2019-03-06 Nr. AB-6109-3-61-3-03264-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3299-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03264-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. padavė teismui skundą. Iš kurio turinio matyti, kad juo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-01255,00787(01341) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P.“ (II t., b. l. 177–182) (toliau – Sprendimas)[1]; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 25 d. prašymą (toliau – Prašymas) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis Departamentui 2018 m. liepos 25 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Germes LT“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas), ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla šioje Bendrovėje. Kartu su Prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, verslo planą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus. Dokumentai buvo priimti, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), Prašymas turėjo būti išnagrinėtas.

2.2. Pareiškėjas yra vienintelis darbuotojas viešojoje įstaigoje (toliau – VŠĮ) „Kūrybingumo ir inovacijų centras“, taip pat UAB „Garderobas internete“, todėl Departamento abejonės dėl jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą nėra teisingi. Be to, teisės aktai nenumato pareigos asmeniui dirbti tik vienoje darbovietėje. Todėl Departamento teiginys, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimo Lietuvoje įteisinimu, yra nepagrįstas.

2.3. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą, teisė būti išklausytam, nes itin nepalankus Sprendimas buvo priimtas vien tik atlikus formalų ir paviršutinišką duomenų vertinimą, remiantis prielaidomis, o ne faktais, nepaprašius jokių papildomų paaiškinimų, patikslinimų. Sprendimas yra neargumentuotas, nenurodyti, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokiomis procedūromis jis piktnaudžiavo, ir kuo grindžiamos atsakovo abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų ar jo siekio užsiimti teisėta veikla šioje šalyje. Sprendimas yra priimtas padarius daug procedūrinių pažeidimų. Departamentas Sprendime nenurodė vieno iš privalomų rekvizitų – datos, taip pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 66 punktą. Todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui, kaip UAB „Fabrika Vilnius“ akcininkui, išduotą leidimą ir išduoti naują leidimą, galiojantį 2 metus. Tuo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą LT7436223, galiojusį iki 2020 m. birželio 15 d. Tačiau pasikeitus aplinkybėms (pareiškėjui nebepriklausė nuosavybės teise UAB „Fabrika Vilnius“ akcijos nuo 2017 m. liepos 30 d.) pareiškėjas nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo turimą leidimą.

3.2. Sprendime detaliai nurodyta informacija, susijusi su pareiškėjo dalyvavimu fiktyvių įmonių veikloje. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 23 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis buvo ir šiuo metu yra UAB „3F LT“ akcininkas (nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 31 d. dirbo, o nuo 2018 m. birželio 19 d. vėl dirba minėtoje bendrovėje). UAB „3F LT“ nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 12 d. ji yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (šie adresai Departamentui gerai žinomi, nes jais nuolat registruojamos įmonės, kurių dalyviai – trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi). UAB „3F LT“ viešai deklaruojami kontaktai yra (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Tai reiškia, kad UAB „3F LT“ yra susijusi su V. G., kuris žinomas kaip asmuo, užsiimantis įmonių steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Šis asmuo steigia arba perka ir parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios imituoja savo veiklą tik tam, kad šių įmonių dalyviai užsieniečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Be to, Departamentas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą neišduoti UAB „3F LT“ akcininkei trečiosios šalies pilietei A. A. leidimo laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „3F LT“ yra fiktyvi ir susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones. Minėto sprendimo trečiosios šalies pilietė neapskundė. UAB „Garderobas internete“ yra susijusi su UAB „3F LT“ (jų dalyviai yra tie patys, o veikla dubliuojama). Departamento turimais duomenimis, bendrovės, kurių akcininkas (dalyvis) yra pareiškėjas, tarpusavyje sudaro ūkinės komercinės veiklos sutartis ir atlieka piniginių sumų pervedimus, tokiu būdu imituodamos įmonių veiklą.

3.3. Bendrovėje nuo 2018 m. sausio 26 d. dirba V. Z., kuris yra Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens L. Z. (pasirašiusi Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentus) sutuoktinis. L. Z. dirba UAB „Optima fides“, kurios direktorė yra L. K. (žinoma Departamentui kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams ir padedantis gauti leidimus laikinai gyventi), o šios bendrovės akcininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi. Dėl UAB „Optima fides“ akcininko trečiosios šalies piliečio Departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kurie tarpininkauja ir padeda užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi.

3.4. Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „3F LT“, kurios akcininkas yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Nustatyta, kad pareiškėjas prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (prisideda prie fiktyvių įmonių veiklos imitavimo). Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje, t. y. pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė pagrįstą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

3.5. Departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Sprendimas priimtas atlikus patikrinimo veiksmus ir įvertinus duomenų visumą. Atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame Sprendime. Nors dėl techninės klaidos pareiškėjui išsiųstame Sprendimo egzemplioriuje nenurodyta jo priėmimo data, tačiau pareiškėjui buvo išsiųstas pataisytas dokumentas. Ši klaida niekaip nepaneigia priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ši padaryta techninė klaida po Sprendimo priėmimo (registruojant Sprendimą) neturėjo įtakos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi ir atsisakė išduoti naują leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas nėra argumentuotas, jame nenurodyta, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokiomis procedūromis pareiškėjas piktnaudžiavo, kuo grindžiamos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų ar jo siekio užsiimti teisėta veikla šioje šalyje. Atsakovas Sprendime detaliai paaiškino aplinkybes dėl pareiškėjo dalyvavimo fiktyvių įmonių veikloje.

7. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, siekdamas atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus, susijusius su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Šias aplinkybes patvirtina ne tik tai, kad jis yra vienintelis darbuotojas VšĮ „Kūrybingumo ir inovacijų centras“, UAB „Garderobas internete“, bet ir kitų aplinkybių visuma. Pareiškėjas yra fiktyvios UAB „3F LT“ akcininkas, yra susijęs su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi ne kaip minėtų įmonių akcininkas, o kaip Bendrovės akcininkas, kurios akcininku jis tapo tik 2018 m. liepos 20 d., o tai suponuoja, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas įmonių, kurių akcininkas jis yra, verslo plėtojimu, bet siekia įteisinti savo buvimą Lietuvoje, t. y. siekia atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės apie jo veiklą Lietuvoje, apie tikrąjį atvykimo į Lietuvą tikslą. Vien aplinkybė, kad užsienietis formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindą ir pateikia tą pagrindą patvirtinančius dokumentus, savaime nereiškia, kad užsieniečiui automatiškai visais atvejais išduodamas leidimas. Pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, pagrįstai Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

8. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dalyvauja fiktyvių įmonių veikloje. Pareiškėjas yra UAB „Germes LT“ akcininkas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas, veikla minėtoje Bendrovėje. Pareiškėjas yra ne tik Bendrovės akcininkas, tačiau jis dirba VŠĮ „Kūrybingumo ir inovacijų centras“, taip pat UAB „Garderobas internete“, todėl atsakovo argumentai dėl jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, galimos imituojamos veiklos Lietuvoje, nėra teisingi.

Jokie teisės aktai nedraudžia užsieniečiui, užsiimant teisėta veikla Lietuvoje, bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, sudaryti bendradarbiavimo sandorius ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir įrodytas tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo ir Sprendime nurodytų bendrovių teisėtų atstovų, taip pat nėra nustatytas pareiškėjo naudos siekimo ir gavimo bendradarbiaujant verslo pagrindais su minėtų bendrovių atstovais faktas. Jokie teisės aktai neįpareigoja užsieniečio dėl leidimo laikinai gyventi kreiptis tik vieną kartą į tam įgaliotas valstybines institucijas.

Tai, kad Departamentas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą neišduoti UAB „3F LT“ akcininkei trečiosios šalies pilietei A. A. leidimo laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog minėta bendrovė yra fiktyvi ir susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi, steigdama fiktyvias įmones, nepatvirtina aplinkybės apie galimą Bendrovės, kurios akcininku jis yra, fiktyvumą. Pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimo Lietuvoje įteisinimu.

Aplinkybė, kad pareiškėjas Bendrovės akcininku tapo tik 2018 m. liepos 20 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nėra suinteresuotas Bendrovės verslo plėtojimu. Jokie teisės aktai neįpareigoja užsieniečio, ketinančio kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tapti Bendrovės akcininku tam tikru laiku ar periodu, t. y. iki kreipimosi į Departamentą dienos. Sprendimas priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytas procedūras. Sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus nagrinėjamą situaciją, padarius daug procedūrinių pažeidimų, dėl to neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo gero administravimo principu. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes Sprendimas buvo priimtas vien tik atlikus formalų ir paviršutinišką duomenų vertinimą, remiantis prielaidomis, subjektyvia nuomone, o ne faktais, nepaprašius jokių papildomų paaiškinimų, patikslinimų.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo (II t., b. l. 177–182), kuriuo Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223) ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas dalyvauja fiktyvių įmonių veikloje ir nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

15. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (lot. k. pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

17. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223) konstatavęs, kad „2018-05-03 minėtas užsienietis gavo leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Fabrika Vilnius“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvis. Svarbu paminėti, kad minėtos bendrovės dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. Pažymėtina, kad nuo 2018-07-30 A. P. nėra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis (jam nuosavybės teise nebepriklauso minėtos uždarosios akcinės bendrovės akcijos)“. Šią Sprendimo dalį atsakovas grindžia teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

18. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas argumentuotai atsakyti į pareiškėjo abejonę dėl Sprendimo dalies tiek, kiek ja buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223), teisėtumo ir pagrįstumo, privalėjo, be kita ko, nustatyti visas su šio leidimo panaikinimu susijusias reikšmingas aplinkybes, jas įvertinti Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime formaliai nurodė, jog „Departamentas nustatė, kad minėtos bendrovės dalyviais yra trečiųjų šalių piliečiai, pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 30 d. nėra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis (neturi minėtos bendrovės akcijų)“ (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 6.1 p.). Šio teiginio teismas nepagrindė jokiais įrodymais ir Departamento nustatytos aplinkybės nevertino aktualaus teisinio reguliavimo (Įstatymo 40 str. 5 d., 50 str. 1 d. 7 p.) kontekste.

19. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad: pareiškėjui 2018 m. birželio 15 d. (skundžiamame Sprendime nurodoma netiksli data – 2018 m. rugsėjo 3 d.) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išduotas leidimas iki 2020 m. birželio 15 d. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223) (II t., b. l. 19, 154); pareiškėjas UAB „Fabrika Vilnius“ dirbo nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 7 d. (II t., b. l. 160, 175); nepasibaigus 2018 m. rugsėjo 3 d. išduoto leidimo (LT7436223) galiojimo terminui, pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog ketina užsiimti teisėta veikla UAB „Germes LT“, kurioje turi 1/3 akcijų (II t., b. l. 8–18, 30). Nors Sprendime ir atsiliepime Departamentas nurodo, kad šis leidimas išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra UAB „Fabrika Vilnius“ (juridinio asmens kodas 302926811) dalyvis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atitinkamai byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 30 d. nėra UAB „Fabrika Vilnius“ dalyvis ir kad jam nuosavybės teise nebepriklauso minėtos uždarosios akcinės bendrovės akcijos.

20. Šių argumentų kontekste įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, kad teismas apskritai neanalizavo ir nevertino Sprendimo dalies tiek, kiek ja buvo panaikintas pareiškėjui išduotas iki 2020 m. birželio 15 d. galiojęs leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223), teisėtumo ir pagrįstumo, nesurinko su tuo susijusių įrodymų, nenustatė su šio leidimo panaikinimu susijusių reikšmingų aplinkybių, jų nevertino Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šios Sprendimo dalies nėra nuginčyti ir paneigti.

21. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo dalies dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, jog „pareiškėjas nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų“ (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 p.). Šį teiginį teismas grindžia, be kita ko, tuo, kad „pareiškėjas nebėra UAB „Fabrika Vilnius“ vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo“, nors kaip minėta, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (žr. šios nutarties 19 p.).

23. Vertindamas Sprendimo dalį dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas apsiribojo kai kurių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu UAB „3F LT“ ir UAB „Garderobas internete“ veikloje, vertinimu ir visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veikla kitose Sprendime minimose įmonėse, įskaitant UAB „Fabrika Vilnius“ ir UAB „Germes LT“. Pabrėžtina, kad, kaip Sprendime ir atsiliepime nurodo Departamentas, būtent dėl dalyvavimo UAB „Fabrika Vilnius“ veikloje pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7436223). Be to, byloje esantys dokumentai (II t., b. l. 49–60, 183–192, 200–210), susiję su UAB „Germes LT“ veiklos vertinimu, surašyti ne lietuvių kalba ir neatitinka į bylą teikiamiems dokumentams keliamo reikalavimo (ABTĮ 9 str. 2 d.).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

25. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

26. Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaidas Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė

[1] Pastaba. Kai kuriuose proceso šalių ir pirmosios instancijos teismo procesiniuose dokumentuose netiksliai nurodoma Sprendimo data ir numeris laikytini rašymo apsirikimu.