dc558038-ebd8-4ccd-8c75-aa77518fb7fb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00044-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos Å¡ios bausmės: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas psichotropinių medžiagų platinimas 2018 m. liepos 4 d.) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas psichotropinės medžiagos platinimas 2018 m. liepos 26 d.) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. J. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. sausio 9 d., 9.30 val., iki 2019 m. sausio 10 d., 13.45 val. (dvi paros). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2018 m. liepos 4 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – 0,369 g metamfetamino ir nenustatytÄ kiekį 4-fluorometamfeamino. Å ias medžiagas, supakuotas į užspaudžiamÄ polietileninį maiÅ¡elį, automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 4 d., apie 12.40 val., neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, už 70 eurų sumÄ , psichotropines medžiagas – 0,369 g metamfetamino ir nenustatytÄ kiekį 4-fluorometamfeamino pardavė A. R., veikusiai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, pagrindu.

2. Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2018 m. liepos 26 d., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagÄ â€“ 0,636 g metamfetamino. Å iÄ psichotropinę medžiagÄ , supakuotÄ Ä¯ polietileninį maiÅ¡elį, automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 26 d., apie 14.40 val., neteisėtai atgabeno iki garažo masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, už 70 eurų sumÄ , pardavė A. R., veikusiai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, pagrindu.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 26 d. veika), panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, V. J. veikÄ pripažinti tęstine ir neskirti V. J. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. 3.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d.

Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. punkto reikalavimų, kuriame konstatuojama, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nors apylinkės teismas nesuklydo pasirinkęs sutrumpinto įrodymų tyrimo variantÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas neturėjo pareigos tinkamai įvertini gynybos argumentų, kuriais buvo ginčijama dalis V. J. pareikÅ¡to kaltinimo. 3.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti tam tikri procesiniai pažeidimai (pažeista BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata), tačiau teismas netinkamai vertino Å¡iuos pažeidimus kaip formalius bei neesminius.

Baudžiamasis procesas ir jame įtvirtintos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės turi ne tik tikslÄ atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet ir prevencinį tikslÄ . Jeigu tiriant kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas (Å¡iuo atveju – A. R.) yra renkami duomenys apie kitus asmenis ir kitų asmenų atžvilgiu taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės (tokios, kaip elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos rinkimas, kaupimas ir kontrolė ar slaptas sekimas), tai BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu ji taikoma tinkamai, turi ir prevencinį poveikį, t. y. asmeniui praneÅ¡us apie tokios priemonės taikymÄ , asmuo laisvas apsispręsti ir toliau nebedaryti galimai nusikalstamų veikų.

Tik tinkamai asmenį informavus apie jo atžvilgiu taikytas nevieÅ¡o pobÅ«džio procesines prievartos priemones, asmuo įgyja teisę skųsti procesinius sprendimus (subjektų nutarimus ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, apygardos teismų nutartis) dėl tokių procesinės prievartos priemonių taikymo pagrįstumo, proporcingumo ar trukmės. Å io procesinio pažeidimo nepripažinimas esminiu, nulėmė netinkamÄ ir nepagrįstÄ nuosprendžio dalies priėmimÄ . Pažymima, kad V. J. atžvilgiu atlikta visa eilė nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinių prievartos priemonių, tokių kaip telekomunikacijos duomenų klausymas, jų įraÅ¡ymas, fiksavimas ir kontrolė, slaptas sekimas, ir Å¡ios nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ilgÄ laikotarpį.

Å ių priemonių taikymo metu jokių duomenų, kad V. J. platintų narkotines (psichotropines) medžiagas ar verstųsi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perpardavimu, nenustatyta. Tokiu atveju BPK 161 straipsnio 1 dalyje nurodomÄ pareigÄ praneÅ¡ti asmeniui apie jam taikytas BPK XII skyriuje reglamentuotas procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo įstaiga bei ikiteisminį tyrimÄ organizuojanti ir kontroliuojanti prokuratÅ«ra pažeidė. Jeigu bÅ«tų įvykdyta BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga, V.

J. nebÅ«tų padaręs jokių nusikalstamų veikų, todėl Å¡is baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu. Be to, Å¡is pažeidimas buvo padarytas ne vienÄ kartÄ (1 t. b. l. 137, 146, 160, 170, 185–186). Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., b. l. 180) patvirtina, kad nieko reikÅ¡mingo iÅ¡ telefoninių pokalbių pasiklausymo nenustatyta, todėl Å¡i medžiaga sunaikinta, tačiau V. J. apie tokių procesinės prievartos priemonių taikymÄ ir vėl nepraneÅ¡ta. Å ių priemonių taikymas buvo neproporcingai ilgas, kas pažeidė BPK 11 straipsnyje reglamentuotÄ proporcingumo principÄ ir taip pat sudaro pagrindÄ skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. 3.3.

Advokatas skunde pažymi, kad byloje nurodoma (2 t., b. l. 18), jog V. J. slaptas sekimas net nebuvo vykdomas (nors ir sankcionuotas), tačiau kitame puslapyje (2 t., b. l.

19) jau teigiama ne tik tai, kad sekimas buvo vykdomas, bet ir tai, kad tokio sekimo metu gauta reikÅ¡mingų duomenų. Tokie prieÅ¡taringi duomenys negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Skunde gynėjas pažymi ir tai, kad A. R. nurodė, jog ji psichotropines medžiagas įsigyja iÅ¡ keleto skirtingų asmenų, ne tik iÅ¡ V. J., todėl teisiÅ¡kai ydinga ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, leidžiant net 20 kartų įgyti narkotines medžiagas.

V. J. parduoto psichotropinės medžiagos kiekio pagal pačios A. R. aiÅ¡kinimÄ jai pakaktų tik apie pusę jos per parÄ suvartojamos dozės, taigi, tokiu asmeniu, koks dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų yra A. R., lengva manipuliuoti. Net ir vieno įgijimo (pardavimo) pakanka konstatuoti nusikalstamos veikos požymius pagal BPK 260 straipsnio dalį, tokiu atveju V. J. turėjo bÅ«ti sulaikytas iÅ¡ karto, vos tik perdavė A. R. pirmÄ jį kiekį 2018 m. liepos 4 d. Tokiu atveju antrojo nusikalstamos veikos epizodo nebÅ«tų buvę, Å¡i situacija ne kartÄ aptarta teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). 3.4.

Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo vadovavosi kasacine nutartimi Nr. 2K-190-511/2015, netgi pateikdamas citatÄ , kurios Å¡ioje nutartyje iÅ¡ viso nėra. Teismų praktika dėl negalimumo pripažinti nusikalstamomis pakartotinių veikų, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga nesureagavo iÅ¡ karto po pirmosios nusikalstamos veikos, yra nuosekliai plėtojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-788/2017, 2K-195-458/2020, 2K-202-303/2020, 2K-1-719/2020 ir kt.). Net ir nesilaikant Å¡ios praktikos, apylinkės teismas privalėjo V.

J. veikÄ pripažinti tęstine. Nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotÄ laikÄ ir nusikalstamos veikos imitavimas yra teisėtas tik tiek, kiek bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino, kad Å¡iuo atveju ne V. J., o bÅ«tent prieÅ¡ jį veikusi A. R. pirma parodė iniciatyvÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ . Be to, teismų praktikoje pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas iÅ¡platinti kuo didesnį Å¡ios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali bÅ«ti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2014, 2K-303-699/2015, 2K-249-788/2015, 2K-1-719/2020 ir kt.). 3.5. Nuteistojo advokato teigimu, V. J. yra paskirta per griežta bausmė. Kiekis, kurį neteisėtai vienam asmeniui pardavė (platino) V. J., yra artimas nedideliam narkotinės/psichotropinės medžiagos kiekiui, kas yra teisiškai reikšminga aplinkybė.

Tais atvejais, kai yra nežymiai viršytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) bei nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas, pripažindami mažesnį kiekį. Skiriamos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Å iuo atveju liko neįvertintas faktas, kad V. J. turi priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė individualizuojant bausmę. Be to, nuteistojo iÅ¡platintas nedidelis psichotropinės medžiagos kiekis į neteisėtÄ apyvartÄ nepateko, reali žala neatsirado. V. J. asmenybė, o ir jo padaryti veiksmai (kurie teisiÅ¡kai kvalifikuotini kaip vienas, o ne du nusikaltimai) tikrai nėra tokio sunkumo ir pavojingumo, kad bÅ«tų pagrindo skirti jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyvena kartu su sutuoktine A. J. ir keturiais vaikais, jauniausiajai dukrai yra tik vieneri metai ir deÅ¡imt mėnesių. Vyriausiasis sÅ«nus A. J. studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto dieninėse studijose, todėl jam yra reikalingas iÅ¡laikymas. Be to, teigiamai V. J. charakterizuoja ir jo darbdaviai – MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 3.6. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad V.

J. savo noru prisipažino ir gailėjosi dar ikiteisminio tyrimo metu, kas sudaro pagrindÄ vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-287/2009 iÅ¡aiÅ¡kinimais. Å ioje kasacinėje nutartyje pasisakyta dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės – mažamečio vaiko iÅ¡laikymo bei priežiÅ«ros, kas atitinka faktinę V. J. situacijÄ , nes jis yra išėjęs tėvystės atostogų. Gynėjo teigimu, itin ydingas yra pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad V.

J. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ . Toks motyvas pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ ir negali bÅ«ti pagrindu sunkinti asmens teisinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai praktikai, kai teismai į bausmę žiÅ«ri ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę, kai dėmesys atkreipiamas ir į kaltininko Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, t. y. tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse, ir taip iÅ¡reiÅ¡kia Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumÄ Ä¯gyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-126-693/2018).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai yra vertingi ir realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo atžvilgiu. 3.7. Skundo autorius taip pat cituoja ir praÅ¡o atsižvelgti į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, kurioje nurodyta, jog „ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. <...> Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę“.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas pripažįsta, kad du kartus neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas ir vėliau jas pardavė asmeniui, atlikusiam nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, tačiau nuteistojo gynėjo nuomone, antroji nusikalstama veika galėjo bÅ«ti nepadaryta, jei V. J. bÅ«tų sulaikytas iÅ¡ karto, vos tik perdavė pirkėjai pirmÄ jį kiekį narkotinės medžiagos. Todėl dėl 2018 m. liepos 26 d. veikos jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, advokato teigimu, yra pagrindas V. J. veikÄ pripažinti tęstine ir neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

6. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Jau minėta, kad V. J. neneigia kaltinime inkriminuotu laiku įgijęs psichotropinių medžiagų ir jas pardavęs pažįstamai A. R., tačiau apeliaciniame skunde yra keliamas jam ikiteisminio tyrimo metu taikytų procesinių prievartos priemonių naudojimo teisėtumo bei proporcingumo klausimas.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad siekiant atskleisti galimai daromas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu V. J. atžvilgiu buvo naudotos Å¡ios nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BK 154 straipsnis), slaptas sekimas (BK 160 straipsnis) ir nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai (BK 158 straipsnis), kurių atlikimas tyrimo taktikos tikslais buvo pavestas ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, tačiau asmeniui, pastoviai įgyjančiam narkotinių bei psichotropinių medžiagų iÅ¡ įvairių Å¡altinių (asmenų).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad visi pirmiau nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ tai tinkamai juos sankcionavus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui patikrinus prokuroro praÅ¡omos taikyti procesinės prievartos priemonės bÅ«tinumÄ , pagrįstumÄ , proporcingumÄ ir leidus konkrečiu laikotarpiu taikyti atitinkamas poveikio priemones. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę leista vykdyti nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 109, 122–123, 146–147, 170–171), t. y. iÅ¡ viso devynis mėnesius; slaptÄ sekimÄ leista vykdyti nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. (2 t., b. l. 15, 25–26), t. y. iÅ¡ viso penkis mėnesius; nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus A.

R. leista atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., leidžiant iš V. J. tiesiogiai ar per galimus jo bendrininkus įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas ne daugiau kaip penkis kartus (2 t., b. l. 49). Taigi, visiškai nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo teisėja narkotines ar psichotropines medžiagas iš V. J. leido įsigyti net dvidešimt kartų. Leidimas buvo suteiktas ne daugiau kaip penkiems pirkimams, tačiau šis limitas nebuvo išnaudotas.

NusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai buvo atlikti tik du kartus – 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 26 d., t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjos teisėtai sankcionuotu laikotarpiu.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo telefoninių pokalbių klausymasis bei slaptas sekimas tam tikrÄ laikotarpį vyko tuo pačiu metu, kuriuo A. R. buvo leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, t. y. Å¡ios poveikio priemonės taikytos kompleksiÅ¡kai. V. J., be abejo, galėjo bÅ«ti sulaikytas jau po pirmojo nusikaltimo padarymo, t. y. tuomet, kai A. R. už 70 eurų neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas – 0,369 g metamfetamino ir nenustatytÄ kiekį 4-fluorometamfeamino. Tačiau, vykdant minėtas nevieÅ¡o pobÅ«džio procesines prievartos priemones, buvo gauta tam tikrų duomenų apie galimÄ bendrininkavimo faktÄ (tokia prielaida padaryta įvertinus maskuojamÄ pokalbių turinį, naudojamas iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugos SIM korteles ir kt.), todėl siekiant patikrinti Å¡iÄ informacijÄ , taip pat norint nustatyti platinimo veiksmų sistemingumÄ , buvo nuspręsta V.

J. atžvilgiu dar kartÄ atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojantį modelį, kuris buvo pritaikytas 2018 m. liepos 26 d. NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolu (2 t., b. l. 65–66) nustatyta, kad V. J., siekdamas užtikrinti konspiracijÄ ir atsargumÄ , A. R. liepė nesinaudoti mobilaus ryÅ¡io telefonu. Vėliau pastarajai aiÅ¡kino apie policijos pareigÅ«nų darbo taktikÄ bei galimai psichotropinių medžiagų maskavimo ir slėpimo bÅ«dus. Pokalbio metu buvo kalbėta ir apie kitus galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekeivius, bet tyrimui reikÅ¡mingų duomenų apie V.

J. veikimÄ bendrininkaujant su kitais asmenimis negauta, galiausiai A. R. už 70 eurų įsigijo 0,636 g metamfetamino, kuris vėliau buvo perduotas policijos pareigÅ«nams.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje nurodyta, kad pakartotinis nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų taikymas, siekiant nustatyti kitus nusikalstamas veikas darančius asmenis, nelaikomas nusikaltimų „tiražavimu“, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens padėties sunkinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-617-788/2015, 2K-1-719/2020 ir kt.). NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas retrospektyviai, t. y. pagal tai, ar pavyko pasiekti norimų rezultatų, svarbu tai, kad bÅ«tų laikomasi BPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Å iuo atveju iÅ¡aiÅ¡kinti bendrininkų grupės ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams nepavyko (Å¡i tyrimo versija atmesta), tačiau pakartotinai atlikus nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus pasitvirtino A. R. apklausų metų nurodyti teiginiai, kad ji psichikÄ veikiančias medžiagas ne atsitiktinai, o pastoviai pirkdavo pas V. J. ir Å¡is jai visada parduodavo norimų medžiagų, t. y. nuteistasis puikiai suprato, kai ji užmaskuotai teiravosi psichotropinių medžiagų, žinojo kÄ konkrečiai ir už kiek jai parduos.

Todėl pagrindo iÅ¡vadai, kad antroji nusikalstama veika buvo padaryta laiku neužkardžius pirmosios veikos, t. y. dėl neproporcingai ilgo nevieÅ¡o procesinių prievartos priemonių taikymo, nėra. Å ioje nutartyje jau minėta, kad V. J. telefoninių pokalbių kontrolė truko devynis mėnesius, slaptas sekimas – penkis mėnesius, o nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus jo atžvilgiu leista atlikti trijų mėnesių laikotarpiu. Å ie terminai, įvertinus tirtų nusikalstamų veikų sunkumÄ , pobÅ«dį bei nusikaltimų maskavimo bÅ«dus (konspiracijÄ ), pripažintini proporcingais bei adekvačiais vieÅ¡ojo intereso apsaugos kontekste.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog dėl priklausomybės psichikÄ veikiančioms medžiagoms A. R. yra lengva manipuliuoti, tačiau apeliaciniame skunde nebandoma įrodyti, jog V. J. buvo tyčia iÅ¡provokuotas padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. skatintas, įtikinėtas ar kitais bÅ«dais sukurstytas padaryti konkrečiÄ veikÄ . Tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo jokios provokacijos, skundžiamame nuosprendyje aptarė ir pirmosios instancijos teismas (prieÅ¡ingai, V. J. bandė įkalbėti A. R. duoti jam palankius parodymus, gÄ sdino, kad bus blogai), todėl teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvams ir nenustačiusi įrodymų vertinimo klaidų, plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako.

11. Vienas pagrindinių advokato skundo teiginių yra tai, kad tyrimo metu buvo pažeista BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostata ir Å¡is esminis procesinis pažeidimas turėjo įtakos teisingo baigiamojo procesinio sprendimo priėmimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-160-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.).

Padarytas BPK pažeidimas paprastai yra esminis, kai jis suvaržo nuteistojo teisę į gynybÄ , yra apsunkintos jo galimybės tinkamai gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus ir jų įforminimÄ , taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad esminių tyrimo trÅ«kumų nenustatyta, tačiau baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių praneÅ¡imÄ asmeniui apie jam taikytas poveikio priemones, įgyvendinimas Å¡iuo atveju turi trÅ«kumų.

12. BPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena Å¡iame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokiÄ priemonę taikyti turi bÅ«ti apie jÄ praneÅ¡ta. PraneÅ¡ti bÅ«tina iÅ¡kart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Å ioje byloje nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės V. J. atžvilgiu buvo baigtos taikyti 2019 m. kovo 30 d., tuo tarpu su visa bylos medžiaga jam leista susipažinti tik užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , t. y. 2020 m. spalio 6 d. (4 t., b. l. 83–84).

Kodėl apie taikytas nevieÅ¡as poveikio priemones nepraneÅ¡ta iÅ¡ karto po jų taikymo pabaigos, prokuroras nesugebėjo paaiÅ¡kinti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, t. y. jis tik formaliai nurodė, jog tai bÅ«tų trukdę tyrimo sėkmei, tačiau, kaip Å¡is trukdymas pasireiÅ¡kė, nedetalizavo. Kita vertus, pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ V. J. buvo įteiktas dar 2019 m. sausio 10 d. (3 t., b. l. 169–170), tačiau praÅ¡ymo leisti susipažinti su vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 21 straipsnio 4 dalis) nei jis, nei jo gynėjas nepateikė.

Å iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, daryti bylos medžiagos kopijas, iÅ¡raÅ¡us, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra absoliuti, naudojimasis Å¡ia teise gali bÅ«ti ribojamas (BPK 181 straipsnis). Spręsti apie tai – prokuroro diskrecija. Å iuo atveju, jau minėta, pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , įtariamajam V. J. buvo leista susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jis Å¡ia teise pasinaudojo, praÅ¡ymų, papildymų nurodė neturintis.

Taigi, nors ir pavėluotai, tačiau V. J. buvo supažindintas su visais prieÅ¡ jį atliktais procesiniais veiksmais. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog toks BPK 161 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas yra formalus, nes juo nebuvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai nesukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2013).

13. Nenustačius esminių procesinių pažeidimų, taip pat provokacijos daryti nusikalstamÄ veikÄ , V. J. iÅ¡teisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 26 d. veika) pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo įvykdymo pirmosios instancijos teisme pilnai pripažino ir paaiÅ¡kino, jog psichotropines medžiagas A. R. pardavė už 70 eurų garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad parduodamos medžiagos veikia žmogaus psichikÄ , neleidžia užmigti, nes turi aktyvumÄ skatinantį poveikį, t. y. nuteistasis suvokė, kokiÄ medžiagÄ parduoda ir norėjo taip elgtis.

Be V. J. prisipažinimo jo kaltę pagrindžia ir liudytojos A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie bendravimÄ su V. J. bei psichotropinių medžiagų iÅ¡ jo įgijimo aplinkybes (3 t., b. l. 15–16, 60–62), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (3 t., b. l. 55–56), elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 38–39), nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (2 t., b. l. 65–68), specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3895)-IS1-4611, kurioje konstatuota, kad 2018 m. liepos 26 d. atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus iÅ¡ V.

J. įgytų baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,636 g (2 t., b. l. 78–80). Å ių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad V. J. pardavė A. R. psichotropinę medžiagÄ , t. y. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, netenkinus praÅ¡ymo iÅ¡teisinti V. J. dėl 2018 m. liepos 26 d. veikos, praÅ¡o abi ginamojo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , tačiau tokiam kvalifikavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikiamų sÄ lygų. Vadovaujantis teismų praktika, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios.

Taigi tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-650/2010, 2A-5-1073/2021 ir kt.).

15. Veikos, nurodytos BK 259, 260 straipsniuose ar jų skirtingose dalyse, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. buvo padaryti ne vienÄ kartÄ , bet atlikti pagal vienÄ sumanymÄ , turint konkretų tikslÄ , siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimÄ su pardavėju asmuo vienÄ kartÄ nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iÅ¡ jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrÄ medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartÄ Ä¯gijęs medžiagų, turėdamas tikslÄ platinti, jas pardavinėja ne vienÄ kartÄ , parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan.

Nagrinėjamu atveju V. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, aiškiai nurodė, kad abiem jam kaltinime inkriminuotais atvejais psichotropines medžiagas įsigijo prieš kelias dienas iki jų pardavimo A. R.. Šias medžiagas jis pirko Jonavos turguje iš romų tautybės asmenų. A. R. žinojo, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, o jis žinojo, kad ji taip pat yra priklausoma nuo šių medžiagų, todėl jie vienas kitam padėdavo, kai jai reikėdavo, ji paprašydavo ir jis atveždavo šių medžiagų (4 t., b. l. 133).

Å ie nuteistojo parodymai patvirtina, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo (pirko) per kelis kartus iÅ¡ skirtingų asmenų. Ä®sigijęs psichotropines medžiagas, jas iÅ¡ karto perpardavė A. R., t. y. kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, jų neperpakavo ir nepersvėrė. AntrÄ jį kartÄ buvo veikta analogiÅ¡kai, t. y. psichotropinės medžiagos vėl buvo įgytos Jonavos turguje iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų ir parduotos A. R.. Å ie duomenys liudija, kad V. J. neturėjo vieningo tikslo dar pirmÄ jį kartÄ Ä¯gytas psichotropines medžiagas per kelis kartus iÅ¡platinti tam pačiam asmeniui, prieÅ¡ingai, jo tyčia kiekvienÄ kartÄ kildavo vis iÅ¡ naujo, todėl reikėjo iÅ¡ naujo įgyti psichotropines medžiagas ir vėl jas parduoti atsiradusiam pirkėjui.

Kadangi darydamas pirmÄ nusikaltimÄ V. J. neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo ir dėl antros nusikalstamos veikos padarymo, todėl vien aplinkybė, kad psichotropinės medžiagos buvo parduotos tam pačiam asmeniui ir abi veikas skiria nedidelis laiko tarpas (trys savaitės), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl bausmės nuteistajam individualizavimo 16. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma V. J. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad kiekis, kurį neteisėtai vienam asmeniui pardavė (platino) nuteistasis, yra artimas nedideliam narkotinės/psichotropinės medžiagos kiekiui, be to, iÅ¡platintas nedidelis psichotropinės medžiagos kiekis į neteisėtÄ apyvartÄ nepateko, reali žala neatsirado.

PraÅ¡oma įvertinti ir tai, kad V. J. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyvena kartu su sutuoktine ir keturiais vaikais – jauniausiajai dukrai yra tik vieneri metai deÅ¡imt mėnesių, o vyriausiasis sÅ«nus studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto dieninėse studijose, todėl jam yra reikalingas iÅ¡laikymas. Pažymima, kad teigiamai V. J. charakterizuoja ir jo darbdaviai – MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad nuteistasis turi priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir stengiasi su ja kovoti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptarti duomenys yra svarbūs, tačiau į juos atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose.

17. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

18. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažino, kad V. J. padarė du sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Å is teistumas apeliantui nėra pirmasis, anksčiau jis teistas du kartus, tame tarpe ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti (5 t., b. l. 1–7).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad Sodros duomenimis V. J. nuo 2016 m. spalio 11 d. nebuvo saistomas darbo santykiais (4 t., b. l. 76), daugiau nei dvejus metus jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l.

75) ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tik nuo 2019 m. vasario 7 d. (4 t., b. l. 54–55), po kelių mėnesių (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 56–57). Taigi, darbiniu užimtumu nuteistasis susirūpino tik po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir paskirtos konkrečios jo laisvę ribojančios kardomosios priemonės.

20. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog V. J. turi priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė individualizuojant bausmę, tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu V. J. nurodė, kad nėra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Å ias medžiagas vartoja tik vakarėlių, balių metu (4 t., b. l. 133). Taigi, nuteistasis psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo nevertina kritiÅ¡kai ir jokių problemų dėl to neįžvelgia, taip pat nemano, kad Å¡ie „reti pavartojimai balių metu“ turi kokiÄ nors įtakÄ jo nusikalstamiems veiksmams. Akivaizdu, jog toks požiÅ«ris į psichotropinių medžiagų vartojimÄ nėra atsakingas ir tai negali lemti paskirtos bausmės Å¡velninimo.

21. Pritartina skundo argumentui, jog nuteistojo nekaltumo prezumpcijÄ pažeidžia nuosprendžio teiginys, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog V. J. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, Å¡i aplinkybė, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme prokuroro pateiktos V. J. pareikÅ¡tų įtarimų kopijos – negali bÅ«ti vertinamos. Tačiau nežiÅ«rint to, atsižvelgus į ankstesnius nuteistojo teistumus, į jo darbinę patirti bei kitus asmenybę charakterizuojančius duomenis, kolegija sprendžia, jog 2018 m. liepos 4 ir 26 dienomis padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar padaryti nepalankiai susiklosčius gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms.

22. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. J. asmenybę (teistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavių charakterizuojamas teigiamai), Å¡eimines aplinkybes (vedęs, turi mažamečių vaikų) bei padarytų nusikaltimų sunkumÄ ir pobÅ«dį (neteisėtai disponuota psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis nebuvo labai didelis (artimas nedideliam), Å¡ios medžiagos į apyvartÄ nepateko ir realios žalos žmogaus sveikatai nesukėlė), sprendė, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks skirti minimalias (dveji metai) sankcijoje numatytas bausmes.

Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės tarpusavyje buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), be to, pridėtos bausmės daliai buvo pasirinktas minimalus tos bausmės rūšies dydis (trys mėnesiai), tokiu būdu subendrinta bausmė – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo nėra nei per griežta, nei neproporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Pažymėtina ir tai, kad V. J. taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Dar labiau mažinti galutinės bausmės – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo – pagrindo nėra.

23. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės už sunkaus nusikaltimo padarymÄ taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Už tam tikrų kategorijų sunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas numato galimybę paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti tik iÅ¡ dalies, tačiau V. J. padaryti nusikaltimai patenka į XXXVII skyriuje įtvirtintas nusikalstamas veikas, kurias padarius dalinis bausmės vykdymo atidėjimas taip pat nėra galimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs iÅ¡imtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės (yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , dirba) vertintinos kaip gyvenimiÅ¡kai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų aplinkybių, susijusių su padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu bei pavojingumu.

Todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai V. J. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip du pavienius nusikaltimus, taip pat pagrįstai, laikantis bausmių skyrimo taisyklių, paskyrė jam realiÄ vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. J. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė