2020-12-16 Nr. AB-23921-3-61-3-02859-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2167-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02859-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. liepos 27 d. raštą Nr. 49SJN-1723(14.49.105) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundą teismui teikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 5 straipsnio 10 dalies 25 punktu. Nurodė, jog atsakovas galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri pateko į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra kultūros paveldo objektai, tačiau neturėjo pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Departamentas 2017 m. liepos 14 d. raštu nurodė, kad paveldo objektų eksploatavimui pagal jų paskirtį būtinos sklypo dalies ribos sutampa su (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos lūžių taškais 28-29-1(30). Departamento nuomone, nuomininkui galėjo būti išnuomota tik esamų statinių eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, nustatyta Departamento vertinio tarybos 2012 m. spalio 15 d. aktu Nr.KPD-AV-358.

3. Pareiškėjas teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 87.3 ir 90 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 patvirtintų Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybos apsaugos bendrųjų nuostatų 5.1 ir 11 punktus, NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos planą, kuris nurodytas Departamento Vilniaus skyriaus išduotose planavimo sąlygose (2005 m. kovo 24 d. Nr. 22), dvarvietės planinės struktūros apsauga yra Departamento kompetencijos sritis. NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 18 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktais konstatavo žemės naudojimo pažeidimus, t. y. buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Tai nustatęs atsakovas turėjo teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą ir kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Nuomininkai Departamento Vilniaus skyriui 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė reabilitacijos centro naujos statybos, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nėra jokių statinių ir kuri nepatenka į kultūros vertybių teritoriją, projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos numatoma statyti keturis statinius, tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Nuo valstybinio žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo dalis žemės sklypo nebuvo naudojama, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi išnyko sąlygos, dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu. Nuomos teisė buvo suteikta nuomininkams, nors jie neatitiko imperatyviosiose teisės normose įtvirtintų sąlygų.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 260, 34 punktu, atsakovas turi teisę išnuomoti ne visą, bet ir dalį žemės sklypo. Šiuo atveju atsakovas be teisinio pagrindo išnuomojo ne aukciono būdu visą 0,8681 ha dydžio žemės sklypą, nors galėjo išnuomoti tik jo dalį, kuri būtina esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovo teiginys, kad tik patvirtinus detaliojo plano korektūrą, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) žemės sklypo nuomos sutartį, nėra pagrįstas jokiomis teisės normomis.

5. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė nutraukti bylą, o nenutraukus – atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas paaiškino, jog klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos buvo svarstomas NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdyje. Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. posėdžio protokole nurodyta, kad ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, todėl vienašališkai prieš terminą nutraukti 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) nėra teisinio pagrindo, nebent sklypas būtų nenaudojamas pagal sutartyje numatytas sąlygas. Komisijos nariai pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447. Šis detalusis planas iki šiol nėra nuginčytas, t. y. yra galiojantis. Žemės sklype esantys pastatai kartu su žemės sklypu aukciono būdu buvo išnuomoti. NŽT 2016 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), informuodama, jog nors ir pritaria, kad Nuomos sutartis nepagrįstai buvo sudaryta dėl per didelio žemės sklypo ploto (žemės sklypo plotas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti), negali šios sutarties nutraukti vienašališkai. Taip pat pažymėjo, jog jeigu Savivaldybė mano, kad vykdant aukcioną ir sudarant Nuomos sutartį buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ir suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, Savivaldybė dėl viešo intereso gynimo turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. sausio 8 d. raštu informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.30-1733 leido koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr.1-447 patvirtinto detaliojo plano (reg. Nr. 2069) sprendinius, koreguojant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) g. ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta detaliojo plano korektūra, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) Nuomos sutartį.

7. Atsakovas pažymėjo, jog NŽT sutinka, kad išnuomotas žemės sklypas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti. Į formuojamą žemės sklypą neturėjo patekti pietvakarinėje pusėje esanti šio sklypo dalis, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto administravimo grupė“ 2008 m. gruodžio 4 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 1, 2, 12, 6, 7-11-1. Tačiau, net ir įvertinus šią aplinkybę, kad NŽT negali vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties, nes tokio ploto ir ribų žemės sklypas buvo priskirtas aukcione parduotam turtui (statiniams). 2013 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgyti statiniai, kuriems priskiriamas ginčo žemės sklypas. Šios sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad turtas yra valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,8681 ha, kuris priskirtas turtui. Valstybinės žemės patikėtinis privalo parduoti (šiuo atveju išnuomoti) valstybinės žemės sklypą aukciono laimėtojui.

8. Atsakovas teigė, kad nors pareiškėjo skunde prašoma panaikinti tik Raštą, tačiau prašant Nuomos sutarties (jos dalies) nutraukimo iš esmės yra nesutinkama su vykdyto aukciono rezultatais. Nagrinėjamu atveju nepakanka ginčyti NŽT informacinio pobūdžio raštą. Pareiškėjas neprašo panaikinti Nuomos sutartį, ar įpareigoti NŽT nutraukti Nuomos sutartį. Skundo tenkinimas ir nesukels jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas turėtų ginčyti patį aukcioną, jo rezultatus bei vėliau sudarytą ginčo statinių pirkimo-pardavimo sutartį ir / arba ginčyti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo suformuotas galimai per didelis žemės sklypas. Valstybinė žemės patikėtinė negalėjo rinktis jokio kito elgesio varianto, kaip tik išnuomoti ginčo žemės sklypą, nes kartu su aukcione įsigyjamu turtu yra priskirtas ir valstybinės žemės sklypas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė dėl pareiškėjo skundo spręsti teismo nuožiūra.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo metu vyksta teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano sprendinių koregavimo sklype Nr. 1 darbai. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 patvirtinto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano sprendinių Departamento 2017 m. liepos 14 d. rašte buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje – vientisame sklype yra paveldo objektai, dėl kurių nuo 2011 m. Departamento rašytiniais draudimais buvo rekomenduota neperleisti turto tretiesiems asmenims bei parduoti ar išnuomoti ir kitokiu būdu perleisti žemės sklypą prie jų, iki nebus atliktas detaliojo plano keitimas ar korektūra. Todėl šiuo metu detaliojo plano korektūra yra koreguojamas žemė sklypo Nr. 1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ribos, naudojimo būdas, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribos bei kiti teritorijos naudojimo reglamentai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, nurodė, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Departamento atstovas nurodė, jog skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas ir todėl turi būti panaikintas. Teismas, įvertinęs ginčijamą Raštą, sprendė, kad jis iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš pareiškėjo administracinio akto turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, yra pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Rašte išdėstyti faktiniai motyvai, t. y. nurodyta, jog ginčo žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurie nėra nuginčyti. Taip pat tai, jog nuosavybė į sklype esančius statinius trečiųjų asmenų buvo įgyta aukcione, kartu apibrėžiant parduodamiems statiniams priskirtą žemės sklypą (0,8681 ha ploto). Taip pat NŽT Vilniaus skyrius rašte nurodė ir teisinius motyvus, t. y. tai, jog ginčo žemės sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos teritoriją, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu jis negalėjo būti privatizuotas, todėl vadovaujantis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641, 54 punktu, buvo sudaryta pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoto žemės sklypo nuomos sutartis, dėl kurios nutraukimo (galiojimo) buvo prašoma priimti sprendimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog NŽT Vilniaus skyrius sutiko, jog detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, ir nurodė, jog dėl Nuomos sutarties nutraukimo (pakeitimo) kreipsis atlikus detaliojo plano korektūrą. Skundžiamame Rašte taip pat pateikta informacija apie rengiamą detaliojo plano projektą, kuriuo koreguojami detaliojo plano sprendiniai, numatant koreguoti sklypo ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus.

13. Dėl Departamento atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog į NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinį, Departamentas kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nes žemės sklype esantys kultūros paveldo objektai griūva, o pastatų savininkas sudaro sąlygas jiems griūti, teismas pažymėjo, jog būtent Departamentui ir jo teritoriniams padaliniams įstatymais nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje suteiktos teisės: teikti NKTAĮ pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (NKTAĮ 5 str. 10 d. 10 p.); įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas (pastatų 5 str. 10 d. 24 p.); kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje (pastatų 5 str. 10 d. 25 p.). Šių Departamento teisių ir funkcijų niekaip neriboja tai, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektais esantys statiniai yra didesnio ar mažesnio ploto valstybinės žemės sklype.

14. Kiti proceso dalyvių argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia teismo išvadų.

III. 15. Pareiškėjas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad:

16.1. Atsakovas galėjo išnuomoti tik tą ginčo žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai, tačiau neturėjo jokio pagrindo ne aukciono būdu išnuomoti ginčo žemės sklypo dalies, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Teismas visiškai nepasisakė dėl šio motyvo ir neatskleidė ginčo esmės, todėl priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas visiškai nevertino Departamento argumentų, nurodytų prašyme, kad atsakovui nustačiusi pažeidimus, t. y. nustačius, kad dalis ginčo žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti, jis turi teisę inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 2.16 p.) ir kreiptis į teismą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Palikdamas galioti skundžiamą sprendimą, teismas leido atsakovui iš esmės ignoruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.16. punktą ir sudarė sąlygas toliau pažeisti minėtą teisės normą.

16.3. Nustatęs, kad detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, teismas iš esmės sutiko, jog atsakovas galėjo išnuomoti tik tokią ginčo žemės sklypo dalį, kuri yra būtina esamiems statiniams eksploatuoti, tačiau vis tiek paliko galioti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sprendimu nurodytos aplinkybės yra tinkamai ištirtos, ar kad pateikti konkretūs argumentai.

16.4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad tik patvirtinus detaliojo plano korektūrą, atsiras teisinis pagrindas pakeisti (nutraukti) Nuomos sutartį. Minėtas teiginys nėra pagrįstais jokiomis teisės normomis, o atsakovo teisė nutraukti Nuomos sutartį nėra ribojama.

17. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą, papildomai nurodant, jog atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Šių Departamento teisių ir funkcijų niekaip neriboja tai, ar nekilnojamojo kultūros paveldo objektais esantys statiniai yra didesnio ar mažesnio ploto valstybinės žemės sklype.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus rašto, kuriuo, atsakant į Departamento prašymą priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo, nurodyta, jog atsakovas klausimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo) spręs tik atlikus detaliojo plano korektūrą.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.

21. Nagrinėjamos bylos ginčo šalis yra valstybės institucijos ir nėra pavaldžios viena kitai, ir pareiškėjui nėra suteikta atsakovo veiklos priežiūros subjekto kompetencija. Todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme ta apimtimi, kaip yra nurodyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte tik dėl kompetencijos ir įstatymo pažeidimo.

22. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl įstatymo pažeidimo, tai yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieštaravimo teisės aktams, tačiau tuo nepagrindė, kokią įtaką nurodytas pažeidimas daro Kultūros paveldo departamento veiklai ir nereiškė reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui pašalinti nurodytą pažeidimą.

23. Todėl šio ginčo atveju atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą, pagal savo kompetenciją privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka tik atlikti gautos informacijos apie teisės pažeidimą faktinį bei teisinį vertinimą. Byloje nustatyta, kad tokį vertinimą atsakovas atliko ir 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. 49SJN-1723(14.49.105) „Dėl informacijos suteikimo“ apie tai informavo pareiškėją.

24. Nesutikdamas su pateikta informacija pareiškėjas ginčija atsakovo atsakymo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

25. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs šia apimti atsakovo atsakymą, prieštaravimų VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka, kadangi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes teismas ištyrė pilnai ir atsakė į visus pareiškėjos skunde nurodytus šiam ginčui reikšmingus argumentus.

26. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo atsakymą, kad dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (pakeitimo) spręs tik atlikus detaliojo plano korektūrą ir su tuo sutiktina, kadangi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl teritorinio planavimo dokumentu pakeitus nuomojamo žemės sklypo dydį, tai turėtų įtakos ir žemės nuomos sutarties galiojimui. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pateikė pareiškėjui neteisingą informaciją.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

28. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė