AS-438-218-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS438–218/2013

Teisminio proceso Nr. -64-3-00022-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2013 m. sausio 4 d. pateikė skundą, kuriuo prašo įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui informaciją raštu, kodėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinti pareiškėjo P. Š. skundą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) jam nepateikė informacijos raštu, kodėl ji iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo. Kaip matyti iš skundo ir prie jo esančios medžiagos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833 (7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“. Į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 21 d. prašymą suteikti informaciją Tarnyba 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5) atsakė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-492-1541/2012 panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, toliau galioja Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ su Tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“ bei su Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SP-2002(7.1056) „Dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pakeitimo“, kuriuo pratęstas Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP-2833(7.1056) galiojimas iki 2013 m. gegužės 21 d. Taip pat Tarnybos rašte nurodyta, kad pagal galiojančius Tarnybos sprendimus pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali kreiptis į Tarnybos paskirtą advokatą A. Š..

Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus skunde išdėstytą ginčo situaciją, keliamų reikalavimų pobūdį, prie skundo pridėtą medžiagą, matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833 (7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“. Šiuo sprendimu Tarnyba nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus, dėl ko darytina išvada, kad teismas negali priimti reikalavimo įpareigoti Tarnybą pateikti atsakymą, kodėl neįvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas, kadangi minėtame sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog galėtų priimti nagrinėti tokio pobūdžio reikalavimą tik tuo atveju, kai Tarnyba, turėdama įpareigojimą atlikti kokius nors veiksmus, jų neatliktų bei nepateiktų atsakymo, kodėl nevykdo pareigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo prašymą Tarnyba atsakė 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu neįpareigojo Tarnybos kokiu nors būdu vykdyti teismo sprendimą, teismas negali priimti reikalavimo, susijusio su įpareigojimu institucijai tai padaryti.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Taigi atsižvelgdamas į skundo argumentaciją, suformuluotą reikalavimą, Tarnybos rašto turinio pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą bei tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto individualaus pobūdžio akto ar atitinkamo veiksmo, kur aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, kad jo reikalavimas įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dėl šio pareiškėjo prašymo byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti P. Š. inormaciją raštu kodėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo yra skundas (prašymas) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kurio reikalavimas buvo įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui informaciją raštu, kodėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas su analogiško pobūdžio 2012 m. lapkričio 21 d. prašymu tiesiogiai kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5) pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjo prašymą. Akcentuotina, jog šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėtos informacijos pateikimo ir kartu dėl 2012 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. SD-2178(02.5) turinio negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo P. Š. skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo P. Š. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas