2025-06-18 Nr. AB-10602-3-61-3-09222-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-435-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09222-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Komotos servisas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priimti sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-208875 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 71 straipsnio 7 dalies nuostatos pakeitimą (2022 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XIV-1629 redakcija), turėtų išsispręsti VMI dviprasmiškas šios nuostatos taikymas, nes Europos Komisija ir Seimas pripažino, kad VMI taikytina PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostata tik pagal giminystės ryšio – tėvas ir sūnus atvejus yra negalima (nepakankama). Tačiau atsakovas teikia pareiškėjui analogiškus sprendimus (be detalių paaiškinimų), tik pakeisdamas išieškomos mokestinės nepriemokos sumą iš 25 489,57 Eur į 25 302,03 Eur. Atsakovas, pasinaudodamas savo išskirtinėmis teisėmis, ir toliau ignoruoja Europos Komisijos išaiškinimą, nuostatos pakeitimą. Atsakovo sistemoje „Mano VMI“ gautose ataskaitose pateikiami apskaičiavimai pareiškėjui visiškai nėra aiškūs.

2.2. Atsakovo pateiktame Sprendime delspinigių suma 7 413,76 Eur, tačiau „Mano VMI“ pateikiamoje 2023 m. spalio 21 d. delspinigių ataskaitoje delspinigių likutis – 2 210,38 Eur, t. y. atsakovas minėtame sprendime pateikė sprendimą su 5 203,38 Eur didesniu delspinigių apskaičiavimu. Iš VMI pateiktos dalinės delspinigių apskaičiavimo 2023 m. spalio 21 d. ataskaitos matyti, kad atsakovas ignoruoja ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatų reikalavimus, tačiau ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje deklaruojamus principus, nes atsakovas per „Mano VMI“ teikia mokesčių mokėtojui delspinigių ataskaitoje nepaaiškintus apskaičiavimus. VMI 2018 m. sausio 3 d. pateikė suderinimo aktą, apskaičiuodama pareiškėjui 2017 m. spalio 1 d. permoką – 2 947,90 Eur, ir esamą pareiškėjo 0,01 Eur nepriemoką, tačiau 2023 m. spalio 21 d. pateiktoje ataskaitoje yra apskaitomos mokestinės prievolės nuo 2012 m. gegužės 25 d. ir daug didesnės nei 0,01 Eur (kuris yra fiksuotas VMI 2018 m. sausio 3 d. akte). Tos pačios dienos (2023 m. spalio 21 d.) delspinigių ataskaitoje pastebi, kad VMI nuo pareiškėjo permokų apskaito delspinigius.

2.3. Atkreiptinas dėmesys į stulpelyje nurodytą „Permoka delspinigių skaičiavimo datai“, kur permokos sutampa su stulpelio „suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai“ rodmeniu. Mokesčių mokėtojas nesutinka, kad permokos pagal VMI išskaidomus prievolių laikotarpius būtų sutapatinamos (sumažinant) iki prievolės dydžio ir nuo bet kurių mokesčių mokėtojo permokų būtų apskaitomi delspinigiai. Dėl šių aplinkybių („Delspinigiai nuo Permokos“) pareiškėjas yra kreipęsis su prašymais anksčiau, tačiau šie nesklandumai VMI nebuvo ištaisyti ar pagrindžiami.

2.4. Pagal pateikiamos ataskaitos stulpelį „Delspinigių skaičiavimo dienų skaičius“ matyti, kad delspinigiai apskaitomi net iki 493 dienų. Pareiškėjas negavęs iš atsakovo paaiškinimo, kuo vadovaujantis stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ yra pateikiami ten nurodyti rodmenys, nes ši suma nesutampa nei su permoka, nei su delspinigių apskaičiavimo dienų skaičiumi.

2.5. Atsakovas, klaidindamas mokesčių mokėtoją, mokestinio ginčo metu yra suklaidinęs ir Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, ir MGK), teismą, todėl pareiškėjui lieka nesuprantama, kodėl atsakovas, nepagrįsdamas naujais argumentais, priėmė Sprendimą, su tuo pačiu mokestiniu reikalavimu, tik pagal „giminystės ryšį – Tėvas ir Sūnus“ pritaikytos PVMĮ 7 straipsnio 7 dalies pagrindu – apskaityti 21 procentą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nuo Bendrovės įregistravimo (2011 m. birželio 7 d.), pagal tai apskaitydama delspinigius bei baudą.

2.6. Atsakovo Sprendimas tik patvirtina, kad atsakovas ir toliau priiminėja sprendimus pagal giminystės ryšį – „tėvas ir sūnus“, taikant PVMĮ 7 straipsnio 7 dalies nuostatos reikalavimus, kaip ir buvo iki Europos Komisijos išaiškinimo ir Seimo PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies pakeitimo priėmimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, VMI Sprendimas negali būti keičiantis ankstesnį 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31- 08) 467-52863, kurio priėmimo pagrindas buvo 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos pažeidimas.

3. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog pareiškėjui nėra aišku, iš kur ir kada per 54 ataskaitinius mėnesius atsirado 175,93 Eur mokestinės nepriemokos skirtumas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nepateikiama nei pirmojo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-52863, nei jį keičiančio 2023 m. spalio 9 d. Sprendimo prievolių nepriemokų ir delspinigių detalių atskaitymų ataskaitų. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas nepateikia atlikto patikrinimo (laikotarpiu 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) oficialaus patikros dokumento ir apie tokį atliktą patikrinimą mokesčio mokėtojo neinformavo. Mokesčių mokėtojui prisijungus prie „Mano VMI“ sistemos matyti, kad patikrinimo akte Nr. (7.45)FR0680-396 (2017 m. rugsėjo 14 d.) yra nurodomas kitas patikros laikotarpis (nuo įmonės įregistravimo datos 2011 m. birželio 7 d.). Be kita ko, pareiškėjui nėra aišku, iš kur atsiranda dar vienas nepaaiškinamas 187,54 Eur skirtumas. Atkreipė dėmesį, kad VMI nepateikė apskaičiavimų ar paaiškinimų ir dėl kitų skunde ir atsiliepime pateikiamų apskaičiavimų – 175,93 Eur ir dėl 298,45 Eur sumos.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Atliko UAB „Komotos servisas“ PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-396, kuriame nustatė, kad Bendrovė nepateikė prašymo įregistruoti PVM mokėtoju ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 17 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą PVM. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-427 (toliau – ir Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas) patvirtino patikrinimo akto rezultatus ir nurodė į VMI vieną iš sąskaitų sumokėti 16 521,57 Eur PVM nepriemoką, 6 236,81 Eur PVM delspinigių ir 4 956 Eur PVM baudą. UAB „Komotos servisas, nesutikdama su patikrinimo akto išvadomis, pateikė skundą VMI, kuri 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 69-8 patvirtino Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą. UAB „Komotos servisas“ dėl VMI 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 69-8 su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją. MGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. S-78(7-51/2018) pakeitė VMI 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 69-8 ir sumažino pareiškėjui paskirtą PVM baudą iki 1 652 Eur. UAB „Komotos servisas“ MGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-78(7-51/2018) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjui praleidus skundo padavimo teismui terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti skundo dėl minėto MGK sprendimo padavimo teismui terminą, tačiau teismas 2018 m. lapkričio 30 d. netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti skundą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokestinis ginčas tarp UAB „Komotos servisas“ ir VMI dėl Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo yra pasibaigęs, o įsiteisėjus MGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimui Nr. S-78(7-51/2018), pareiškėjas į biudžetą privalo sumokėti 16 521,57 Eur PVM, 6 236,81 Eur PVM delspinigių ir 1 652 Eur PVM baudą.

4.2. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, M. P. kartu su tėvu A. P. yra susiję asmenys PVMĮ 2 straipsnio 31 dalies 2 punkto prasme; UAB „Komotos servisas“ nevykdė prievolės registruotis PVM mokėtoju ir nedeklaravo bei nemokėjo PVM; teismas patvirtino Kauno AVMI poziciją, jog UAB „Komotos servisas“ buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju, mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui vadovaujantis PMVĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatomis buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM. VMI nuomone, aptartas PVMĮ 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Mokesčių administratorius, nustatyta tvarka atlikęs mokestinį patikrinimą, nustatęs, kad pareiškėjas to nepadarė, pagrįstai pripažino pareiškėją PVM mokėtoju ir apskaičiavo mokėtinas sumas. Atsižvelgiant į tai, vertintini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės principai (pvz., įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo bei subsidiarumo).

4.3. Pareiškėjas pateikia Mokestinių ir/ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą (toliau – ir Suderinimo aktas), kurį formuojant pasirinko kriterijus, kad į suderinimo aktą būtų atrinktos turėtos permokos/nepriemokos 2017 m. sausio 1 dienai. Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintas 2017 m. lapkričio 20 d., todėl jame apskaičiuotos mokėtinos prievolės, baudos ir delspinigiai Suderinimo akte nevertinami. Pareiškėjui per Mano VMI susiformavus Suderinimo aktą 2017 m. lapkričio 20 d. ir vėlesnei datai, Suderinimo akte mokestinė nepriemoka bus užfiksuota.

4.4. Po VMI 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-52863 pateikimo antstoliui, nuo mokesčio prievolių apskaičiuota delspinigių suma nekito. Keitėsi koreguota delspinigių suma. Koreguota delspinigių suma apskaičiuojama pagal mokesčių mokėtojo turėtą permoką delspinigių apskaičiavimo laikotarpiu. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiu laikotarpiu turėjo permoką, tuo atveju, už tą patį laikotarpį kai turėjo permoką, apskaičiuoti delspinigiai yra mažinami įvertinant turėtą permokos sumą. Perskaičiavimai buvo atlikti 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 28 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. lapkričio 4 d. Bendra tokių perskaičiavimų suma 298,45 Eur. Minėti perskaičiavimai dėl permokos buvo atlikti dėl mokesčių apskaitos informacinės sistemos klaidos, kai delspinigiams mažinti yra panaudojama daugiau permokos, nei tai dienai turi mokesčių mokėtojas. Pvz., 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo permoka yra 3 730,25 Eur, tačiau delspinigių perskaičiavimas atliktas nuo 4 512,87 Eur. Rezultate delspinigiai nepagrįstai sumažinti 0,23 Eur. Delspinigių perskaičiavimo dėl permokos klaida yra sprendžiama incidente. Ją pataisius, nepagrįsti perskaičiavimai dėl permokos bus anuliuoti, taigi pareiškėjo priskaičiuoti delspinigiai padidės, atstačius nepagrįstai sumažintą sumą.

4.5. VMI 2021 m. liepos 1 d. rašte Nr. RMA-4281 ir 2021 m. liepos 13 d. rašte Nr. RMA-4483, atsakydama į pareiškėjo pateiktus klausimus, nurodė teisinį pagrindą ir teisės aktą, kuris reglamentuoja delspinigių skaičiavimo pradžią, dydį bei trukmę. Pareiškėjo pateiktoje lentelėje „Delspinigių ataskaita“ stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ nurodomas delspinigių mažinimas dėl turėtos mokesčių permokos delspinigių skaičiavimo laikotarpiui. Pareiškėjo pateiktas pavyzdys: PVM MM/Aktas mokėtina prievolė 206,86 Eur už 2012 m. sausio mėn. prievolės Nr. 79037544. Šiai PVM prievolei apskaičiuotų delspinigių prievolė Nr. 79037589. Nuo 206,86 Eur PVM nepriemokos už vieną dieną apskaičiuota 0,06 Eur delspinigių. Delspinigių skaičiavimo laikotarpiu vertinta 206,86 Eur turėta permoka. Mokėtinos mokestinės prievolės nepriemokos suma buvo lygi permokai, todėl apskaičiuotų delspinigių suma stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ rodoma su minuso ženklu. Nuo PVM mokėtinos mokestinės prievolės už vieną dieną apskaičiuoti 0,06 Eur delspinigiai buvo sumažinti 0,06 Eur suma dėl turėtos permokos. VMI interneto svetainės paslaugų srityje „Mano VMI“ delspinigių ataskaita teikiama už 5 metus. Mokesčių mokėtojai, pageidaujantys gauti delspinigių ataskaitą už ankstesnius laikotarpius, dėl ataskaitų pateikimo į VMI gali kreiptis atskiru prašymu.

4.6. VMI, atsakydama pareiškėjui, paaiškino, dėl kokių priežasčių stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ gali būti mažinami (koreguojami) delspinigiai, delspinigių suma gali būti koreguojama ne tik dėl turėtos permokos. Prašyme nurodoma, kad gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) prievolėms Nr. 92806339, Nr. 94808330 ir Nr. 94811129, nuo kurių atitinkamai apskaičiuotos GPM delspinigių prievolės Nr. 92812945, Nr. 94850425 ir Nr. 94850426, nesant permokų, nurodomos 1,61 Eur ir 4,90 Eur koreguotos delspinigių sumos. 2019 m. vasario 4 d. „Mano VMI“ patalpintas pranešimas Nr. RMA-79534 „Pranešimas dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame pranešama, kad atleidžiama nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, kuri susidarė už mokestinius laikotarpius iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktas deklaracijas, ir jie nurašomi iš VMI mokesčių apskaitos dokumentų. Pareiškėjas Pranešimą pirmą kartą perskaitė 2019 m. vasario 4 d. Pranešimas perskaitytas penkis kartus. Taip pat pareiškėjo pateiktoje delspinigių ataskaitoje nurodytai PVM MM/Aktas prievolei Nr. 79037548 stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ fiksuojama – 49,53 Eur suma, nes pareiškėjas VMI 2019 m. vasario 7 d. sprendimu dėl atleidimo nuo delspinigių Nr. (23.31-08)-323-15 atleistas nuo dalies delspinigių.

4.7. UAB „Komotos servisas“ nesumokėjus Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintų patikrinimo akto rezultatų bei pasibaigus teisminiams ginčams, VMI priėmė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-52863 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pasikeitus mokestinei nepriemokai buvo priimtas 2023 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-208875 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl VMI 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-208875.

7. Teismas nustatė, jog, UAB „Komotos servisas“ nesumokėjus Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2)FR0682-427 patvirtintų mokestinių sumų bei pasibaigus teisminiams ginčams, VMI priėmė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-52863 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pasikeitus mokestinei nepriemokai, sumažėjus 175,93 Eur, buvo priimtas skundžiamas VMI Sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VMI 2019 m. balandžio 5 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-52863 bendra suma 25 477,96 Eur (mokestis 16 240,48 Eur, bauda 1 649,79 Eur ir delspinigiai 7 587,69 Eur), 2023 m. spalio 9 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-208875 bendra suma 25 302,03 Eur (mokestis 16 240,48 Eur, bauda 1 647,79 Eur ir delspinigiai 7 413,76 Eur).

8. Teismas įvertino PVMĮ 71 straipsnio 2, 7 dalių nuostatas ir nurodė, kad PVMĮ 71 straipsnio 7 daliai taikyti būtinos šios sąlygos: 1) asmuo turi vykdyti ekonominę veiklą; 2) toks asmuo vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVMĮ laikomi su juo susijusiais, turi kontroliuoti keletą juridinių asmenų (žodis „keletas“ reiškia ne mažiau du); 3) bendra kontroliuojančio asmens, vykdančio ekonominę veiklą, ir kontroliuojamų ne mažiau dviejų juridinių asmenų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) turi viršyti 45 000 Eur. Esant šioms sąlygoms, tiek kontroliuojantis asmuo, tiek jo kontroliuojami juridiniai asmenys turi pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais (jei dar nėra įsiregistruoti) ir mokėti PVM. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju PVMĮ 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Mokesčių administratorius, nustatyta tvarka atlikęs mokestinį patikrinimą, pagrįstai pripažino pareiškėją PVM mokėtoju ir apskaičiavo mokėtinas sumas. Kadangi mokestinis ginčas tarp UAB „Komotos servisas“ ir VMI dėl Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2)FR0682-427 yra pasibaigęs, įsiteisėjus MGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimui Nr. S-78(7-51/2018), pareiškėjas į biudžetą privalėjo sumokėti 16 521,57 Eur PVM, 6 236,81 Eur PVM delspinigių ir 1 652 Eur PVM baudą.

9. Teismas pažymėjo, kad delspinigių skaičiavimui taikomas MAĮ numatytas delspinigių dydis. VMI pateiktose delspinigių ataskaitose delspinigių dydis nurodytas 0,03 proc. už vieną kalendorinę dieną. Delspinigių ataskaitose yra nurodyta, nuo kurių prievolių buvo skaičiuojami delspinigiai, apskaičiuota delspinigių suma, delspinigių dydis ir delspinigių skaičiavimo dienų skaičius bei įvertinama permoka delspinigių skaičiavimo datai. Vadovaujantis MAĮ 96–99 straipsnių nuostatomis, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą ar patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį skaičiuojami delspinigiai.

Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (vyko mokestiniai ginčai), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, skaičiuojami kiekvieną dieną ir skaičiavimas tęsiamas tol, kol mokestis bus sumokėtas, bet ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Delspinigiai mokesčių mokėtojui buvo skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.

Nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos 2017 m. rugsėjo 14 d. (patikrinimo akto surašymo data) (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d.). Sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos 2017 m. gruodžio 12 d. (sprendimas įteiktas 2017 m. lapkričio 22 d.), jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino (MAĮ 81 str. 2 d.).

Pareiškėjui delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos 2018 m. lapkričio 9 d. (raginimo įteikimo data). Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą, t. y. padavus skundą dėl mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). Atitinkamai, pasibaigus pareiškėjo ir atsakovo mokestiniam ginčui, įsiteisėjo ir įsigaliojo nurodymas sumokėti apskaičiuotus iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento (patikrinimo akto) surašymo dienos delspinigius, bei delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį (įskaitant mokestinio ginčo laikotarpį ir 180 dienų laikotarpį, po raginimo įteikimo) iki 2019 m. gegužės 8 d.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė Mokestinių ir/ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą, kurį formuojant pasirinko kriterijus, kad į suderinimo aktą būtų atrinktos turėtos permokos/nepriemokos 2017 m. sausio 1 dienai. Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-427 patvirtintas 2017 m. lapkričio 20 d., todėl jame apskaičiuotos mokėtinos prievolės, baudos ir delspinigiai Suderinimo akte pagrįstai nevertinti. Koreguota delspinigių suma keitėsi. Koreguota delspinigių suma apskaičiuojama pagal mokesčių mokėtojo turėtą permoką delspinigių apskaičiavimo laikotarpiu. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiu laikotarpiu turėjo permoką, tuo atveju, už tą patį laikotarpį, kai turėjo permoką, apskaičiuoti delspinigiai yra mažinami, įvertinant turėtą permokos sumą. Bylos duomenimis, perskaičiavimai buvo atlikti 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 28 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. lapkričio 4 d. Bendra tokių perskaičiavimų suma 298,45 Eur. Delspinigių skaičiavimo laikotarpiu vertinta 206,86 Eur turėta permoka. Tai yra mokėtinos mokestinės prievolės nepriemokos suma buvo lygi permokai, todėl apskaičiuotų delspinigių suma stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ rodoma su minuso ženklu. Nuo PVM mokėtinos mokestinės prievolės už vieną dieną apskaičiuoti 0,06 Eur delspinigiai buvo sumažinti 0,06 Eur suma dėl turėtos permokos.

11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad VMI, atsakydama pareiškėjui, atsakymo RMA-4281 1.6 punkte paaiškino, dėl kokių priežasčių stulpelyje „Koreguota delspinigių suma“ gali būti mažinami (koreguojami) delspinigiai: dėl turėtos mokesčių permokos delspinigių skaičiavimo laikotarpiu, dėl atleidimo nuo delspinigių, dėl susitarimų. Delspinigių suma gali būti koreguojama ne tik dėl turėtos permokos. Prašyme nurodoma, kad GPM prievolėms Nr. 92806339, Nr. 94808330 ir Nr. 94811129, nuo kurių atitinkamai apskaičiuotos GPM delspinigių prievolės Nr. 92812945, Nr. 94850425 ir Nr. 94850426, nesant permokų, nurodomos 1,61 Eur ir 4,90 Eur koreguotos delspinigių sumos. Nustatyta, jog 2019 m. vasario 4 d. „Mano VMI“ patalpintas pranešimas Nr. RMA-79534 „Pranešimas dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos“, kuriame pranešama, kad, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjas atleidžiamas nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, kuri susidarė už mokestinius laikotarpius iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktas deklaracijas, ir jie nurašomi iš VMI mokesčių apskaitos dokumentų. Pranešime nurodoma, kad nurašoma 6,51 Eur (1,61+4,90) GPM delspinigių nepriemoka. Pareiškėjas Pranešimą pirmą kartą perskaitė 2019 m. vasario 4 d. Pranešimas perskaitytas penkis kartus.

12. Teismas, pasisakydamas dėl VMI 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr.(23.31-08) 467-52863 pakeitimo 2023 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-208875, įvertino MAĮ 33 straipsnio 8 punkto, 40 straipsnio 1 punkto, 95 straipsnio, 105 straipsnio 1 dalies, 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir nustatyta byloje, nurodė, kad pasikeitus pareiškėjo mokestinei nepriemokai, sumažėjus 175,93 Eur, buvo priimtas Sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Teismo įsitikinimu, ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės atsakovo buvo aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, prie Sprendimo pareiškėjui pateikta jo prievolių ataskaita, kuo pagrįstas perskaičiavimas, išvados susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teismas padarė išvadą, kad VMI Sprendimas atitinka MAĮ bei VAĮ ir kitų teisės aktų suformuluotus reikalavimus.

13. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą VMI Sprendimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą; išreikalauti iš atsakovo, kad pagrįstų konkrečiais argumentais ir faktais, jog mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatos reikalavimas yra taikomas pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos deklaruojamus tris vykdančius ūkinę veiklą asmenų ryšius vienu metu: bendras ūkinės veiklos valdymas, vykdoma veikla sutampa ir ūkio objektai veikia vienas kito naudai (tai yra pagrindinė šio ginčo atsiradimo priežasties aplinkybė, nulėmusi mokesčio mokėtojo nemokumą ir atsakovo ginčijamo Sprendimo atsiradimą); išreikalauti iš atsakovo, kad vadovaudamasis MAĮ 9 straipsniu „Apmokestinimo aiškumo principas. Mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti“ pateiktų: a) visų teikiamų reikalavimų detalias apskaičiavimo ataskaitas (nes mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) laisvas priėjimas susipažinti su visais atsakovo reikalavime apskaitomais duomenimis VMI sistemoje yra apribotas)); b) teisiniais aktais (dokumentais) pagrįstų, kuo vadovaujantis atsakovas taiko delspinigių apskaičiavime nuo mokesčio mokėtojo „Permokos“ apskaičiuojant delspinigių sumą. Ir pagal kokias nuostatas atliekamame apskaičiavime mokesčių mokėtojo „Permokos“ yra sumažinamos iki „Sumos nuo kurios skaičiuojami delspinigiai“ (nes toks apskaičiavimo būdas nėra numatytas nei MAĮ, nei VAĮ, ir pareiškėjas pagal savo kompetenciją ir galimybes apskaitymo delspinigių nuo permokos pagrįsti teisiniais dokumentais neturi galimybės); gavus iš atsakovo (VMI) paaiškinimus ir apskaičiavimo detalias ataskaitas, prašo teismą išnagrinėti šį prašymą iš esmės ir priimti sprendimą dėl atsakovo Sprendimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir argumentus išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas ir akcentuodamas šiuos argumentus:

14.1. Atsakovas dviprasmiškai taikė ir taiko PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatą. Atsakovas ir po Europos Komisijos išaiškinimo, ir po Seimo priimto sprendimo, toliau pareiškėjui taiko prievoles, kurių pagrindas yra PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymas pagrįstas tik „giminystės – Tėvas-Sūnus“ prievole, t. y., pažeidžiant 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų reikalavimą, atsakovas priima dar vieną Sprendimą. Atsakovo 2024 m. vasario 28 d. pateiktas atsakymas į paklausimą yra neadekvatus Europos Komisijos išaiškinimui.

14.2. Pareiškėjas prašė teismo, kad atsakovas pateiktų (pagrįstus teisiniais dokumentais) paaiškinimus ir detalius (konkrečius) prievolės apskaičiavimus, teismui prieš priimant sprendimą. Pareiškėjas, pastebėjus atsakovo atsiliepime prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms argumentus, 2023 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, detalizuodamas esamas aplinkybes. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikia jokių konkrečių, pagrįstų teisiniais dokumentais, ir detalių apskaičiavimo ataskaitų. Pavyzdžiui, iš kur ir kada, per 54 ataskaitinius mėnesius, atsakovas atrado 175,93 Eur mokestinės nepriemokos skirtumą. Kaip yra apskaitomos prievolės, iš kažkur atsiranda 187,54 Eur ir 298,45 Eur teikiamos atsakovo sumos. Pareiškėjas pažymėjo, kad prisijungdamas prie „Mano VMI“ mokesčių mokėtojams skirto internetinio puslapio randa dar kitokias atsakovo teikiamas prievolės sumas.

14.3. Atsakovas dar nėra pateikęs pareiškėjui atlikto, atsiliepime nurodomu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., patikrinimo dokumentų ir apie tokį atliktą patikrinimą mokesčio mokėtojo atsakovas (VMI) yra neinformavęs. Mokesčių mokėtojui prisijungus prie „Mano VMI“ sistemos matyti, kad artimiausias pateiktas dokumentas yra patikrinimo aktas Nr. (7.45)FR0680-396 (2017 m. rugsėjo 14 d.), tačiau yra nurodomas kitas jo patikros laikotarpis. Atsiliepime atsakovas be paaiškinimų pateikia ir daugiau faktinėms aplinkybėms prieštaravimų: kad pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju nuo 2012 m. sausio 1 d., jog delspinigių perskaičiavimo dėl permokos klaida yra sprendžiama incidente, kad apskaičiuotos mokėtinos prievolės, baudos ir delspinigiai Suderinimo akte nevertinami ir taip toliau.

14.4. Teismo priimtame sprendime pateikiami atsakovo formalūs, nepagrįsti ir klaidinantys vienašališki argumentai turėjo pagrindinę įtaką klaidingam teismo sprendimui priimti, nes teismas, negaudamas iš atsakovo detalių apskaičiavimų ir konkrečių (teisiniais dokumentais pagrįstų) paaiškinimų buvo suklaidintas.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VMI 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-208875 (Sprendimas) pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius Sprendimą priėmė pasikeitus pareiškėjo mokestinei nepriemokai. Teismas nustatė, kad Sprendimą lėmė juridinių faktų visetas, kuris pareiškėjui buvo žinomas, prie Sprendimo pateikta jo prievolių ataskaita, todėl ginčijamas Sprendimas teisėtas ir tinkamai motyvuotas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Jis teigia, kad prie Sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos yra nepakankamai pagrįstos, taip pat jis kvestionuoja su prievolių ataskaitoje nurodytomis sumomis susijusius mokesčių administratorių sprendimus.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Bendrovei nesumokėjus Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintų mokestinių sumų bei pasibaigus teisminiams ginčams, VMI priėmė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-52863 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (bendra suma 25 477,96 Eur, kurią sudaro 16 240,48 Eur PVM, bauda 1 649,79 Eur ir delspinigiai 7 587,69 Eur). Pasikeitus mokestinei nepriemokai (t. y. sumažėjus 175,93 Eur), mokesčių administratorius 2023 m. spalio 9 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (bendra suma 25 302,03 Eur (mokestis 16 240,48 Eur, bauda 1 647,79 Eur ir delspinigiai 7 413,76 Eur).

21. MAĮ nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

22. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas detaliai išanalizavo procesinius dokumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

23. Dalis apeliacinio skundo argumentų yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo reiškiamomis abejonėmis dėl įsiteisėjusių mokesčių administratorių sprendimų, kuriais nustatytos prievolių ataskaitoje nurodytosios mokestinės prievolės, teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., nutarties 14.1 ir 14.3 p.). Šiame kontekste primintina, kad, kaip minėta, Sprendime nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojo turto šiame sprendime nurodytą sumą, kuri detalizuota prievolių ataskaitoje. Teismas, vertindamas tokių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, privalo patikrinti, ar prievolių ataskaitoje nurodytos mokestinės prievolės realiai egzistuoja. Tačiau teismui, atliekant tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo patikrą, ankstesnių įsiteisėjusių mokesčių administratorių sprendimų, kuriais nustatytos prievolių ataskaitoje nurodytosios mokestinės prievolės, teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas. Pastarųjų mokesčių administratoriaus sprendimų patikra nėra tokių administracinių bylų nagrinėjimo dalyku.

24. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl Kauno AVMI 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo, pagal kurį pareiškėjui naujai priskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo, nors byloje nėra ginčo dėl to, kad pastarasis mokestinis ginčas, kurio metu pareiškėjas galėjo ginčyti Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas prievoles, yra pasibaigęs. Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas, teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su mokesčių administratoriaus nurodymų vykdymu, vadovaujantis PVMĮ 71 straipsnio 7 dalimi, kurios pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuoti mokesčiai ir jau prasidėjęs išieškojimas, bei jų suderinamumo su Europos Sąjungos teise, nepasisako.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia esą jam iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip paskaičiuotos mokestinės prievolės sumos (žr. nutarties 14.2 p.). Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas. Sprendime nurodytas tokio pobūdžio sprendimams priimti pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, o jo pasekmės suinteresuotiems asmenims suprantamos. Sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjui ginti savo subjektines teises teisme.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius