dc58b446-2be7-46e3-9b3e-cbc9be6d9030 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1138-317/2014Proceso Nr. 4-69-3-04649-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 18 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. V. S. surašytas už tai, kad jis 2014-06-13 apie 1.20 val. Kaune, Pašilės g. – Vieškūnų g., vairavo automobilį Citroen, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o sustabdytas policijos pareigūnų, nevykdė Saugaus eismo taisyklių eismo keliais įstatymo 13 str. 6 p., reikalavimų, t. y. nesileido Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, tuo pažeidė KET 18 p. reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V.

S. skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 2200 Lt (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų Lt) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams.  Apeliaciniame skunde V. S. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde teigia, jog nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad sustabdytas policijos pareigÅ«nų, iÅ¡ iÅ¡orinių požymių nustačius, kad jis neblaivus, nesileido bÅ«ti patikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsisakė pasiraÅ¡yti „PraneÅ¡ime dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo“, o pristatytas į Dainavos PK, pakartotinai atsisakė nustatyti blaivumÄ , bei administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė.

Skunde nurodoma, kad tikrosios faktinės įvykio aplinkybės tik iÅ¡ dalies sutampa su kelių eismo policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytais duomenimis, todėl yra neteisėtai traukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 4 d. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad 2011 metais jam buvo diagnozuotas pasikartojantis, rekurentinis depresinis sutrikimas, kuris priskiriamas afektinių susirgimų kategorijai. 2013 m. birželio 13 dienÄ iÅ¡tikus panikos, bipoliniam priepuoliui, stipriai svaigstant galvai, jis sėdo už vairo ir važiavo į vaistinę nusipirkti jam paskirtų receptinių vaistų.

Todėl būdamas tokioje būsenoje, neatsargus ir pamatęs policijos pareigūnų automobilį, sustojo nestabdomas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaistų receptai išrašyti tik 2014-06-26, nors tokioje būklėje jis vaistus vartoja nuolat. Kadangi vaistai stiprūs ir priklausantys antidepresantų, trankviliantų grupei, receptai lieka vaistinėje, o teismui buvo pateikti naujausi receptai. Kadangi protokolo surašymo naktį jis buvo afektinėje būsenoje, buvo fiziškai nepajėgus pūsti į alkotesterį, jis to daryti neatsisakė, o tik nerišliai paaiškino, kad jam reikia į ligoninę.

Apeliantas sutinka, kad jo kalba galėjo bÅ«ti neriÅ¡li ir judesiai nekoordinuoti, tačiau alkoholio jis nevartojo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis rašė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl savijautos, tačiau byloje jo nėra. Apeliantas teigia, kad policijos pareigÅ«nų prašė iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , tačiau pareigÅ«nai į jo praÅ¡ymÄ nekreipė dėmesio. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visus jo pateiktus įrodymus ir argumentus tik kaip gynybinę versijÄ , nepaaiÅ¡kindamas, kodėl jie buvo atmesti.

Policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir neiškvietė apeliantui skubiosios medicinos pagalbos. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad jis neva kategoriškai atsisakė be jokių motyvų pūsti į alkotesterį, toks atsisakymas turėjo būti įvertintas, o paskyrimas sankcijos – teisės vairuoti atėmimas ir baudos skyrimas, turėjo būti nutarime argumentuoti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis 2011 metų liepos 19 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu nr. 5- V-673 patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcijos 32 ir 69 punktais.

Be to, turėjo vadovautis LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 bei 6 punktais. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, turi bÅ«ti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas, bei konkretus neblaivumo laipsnis. Apelianto teigimu, pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktÄ , policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristato transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), jeigu objektyviai įmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Kitais atvejais policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemones vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neatsiranda. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nai nekreipė dėmesio į V. S. praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , nors turėjo matyti, kad jam reikia medikų pagalbos ir yra objektyvios priežastys jį pristatyti į medicinos įstaigÄ , kad bÅ«tų paneigta (jų nuomone patvirtinta) neblaivumo bÅ«sena. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „bÅ«tina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto keliÄ neblaivumo nustatymui“.

PraÅ¡ydamas pagalbos jis neužkirto kelio policijos pareigÅ«nams vežti jį į medicinos įstaigÄ . Jo teigimu, dėl pareigÅ«nų kaltės nebuvo atliekama medicininė apžiÅ«ra, todėl negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimÄ .Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti galioti 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . V.

S. apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 str. 1 d.). ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems <...> neblaivumo patikrinimo vengimÄ <...> ir įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. neigia padaręs minėtÄ pažeidimÄ , argumentuodamas tuo, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumÄ . Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

S. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo.

AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d.. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007).

Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktÄ , policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ privalo pristatyti vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ant jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ ir neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliaciniame skunde V.

S. neneigia, kad vairavo automobilį, tik nesutinka su jo veikos kvalifikavimu – nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo. Liudytojo - policijos pareigÅ«no A. R. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 5), kas buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, nustatyta, kad liudytojas A. R. dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-to bÅ«rio vyresniuoju patruliu, tuo metu kartu patruliavo su M. A.. Teisme liudytojas paaiÅ¡kino, kad atvažiavęs pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ PaÅ¡ilės g. ir VieÅ¡kÅ«nų g. sankryÅ¾Ä , rado automobilį Citroen C4 ir Å¡alia jo vyriÅ¡kį, kuris svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li.

Liudytojas vairuotojui pasiÅ«lė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau Å¡is atsisakė. Tuomet vairuotojas buvo pristatytas į Dainavos PK ir ten jam dar kartÄ pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ . Vairuotojas pakartotinai atsisakė tai padaryti, todėl jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas buvo įspėtas dėl atsakomybės, paliepimÄ tikrintis blaivumÄ suprato, adekvačiai reagavo į pareigÅ«nų žodžius ir nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių jis nesugebėtų naudotis alkotesteriu.

Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareigūnui V. S. tvirtino, kad automobilio nevairavo. Liudytojo policijos pareigūno M. A. tarnybinis pranešimas (b. l.

6) bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, patvirtina, kad M. A. įvykio dienÄ dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-to bÅ«rio patruliu su A. R., buvo gautas praneÅ¡imas, kad PaÅ¡ilės gatve važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Po kurio laiko gauta informacija, kad vairuotojas sulaikytas ir bÅ«tina patikrinti jo blaivumÄ . Atvažiavus, buvo akivaizdžiai matyti, kad sulaikytas vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui pareigÅ«nai pasiÅ«lė vietoje pasitikrinti alkotesteriu, tačiau pastarasis atsisakė.

Vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatÄ ir jam dar kartÄ pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ . Asmuo atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad jis automobilio nevairavo. Medicininės pagalbos vairuotojas neprašė, policijos pareigÅ«nų paliepimus suprato.IÅ¡ Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo bÅ«rio specialisto S. K. 2014-06-13 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareigÅ«nas iÅ¡girdo Kauno AVPK budėtojo praneÅ¡imÄ , kad PaÅ¡ilės g. link BarÅ¡ausko g. važiuoja automobilis Citroen, kurio vairuotojas neblaivus.

PareigÅ«nas pamatęs automobilį prie VieÅ¡kÅ«nų g. (duomenys neskelbtini) namo apsisukinėjantį privažiavo, o Citroen vairuotojas nestabdomas sustojo. PareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad iÅ¡oriniai sulaikyto asmens požymiai – neriÅ¡li kalba, svirdinėjimas į Å¡alis, nekoordinuoti judesiai ir nuo jo sklidęs alkoholio kvapas – leido daryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas neblaivus, todėl jie iÅ¡kvietė policijos ekipaÅ¾Ä , kuris patikrintų vairuotojo blaivumÄ alkotesteriu.

Tačiau atvykus pareigÅ«nams, vairuotojas blaivumÄ tikrinti atsisakė. Tuomet Å¡io automobilio vairuotojas - V. S. buvo pristatytas į Dainavos PK budėtojų dalį. V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, bet savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė, kad 2011 metais jam buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas. 2014-06-13 jį iÅ¡tiko panikos priepuolis, svaigo galva, todėl jis važiavo į budinčiÄ vaistinę, įsigyti jam paskirtų receptinių vaistų. Buvo afektinėje bÅ«senoje, todėl, sustabdytas policijos pareigÅ«nų, fiziÅ¡kai negalėjo pÅ«sti į alkotesterį.

Jis to daryti neatsisakė, tik neriÅ¡liai paaiÅ¡kino, kad jam reikia į ligoninę. Jo neblaivumas turėjo bÅ«ti nustatinėjamas tik pristačius jį į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Dėl pareigÅ«nų kaltės jis negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn dėl vengimo pasitikrinti blaivumÄ . V. S. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡kelta niekuo nepagrįsta versija, jog administracinio teisės pažeidimo metu jis buvo afektinėje bÅ«senoje, paneigta visuma apylinkės teismo nutarime bei Å¡ioje nutartyje aptartų kitų byloje surinktų duomenų – policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 4-6) ir jų paaiÅ¡kinimais teisme, kuriuose visi pareigÅ«nai nurodo, kad V.

S. pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad automobilio jis nevairavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, V. S. adekvačiai reagavo į pareigÅ«nų reikalavimus, tačiau pasitikrinti blaivumÄ atsisakė. Pažymėtina, kad nubaustojo nurodyta tačiau objektyviais duomenimis nepatvirtinta aplinkybė, jog 2011 m. V. S. buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas ir jis vartoja stiprius receptinius vaistus, teismui neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent administracinio teisės pažeidimo metu jam buvo liga paÅ«mėjusi.

V. S. tai patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. iÅ¡kelta versija yra gynybinė, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų-pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir teisme duotų parodymų teisingumu, nes jie yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki bei įtikinami, jais netikėti ir kaip įrodymus atmesti teismui nebuvo pagrindo, kadangi byloje nėra jokių, net ir netiesioginių duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad pareigÅ«nai, fiksuodami teisės pažeidimÄ , galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , konstatuotas pačioje pareigÅ«nų prisistatymo ir patikrinimo pradžioje. Tai yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d., o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog jis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumÄ nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti. Å is pažeidimas yra tyčinis – asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ (apsisprendimÄ ) nesitikrinti. Vairuotojo bÅ«sena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti bÅ«tinų tikrinimui veiksmų (psichologinė bÅ«sena – stresas, įtampa, ar tam tikrų fizinių galimybių – traumos ir pan.), nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindÄ vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktÄ sudaro pagrindÄ tokį vairuotojÄ pristatyti medicininei apžiÅ«rai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N5 – 393/2007).

Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių naujų objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl V. S. kaltės padaryti.Apygardos teismo nuomone, V. S. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 302 str. reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei jÄ sunkinančiÄ aplinkybę – kad V. S. per metus laiko padarė tokios pat rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį buvo skirta administracinė nuobauda. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjasn u t a r ė : Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo V. S. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Algirdas Jaliniauskas