, kad iÅ¡teisintoji su dukra muÅ¡davosi, tačiau tokio parodymų pakeitimo paaiÅ¡kinti negalėjo. Taigi byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad bÅ«dama neblaivi I. G. smurtaudavo prieÅ¡ savo dukrÄ ir tai darydavo sistemingai.

Tai patvirtina, kad ji suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis. Prokurorė pabrėžia ir tai, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji dėl sunkios savo padėties nesiskundė atitinkamoms tarnyboms, o I. G. nuo 2010 m. nebuvo bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiÅ«rÄ bei nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, nerodo, kad I. G. nepadarė jai inkriminuotų nusikaltimų, juo labiau kad seniÅ«nija buvo kreipusis pagalbos į Vaikų teisių tarnybÄ dėl nukentėjusiosios ir jos sesers apsaugos, tačiau jokia pagalba suteikta nebuvo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji K. F. buvo pakankamai savarankiÅ¡ka. PrieÅ¡ingai, byloje esantis pomirtinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas akivaizdžiai paneigia tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , bei įrodo, jog nukentėjusioji buvo labai pažeidžiama, vieniÅ¡a ir negalėjo savarankiÅ¡kai spręsti iÅ¡kilusių probleminių situacijų. Dėl I. G. pareikÅ¡to kaltinimo, susijusio su dukters psichiniu gniuždymu, prokurorė nurodo, kad iÅ¡teisintoji, nors ir neturėjo pakankamų socialinių įgÅ«džių, tačiau įvairiai žemindama ir įžeidinėdama dukrÄ , grasindama jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų, privalėjo suprasti, kad taip jÄ skaudina, menkina jos savivertę, juo labiau kad buvo akivaizdu, jog K.

F. laukiasi. Byloje esančių liudytojų parodymai patvirtina, kad iÅ¡teisintoji ne tik nesirÅ«pino savo dukra, jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau sakydavo, jog su kÅ«dikiu galės eiti gyventi pas savo draugÄ , kad turės dingti iÅ¡ jos namų. Be to, T. F. parodymai turėtų bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai, kadangi ji pastaruosius keletÄ metų gyveno atskirai. Prokurorė pabrėžia, jog aptariamų duomenų, prieÅ¡ingai nei tai padarė apylinkės teismas, vertinti kaip auklėjimÄ , o ne emocinę prievartÄ , negalima.

Papildomai prokurorė nurodo, jog BK 163 str. dispozicijoje be kitų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių yra numatytas ir žiaurus elgesys su vaiku, kas šiuo atveju ir buvo daroma nesirūpinant dukters sveikata, nors buvo žinoma, kad dukra yra nėščia. Bylos duomenys, priešingai nei nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, akivaizdžiai patvirtina, kad I. G. puikiai žinojo, kad dukra laukiasi, tačiau jai nepadėjo ir jos nepalaikė ne tik nėštumo, tačiau ir gimdymo metu. Matyti, jog dukrai pasiskundus prasta sveikata išteisintoji ne tik nekvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau ir nesirūpino, kaip pastaroji jaučiasi.

PrieÅ¡ingai, tuo metu, kai dukra gimdė, I. G. kitame kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus ir net nebuvo atėjusi pažiÅ«rėti, kaip laikosi K. F.. Taigi, iÅ¡teisintoji neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo padėti dukrai, nors tÄ padaryti galėjo. Tai, prokurorės vertinimu, rodo, kad iÅ¡teisintoji suvokė, jog dukrai, kuriai yra prasidėjęs gimdymas, reikalinga neatidėliotina pagalba ir kad ji, kaip motina, turi pareigÄ teikti tokiÄ pagalbÄ , tačiau to nedarė ir tÄ puikiai suvokė. Prokurorės vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad I.

G. smurtavo prieÅ¡ dukterį, taikė jai emocinę prievartÄ , nesirÅ«pino jos sveikata ir nesudarė jai normalių gyvenimo sÄ lygų, o tokius savo veiksmus puikiai suprato, kas rodo, kad nusikalstamas veikas ji padarė tiesiogine tyčia.  Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintoji ir jos advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, prokurorės apeliaciniu skundu bei atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , t. y. apklausęs liudytojus O.

P., L. G. bei ekspertę A. Å ., sprendžia, jog Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys nėra pakankami apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ir I. G. kaltės padarius BK 144 str. bei 163 str. numatytus nusikaltimus konstatavimui.Visų pirma kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 163 str. įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia alternatyvių veiksmų padarymu: fiziniu ar psichiniu vaiko gniuždymu, vaikÄ paliekant ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros; panaÅ¡iu žiauriu elgesiu su vaiku. Bet kurį iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, turi padaryti teisėtas vaiko atstovas – tėvas, motina, globėjas, rÅ«pintojas ar kitas teisėtas atstovas, piktnaudžiaudamas savo kaip vaiko atstovo teisėmis ar pareigomis.

Be to, ne visi dispozicijoje nurodyti veiksmai yra apibÅ«dinti konkrečiai, todėl kiekvienu atveju gali reikėti vertinti, ar atlikti veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su vaiku. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. tik suvokdamas pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti. Pagal BK 144 str. atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , BK 144 str. numatyta veika siejama su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tÄ pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokiÄ galimybę. Å i veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam bÅ«tina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sÄ moningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, prokurorė ginčija pirmos instancijos teismo atliktÄ byloje esančių įrodymų vertinimÄ , teismo padarytas iÅ¡vadas bei priimtÄ sprendimÄ iÅ¡teisinti I.

G. dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų. Kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam asmeniui yra nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimu. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-04-10 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) upėje, pasitelkus Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojus, buvo rastas K.

F., kuri buvo ieÅ¡koma, kaip dingusi be žinios, bei nenustatytos tapatybės nuogas moteriÅ¡kos lyties naujagimio lavonai. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyta, jog K. F. prieÅ¡ mirtį buvo 8 – 9 mėnesį nėščia, gimdymas įvyko prieÅ¡ keletÄ valandų iki mirties, gimdymas buvo natÅ«ralus, kÅ«dikis gimė gyvas, o netoliese nuo K. F. lavono rastas moteriÅ¡kos lyties kÅ«dikio lavonas yra jos prieÅ¡ mirtį pagimdytas naujagimis. Buvo nustatyta ir tai, jog K. F. ir jos naujagimio mirties priežastis yra uždusimas, kvėpavimo takus uždarius vandeniu (1 t., 56 – 57, 61 – 62 b. l.).

IÅ¡ liudytojo A. B., iÅ¡teisintosios kaimyno, parodymų matyti, kad jis matė kaip K. F. 2013-04-08 po 18 val. neÅ¡dama kažkÄ priglaudus prie krÅ«tinės ėjo (duomenys neskelbtini) upės link, o K. F. kambaryje buvo rasta kruvina patalynė bei žirklės. Taigi nustatytos ir nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad K. F., savo namuose pagimdžiusi gyvÄ mergaitę, kartu su juo nusiskandino. Tyrimo metu paaiÅ¡kėjus, kad K. F. ir jos kÅ«dikio mirtis nėra smurtinė, buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos elgesio – jos pačios savižudybės ir naujagimio nužudymo, priežastis.

Viso baudžiamojo proceso metu apeliacinį skundÄ pateikusi prokurorė siekė įrodyti, jog I. G., bÅ«dama K. F. motina, nesudarė jai normalių gyvenimo sÄ lygų, nesuteikė jai adekvačios globos, emociÅ¡kai atstÅ«mė savo dukrÄ , tyčia psichiÅ¡kai jÄ gniuždė, žiauriai elgėsi su savo vaiku, sistemingai piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat nesuteikė gimdančiai dukrai pagalbos, nors tokiÄ pagalbÄ suteikti galėjo. Su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tačiau tik iÅ¡ dalies, kadangi byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad šį skaudų įvykį lėmė o ne tiek netinkama jos motinos I.

G. globa bei priežiÅ«ra, kiek keletas itin reikÅ¡mingų ir svarbių faktorių, tokių kaip K. F. nėštumas, kurį ji pati kategoriÅ¡kai neigė, jos iÅ¡siskyrimas su draugu Å¡iam sužinojus apie nėštumÄ , iÅ¡ dalies netinkamas ir nepakankamas jos normalaus gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas, nepakankamas ir neadekvatus Å¡eimÄ prižiÅ«rėjusių socialinių tarnybų darbuotojų elgesys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡teisintosios I. G. elgesys tiek betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį, tiek ir anksčiau tikrai neatitiko normalaus ir visuotinai suprantamo motinos ir dukters elgesio standarto.

Tačiau, kolegijos vertinimu, tai nebuvo lemiantis veiksnys, dėl kurio įvyko aptariamas įvykis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. G. Å¡eima dar nuo 2006 m. buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡us, iÅ¡teisintoji tiek iki tol, tiek ir po to sistemingai girtavo, namuose dažnai lankydavosi įvairÅ«s sugėrovai, ji praktiÅ¡kai nesirÅ«pino savo dukra ir neteikė jai reikiamos paramos bei pagalbos. I. G. elgesys ir jos požiÅ«ris į dukrÄ nepasikeitė ir jai sužinojus apie jos nėštumÄ .

Nors iÅ¡teisintoji teigė apie tai tiksliai nežinojusi, nes dukra nėštumÄ slėpė, tačiau iÅ¡ Å¡eimÄ lankiusių socialinių darbuotojų parodymų akivaizdu, kad I. G. apie tai galėjo žinoti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų bei pačios I. G. parodymų, ji pati buvo iÅ¡ daugiavaikės Å¡eimos, kurioje tėvai vartojo alkoholį ir nepakankamai rÅ«pinosi vaikais (2 t., 155 – 157 b.l.). Todėl I. G. pati praktiÅ¡kai neturėjo reikiamų socialinių įgÅ«džių, niekur nedirbo, gyveno amoraliai, todėl ji, kolegijos vertinimu, ne tik kad nesugebėjo, tačiau ir negalėjo tinkamai rÅ«pintis ir savo vaikais bei suteikti jiems tinkamÄ materialinį bei socialinį aprÅ«pinimÄ .

Atsižvelgus į tai tampa paaiškinamas I. G. elgesys, kuomet ji, įtardama jog dukra K. F. laukiasi, su ja elgėsi atsainiai ir nesiekė išsiaiškinti tikrųjų dukters poreikių bei jos suprasti. Priešingai, kaip matyti iš jos pačios ir T. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, I. G. klausė savo dukters, ar ji nėra nėščia, tvirtino padėsianti jai užauginti gimusį kūdikį, tačiau sulaukusi neigiamos K. F. reakcijos, daugiau apie tai nekalbėjo ir tuo daugiau nesirūpino.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad I. G. taip elgėsi siekdama tyčia pakenkti savo dukrai – tokių duomenų byloje nėra. O kaip jau minėta, veikos, kuriomis buvo kaltinama iÅ¡teisintoji, gali bÅ«ti padaromos tik tiesiogine tyčia.  Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad tokia aplinka, kurioje buvo nuolat girtaujama, kai į namus parsivedami nepažįstami sugėrovai, namuose netvarkinga, nėra pasirÅ«pinama vaikų buitimi ir gyvenimo sÄ lygomis, iÅ¡ties yra itin netinkama ir prieÅ¡inga vaiko interesams.

Tačiau vien tai, kaip jau minėta pirmiau, nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 163 str. kilti, kadangi tokia aplinka pačiai K. F. buvo pakankamai įprasta, ji buvo prisitaikiusi prie tokių gyvenimo sÄ lygų, pati sakydavo, jog tai jai netrukdo, kadangi ji turi savo kambarį, kalbėdama su aplinkiniais gindavo savo mamÄ ir nenorėjo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų (1 t., 128, 129, 189 – 190 b. l.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada tai patvirtina – čia, be kita ko, nurodyta, jog K.

F. emocinė bÅ«sena prieÅ¡mirtiniu periodu ir įvykio metu iÅ¡ dalies susijusi su jos gyvenimo sÄ lygomis bei jos motinos elgesiu, tačiau tiesioginis priežasties – pasekmės ryÅ¡ys nenustatytas (2 t., 55 b. l.). Kolegija pažymi, kad visi socialinę pagalbÄ Å¡eimai teikę specialistai buvo aiÅ¡kiai identifikavę, jog esminė Å¡eimos problema yra neatsakingas I. G. alkoholio vartojimas, kuris ir sukuria kitas problemas – vaikų nepriežiÅ«rÄ , nesirÅ«pinimÄ buitimi ir girtaujančių asmenų lankymÄ si namuose.

Nepaisant to, visos su Å¡ia rizikos Å¡eima susijusios socialinės institucijos bei specialistai, atsižvelgdami į tai, kad I. G. laikas nuo laiko reaguoja į jų pastabas, tam tikrais laikotarpiais negerdavo, tvarkydavosi namuose, rÅ«pindavosi buitimi ir net savanoriÅ¡kai prašė neduoti jai paÅ¡alpos pinigų, o už juos nupirkti reikiamus daiktus, jokių kardinalių veiksmų Å¡iÄ situacijÄ pakeisti nesiėmė. Tai taip pat leidžia tvirtinti, jog I. G. priklausomybė nuo alkoholio ir nesugebėjimas adekvačiai vertinti gyvenimiÅ¡kų situacijų negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ku pagrindu konstatuoti jos tikslingÄ ir tyčinį siekį kenkti savo vaikams, kas galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jei K. F. nebÅ«tų nusižudžiusi, jos gyvenimo ir vystymosi sÄ lygos teisėsaugos institucijoms greičiausiai nebÅ«tų buvusios pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 163 str., nes tam buvo pakankamai galimybių iki įvykio, vienok jokie tyrimai dėl to nebuvo atliekami nuolat apsiribojant įspėjimais I. G., pokalbiais su ja, ir pan. Atsižvelgiant į tai, tvirtinti, jog K. F. buvo motinos gniuždoma ir neprižiÅ«rima tyčia, taip specialiai siekiant žiauriai elgtis su vaiku ir piktnaudžiauti motinos teisėmis bei pareigomis, Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Kolegija nesutinka su prokurorės skundo argumentu, kad I. G. prieÅ¡ dukrÄ K. F. nuolat vartojo fizinį smurtÄ . Nors liudytojai P. J. ir O. Č. ir nurodė, jog I. G. tokių atvejų yra buvę, tačiau vien jų parodymai, atsižvelgiant į kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , neleidžia kategoriÅ¡kai spręsti, jog I. G. smurtas buvo nuolatinio pobÅ«džio. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, O. Č. iÅ¡ties yra praktiÅ¡kai asocialų gyvenimo bÅ«dÄ gyvenantis asmuo, jos parodymai apie neva K.

F. patiriamÄ motinos fizinį smurtÄ nebuvo nenuoseklÅ«s. IÅ¡ byloje esančių V. M., T. F. bei tos pačios O. Č. parodymų matyti, jog Å¡i tiesiogiai bendravo ne su K. F., o su I. G., su kuria dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. F. parodė, jog O. Č. nebuvo jos mirusios sesers draugė. PrieÅ¡ingai, ji ir sesė nenorėdavo, kad O. Č. bÅ«tų jų namuose ir girtautų su I. G., dėl ko jos nuolat kviesdavo policijos pareigÅ«nus. IÅ¡ to akivaizdu, jog K.

F. ir O. Č. santykiai negalėjo būti itin artimi ir draugiški, juo labiau kad pati K. F. buvo itin uždaras ir nelinkęs bendrauti su aplinkiniais žmogus. Tuo tarpu seserys K. F. ir T. F. buvo itin artimos, rūpinosi viena kita, todėl, priešingai nei tvirtina prokurorė, nors T. F. paskutiniu metu ir negyveno mamos namuose, tačiau pagal jos parodymus sesuo (K. F.) jos prašydavo įvairių higienos priemonių ir reikmenų (1 t., 117 b. l.), kas rodo, jog sesės bendravo artimai ir nuolat, todėl ji negalėjo nežinoti, kad motina sistemingai smurtauja prieš jos sesę K.

F.. P. J. parodymai, kolegijos vertinimu, taip pat negalėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai teisingais ir neabejotinais, nes jis buvo tiesiogiai susijęs su K. F. ir jos gyvenimÄ itin stipriai sukrėtusiais įvykiais, t. y. jų draugyste, vėliau sekusiu iÅ¡siskyrimu ir K. F. nėštumu. IÅ¡ bylos matyti, kad P. J. su K. F. buvo užmezgęs itin artimus santykius, ir jis turi pagrindÄ jausti itin stiprius iÅ¡gyvenimus ir savotiÅ¡kÄ kaltę dėl tragiÅ¡kų įvykių. Kartu čia bÅ«tina pažymėti, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu geriausia K.

F. draugė R. B. tvirtino nemačiusi ir nežinanti, kad I. G. bÅ«tų muÅ¡usi jos draugę. Å eimÄ nuolatos stebėjusios ir kontroliavusios įvairių institucijų specialistai faktų, kad I. G. su vaikais bÅ«tų elgusis agresyviai, prieÅ¡ juos fiziÅ¡kai smurtautų ar tyčia juos engtų, taip pat nenustatė – prieÅ¡ingai, nuo 2010 m. iÅ¡teisintoji nebuvo patraukta teisinėn atsakomybėm už vaikų nepriežiÅ«rÄ , nebuvo net bandyta apriboti jos, kaip motinos teises. Kaip matyti iÅ¡ socialinių pedagogių ir vaikų teisių tarnybos specialisčių parodymų, I.

G. apsilankymo pas jÄ namuose metu bÅ«davo rami, abejinga, ant mamos Å¡aukdavo pati K. F., kuri nė karto nebuvo net itin artimai sesei T. F. pasakiusi, kad mama jÄ muÅ¡a ar atima iÅ¡ jos maistÄ (1 t., 120 – 121, 124 – 125, 126 – 127, 130 – 131, 132 – 133 b. l., 2 t., 158 – 159, 161 – 162, 181 – 182, 184 – 185, 185 – 186 b. l.). Nėra pagrindo visiÅ¡kai atmesti prokurorės argumento, jog dukterys socialinėms darbuotojoms galimai nesisakė apie smurtÄ prieÅ¡ jas nenorėdamos bÅ«ti apgyvendintos vaikų globos namuose, tačiau baudžiamojoje byloje konkretaus asmens veiksmai, kaltė turi bÅ«ti ne paneigti, o įrodyta, ir įrodyti ne spėjimais, prielaidomis, o jokių abejonių nekeliančiais įrodymais.

Kita vertus, T. F. motinos namuose iÅ¡vis negyveno ir buvo pilnametė, o jos sesuo K. F. lankė 10 klasę, rudenį ji bÅ«tų sulaukusi pilnametystės, planavo iÅ¡važiuoti mokytis į (duomenys neskelbtini) – taigi, abejotina, kad seserys realiai galėjo bijoti atsidurti vaikų globos namuose. Todėl, kolegijos vertinimu, neįtikėtina, kad T. F. slėptų tiesÄ apie neteisėtus, nuolatinius smurtinius motinos veiksmus prieÅ¡ savo mirusiÄ seserį. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, jog iÅ¡teisintoji viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad su vaikais elgėsi netinkamai, kad neprižiÅ«rėjo jų taip, kaip derėtų, tačiau tvirtino bÅ«dama blaivi nėra su jais konfliktavusi ar juos skriaudusi.

Matyti, jog I. G. pripažino neprisimenanti, kÄ ji galėjo dukrai pasakyti bÅ«dama neblaivi. Todėl akivaizdu, jog prokurorės nurodomi jos dukrai K. F. pasakyti teiginiai, jog ji „čia negyvens“ ar „dings iÅ¡ čia“, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybės, taip pat negali bÅ«ti laikomi pagrindu konstatuoti jos tiesioginę tyčiÄ BK 163 str. prasme. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 31 – 55 b. l.) bei ekspertės A.

Å . parodymai. Ekspertė A. Å . apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog K. F. namuose iÅ¡ties patyrė emocinę prievartÄ , neprižiÅ«rÄ , buvo apleista ir nemylima, nejautė psichologinės Å¡ilumos. K. buvo uždara, neturėjo galimybės iÅ¡mokti konstruktyviau elgtis stresinėse situacijose, nes mama vartojo alkoholį, o stresinėse situacijose jo vartojo dar daugiau ir nepriėmė jokios pagalbos iÅ¡ iÅ¡orės. Kadangi vaikai mokosi iÅ¡ savo tėvų, tai stresinėse situacijose elgiasi taip pat, kaip jie.

K. panaÅ¡iai ir elgėsi : atstÅ«minėjo pagalbÄ , kitus žmones, neigė problemas. Pyktis buvo jos priemonė atstumti kitus žmones, užsidaryti savyje. Ji buvo vieniÅ¡a, jai niekas negalėjo padėti. Tam tikru metu susipažinimas su vaikinu, K. F. buvo labai didelis įvykis, nes jai jis rodė dėmesį, jis jÄ mylėjo, ji su juo turėjo daug vilčių. Tai buvo kompensavimas meilės, kurios ji negavo Å¡eimoje. K. tuo metu gavo tai, ko tuo metu negavo Å¡eimoje. Tačiau ji buvo uždara, dėl nėštumo nematė iÅ¡eities, todėl priėmė savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ nusižudyti ir nužudyti vaikÄ .

Nepaisant to, K. F. tai padarė nemaža dalimi ir dėl aplinkinių vertinimo : vaikinas nenorėjo ir nėštumo nepripažino, gal tÄ netiesiogiai pasakė ar parodė, Å¡eimoje buvo irgi atstÅ«mimas: mamos žodžiai, kad dingsi iÅ¡ čia, yra labai svarÅ«s. Veikė labai daug veiksnių. K. nemokėjo konstruktyviau reaguoti į tÄ situacijÄ , nepriėmė pagalbos, patyrė ypatingai traumuojantį įvykį – iÅ¡siskyrimÄ su vaikinu, jos nėštumo niekas nepriėmė (3 t., 54 – 55 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog K. F. bÅ«senos ir elgesio priežastys buvo daugialypės : tam turėjo įtakos tiek jos nėštumas, kuomet ji nežinojo, kaip elgtis; jos motinos, draugo elgesys su ja; jos pačios vidiniai iÅ¡gyvenimai ir baisios gyvenimo sÄ lygos.Prokurorė skunde tvirtina, kad I. G. privalėjo pasirÅ«pinti savo dukra, kadangi žinojo ir suprato, jog ji laukiasi. Tačiau, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. G., socialinės pedagogės, auklėtoja, socialinės darbuotojos, K.

F. gydytoja, P. J., T. F. bei geriausia K. F. draugė R. B. nuosekliai tvirtino, kad mirusioji, net kai jos nėštumas buvo akivaizdus, kategoriÅ¡kai neigė esanti nėščia, o bÅ«dama itin smulkaus kÅ«no sudėjimo neatrodė esanti nėščia jau 8 ar 9 mėnesį. Todėl aplinkybė, kad K. F. dienÄ prieÅ¡ ir įvykio dienÄ skaudėjo Å¡onÄ , kuri, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, buvo žinoma tik iÅ¡ pačios I. G. parodymų, atsižvelgiant į pirmiau aptartus duomenis dėl iÅ¡teisintosios socialinių įgÅ«džių stokos, neleidžia neabejotinai spręsti, kad motina įvykio dienÄ suprato ir suvokė, jog dukrai prasideda ar prasidės gimdymas.

Kita vertus, iÅ¡teisintoji teiravosi kaip dukters sveikata, siÅ«lė jai iÅ¡gerti vaistų. Taigi, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į socialinius įgÅ«džius stokÄ bei faktÄ , kad įvykio metu I. G. galimai buvo neblaivi, ji rÅ«pinosi savo dukterimi pagal savo supratimÄ bei turimÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. TÄ papildomai patvirtina ir pačios I. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jai įvykio metu galvoje buvo ne dukters, kuri neatrodė esanti nėščia 8 ar 9 mėnesį, Å¡ono skausmas, o alkoholis.

Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo I. G. iÅ¡teisino iÅ¡ kaltinimų pagal BK 163 str. ir 144 str., dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu I. G. valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ teikusi gynėja advokatė D.

B. pateikė pažymÄ , kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 81,06 Eur, bei prašė jas priteisti Tačiau Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės skiriasi. O bÅ«tent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiÅ¡kianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar iÅ¡teisintajam gynėjÄ apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, Å¡ie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

Kolegijos vertinimu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismasN U T A R Ė:Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės V. Chodorcevičienės apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              ArtÅ«ras Ridikas             Evaldas Vanagas