2016-05-13 Nr. AB-10934-3-61-3-03819-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-968-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03819-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Linkotelus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT, Ryšių reguliavimo tarnyba) direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-954 (toliau – ir įsakymas Nr. 1V-954) dalis dėl UAB „Linkotelus“, t. y. panaikinti šio įsakymo 1.5.5 ir 2.5 punktus, bei panaikinti RRT direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 1V-959 (toliau – ir įsakymas Nr. 1V-959).

Paaiškino, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2014 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-954, kuriuo apibrėžė šešias skirtingas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkas – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Mediafon“, UAB „CSC Telekom“ ir UAB „Linkotelus“, bei įsakymą Nr. 1V-959, kuriuo pripažino UAB „Linkotelus“ subjektu, turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkoje bei nustatė įpareigojimą suteikti prieigą ir kainų kontrolės įpareigojimą. Įsakyme Nr. 1V-959 nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Linkotelus“ privalo užtikrinti, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei RRT UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nustatyta balso skambučių užbaigimo šių ūkio subjektų tinkluose paslaugų kaina (šiuo metu – ne didesnė nei 3,6 ct/min). Taip pat UAB „Linkotelus“ įpareigota savo lėšomis padengti savo tinklo sujungimo su kitų operatorių tinklais sąnaudas. Pareiškėjo teigimu, UAB „Linkotelus“ kainų kontrolės ir prieigos įpareigojimai, tapatūs nustatytiems didiesiems GSM (angl. Global Standart for Mobile Communications) ryšio operatoriams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“, nustatyti nepaisant akivaizdžių pareiškėjo ir minėtų ūkio subjektų naudojamų technologijų, veiklos specifikos bei didžiulio veiklos masto skirtumų. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. kainų kontrolės įpareigojimai dėl balso skambučių užbaigimo jų judriuose tinkluose kainų jokiems Lietuvos Respublikoje registruotiems ūkio subjektams nebuvo taikomi.

Nurodė, jog iš RRT patvirtintoje 2014 m. liepos 15 d. Balso skambučių užbaigimo individualiuosiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitoje Nr. LD-1587 (toliau – ir Ataskaita) nurodytų balso skambučių užbaigimo judriame tinkle rinkos dydžių 2012 m. matyti, jog UAB „Linkotelus“ tinkle užbaigta beveik 8 000 kartų mažiau skambučių nei UAB „Tele2“ tinkle, o UAB „Linkotelus“ pardavimo pajamos, 2012 m. siekusios tik 669 806 Lt, buvo nepalyginamos su UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ar UAB „Tele2“ pajamomis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kėlė abejonę RRT sprendimu taikyti vienodus įpareigojimus pareiškėjui (mažai IP telefonijos srityje veikiančiai bendrovei) ir GSM mobiliojo ryšio lyderėms.

Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ paaiškino, kad neturi leidimo naudoti GSM radijo dažnius, nėra užregistravęs nė vienos radijo ryšio stoties, o jo teikiamo viešojo ryšio tinklo galiniai taškai nėra fiksuoti, kitaip nei UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ir UAB „Tele2“, kurios balso ryšį tarp klientų užtikrina naudodamos bazines stotis / teritorines radijo ryšio stotis, dėl ko jų veiklos teritorija yra aiškiai apibrėžta ir negali išeiti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Tuo tarpu UAB „Linkotelus“ abonentai naudojasi balso telefonijos paslaugomis viešojo interneto ryšio pagalba, taikant SIP (angl.

Session Initiation Protocol) technologiją (t. y. įmonės klientai gali siųsti ir priimti skambučius tik tose vietose, kur jų turimas įrenginys yra interneto veikimo zonoje), taigi pareiškėjo tinklo neriboja Lietuvos Respublikos valstybės sienos, o pareiškėjo klientams naudojantis UAB „Linkotelus“ paslaugomis užsienyje, jiems netaikoma tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslauga, t. y. jeigu įrenginys su SIP technologiją palaikančia programėle bus interneto veikimo zonoje, bus galima įprastai skambinti ir priimti skambučius į UAB „Linkotelus“ tinklo telefono numerį, nesinaudojant užsienio operatorių GSM paslaugomis.

Lietuvos rinkoje UAB „Linkotelus“ nekonkuruoja su didžiausiais GSM operatoriais, bet suteikia galutiniam vartotojui kitos rūšies ir dažniausiai pigesnių paslaugų alternatyvą. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Linkotelus“ naudojamos technologijos nereikalauja SIM kortelių, o pareiškėjo paslaugomis klientas gali naudotis po to, kai į įrenginį įdiegs programėlę (Apps), neretai žmonės naudojasi vieno iš didžiųjų GSM operatorių paslaugomis, bet skambučiams į užsienį, būdami užsienyje, naudojasi pareiškėjo paslaugomis, t. y. turėdami vieną įrenginį jie naudojasi ne tik pareiškėjo, bet ir kito operatoriaus, kurio SIM kortelę turi, paslaugomis.

Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog daug kartų informavo Ryšių reguliavimo tarnybą, kad UAB „Linkotelus“ naudojamos technologijos ir vartotojams siūlomi sprendimai skiriasi nuo didžiųjų GSM mobiliojo ryšio operatorių technologijų ir sprendimų, todėl bendrovė negali būti lyginama su pagrindiniais mobiliojo ryšio rinkos paslaugų teikėjais. Ryšių reguliavimo tarnybos pateikiamose pildyti ketvirčio ataskaitose yra apibrėžtos tik fiksuoto tinklo bei judriojo tinklo GSM operatorių teikiamos paslaugos, todėl, nors UAB „Linkotelus“ teikiamos paslaugos neatitinka nei vienos iš šių paslaugų apibrėžimų, pagal RRT rekomendacijas dalį savo paslaugų pareiškėjas buvo priverstas priskirti prie fiksuoto ryšio, kitą dalį – prie judriojo ryšio paslaugų.

Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ nesutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos, atlikus rinkos tyrimą, apibrėžta UAB „Linkotelus“ teikiamų paslaugų rinka. Pažymėjo, jog rinkos tyrimo atlikimas nustatytas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 16 straipsnyje ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintose Rinkos tyrimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Paaiškino, jog įsakyme Nr. 1V-954 RRT remiasi Ataskaita, kurios 12 punkte įvardinta, kad rinkos pradinė paslauga yra balso skambučių užbaigimo paslauga, kurią sudaro balso skambučių perdavimas nuo tinklo telefono stoties, esančios arčiausiai abonento, kuriam skambinama, ir kurioje yra ar gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame tinkle skambutis inicijuotas, t. y. jau nustatant pradinę rinkos paslaugą RRT rėmėsi tik GSM operatorių veiklai tinkamu apibrėžimu, nes UAB „Linkotelus“ neturi signalą perduodančių stočių.

GSM operatorių veiklos principais remtasi ir kitose Ataskaitos dalyse (2.1 dalyje nurodant, kad judriojo ryšio stočių skaičių konkretaus operatoriaus tinkle lemia mažas šalies teritorijos dydis bei abonentų skaičius; 3.5.1 dalyje nurodant, jog UAB „Linkotelus“ tinkle teikiama balso skambučių užbaigimo paslauga apima balso skambučių perdavimą nuo UAB „Linkotelus“ tinklo stoties, esančios arčiausiai UAB „Linkotelus“ tinklo abonento, kuriam skambinama, ir kurioje yra ar gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki UAB „Linkotelus“ tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame viešajame ryšių tinkle balso skambutis inicijuotas).

Vadovaudamasis Europos Komisijos 2002 m. Gairių dėl rinkos tyrimo nustatant didelę įtaką rinkoje pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą 2002/C 165/03 (toliau – ir Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairės) 59 punktu, kuriame nustatyta, kad elektroninių ryšių sektoriuje geografinė atitinkamos rinkos aprėptis nustatoma, remiantis dviem kriterijais:

1) tinklo aprėpiama teritorija;

2) teisiniais ar kitais reguliavimo instrumentais, pareiškėjas pažymėjo, jog UAB „Linkotelus“ rinkos geografinė aprėptis, priešingai nei nustatė RRT, nesutampa su Lietuvos Respublikos teritorija, kadangi, kaip nustatė pati RRT, UAB „Linkotelus“ tinkle geografinė teritorija atitinka UAB „Linkotelus“ tinklo aprėpiamą teritoriją (t. y. visas vietas pasaulyje, kur yra viešasis internetas). Teigė, kad pagal Taisyklių 15 punkto nuostatas geografinė aprėptis šiuo atveju turėtų būti teritorija ne mažesnė nei Europos Sąjunga, todėl Ryšių reguliavimo tarnyba turėjo rinkos tyrimą nutraukti Taisyklių 17 punkto pagrindu ir siūlyti Europos Komisijai apibrėžti Europos Sąjungos rinką.

Taip pat pažymėjo, jog Europos Sąjungoje elektroninių ryšių sfera reguliuojama Europos Sąjungos lygmens teisės aktais. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, jog atlikusi rinkos tyrimą RRT UAB „Linkotelus“ atžvilgiu neteisingai apibūdino pradinę paslaugą bei neteisingai apirėžė balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkos geografinę aprėptį.

Pasisakydamas dėl didelės įtakos, pareiškėjas rėmėsi ERĮ 15 straipsnio 1 dalimi. Įvertinęs Ryšių reguliavimo tarnybos įsakyme Nr. 1V-959 nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias didelę UAB „Linkotelus“ įtaką, pažymėjo, jog šis įsakymas buvo priimtas įsakymo dėl rinkos apibrėžimo Nr. 1V-954 pagrindu, todėl esant neteisingai apibrėžtai rinkai, negali būti daromos išvados dėl konkurencijos veiksmingumo joje. Nesutiko, kad parduodama balso skambučių užbaigimo paslaugą kitiems ūkio subjektams UAB „Linkotelus“ nesusiduria su pirkėjo derybine galia, galinčia turėti įtakos paslaugos kainai. Paaiškino, jog UAB „Linkotelus“ neturi tiesioginių tinklo sujungimų su UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ tinklais (signalas keliauja per TEO LT, AB tinklą). Tiesioginių sujungimų nebuvimas neleidžia bendrovei teikti viso spektro įprastų ryšio paslaugų, pvz. neteikiama SMS siuntimo ar priėmimo paslauga. Atkreipė dėmesį, jog ankstesni pareiškėjo siūlymai dėl tinklų sujungimo su didžiaisiais GSM operatoriais buvo pastarųjų ignoruojami, o UAB „Tele2“ 2013 m. liepos 5–16 d. buvo atjungusi savo klientams galimybę skambinti į UAB „Linkotelus“ tinkle esančius numerius, dėl ko pareiškėjas patyrė ir tebepatiria reikšmingus nuostolius. Teigė, jog susiklosčiusi praktika patvirtina, kad GSM ryšio operatoriai naudojasi savo padėtimi rinkoje, dideliu vartotojų skaičiumi ir turimais didžiuliais resursais, kad priverstų mažesnius operatorius sutikti su jų diktuojamomis sąlygomis.

Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog, atsižvelgiant į UAB „Linkotelus“ veiklos specifiką, bendrovės teikiamos paslaugos ir jų kainodara nėra pritaikyta skabučiams Lietuvos Respublikos viduje atlikti ir priimti, todėl skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos kainos turėtų būti lyginamos ne su skambučių užbaigimo kituose tinkluose Lietuvoje, o su skambučių užbaigimo abonentui esant užsienyje kainomis. Pažymėjo, jog kainų sumažinimas labai reikšmingai sumažins pareiškėjo galimybę konkuruoti tarptautinėje rinkoje su panašias paslaugas teikiančiais operatoriais (pvz.: Skype, Viber, SIPTraffic, SMSdiscount ir pan.), pareiškėjas bus priverstas pasitraukti iš rinkos ir bankrutuoti. Dėl to labiausiai nukentės galutinis vartotojas, iš kurio atimama kitokių paslaugų pasirinkimo galimybė. Vartotojai bus priversti naudotis šiuo metu siūlomomis didžiųjų operatorių įprastomis paslaugomis.

UAB „Linkotelus“ neturi ekonominio intereso nesuteikti prieigos prie savo tinklo bei vienašališkai nustatyti balso skambučių užbaigimo paslaugos sąlygas, nes to neleidžia bendrovės dydis. Bendrovė suinteresuota tinkamos kokybės ryšio su visais kitais tinklais, o ypač su dideliais GSM operatorių tinklais, užtikrinimu. Dėl bendrovės naudojamos technologijos, sujungiant savo tinklą tiesiogiai su kitų GSM operatorių tinklais UAB „Linkotelus“ ketina investuoti apie (duomenys neskelbtini) į reikiamos tokiam susijungimui įrangos įsigijimą.

Pasisakydamas dėl jam paskirtų įpareigojimų, pareiškėjas pažymėjo, jog šie gali būti paskirti tik didelę įtaką rinkoje turinčiam subjektui, kokiu, kaip minėta, jis pripažintas netinkamai, todėl jie jam netaikytini. Taip pat rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (toliau – ir Prieigos direktyva) 8 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, jog galutiniai įpareigojimų tikslai turi būti konkurencijos skatinimas, vidaus rinkos plėtra ir vartotojų interesų užtikrinimas. Tuo tarpu UAB „Linkotelus“ pritaikius sankcijas, nebus užtikrinti vartotojų interesai, bendrovei pasitraukus iš rinkos bus neigiamai paveikta Europos Sąjungos vidaus rinka. Teigė, jog Ryšių reguliavimo tarnybos pareiškėjo atžvilgiu apibrėžtoje rinkoje niekada negali būti konkurencijos, nes niekas negali konkuruoti su pačiu savimi savo paties tinkle, tačiau panašūs įpareigojimai didžiųjų GSM operatorių atžvilgiu yra pagrįsti, nes tokie ūkio subjektai gali išnaudoti savo galias išstumdami iš susijusių rinkų mažesnius konkurentus. Taip pat pažymėjo, kad atlikdama rinkos tyrimą RRT privalėjo įvertinti UAB „Linkotelus“ veiklos apimtį bei finansinę situaciją, iš kurios matyti, jog sumažinus balso skambučių užbaigimo kainą bei įpareigojus kitiems operatoriams pageidaujant savo lėšomis įsigyti ir instaliuoti apie (duomenys neskelbtini) kainuosiančią tinklų sujungimui būtiną įrangą, UAB „Linkotelus“ labai greitai bus priversta nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Didžiųjų GSM ryšio operatorių atžvilgiu kainos kontrolės įpareigojimai buvo įgyvendinami palaipsniui, iš jų niekada nereikalavo per dvi savaites sumažinti kainas daugiau nei trigubai. Pareiškėjo žiniomis, Ryšių reguliavimo tarnyba neatliko jokių tyrimų ir skaičiavimų dėl UAB „Linkotelus“ patiriamų skambučių užbaigimo savo tinkle sąnaudų, o iš Ataskaitos ir įsakymų tekstų akivaizdu, kad RRT ignoruoja bendrovės veiklos specifiką ir individualius veiklos sąnaudų paskaičiavimus. Pareiškėjui nesuprantama išvada, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle kainą sumažinus daugiau nei trigubai, bendrovė dar ir pagerins savo finansinę padėtį, nes nereikės apskaičiuoti patiriamų sąnaudų bei išlaidauti apskaičiuojant pagrįstas kainas.

Atkreipė dėmesį, jog dar vykstant balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose tyrimui UAB „Linkotelus“ buvo atsiųstas RRT 2013 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. (24.16) l B-5899 „Dėl skambučių užbaigimo kainų UAB „Linkotelus“ tinkle“, kuriame prašyta sumažinti skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle kainas iki RRT direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. IV-1899 4.2 punktu patvirtintų kainų lygio, o UAB „Linkotelus“ atsisakius įvykdyti prašymą, 2014 m. balandžio 7 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1V-507 buvo patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisijos sprendimas Nr. (53.28) GPS-5, kuriuo buvo patenkintas UAB „Tele2“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymas „Dėl ginčo, kilusio tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“, išsprendimo“ įpareigojant UAB „Linkotelus“ už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą UAB „Tele2“ taikyti kainas ne didesnes nei 0,0360 Lt/min. Toks sprendimas buvo priimtas nebaigus rinkos tyrimo, neapibrėžus rinkų ir formaliai nepripažinus UAB „Linkotelus“ turinčiu didelę įtaką subjektu. Pareiškėjo manymu, toks sprendimas – RRT bandymas priversti UAB „Linkotelus“ taikyti palankesnes kainas vieno iš GSM operatorių atžvilgiu – laikytinas protegavimu, kurį RRT grindė veiksmingos konkurencijos užtikrinimo būtinumu. Pažymėjo, jog RRT nereagavo ir į 2013 m. liepos 5–16 d. UAB „Tele2“ vykdytą skambučių į UAB „Linkotelus“ tinklą blokavimą. Nurodė, jog toks atsakovo palankumas vienam iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių GSM operatorių laikytinas svarbia aplinkybe šioje byloje, siekiant įrodyti RRT veiksmų neteisėtumą.

Atsakovas RRT elektroninio ryšio priemonėmis pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat ERĮ, atsakovas pažymėjo, jog kiekviena ūkinę veiklą reguliuojanti institucija Lietuvoje turi tam tikrą veikimo diskreciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių nacionalinių institucijų diskrecijos teisę pabrėžia ir Europos Sąjungos teisės aktai (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacija Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“, Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairės ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi turėti tam tikrą veikimo laisvę įgyvendinti ERĮ 8 straipsnyje numatytus tikslus ir uždavinius, taigi teismo atliekama teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama minėta diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į institucijos turimą vertinimo laisvę. Atkreipė dėmesį, jog rinkos tyrimo procesu atliekamas į ateitį orientuotas ekonominis vertinimas ir siekiama parinkti įpareigojimus, kurie galėtų geriausiai spręsti atsirasiančias problemas.

Tokiam prognozuojamo elgesio vertinimui praktiškai neįmanoma pritaikyti teisinių kriterijų, tačiau, siekiant išvengti vertinimo subjektyvumo, ERĮ 16 straipsnio 7 ir 12-17 dalys bei 2002 m. kovo 7d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (toliau – ir Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 3–5 dalys, 2008 m. spalio 15 d.

Komisijos rekomendacijos 2008/850/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/2l/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje numatytų pranešimų, terminų ir konsultacijų numato, kad rinkos tyrimo rezultatai derinami su Europos Komisija, taip pat gaunama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada. Tinkamą rinkos tyrimo procesą užtikrina viešo konsultavimosi procedūros, vykdomos vadovaujantis RRT direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-295 patvirtintų Viešo konsultavimosi dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių (toliau – ir Viešo konsultavimosi taisyklės) 4.1 papunkčiu.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Ataskaitos, kuria patvirtinti pareiškėjo ginčijami įsakymai, projektą, nenustatė netikslumų rinkų apibrėžimuose, jų nustatymo metodikoje, o Europos Komisija 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. C(2014) 5103 final pastabų nei dėl rinkos apibrėžimo, nei dėl konkurencijos veiksmingumo analizės atlikimo, nei dėl balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl RRT atliktos analizės vertintini ribotai.

Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo procedūros atsakovas pažymėjo, jog rinkos tyrimas buvo pradėtas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, kaip tą numato ERĮ 16 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir ERĮ 16 straipsnio 9 dalis, direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-670 „Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimo“, jį atliekant vadovautasi Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 10 punktą Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, gali naudotis bet kuria turima ar prieinama informacija apie atitinkamą rinką ir (ar) ūkio subjektus, taip pat ir kitų rinkos tyrimų metu surinkta informacija, ūkio subjektų pareikštais vertinimais, todėl RRT paprašė 14 balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugos teikėjų ir gavėjų užpildyti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje skelbiamą Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimo anketą ir tyrimui naudojo respondentams užpildžius anketas gautą informaciją. Rinkos tyrimui taip pat buvo naudojamos RRT direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo nustatyta tvarka pateiktos ketvirtinės ataskaitos bei informacija ir duomenys, esantys 2009–2012 m. Ryšių reguliavimo tarnybos atliktų šių rinkų tyrimų ataskaitose, kitų rinkų tyrimų metu gauta informacija. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Viešo konsultavimosi taisyklių 27 punktu suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta galimybė nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. birželio 2 d. susipažinti su Ataskaitos, įsakymo Nr. 1V-954 ir įsakymo Nr. 1V-959 projektais, o jų pateiktos pastabos buvo aptartos 2014 m. birželio 5 d. vykusio viešojo aptarimo metu, tačiau pareiškėjas pastabų ir pasiūlymų raštu nepateikė. Taip pat, kaip jau minėta, Ataskaitos ir įsakymų projektai buvo derinami su Europos Komisija, buvo gauta Konkurencijos tarybos išvada. Atsižvelgdama į tai, Ryšių reguliavimo tarnyba teigė, kad visos aplinkybės buvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėtos bei įvertintos, todėl pareiškėjo teiginiai, jog RRT netinkamai atliko rinkos tyrimą ir padarė neteisingas išvadas yra nepagrįsti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, RRT, visų pirma, pasisakė dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos apibrėžimo. Nurodė, kad Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Komisija priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioje nurodomos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose nurodytus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 3 dalį nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgdamos į rekomendaciją ir gaires, pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje, o prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi Pagrindų direktyvos 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos. Šiuo metu galiojanti Europos Komisijos rekomendacija, nustatanti atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, yra 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos rekomendacija 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (toliau – ir Rinkų rekomendacija), kurioje nustatytos 7 atitinkamos elektroninių ryšių rinkos, kuriose nustatyti požymiai, dėl kurių galimas ex ante reguliavimas. Pažymėjo, jog pagal šios rekomendacijos priedo 7 punktą, viena iš didmeninių elektroninių ryšių rinkų yra balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų rinka.

Nesutikdama su pareiškėjo teiginiu, jog RRT jo atžvilgiu neteisingai apibūdino pradinę paslaugą, Ryšių reguliavimo tarnyba atkreipė dėmesį, jog viešosios judriojo ryšio paslaugos gali būti teikiamos ne vien tik GSM technologijos pagrindu, todėl į šiuo atveju apibrėžtą rinką neturėjo patekti tik GSM judriojo ryšio operatoriai. RRT, atlikdama rinkos tyrimą, vadovavosi technologinio neutralumo principu. Atkreipė dėmesį, jog pagal ERĮ nuostatas, steigiant tiek viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą, tiek viešąjį judriojo ryšio tinklą gali būti naudojamos bet kokios technologijos ir steigimo būdai.

Šiuo metu technologiškai yra paplitę du viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo būdai: GSM korinio judriojo ryšio pagrindu suformuotos paslaugos ir IP telefonijos pagrindu suformuotos paslaugos. Teikiant viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas IP telefonijos pagrindu nėra reikalingos SIM kortelės, bazinės radijo ryšio stotys ir kiti GSM tinklo elementai. Nurodė, jog vadovaujantis Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo 5.2 papunkčiu, ūkio subjektas privalo pranešti RRT apie viešojo judriojo ryšio tinklo, naudojamo viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą.

Tai pareiškėjas padarė 2009 m. rugsėjo 21 d., o pagal jo užpildytos anketos duomenis nustatyta, kad jis atitinkamais laikotarpiais teikė balso skambučių užbaigimo paslaugas savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle ir už tai gavo pajamas. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie ketvirtinių ataskaitų neatitikimą Lietuvos Respublikoje teikiamoms elektroninių ryšių paslaugoms. Ketvirtinės ataskaitos apie vykdytą elektroninių ryšių veiklą forma yra patvirtinta Ryšių reguliavimo tarnybos (Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo 2 priedas).

Pareiškėjas neteikė pasiūlymo peržiūrėti, pakeisti ar kitaip atnaujinti Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašą. Ryšių reguliavimo tarnyba pareiškėjui yra skyrusi 12998 telefono ryšio numerius viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms teikti, tačiau viešojo ryšio tinklo galinio taško realizavimo būdas rinkos tyrime neturėjo įtakos, nes nėra svarbu, kokiu būdu galutinis paslaugų gavėjas gauna viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas (ar per telefono ryšio aparatą, ar planšetinį kompiuterį, naudojant aplikacijas ir kt.).

Telefono ryšio aparato programinė įranga taip pat yra programinė įranga kaip ir į planšetinį kompiuterį diegiama aplikacija. Teikiant viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas IP telefonijos pagrindu, GSM tinklas pakeičiamas viešuoju interneto tinklu. Šiuo būdu teikiamo viešojo ryšių tinklo galiniai taškai nėra fiksuoti. Atsakovas paaiškino, kad produkto (paslaugos) rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti visus produktus ir (arba) paslaugas, kurie pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas vienas kitam pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Tarnyba atliko balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos tarpusavio pakeičiamumo tiek paklausos, tiek ir pasiūlos atžvilgiu analizę ir nustatė paslaugos nepakeičiamumą, be to, nei vienas respondentas nenurodė alternatyvios paslaugos, kuri galėtų pakeisti balso skambučių užbaigimo konkretaus operatoriaus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, paslaugą. Respondentai taip pat nurodė, kad joks kitas operatorius negalėtų teikti balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos kito operatoriaus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle.

Respondentai anketose pažymėjo, kad neatsirado naujų paslaugų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką rinkos apibrėžimui.

Dėl tinkamos rinkos geografinės aprėpties (jog pareiškėjo viešojo judriojo ryšių tinklo neriboja Lietuvos Respublikos teritorijos sienos) RRT, vadovaudamasi Taisyklių 15 punktu, nurodė, kad tai, jog viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos gali būti teikiamos ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nesusiję su tyrimu, kadangi Ryšių reguliavimo tarnybos atliekami rinkų tyrimai neišeina už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslauga taip pat nėra susijusi su šios rinkos tyrimu. Pažymėjo, jog iš pareiškėjo anketoje pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos dydis buvo – 500 434 min., o 2012 m. – 445 280 min., iš kurių absoliuti dauguma skambučių buvo užbaigti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, pareiškėjas neneigia, kad atitinkamais laikotarpiais teikė balso skambučių užbaigimo paslaugas savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gavo pajamas.

Apibendrindamas atsakovas nurodė, jog Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgė į visas šiuo metu Lietuvos Respublikoje teikti viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas naudojamas technologijas, tinkamai įvertino turimą ir rinkos tyrimo metu gautą informaciją apie pareiškėjo teikiamas elektroninių ryšių paslaugas bei pagrįstai ir teisingai Ataskaitos 2.3 skyriuje apibrėžė atskiras balso skambučių užbaigimo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkas, jų geografinę aprėptį ir toliau nagrinėjo situaciją kiekvienoje iš jų.

Taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą pasisakė dėl konkurencijos veiksmingumo analizės ir didelės įtakos ūkio subjektų įvardijimo. Nesutikdama su pareiškėjo teiginiais, jog jo siūlymai dėl tinklų sujungimo buvo ignoruojami, RRT nurodė, kad jos turimais duomenimis GSM judriojo ryšio operatoriai patys siekė susitarti su pareiškėju dėl tinklų sujungimo ir balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų kainos, tačiau pareiškėjui nesutikus mažinti kainos ir vilkinant derybų procesą, derybos buvo nutrauktos. Nepavykus deryboms UAB „Tele2“ kreipėsi į RRT prašydama išspręsti ginčą su pareiškėju dėl balso skambučių užbaigimo kainos UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle. Taip pat į RRT kreipėsi ir UAB „Omnitel“, kuri pažymėjo, kad su pareiškėju susitarti nepavyksta ir prašė imtis priemonių konkurencijai apsaugoti ir įpareigoti pareiškėją taikyti simetrinę balso skambučių užbaigimo kainą. Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisija 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (53.28) GPS-5 „Dėl UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“ ginčo“ konstatavo, kad taikydamas per dideles balso skambučių užbaigimo kainas pareiškėjas sudaro kliūtis efektyviai konkurencijai dėl galutinių paslaugų gavėjų, kadangi kitų viešųjų ryšių tinklų operatoriai, kurių abonentai skambina į pareiškėjo tinklą, mokėdami jo taikomas per dideles balso skambučių užbaigimo pareiškėjo tinkle kainas, patiria daugiau sąnaudų, o pareiškėjas gauna nepagrįstai daugiau pajamų, bei tenkino UAB „Tele2“ prašymą įpareigoti pareiškėją taikyti ne didesnes nei 0,0360 Lt/min. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle kainas.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi ERĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 70 dalimi bei Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių nuostatomis, pažymėjo, jog RRT išskyrė kriterijus: rinkos dydis, įėjimo į rinką barjerų dydis, pirkėjo derybinė galia, kainos, potenciali konkurencija ir kt., kuriais remiantis vertinama, ar konkurencija balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle yra veiksminga. Atkreipė dėmesį, jog Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairėse įtvirtintas konkurencijos veiksmingumo vertinimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir nurodė, jog šiuo atveju buvo vertinamos pareiškėjo galimybės veikti nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad UAB „Linkotelus“ užima 100 proc. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos dalį. Šios rinkos dydis matuojamas UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle užbaigtų pokalbių trukme, minutėmis. Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos dydį atspindi UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle užbaigtų balso skambučių, kurie inicijuoti kituose Lietuvos operatorių viešuosiuose ryšių tinkluose bei užsienio operatorių viešuosiuose ryšių tinkluose, trukmė.

Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos atveju, pareiškėjas yra vienintelis paslaugos teikėjas. Pažymėjo, kad Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 75 punkte nurodyta, jog itin didelės rinkos dalys, viršijančios 50 proc., gali būti tiesioginiu dominuojančios padėties rinkoje įrodymu. RRT pažymėjo, jog pirkėjo derybinė galia nusako kitų operatorių, t. y. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos gavėjų (pirkėjų), galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką balso skambučių užbaigimo paslaugos teikėjui (pardavėjui) UAB „Linkotelus“.

Pirkėjo derybinė galia egzistuoja, jei paslaugos teikėjams nusprendus padidinti kainas ar pabloginti parduodamo produkto savybes, klientai turi galimybę pasinaudoti atitinkamos rinkos siūlomų produktų alternatyvomis. Akcentavo, jog balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje kitas operatorius, norėdamas suteikti savo abonentui galimybę susisiekti su pareiškėjo abonentu, privalo pirkti balso skambučių užbaigimo paslaugą iš pareiškėjo dėl paslaugos pakeičiamumo iš pasiūlos ir paklausos pusės negalimumo.

Tarp operatorių taikant atsiskaitymo principą „skambinančioji pusė moka“, operatorius, kurio viešajame ryšių tinkle inicijuojamas balso skambutis, turi šią paslaugą pirkti iš pareiškėjo. Dėl pareiškėjo individualaus viešojo judriojo ryšio tinklo prieigos kontrolės, technologinis įėjimo į rinką barjeras yra absoliutus ir potencialiai konkurencijai atsirasti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, Ataskaitos 3.5.3 skyriuje ir įsakyme Nr. 1V-959 Ryšių reguliavimo tarnyba konstatavo, kad konkurencija balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje nėra veiksminga kitų operatorių atžvilgiu, nes operatorius, norėdamas suteikti savo abonentui galimybę susisiekti su pareiškėjo abonentu, privalo pirkti balso skambučių užbaigimo paslaugą tik iš pareiškėjo.

Pagrindų direktyvos preambulėje nurodyta, kad labai svarbu, jog ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, nes jų paskirtis – užtikrinti konkurencingos rinkos plėtrą. Nustatydama pareiškėjui kainų kontrolės įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgė į Europos Komisijos 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES reikalavimus, kurios 1 straipsnis nurodo, jog ūkio subjektams, kuriems yra nustatytas kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas, balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į efektyviai veikiančio operatoriaus patiriamas sąnaudas, o balso skambučių užbaigimo paslaugos kainos individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose turi būti simetriškos. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi ERĮ 17 straipsniu, įsakymu Nr. 1V-959 pagrįstai nustatė įpareigojimą suteikti prieigą ir kainų kontrolės įpareigojimą, kurių nustatymas geriausiai sprendžia Ataskaitos 3.5.4 skyriuje nustatytas konkurencijos problemas.

Taip pat RRT paaiškino, jog Lietuvoje taikomas atsiskaitymo principas – „skambinančioji pusė moka“ – sukuria natūralią monopoliją rinkoje, kas be išorinio įsikišimo sukuria galimybę laisvai nustatyti didmeninių paslaugų kainas. Rekomendacijos dėl skambučių užbaigimo tarifų reguliavimo preambulėje taip pat nurodyta, kad dideli balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifai paprastai lemia didesnes mažmenines balso skambučių inicijavimo kainas ir atitinkamai mažesnius vartojimo rodiklius, todėl mažėja vartotojų gerovė. Tai, kad mažesniems fiksuotojo arba judriojo ryšio operatoriams buvo leista nustatyti didesnius balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifus, remiantis tuo, kad tie operatoriai yra nauji rinkos dalyviai, kurie nepasinaudojo masto ekonomija ir (arba) turi skirtingų sąnaudų, lėmė atskirose šalyse egzistuojančių kainų asimetriją. Europos reguliuotojų grupės elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms bendrojoje pozicijoje dėl požiūrio į tinkamas priemones naujoje reguliavimo sistemoje pripažinta, kad balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifai turėtų būti simetriški, o asimetriją reikia tinkamai pagrįsti. Nurodė, jog didžiausia pareiškėjo 2012 m. taikyta kaina už balso skambučių užbaigimo paslaugas buvo 12,51 ct/min. piko metu ir 6,26 ct/min. ne piko metu (be PVM), kai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta balso skambučio užbaigimo reguliuojamiems ūkio subjektams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kaina tais pačiais metais buvo tik 6,99 ct/min. piko metu ir 3,5 ct/min. ne piko metu (be PVM), t. y. pareiškėjas 2012 m. taikė net 79 proc. didesnę balso skambučių užbaigimo savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos kainą, tokiu būdu sudarydamas kliūtis efektyviai konkurencijai dėl galutinių paslaugų gavėjų, kadangi operatoriai, kurių abonentai skambina į pareiškėjo viešąjį judriojo ryšio tinklą, mokėdami per dideles kainas, patiria daugiau sąnaudų, kurias turėtų padengti galutiniai paslaugų gavėjai. Teigė, jog skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos kainos turi būti lyginamos su skambučių užbaigimo kituose tinkluose Lietuvoje kainomis.

Pažymėjo, kad viena iš vidaus rinkos plėtros sąlygų yra panašių veiklos sąlygų, ypač analogiškų paslaugų kainų egzistavimas visoje Europos Sąjungoje. Nurodė, jog buvo atlikta faktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomų balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainų analizė. Informacija buvo nagrinėta vertinant 2014 m. vasario 21 d. taikytas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainas tiek bendrame balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainų kontekste, tiek atskirai išskiriant Europos Sąjungos valstybes, kuriose balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainos buvo nustatytos pagal „grynąsias“ BU-LRIC apskaitos modelio sąnaudas. Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, Europos reguliuotojų grupės elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms bendroje pozicijoje dėl požiūrio į tinkamas priemones naujoje reguliavimo sistemoje minimas kitas kainų kontrolės metodas – kainų kontrolės metodas, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį (angl. benchmarking) yra tinkamiausias nustatant kainų kontrolės įpareigojimą esamoje situacijoje, nes rinkos tyrimo laikotarpiu jau buvo trylika valstybių narių, kurios buvo įdiegusios BU-LRIC sąnaudų apskaitos modelį pagal Rekomendaciją dėl skambučių užbaigimo tarifų reguliavimo ir jau buvo pasiekusios joje keliamus reikalavimus. Paslaugos kainų simetriškumas turėtų būti užtikrinamas ne tik nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos mastu. Šiuo atveju, RRT teigimu, balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų simetriškumą tikslinga užtikrinti siekiant sudaryti sąlygas didinti paslaugų gavėjų gerovę. RRT nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsižvelgiant į gerokai mažesnį jo veiklos mastą, jam negali būti nustatyti įpareigojimai, atitinkantys nustatytuosius GSM judriojo ryšio operatoriams ir pažymėjo, kad atlikus rinkos tyrimą buvo apibrėžtos 6 individualios atitinkamų operatorių rinkos, kuriuose kiekvienas iš subjektų buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką ir pagal toje rinkoje egzistuojančias problemas kiekvienam iš jų buvo nustatyti atitinkami pagrįsti ir proporcingi įpareigojimai.

Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat pateikė papildomus paaiškinimus (V t., b. l. 138–145). Juose nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie Latvijos teritorijoje tiriamuoju laikotarpiu buvusią viešojo judriojo ryšio tinklo komutacinę stotį. Pažymėjo, kad rinkos tyrimo procedūros metu apibrėžta paslauga apima:

a) skambučius, inicijuotus Lietuvoje (tame pačiame viešajame judriojo ryšio tinkle (skambučiai tinklo viduje), kitame viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiamus viešajame judriojo ryšio tinkle, kai galinis taškas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

b) skambučius, inicijuotus užsienyje (viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiamus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai tinklo galinis taškas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

c) skambučius, inicijuotus Lietuvoje (tame pačiame viešajame judriojo ryšio tinkle (skambučiai tinklo viduje), kitame viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiamus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai tinklo galinis taškas yra už Lietuvos Respublikos teritorijos;

d) skambučius, inicijuotus užsienyje (viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiamus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai galutinis taškas yra už Lietuvos Respublikos teritorijos. Viešojo judriojo ryšio tinklo galutinis taškas gali egzistuoti tokioje geografinėje teritorijoje, kurioje veikia viešasis judriojo ryšio tinklas. Atsižvelgiant į tai atitinkamos balso skambučių užbaigimo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos geografinė aprėptis (geografinė teritorija arba geografinė rinka) yra siejama su individualaus viešojo judriojo ryšio tinklo geografine teritorija. Rinkos geografinės aprėpties apibrėžimą lemia ir ekonominiai bei teisiniai veiksniai:

a) valstybė, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas yra pateikęs pranešimą apie toje valstybėje vykdomą veiklą;

b) ar viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjai, kurie yra pateikę pranešimą apie Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, teikia paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems operatoriams; c) šalis, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas ir kitas operatorius yra fiziškai sujungę savo viešuosius ryšių tinklus, kas sudaro sąlygas teikti paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems operatoriams;

d) ar teikiant paslaugas naudojami Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių ištekliai;

e) ar paslaugų teikėjų tinklai veikia Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog iš 24 apie vykdomą viešojo judriojo ryšio tinklo ar paslaugų teikimą pranešusių asmenų tik 6 asmenys (UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Mediafon“, UAB „Linkotelus“, UAB „CSC Telecom“) 2012 m. gruodžio 31 d. teikė paslaugas kitiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams. Visi Lietuvos Respublikoje veikiantys operatoriai tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungę savo viešuosius ryšių tinklus. Faktas, kad viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos gali būti suteikiamos ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, yra nesusijęs su balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimu, nes nėra šios rinkos tyrimo objektas.

Paaiškino, jog rinkos geografinę aprėptį apibrėžus plačiau nei Lietuvos Respublikos teritorija, nei Ryšių reguliavimo tarnyba, nei Latvijos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų šalių nacionalinės reguliavimo institucijos neturėtų teisinių priemonių užtikrinti ERĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą vieną pagrindinių uždavinių – užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose, ir apriboti UAB „Linkotelus“ veiksmus, kurie galimai ribotų konkurenciją Lietuvoje, nes konkrečių valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos veikia tik savo valstybių jurisdikcijoje.

Kitų valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat negalėtų turėti įtakos viešųjų tinklų sujungimo sąlygoms, nes UAB „Linkotelus“ viešasis ryšių tinklas su kitais Lietuvoje veikiančiais viešaisiais ryšių tinklais tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungtas Lietuvoje, tinklų sujungimo sutartis yra pasirašyta su Lietuvoje veikiančiu viešojo ryšio tinklo operatoriumi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (VI t., b. l. 63–87) pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas byloje kilo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymais nustatytos UAB „Linkotelus“ užimamos rinkos apibrėžties, konkurencijos neveiksmingumo rinkoje konstatavimo, pareiškėjo pripažinimo turinčiu didelę įtaką bei įpareigojimų, susijusių su paslaugos kaina bei prieiga prie tinklo, nustatymo. Vertino faktines bylos aplinkybes bei pažymėjo, jog pagrindiniai ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Elektroninių ryšių įstatymas, Taisyklės, Pagrindų direktyva, Prieigos direktyva, Didelės įtakos nustatymo rinkoje gairės, Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacija. Taip pat pažymėjo, jog ERĮ taikymas santykiams, susijusiems su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, sureguliuoti yra siejamas su įstatymo aiškinimu atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas bei pabrėžė, kad gausus teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos mastu rodo, jog kiekvienos šalies narės nustatytas teisinis reglamentavimas turi atitikti bendrą Europos Sąjungos institucijų požiūrį į elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nustatymą. Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 1 dalis pabrėžia, kad šia direktyva nustatomos nacionalinių reguliavimo institucijų užduotys ir procedūros, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje.

Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006 nustatytomis teismo kompetencijos ribomis bylose dėl Ryšių reguliavimo tarnybos su rinkos tyrimu susijusių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo ir nurodė, jog šioje byloje teismas pasisako tik dėl procedūrinių ginčijamų sprendimų priėmimo aspektų, tyrimo metu surinktų įrodymų apimties, teisingumo bei jų pakankamumo pareiškėjui nustatytiems įpareigojimams pagrįsti.

Pasisakydamas dėl rinkos tyrimo principų ir tikslų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog elektroninių ryšių reguliavime viena pagrindinių krypčių yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių užtikrinimas. Rėmėsi ERĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 14 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama jai keliamą tikslą užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių srityje, efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą bei elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą bei įgyvendindama priskirtus uždavinius, užtikrina reikiamą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų taikymą.

Atkreipė dėmesį, jog elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių nacionalinių institucijų diskrecijos teisė yra pabrėžta Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje, o šios direktyvos 3 straipsnio 3a dalyje pažymėta, kad nepažeidžiant 4 ir 5 dalių nuostatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą pagal Pagrindų direktyvos 20 ar 21 straipsnį, vykdydamos tas užduotis, kurios yra joms paskirtos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos teisę, veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų.

Taip pat vadovavosi ERĮ 16 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 5 ir 14 punktais, Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog Ryšių reguliavimo tarnybos rinkos tyrimo atlikimo metu galiojo 2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2007/879/EB), o teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo priimta 2014 m. spalio 9 d.

Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2014/710/ES). Nurodė, jog Komisijos rekomendacijos tikslas – nurodyti tas produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante reguliavimas gali būti pagrįstas pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalį, o bet kokio ex ante reguliavimo tikslas – suteikti naudos galutiniams naudotojams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas.

Komisijos rekomendacijoje nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduota analizuoti priede nurodytas produktų ir paslaugų rinkas, tame tarpe ir balso skambučių užbaigimą individualiuose judriojo ryšio tinkluose (angl. voice call termination on individual mobile networks), bei nurodyti kriterijai, kurie tirtini apibrėžiant rinkas, kuriose galimas išankstinis reguliavimas. Atsižvelgęs į tai, jog skambučių užbaigimo individualiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugos rinka yra įtraukta į Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacijos priedą, nurodė, kad šiai rinkai be papildomų aplinkybių įvertinimo gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

Vertindamas Ryšių reguliavimo tarnybos atliktų procedūrų teisėtumą, teismas nustatė, kad rinkos tyrimas pradėtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-670, ERĮ 16 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tyrimo metu RRT vadovavosi Taisyklių 10 punkte numatytais būdais gauta informacija ir medžiaga. Įvertinęs, jog įsakymo Nr. 1V-954 ir įsakymo Nr. 1V-959 bei Ataskaitos projektai viešosioms konsultacijoms paskelbti 2014 m. balandžio 28 d., teismas konstatavo, jog rinkos tyrimas vyko vienerius metus ir, vadovaudamasis ERĮ 16 straipsnio 11 dalimi, numatančia rinkos tyrimo procedūros terminus, sprendė, jog bendras rinkos tyrimo trukmės terminas, sudarantis 13 mėnesių, nagrinėjamoje byloje neviršytas, Rinkos tyrimui reikalingi duomenys surinkti per pirmus 4 tyrimo mėnesius, kitą laiko dalį užėmė Ataskaitos rengimas, Europos Komisijos atsakymo gavimas, Konkurencijos tarybos konsultacija, o šis pažeidimas nelaikomas turinčiu esminę reikšmę atliktam tyrimui.

Pažymėjo, jog ERĮ 16 straipsnio 11 dalies įpareigojimas sprendime išdėstyti visus atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatus įvykdytas parengiant ir patvirtinant Ataskaitą, kuri vertinama kaip sudėtinė skundžiamų įsakymų dalis. Taip pat, vadovaudamasis ERĮ 11 straipsnio 2 dalimi, Viešo konsultavimosi taisyklių 4.1 punktu, nurodė, jog Ryšių reguliavimo tarnyba 2014 m. birželio 5 d. organizavo viešąsias konsultacijas dėl skambučių užbaigimo paslaugų rinkų tyrimų rezultatų pastabų vertinimo, kurių metu aptartos pastabos, gautos iš UAB „CSC Telecom“, AB „Teo LT“, UAB „Omnitel“.

Įvertinęs, kaip buvo įgyvendinta ERĮ 16 straipsnio 12 dalyje RRT numatyta pareiga pateikti sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, nurodė, jog Europos komisijos 2014 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta, kad dėl bylos LT/2014/1623 Balso skambučių užbaigimas individualiuose judriojo ryšio tinkluose Lietuvoje Europos Komisija pastabų neturi bei konstatavo, kad pranešimas Europos Komisijai vykdytas sutinkamai su 2008 m. spalio 15 d.

Komisijos rekomendacija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje numatytų pranešimų, terminų ir konsultacijų Nr. C(2008) 5925). Atkreipė dėmesį, jog buvo gautas ir ERĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatytas Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 4 d. raštas Nr. (2.30-25)6V-1115. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde jokių procedūrinių pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Ryšių reguliavimo tarnyba, nenurodyta, jų taip pat nenustatė ir teismas.

Pasisakydamas dėl paslaugų ir geografinės rinkos apibrėžties, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 3 dalies, ERĮ 16 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 15 punkto nuostatomis ir pažymėjo, jog apibrėžiant rinką turi būti nustatomi:

1) visi rinkoje esantys produktai;

2) įvertinamas produktų pakeičiamumas, nustatant:

a) produkto objektyvias charakteristikas;

b) produkto kainas;

c) produkto paskirtį;

d) konkurencijos sąlygas rinkoje;

e) paklausos bei pasiūlos struktūrą rinkoje.

3) apibrėžiama geografinė teritorija, nustatant:

a) konkurencijos sąlygų panašumą;

b) galimumą atskirti nuo kaimyninių teritorijų.

Taip pat, vadovaudamasis Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacijos preambulės 3–6 punktų nuostatomis, pažymėjo, jog nacionalinė reguliavimo institucija turi ne tik apibrėžti produktą, kuris sudaro rinką, bei nustatyti geografines tokios rinkos ribas, tačiau ir įvertinti būtinumą taikyti įpareigojimus nekonkurencingos rinkos dalyviams, o taip pat atsižvelgti į tai, ar konkurencijos rinkoje pagerėjimas yra galimas vien tik taikant konkurencijos teisės normas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija įsakymu Nr. 1V-954, atsižvelgiant į Ataskaitos 2.3 skyrių, apibrėžtos balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos produktų (paslaugų) nustatymo kriterijų taikymą. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į jo veiklos technologinę specifiką, veiklos masto skirtumą, o bendrovės užimama rinka nepagrįstai apribota Lietuvos Respublika.

Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Ataskaitos 2.2 skirsnio matyti, jog duomenys apie rinkoje teikiamas paslaugas buvo paimti iš paslaugų teikėjų pildytų anketų. Tiriama paslauga apibūdinta kaip balso skambučių užbaigimo paslauga, kuri apibrėžta kaip balso skambučių perdavimas nuo individualaus viešojo judriojo ryšių tinklo stoties, esančios arčiausiai abonento, kuriam skambinama ir kurioje gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki individualaus viešojo judriojo ryšių tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame tinkle balso skambutis yra inicijuotas. Teismas sutiko su Ataskaitos 2.3 punkte, ištyrus balso skambučio užbaigimo paslaugos pakeičiamumą iš paklausos ir pasiūlos pusės, pateiktu paslaugos vertinimu, kad tiek iš paklausos, tiek iš pasiūlos pusės skambučio užbaigimo paslauga nėra pakeičiama, kadangi taikant principą „skambinančioji pusė moka“ ir skambinančiajam abonentui inicijavus skambutį, jis turi tikslą susijungti tik su tam tikru kito tinklo abonentu, o sujungimas galimas tik skambutį gaunančio abonento tinklu. Nurodė, jog skambučio iniciavimas sukuria pareigą skambinančio abonento operatoriui tiesiogiai ar netiesiogiai, sujungiant per kitų operatorių tinklus, sumokėti už balso skambučio užbaigimo paslaugą tam operatoriui, kuriam skambinama, jokios galimybės pirkti skambučio užbaigimo paslaugą iš kito paslaugos teikėjo pirkėjas neturi, kadangi jo aptarnaujamas klientas tik tokiu būdu gali įgyvendinti savo poreikį. Analogiškai bet kuris kitas paslaugos teikėjas negali pasiūlyti paslaugą perkančiam operatoriui alternatyvios galimybės. Taip pat pažymėjo, jog Ataskaitoje RRT negalimumą sukurti alternatyvią paslaugą grindė dabartine technologijų būkle.

Spręsdamas klausimą dėl galimybės pareiškėjo teikiamas paslaugas įtraukti į Ataskaitoje tirtas paslaugas dėl šių paslaugų technologinio skirtingumo nuo kitų operatorių paslaugų, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo ir atsakovo argumentus, ERĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Pagrindų direktyvos preambulės 18 punkto nuostatas. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog netinkamo paslaugų priskyrimo problema kilo dėl to, kad Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo tvarka pildomose Elektroninių ryšių veiklos ataskaitose nėra pareiškėjo suteikiamų paslaugų rūšies, todėl jis, neturėdamas galimybės tinkamai klasifikuoti paslaugos, ją turi priskirti viešojo judriojo ar fiksuotojo ryšio paslaugai.

Pažymėjo, jog pareiškėjų paslaugų priskyrimas Elektroninių ryšių veiklos ataskaitose jų įtraukimui į Ataskaitos tyrimo sritį neturėjo įtakos, kadangi nors Elektroninių ryšių veiklos ataskaitos ir buvo tiriamos, tačiau RRT paslaugas apibrėžė ne remdamasi formaliu paslaugos priskyrimu tam tikrai kategorijai, o paslaugos esmės apibūdinimu. Atkreipė dėmesį, jog Elektroninių ryšių veiklos ataskaitų struktūros nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas bei pažymėjo, kad iš ERĮ 2 straipsnio 16 punkto, apibūdinančio elektroninių ryšių tinklą, matyti, jog internetiniai tinklai, kuriais naudojasi pareiškėjas, yra įtraukiami į bendrą signalus perduodančios įrangos, t. y. elektroninių ryšių tinklo sąvoką.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu pareiškėjo teikiamos paslaugos savo esme vartotojo požiūriu yra tokios pat paslaugos, kokios yra teikiamos įprasto GSM ryšio pagalba, tokia paslauga apima telefoninio ryšio paslaugą tarp dviejų abonentų, o ta aplinkybė, kad paslaugos teikiamos ne per radijo ryšio stotis, o viešojo interneto ryšio pagalba, gali būti suprantama tik technologiškai išprususiam žmogui. Bendroje telefoninių paslaugų rinkoje pareiškėjo teikiama paslauga dėl savo technologinių skirtumų nėra atskiriama nuo GSM paslaugų.

Todėl esant tokiai situacijai pareiškėjo teikiamos paslaugos vertinimas kitaip nei GSM paslaugos reikštų išskirtinį požiūrį į tam tikrą technologiją, o kartu – ir technologinio neutralumo principo pažeidimą. Konstatavo, jog šiuo atveju iš esmės sutiktina su paslaugos apibrėžimu atliekant rinkos tyrimą. Šios procedūros metu buvo įvertintos produkto objektyvios charakteristikos, jo paskirtis, konkurencijos sąlygos rinkoje bei paklausos ir pasiūlos struktūra rinkoje.

Vertindamas rinkos geografinės aprėpties nustatymo tinkamumą, teismas vadovavosi Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 55, 59 ir 60 punktais, Taisyklių 15 punktu, vertino Ataskaitos 2.3 punktą, kuriame Ryšių reguliavimo tarnyba pasirėmė pirmuoju kriterijumi ir nustatė, kad rinkos geografinė teritorija yra konkretaus operatoriaus tinklo aprėpiama teritorija, o Lietuvos Respublikos geografinė teritorija atitinka tinklo aprėpiamą teritoriją, ir RRT pateiktus papildomus paaiškinimus šiuo klausimu bei pareiškėjo nesutikimo su tokiu geografinės aprėpties nustatymu argumentus ir juos patvirtinančius duomenis.

Pažymėjo, jog byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas yra pranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai apie vykdomą viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, RRT pareiškėjui yra skyrusi 12 998 viešuosius judriojo telefono ryšio paslaugų numerius. Atsakovo papildomuose paaiškinimuose nurodyta ir pareiškėjo nebuvo paneigta, kad paslaugos buvo teikiamos naudojantis šiais numeriais. Visi Lietuvos Respublikoje veikiantys operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungę savo tinklus, operatorių viešieji tinklai veikė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktus kitų Europos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimus, kurie rodo, jog elektroninių ryšių rinka apibrėžiama šalies teritorija. Įvertinęs visa tai, teismas sutiko su RRT papildomuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais dėl geografinės rinkos apibrėžties, t. y. su tuo, kad rinkos geografinei aprėpčiai įtakos turi valstybė, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo tiekėjas yra pateikęs pranešimą apie toje valstybėje vykdomą elektroninių ryšių veiklą; tai, ar viešojo judriojo ryšio tinklo tiekėjai, kurie yra pateikę pranešimą apie Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, teikia paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems subjektams;

šalis, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas ir kitas operatorius yra fiziškai sujungę savo viešuosius tinklus; ar teikiant paslaugas yra naudojami Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių ištekliai; ar paslaugų teikėjų tinklai veikia Lietuvos Respublikoje. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo siekiama situacija, kai jis būtų pripažįstamas dalyvaujančiu rinkoje globaliu mastu, reikštų tai, kad jo veikla apskritai nebūtų kontroliuojama konkurencijos užtikrinimo prasme, nes nei viena nacionalinė reguliavimo institucija negalėtų jo teikiamų paslaugų įtraukti į rinkos tyrimą, o kartu ir nustatyti atitinkamus įpareigojimus.

Tai, kad pareiškėjas savo aprėpiamą teritoriją apibrėžia kaip ne mažesnę nei kelios Europos šalys ar veikiančią visame pasaulyje, teismas vertino kaip pareiškėjo nekonkretumą. Taip pat teismas akcentavo, jog dėl šioje byloje aptariamo rinkos tyrimo yra gauta Europos Komisijos išvada, kurioje pastabų dėl rinkos apibrėžimo nepateikta. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Komisija sutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos vykdomu tyrimu, jo rezultatais ir turėdama tam kompetenciją nepareiškė pastabų, rodo, jog rinkos geografinė apibrėžtis rinkos tyrimo metu nustatyta tinkamai, o RRT pozicija dėl rinkos geografinė apibrėžties sutampa su kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų, kas atitinka Pagrindų direktyvos 87 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai.

Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas jokių pastabų dėl atlikto rinkos tyrimo viešųjų konsultacijų metu nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl dominuojančios pareiškėjo padėties nustatymo, vadovavosi ERĮ 17 straipsnio ir Taisyklių 16 punkto nuostatomis, taip pat Pagrindų direktyvos 14 straipsniu ir II priedu, numatančiu orientacinį dominuojančios padėties kriterijų sąrašą, bei detalias dominuojančios padėties įvertinimo taisykles numatančių Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 3.1 skyriaus nuostatomis. Įvertinęs Ataskaitos turinį, teismas nurodė, jog RRT didelės įtakos rinkoje aplinkybę tyrė pagal sekančius kriterijus:

1) rinkos dydis; 2) įėjimo į rinką barjerų dydis;

3) pirkėjo derybinė galia;

4) kainos;

5) potenciali konkurencija. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad iš esmės RRT taikyti kriterijai yra panašūs į apibrėžtus Pagrindų direktyvoje, tačiau skiriasi nuo Didelės įtakos rinkoje gairių 78 punkte nustatytų kriterijų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Linkotelus“ rinka apibrėžta kaip atskira balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka, kurioje pareiškėjas užima 100 proc. rinkos dalį, be to, UAB „Linkotelus“ tinklas yra vienintelė galima infrastruktūra teikti balso skambučių užbaigimo paslaugą šiame tinkle ir pareiškėjas turėdamas šį tinklą kartu kontroliuoja ir prieigą prie tinklo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagrįstai pripažino technologinį įėjimo į rinką barjerą absoliučiu ir Ataskaitoje konstatavo, jog ūkio subjektas nesusiduria su pirkėjo derybine galia atitinkamoje rinkoje, kai joje yra tik vienas pardavėjas, dėl to, kad kitas operatorius privalo pirkti skambučio užbaigimo paslaugą iš pareiškėjo.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas nurodė neturįs pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo pirkėjų derybinės galios įvertinimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors pirkėjas būtų suderėjęs mažesnę kainą už UAB „Linkotelus“ teikiamas paslaugas. Nurodė, jog UAB „Linkotelus“ rinkos požymis yra tas, kad pritraukdamas vartotojus žemomis skambučių į užsienį kainomis, pareiškėjas siekia gauti didžiųjų operatorių mokesčius už skambučių užbaigimo paslaugą didesnius, nei pats moka kitiems operatoriams dėl jų taikomų mažesnių paslaugos kainų.

Teismo vertinimu, byloje esantis pareiškėjo ir didžiųjų operatorių susirašinėjimas dėl skambučių užbaigimo paslaugų įkainių, pokalbių perdavimo ir tiesioginių tinklo sujungimų su UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ tinklais rodo, jog pareiškėjas, net ir esant ryšių trikdžiams bei tiesioginiam dėmesio atkreipimui į įsakymo Nr. 1V-959 neatitinkančias kainas, nemažina skambučio užbaigimo paslaugos kainos bei nesiima priemonių sujungti tinklus, tuo užtikrindamas tinkamų paslaugų teikimą savo abonentams.

Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į bendrą vartotojams teikiamo telefoninio ryšio struktūrą, taip pat į Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 78 punktą, atlikdama dominuojančios padėties rinkoje tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų įvertinti ir pareiškėjo užimamos rinkos bei kitų operatorių rinkų sąveiką konkurencijos plotmėje bei konstatavo, kad rinkos tyrimo metu RRT, darydama Ataskaitoje nurodomas išvadas bei priimdama įsakymą Nr. 1V-954, neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje egzistuoja ne vien tik UAB „Linkotelus“ užimama rinka, tačiau dar kelios rinkos, kurios teikia tokias pačias paslaugas, t. y. mažmeninėje rinkoje bet kuris pareiškėjo abonentas bet kada gali nustoti naudotis UAB „Linkotelus“ paslaugomis ir tokias pat paslaugas gauti iš bet kurio kito rinkoje veikiančio operatoriaus, pvz.

UAB „Bitė Lietuva“ ar UAB „Omnitel“. Kito operatoriaus pasirinkimas yra nesudėtinga ir įprasta procedūra. Bet kurio mažmeninės rinkos paslaugų vartotojo požiūriu UAB „Linkotelus“ konkuruoja su kitais tokias pat paslaugas teikiančiais operatoriais tiek paslaugų kiekiu, tiek kokybe, tiek kaina. Iš esmės nei vienam eiliniam vartotojui nėra svarbi ir netgi dažniausiai nežinoma atsiskaitymo tarp balso skambučių paslaugas teikiančių operatorių taisyklė „skambinančioji pusė moka“, pagal kurią operatorius, kurio abonentas skambina į UAB „Linkotelus“ tinklą, turi mokėti UAB „Linkotelus“ nustatytą tarifą už skambučio užbaigimą.

Nepaisant to, teismo vertinimu, Ataskaitoje įvertintos aplinkybės, o ypač UAB „Linkotelus“ elgesys, kai jis vartotojų nenaudai nesudaro tinklų sujungimo sutarčių su kitais operatoriais, pagrindžia RRT išvadą, jog UAB „Linkotelus“ nepatiria konkurencijos didmeninėje UAB „Linkotelus“ užimamoje rinkoje ir šioje rinkoje užima dominuojančią padėtį. Taip pat teismas pažymėjo, jog nors Ataskaitoje iš esmės nebuvo tirta ir dar viena ex ante reguliuojamai rinkai svarbi ypatybė – ar ši rinka gali būti kontroliuojama ne elektroninių ryšių teisės, tačiau konkurencijos teisės priemonėmis, pareiškėjui dėl šios aplinkybės argumentų nepateikus ir nenurodžius galimų reguliavimo konkurencijos teise sprendimo būdų, o Konkurencijos tarybai 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. (2.30-25)6V-1115 pažymėjus, jog pastabų ir pasiūlymų dėl atlikto tyrimo neturi, ši aplinkybė nevertintina kaip daranti rinkos tyrimą atliktu netinkamai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įsakymu Nr. 1V-959 UAB „Linkotelus“ nustatytas įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytą ERĮ 21 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 9 punktuose bei kainų kontrolės įpareigojimas, nurodytas ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje (nurodyta, jog pareiškėjas privalo užtikrinti, jog balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei Ryšių reguliavimo tarnyba yra nustačiusi UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“, pareiškėjas įpareigotas tuo atveju, kai kitas operatorius yra sujungęs savo tinklą su pareiškėjo tinklu, padengti savo sąnaudas, išskyrus ryšių liniją, be to, iš šio įsakymo pareiškėjui kyla pareiga leisti įrengti bei teikti ryšių tinklą su pareiškėjo tinklu ketinančiam sujungti operatoriui, jei jo siūloma ryšių linijos įrengimo ir teikimo kaina žemesnė nei UAB „Linkotelus“ linijos įrengimo kaina, o taip pat padengti 50 proc. ryšių linijos įrengimo ir teikimo sąnaudų).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ataskaitos 3.5.4 skirsnio 3 punktą, iš kurio atsakovas kildina prieigos įpareigojimą ir kuriame konstatuota, jog UAB „Linkotelus“ nesusiduria su pirkėjo derybine galia bei kad balso skambučių užbaigimo paslaugos pirkėjas neturi galimybės daryti vienpusę lemiamą įtaką UAB „Linkotelus“ taikomoms paslaugos kainoms ir kitoms paslaugos teikimo sąlygoms, nenustatęs aiškaus pareiškėjo nepritarimo prieigos įpareigojimo taikymui (pareiškėjas tik pažymėjo, kad jam būtų pernelyg didelė tinklo sujungimo kaina), vadovaudamasis ERĮ 2 straipsnio 38 dalimi, Prieigos direktyvos preambulės 15 ir 19 punktais bei 8 straipsniu, taip pat atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas vengia derybų su kitais operatoriais dėl tinklų sujungimo, todėl iš esmės tinklų sujungimo sąlygos lieka nežinomos, bei į tai, jog konkretūs praradimai dėl tinklų sujungimo kainos ar kitų ypatybių teismui nėra pateikti, todėl nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti dėl netinkamo prieigos įpareigojimo paskyrimo, teismas konstatavo, jog šio įpareigojimo tikslingumas matyti iš Ataskaitos 3.5 skirsnio išvadų, o taip pat ir iš pareiškėjo vengimo derėtis dėl tinklų sujungimo.

Nurodė, jog nors įpareigojimo proporcingumas Ataskaitoje nebuvo skaičiuojamas, tačiau pareiškėjas dokumentais ir skaičiavimais pozicijos dėl netinkamo įpareigojimo šioje plotmėje nepagrindė. Dėl konkrečių techninių prieigos suteikimo aplinkybių teismas nepasisakė, remdamasis teismo diskrecijos apribojimu. Spręsdamas kainų kontrolės įpareigojimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ERĮ 23 straipsnio 1 dalies bei į 2009 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos rekomendacijos 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES reikalavimų 1 straipsnio nuostatas ir konstatavo, jog šis RRT įpareigojimas nustatytas tinkamai.

Nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie patiriamas veiklos sąnaudas ir skambučio užbaigimo paslaugos savikainą, todėl jo motyvai dėl netinkamo kainos nustatymo negali būti išnagrinėti, pareiškėjo nurodomas veiklos sumažėjimas bei galimas bankrotas pagrįsti tik įmonės pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios nematyti, kokie veiksniai lėmė pajamų sumažėjimą. Apibendrindamas nurodė, kad įpareigojimų UAB „Linkotelus“ nustatymas Ataskaitoje yra išsamiai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktais, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl masto ekonomijos, gresiančių įmonės veiklos nutraukimo pasekmių nėra pagrįstos tinkamais apskaičiavimais, todėl jų teisingumas negali būti patvirtintas teisme.

Pareiškėjas viešųjų konsultacijų metu turėjo galimybę atsakovui pateikti pastabas, sąnaudų skaičiavimus, kitą sprendime įvardintą kaip trūkstamą medžiagą, tačiau šia galimybe nesinaudojo, todėl Ryšių reguliavimo tarnyba rinkos tyrimą atliko bei įpareigojimus nustatė įvertinusi turimus duomenis. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal ERĮ 23 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis, t. y.

šioje byloje tik pats pareiškėjas, o ne Ryšių reguliavimo tarnyba galėjo žinoti ir paskaičiuoti savo sąnaudas. Pareiškėjui nustatyti įpareigojimai atitinka ERĮ 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, o norėdamas paneigti padarytas išvadas teisme, jis turėjo pateikti savo pagrįstą poziciją ir paneigti RRT išvadas.

Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas rinkos tyrimas atitiko prieš tai vykdyto rinkos tyrimo rezultatus. RRT direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-1525 UAB „Linkotelus“ užimama rinka apibrėžta kaip skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje paslauga, kuri apibrėžta UAB „Linkotelus“ tinklu. Konkurencija šioje rinkoje pripažinta neveiksminga, kadangi UAB „Linkotelus“ užima 100 proc. rinkos, įėjimo į rinką barjerai absoliutūs dėl technologinių veiksnių, potencialios konkurencijos nėra, pirkėjo derybinė galia nenustatyta. Minėtu įsakymu UAB „Linkotelus“ pripažintas turinčiu didelę įtaką bei nustatyti prieigos ir kainų kontrolės apribojimai. Atkreipė dėmesį, jog RRT direktoriui dar 2008 m. nustačius UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausią kainų ribą, o 2009 m. šiems operatoriams nustačius maksimalias skambučių užbaigimo kainas nepiko ir piko metu, iš esmės buvo matyti ryšių reguliavimo tendencijos, taigi pareiškėjas galėjo suprasti, jog tokie įpareigojimai ateityje jam gali būti nustatyti remiantis simetriškumo principu.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad prašomi panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymas Nr. 1V-954 dalyje dėl UAB „Linkotelus“ bei įsakymas Nr. 1V-959 yra pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, o nustatyti Ataskaitos trūkumai esminės įtakos administracinių sprendimų teisėtumui neturi.

III. Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ pateikė apeliacinį skundą (VI t., b. l. 91–100), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl pareiškėjo judriojo telefono ryšio rinkos apibrėžimo, visų pirma, pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra tinkamai konstatuotos faktinės aplinkybės, turinčios esminę įtaką ginčo išsprendimui šioje byloje: (a) jog UAB „Linkotelus“ komutacinė stotis yra Latvijos Respublikoje; (b) jog UAB „Linkotelus“ tinkle aprėpiama teritorija sutampa su interneto tinklo padengiama teritorija, t. y. yra neribota. Šie faktai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo viešojo judriojo telefono ryšio tinklo teritorija yra gerokai platesnė nei Lietuvos Respublika, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo riboti UAB „Linkotelus“ tinklo apibrėžimą iki Lietuvos Respublikos teritorijos.

Teigia, jog atsižvelgiant į įsakyme Nr. 1V-954 RRT pateiktą rinkų, kurioms yra taikomas RRT reguliavimas apibrėžimą, konstatuotina, kad RRT nereguliuoja UAB „Linkotelus“ veiklos užbaigiant skambučius už Lietuvos Respublikos ribų. Be to, nei Ryšių reguliavimo tarnyba, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi jurisdikcijos nustatyti pareiškėjui įpareigojimų, susijusių su jo veikla, vykdoma už Lietuvos Respublikos ribų (ERĮ 1 str. 6 d., 4 str. 2 d.). Pabrėžia, jog tai skundžiamame sprendime nurodė ir teismas, be kita ko, atskleisdamas, jog pareiškėjo teikiamų paslaugų rinkos apibrėžimą siaurina, siekdamas sudaryti galimybes RRT reguliuoti UAB „Linkotelus“ veiklą, o ne remdamasis konkrečiais ir objektyviais kriterijais.

Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu pagrindu išskiria dalį pareiškėjo viešojo judriojo telefono ryšio tinklo (t. y. Lietuvos Respublikos teritoriją) ir ją reguliuoja, o kitos šio tinklo dalies nereguliuoja. Mano, kad toks vieningo telefono ryšio tinklo skaidymas į atskiras nacionalines dalis ir atskiras jų reguliavimas iš esmės prieštarauja pamatinėms Europos Sąjungos vertybėms – vieningos Europos Sąjungos rinkos principui. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog jo teikiamų paslaugų rinkos lyginimas su GSM ryšio operatorių rinkomis nėra tikslingas, kadangi GSM operatorių tinklo geografinei aprėpčiai sutampant su atitinkamos valstybės teritorija, jų rinkos gali būti apibrėžtos kaip nacionalinės, tuo tarpu pareiškėjo tinklas turėtų būti lyginamas su tinklais, padengiančiais daugiau nei vieną valstybę, pvz. palydovinio ryšio operatoriais.

Tačiau RRT nepateikė duomenų apie tarptautinių tinklų reguliavimą Europos Sąjungos lygiu, tokio reguliavimo praktiką kitose valstybėse. Maža to, atsakovas nepateikė ir informacijos, kaip yra reguliuojama palydovinio ryšio tinklo veikla Lietuvos Respublikoje bei kodėl šio tinklo operatorius nėra laikomas užimančiu dominuojančią padėtį skambučių užbaigimo palydovinio ryšio tinkle Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, taikant atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pabrėžtą technologinio neutralumo principą, palydovinis ryšys turėtų būti reguliuojamas taip pat kaip ir GSM ar UAB „Linkotelus“ teikiamas ryšys ir jam turėtų būti nustatyta vienoda skambučių užbaigimo kaina, nors šiuo metu ji yra daug kartu didesnė.

Taip pat akcentuoja, jog reguliaciniai mechanizmai gali būti taikomi ir tokiems ūkio subjektams, kurių tinklo teritorijos išeina iš nacionalinių ribų, ką aiškiai patvirtinta Rinkos tyrimo taisyklės, kurių 17 bei 171 punktai netgi nustato tvarką, ką reikia daryti tokiais atvejais ir kaip turi būti reguliuojami tokie operatoriai kaip UAB „Linkotelus“. Mano, jog RRT sąmoningai pasirinko ignoruoti faktą, jog UAB „Linkotelus“ tinklas yra gerokai platesnis nei Lietuvos Respublika bei klaidina teismą, kad kitaip apibrėžus UAB „Linkotelus“ viešojo judriojo telefono ryšio tinkle būtų neįmanoma reguliuoti šios bendrovės. Mano, jog šie argumentai aiškiai patvirtina, jog RRT klaidingai apibrėžė skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinką kaip nacionalinę ir dėl to neteisėtai atliko rinkos tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, apie tinkamą UAB „Linkotelus“ rinkos apibrėžimą neinformavo Europos Komisijos bei nesiėmė veiksmų atlikti tyrimo Europos Sąjungos lygiu.

2) Dėl dominuojančios padėties kitų Lietuvos Respublikos operatorių atžvilgiu pareiškėjas nurodo, kad neturi ir niekada neturėjo didelės derybinės galios santykiuose su didžiaisiais Lietuvos operatoriais. Pažymi, jog jo tinkle persiunčiamų minučių kiekis yra daugiau nei 7 000 kartų mažesnis už UAB „Tele2“ tinkle persiunčiamų minučių skaičių, tad dėl mažo savo veiklos masto UAB „Linkotelus“ negali daryti esminės įtakos derybų su didžiaisiais operatoriais procesams. Teigia, jog faktą, kad būtent didieji operatoriai yra dominuojantys dvišaliuose santykiuose patvirtina ir tai, jog nei UAB „Tele2“, nei UAB „Bitė Lietuva“ neišreiškė noro pasinaudoti pareiškėjo bendrovei nustatytu įpareigojimu sudaryti prieigą bei tiesiogiai sujungti tinklus. Vietoj to šie operatoriai pasirinko reikalauti, jog būtent UAB „Linkotelus“ prisitaikytų prie didžiųjų operatorių naudojamos technologinės įrangos, kurios įsigijimui reikalingų finansinių galimybių pareiškėjas neturi. Pažymi, jog net ir nesant tiesioginio sujungimo tinkle, pareiškėjas sugeba persiųsti UAB „Linkotelus“ klientų skambučius didiesiems operatoriams, tuo tarpu šie analogiškomis galimybėmis nesinaudoja. UAB „Linkotelus“ vertinimu didieji operatoriai tokiais savo veiksmais faktiškai siekia išstumti pareiškėją iš rinkos, siekdami gauti didesnį pelną už tarptautinius skambučius. Taip pat atkreipia dėmesį, jog būtent pareiškėjo teikiamos paslaugos specifika – orientacija į tarptautinius skambučius – lemia jų buvimą vertingesnėmis ir brangesnėmis už kitų operatorių paslaugas, iš kurių yra uždirbama dėl jų didelės apyvartos. Taip pat akcentuoja, jog didžiųjų operatorių skambučių užbaigimo užsienio valstybėse tarifai yra ženkliai didesni nei pareiškėjo (kuris vienodus tarifus taiko visose valstybėse, įskaitant Lietuvos Respubliką), todėl siekiant palyginti jų teikiamų paslaugų įkainius, turėtų būti, pvz., skaičiuojami skambučių užbaigimo Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse kainų vidurkiai. Kitas būdas būtų lyginti pareiškėją su panašias paslaugas teikiančiu subjektu, pvz., palydovinio ryšio tiekėju (pažymėtina, jog šio tiekėjo tarifai yra žymiai didesni nei taikomi pareiškėjo).

3) Palyginamuoju būdu, kurį taikė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, galima nustatyti kainas tik tiems operatoriams, kurių teikiamos paslaugos yra iš esmės panašios. Tuo tarpu šioje byloje buvo nustatyta, jog UAB „Linkotelus“ tinkle teritorija yra neribota, tačiau, nepaisant to, ir toliau pareiškėjo veikla yra lyginama su išskirtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių operatorių veikla, nenurodant tokį lyginimą pagrindžiančių argumentų. Pažymi, jog UAB „Linkotelus“ šioje byloje įrodė, jog toks lyginimas yra ydingas, nes yra sulyginami tarpusavyje visiškai nepanašūs objektai, o RRT įpareigoja pareiškėją už vienodą kainą teikti visiškai skirtingas paslaugas.

4) Nagrinėjamoje byloje, neleidus pareiškėjui susipažinti su dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktų dokumentų, kurie buvo pripažinti konfidencialiais, t. y. pirmosios instancijos teismui paneigiant teisę vienai iš bylos šalių susipažinti su kitos šalies patektais dokumentais, yra akivaizdžiai pažeista UAB „Linkotelus“ teisė į teisminę gynybą.

Atsakovas RRT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime, be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis veiklą vykdo už Lietuvos Respublikos ribų. Be kita ko, teismui, siekiant įrodyti, kad komutacinė stotis nuo kurios yra perduodamas skambutis iki pareiškėjo tinklo galinio taško yra Latvijoje, pateikta tarp pareiškėjo ir SIA DIALSPEAK (įmonė registruota Latvijoje) sudaryta Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tik 2012 m. kovo 30 d., nors pareiškėjas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo anketoje yra nurodęs, jog tokias paslaugas teikė jau 2011 m. (t. y. tai leidžia daryti išvadą, jog iki 2012 m. kovo 30 d. pareiškėjo komutacinės stoties Latvijoje nebuvo). Papildomai pažymėjo, jog rinkos apibrėžimui komutacinės stoties buvimo vieta reikšmės neturi, jei paslaugos yra teikiamos Lietuvoje. Šiuo atveju, pareiškėjas Lietuvoje būtų pripažintas didelę įtaką tokioje rinkoje turinčiu ūkio subjektu.

2) Nesutinka su pareiškėju, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino faktą, jog pareiškėjo tinklas yra neribotos teritorijos bei pažymi, kad teismas taip pat konstatavo ir pareiškėjo ketinimus išvengti reguliavimo.

3) Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Rinkos tyrimo taisyklių 17 ir 171 straipsniais, kadangi atlikusi išsamų ir pagrįstą tyrimą RRT nenustatė, kad geografinė rinkos teritorija apimtų ne tik Lietuvos Respublikos teritoriją bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją.

4) Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teikiamos paslaugos savo esme ir vartotojo požiūriu yra tokios pat paslaugos, kaip ir teikiamos įprasto GSM ryšio pagalba, kadangi jų veikimo skirtumai gali būti suprantami tik technologiškai išprususiam žmogui. Mano, jog tokiu būdu buvo tinkamai įgyvendintas technologinio neutralumo principas. Pažymi, jog pasikeitusi pareiškėjo pozicija, kad UAB „Linkotelus“ turėtų būti lyginama su tais tinklais, kurie padengia daugiau nei vieną valstybę, pvz. su palydovinio ryšio operatoriais, RRT teigimu tik parodo pareiškėjo nenuoseklumą. Pažymi, jog pareiškėjo ir palydovinio ryšio operatorių teikiamos paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos, be to, joks palydovinio ryšio operatorius Lietuvoje neteikia skambučių užbaigimo paslaugų, kaip jos apibrėžtos Ataskaitoje, ir neturi tinklų sujungimo su Lietuvos elektroninių ryšių tinklų operatoriais.

5) Pareiškėjas nepagrįstai teigia neturįs derybinės galios. Atkreipia dėmesį, jog iki to laiko, kai buvo nutrauktas balso skambučių tranzitas, paslaugos buvo teikiamos be papildomos įrangos, taigi nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo teiginys apie byloje ginčijamais įsakymais nustatytų įpareigojimų įvykdymui būtinas lėšas, sudarančias pernelyg sunkią finansinę naštą pareiškėjui.

6) UAB „Linkotelus“ nepagrįstai siekia įrodyti, kad skambučių užbaigimo paslaugų kainos turi padengti pareiškėjo išlaidas, patiriamas teikiant mažmenines paslaugas, kadangi subsidijuojant mažmenines paslaugas didmeninių paslaugų pajamomis, būtų iškraipoma konkurencija teikiant mažmenines elektroninių ryšių paslaugas.

7) Teisė RRT nustatyti kainą lyginamuoju būdu, jei nustatyta, kad tai yra proporcinga, būtina ir pagrįsta atsižvelgiant į visas aplinkybes konkretaus rinkos tyrimo metu, yra numatyta ERĮ 23 straipsnyje. Pažymi, jog dokumentų, kurie pagrįstų tinkamesnį paslaugų kainos apskaičiavimo būdą, nei jį pasirinko RRT, pareiškėjas nepateikė.

8) Dėl pareiškėjo argumento, jog administracinės bylos proceso metu buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, Ryšių reguliavimo tarnyba, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi, ERĮ 71 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 39–41 punktais, nurodė, jog RRT pagrįstai prašė teismo užtikrinti teikiamos medžiagos konfidencialumą, o teismas teisėtai ir motyvuotai šią medžiagą pripažino konfidencialia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-954 „Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos apibrėžimo“ dalies, kuria apibrėžta balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka, bei įsakymo Nr. 1V-959 „Dėl ūkio subjekto UAB „Linkotelus“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje“, kuriuo UAB „Linkotelus“ pripažinta turinčia didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešojo judriojo ryšio tinkle rinkoje bei šiam ūkio subjektui nustatyti įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytą ERĮ 21 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 9 punktuose, ir kainų kontrolės įpareigojimas, nurodytas ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Bylos dalykas – ginčijamų įsakymų pagrįstumas ir teisėtumas bei pareiškėjui skirtų įpareigojimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir nustatė, kad skundžiami atsakovo įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia keturiomis argumentų grupėmis: 1) netinkamai apibrėžta UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio rinka; 2) nepagrįstai nustatyta dominuojanti pareiškėjo padėtis kitų Lietuvos Respublikos operatorių atžvilgiu; 3) kainos nustatytos netinkamai pritaikius lyginamąjį būdą; 4) padarytas procesinis pažeidimas (pripažinus dalį RRT teiktos informacijos konfidencialia, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat – ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Remdamasi šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika elektroninių ryšių reguliavimo srityje, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant byloje ginčijamų atsakovo įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai turi būti išsiaiškinta, ar ginčijami įsakymai atitiko bendrus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, po to – nustatyta, ar įsakymai neprieštaravo specialių (inter alia ERĮ) teisės aktų keliamiems reikalavimams, taip pat – ar RRT neviršijo teisės aktuose nustatytos diskrecijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1371/2010). Atsakovo diskrecijos teisės ribose atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų teisminė kontrolė turi apsiriboti tikrinimu: 1) ar atsakovas laikėsi nustatytos rinkos tyrimo procedūros; 2) ar materialiai tikri yra faktai, kuriais rėmėsi atsakovas; 3) ar atsakovas nepiktnaudžiavo kompetencija, nesivadovavo neleistinais motyvais; 4) ar atsakovas, tirdamas rinką, rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nesirėmė kriterijais, kurie nėra teisiškai reikšmingi; 5) ar atsakovo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus; 6) ar atsakovas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kuri suprantama kaip labai aiškus nukrypimas nuo taisyklės, atliekant vertinimą, t. y. šiuo atveju turėtų būti nustatyta tokia vertinimo klaida, kuri būtų regima tiek asmenų, turinčių specialių žinių, tiek asmenų, kurie specialiomis žiniomis disponuoja ribota apimtimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006, 2007 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-589/2007).

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi administracinę bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatė, jog pirmosios instancijos administracinis teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, savo išvadas pagrindė teisės aktų nuostatomis. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į teismo kompetencijos, nagrinėjant bylas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos su rinkos tyrimu susijusių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, ribas ir, spręsdamas ginčo klausimus, pasisakė dėl visų jo diskrecijai priskirtinų klausimų, tačiau diskrecijos ribų neperžengė. Pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija jų iš naujo nekartoja. Be to, kolegija nepasisako ir dėl tų apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių išsamiai ir pagrįstai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime (pvz., dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose judriojo ryšio tinkluose rinkų apibrėžimo tinkamumo; dėl pareiškėjo turimos didelės įtakos ir jo dominuojančios padėties balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime, teisėjų kolegija, visų pirma pasisako dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo išreikštos nuomonės, jog UAB „Linkotelus“ paslaugos pagal savo pobūdį turėtų (galėtų) būti lyginamos ne su Lietuvoje veikiančiais GSM ryšio operatoriais, o su palydovinio ryšio operatoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai nurodė bei paaiškino, jog UAB „Linkotelus“ teikiama balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga vartotojo požiūriu atitinka GSM ryšio operatorių teikiamas balso skambučių užbaigimo kituose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugas, t. y. abiem atvejais vartotojui yra teikiama telefono ryšio paslauga, todėl jos gali būti, o atsižvelgiant į ERĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą technologinio neutralumo principo įgyvendinimą – ir turi būti, lyginamos tarpusavyje. Taip pat šiuo klausimu pažymėtina, jog, kaip jau minėta, Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti nacionalinė institucija, turi turėti tam tikrą veikimo laisvę įgyvendinti ERĮ 8 straipsnyje numatytus tikslus ir uždavinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai diskrecijai priskirtinas ir palyginamų subjektų nustatymas, ypač kiek tai susiję su ex ante reguliuojamomis rinkomis ir įpareigojimų juose nustatymu, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo palyginamumu su palydovinio ryšio operatoriais, teismo nevertintini. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, kodėl argumentų dėl galimybės lyginti UAB „Linkotelus“ teikiamas paslaugas su GSM operatorių teikiamomis paslaugomis nebuvimo nepateikė ir (ar) negalėjo pateikti viešojo konsultavimosi procedūrų metų.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismui dalį Ryšių reguliavimo tarnybos teiktos informacijos pripažinus konfidencialia, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis Ryšių reguliavimo tarnybos teiktos medžiagos buvo pripažinta nevieša bei nutarta jos neteikti susipažinti ir kopijuoti pareiškėjui UAB „Linkotelus“ neskundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi (IV t., b. l. 185), vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į atsakovo RRT 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą (II t., b. l. 93–94), kuriame nurodyta, jog minėtoje medžiagoje yra minima kitų asmenų komercinė medžiaga.

ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas dalį bylos medžiagos pripažino nevieša, nustato, jog šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Pažymėtina, jog Ryšių reguliavimo tarnybos pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą yra numatyta ERĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Taip pat paminėtina, jog jeigu ūkio subjektams medžiagos pripažinimas konfidencialia trukdo gintis teises, jie turi nurodyti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl ir kokie konkretūs konfidencialiais pripažinti duomenys jiems trukdo ginti savo teises, tuo tarpu apeliaciniame skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog nesudarius jam galimybės susipažinti su tokia medžiaga, pareiškėjas neturėjo galimybės paneigti jos turinį. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, konfidencialia pripažinta medžiaga nedaro esminės įtakos teisiniam bylos šalių veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui, todėl minėti pareiškėjo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais ir pakankamais, siekiant panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. liepos 15 d. priimti skundžiami įsakymas Nr. 1V-954 ir įsakymas Nr. 1V-959 yra pagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis bei tinkamai ir pakankamai motyvuoti, todėl teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas