2021-02-10 Nr. AB-3025-3-61-3-02706-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-621-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 25,48 aro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei pateikti šiuos dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius); 2) įpareigoti Administracijos direktorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 0,04 aro (laikytina rašymo apsirikimu, turėtų būti 0,04 ha) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei pateikti šiuos dokumentus NŽT Vilniaus miesto skyriui; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti pareiškėjos naudojamus 25,48 arų ir 0,04 arų (turėtų būti 0,04 ha) ploto namų valdos žemės sklypus, t. y. parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą ir juo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Administracija per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nustatytą 20 darbo dienų terminą neatsakė į pareiškėjos atstovo prašymą, taip pat nepradėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rusėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106 punkte nustatytos žemės sklypų formavimo procedūros, kurios vykdymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

3. Pareiškėja paaiškino, kad yra pretendentė į buvusios savininkės A. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Jai priklauso buvusio savininko žemėvaldoje esanti sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti G. S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu jos naudojamus namų valdos žemės sklypus.

Atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė, todėl pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nes pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužė 31 d. kreipėsi į Administraciją dėl pareiškėjos naudojamų 25,48 arų ir 0,04 arų namų valdos žemės sklypų žemės valdos projekto parengimo. Kadangi pagal Tvarkos 106 punkte nustatytą teisinį reguliavimą atsakovas žemės sklypus privalo suformuoti ir jų kadastro duomenis nustatyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo, kad ne kartą kreipėsi į Administraciją dėl pareiškėjos naudojamų namų valdos žemės sklypų duomenų nustatymo ir šių sklypų planų patvirtinimo, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-850/2011, tačiau Administracija prašomos informacijos nepateikė. NŽT Vilniaus miesto skyrius rašte nurodė, jog negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra, kol savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtino natūra grąžinamo laisvos žemės sklypo plano.

Taip pat nurodė, jog gavęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir byloje esantį Administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, tęs nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą G. S. į buvusios savininkės A. S. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę. Teisės aktuose nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga parengti, patvirtinti ir pateikti žemėtvarkos skyriui vieną iš galimų sklypo projektavimo dokumentų (1) detalųjį planą, 2) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 3) žemės valdos projektą) ir pagal atitinkamą sklypo formavimo dokumentą parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Abu veiksmai, t. y. žemės sklypo suprojektavimas ir suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas, turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo gavimo momento. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2001 m. sausio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. G. S.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti G.

S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu jos naudojamus namų valdos žemės sklypus. Pareiškėjos atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 106 punktu, 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į atsakovą dėl jam teisės aktuose nustatytos pareigos vykdymo. Pažymėjo, kad šiuo pareiškimu pradedama nauja administracinė procedūra, pagal Tvarkos 106 punktą, todėl atsakovas turėjo pradėti vykdyti šiame prašyme nurodytus veiksmus arba pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjos atstovui.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas dar iki bylos iškėlimo teisme dienos iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A30-1509/2019 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad pradedamas rengti 2 948 kv. m teritorijos, kurią sudaro 2 548 kv. m ir 400 kv. m. dalys (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti teritoriją esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas 2019 m. liepos 31 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu pateikė atsakymą į pareiškėjos atstovo, advokato K. P. 2019 m. gegužės 31 d. raštą bei informavo apie pradėtą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovo manymu, ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija praleido Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte nustatytą 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje terminą, nėra. Šis terminas yra instrukcinio pobūdžio, todėl jo pasibaigimas nedaro negaliojančiu priimto Administracijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini)savininkai nepareiškė pageidavimo inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei kadastrinius matavimus rengti savo lėšomis, todėl sklypo suformavimo dokumentai rengiami Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu byloje nėra jokios teisės ar įstatymo saugomo pareiškėjos intereso, kurį teismas turėtų ginti / galėtų ginti. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokią teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant atitinkamą sprendimą byloje. Kadangi atsakovas dar iki bylos iškėlimo teisme dienos iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus, pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti minėtą prašymą, kaip reikalauja pareiškėja nebėra, o tai suponuoja, kad pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

7. NŽT Vilniaus miesto skyrius paaiškino, kad pagal Tvarkos 106 punktą NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Vienas iš pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), taip pat prie nuosavybės teise turimų pastatų, yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai (kadastro duomenų byla). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla Vilniaus miesto skyriui nėra pateikta. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Taigi, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirtina funkcija, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti šią instituciją pateikti informaciją. NŽT Vilniaus miesto skyrius pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybei suprojektavus namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir perdavus šio žemės sklypo dokumentaciją, Vilniaus miesto skyrius galės tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pareiškėjai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos G. S. skundą tenkino, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 2 548 kv. m ploto žemės sklypo, ir 400 kv. m ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo projektus ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas bei pateikti šiuos dokumentus NŽT Vilniaus miesto skyriui. Taip pat teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir pareiškėjai iš atsakovo priteisė 762,30 Eur.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. S. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,3657 ha buvusios savininkės valdytos žemės, iš kurios nuosavybės teisės atkurtos į 0,19546 ha, likęs neatkurtas žemės plotas – 1,1712 ha. Pareiškėja 2000 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) grąžinimo. Šis prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto merui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A51-27270-(2.5-MPD-O), vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, perdavė Vilniaus miesto skyriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2352 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ suprojektuotų, namų valdos 2 458 kv. m ir 90 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentaciją. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra pastatų, prie kurių įsakymu suformuoti sklypai Nr. 1 (2 458 kv. m) ir Nr. 2 (90 kv. m) savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A51-27194-(2.14.2.12-MP8) perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentaciją ir kadastrinių matavimų bylas.

10. Nesutikdama su patvirtintomis namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis pareiškėja kreipėsi į teismą dėl 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje valstybinėje žemėje prie pareiškėjos namų valdos suformuoti ir patvirtinti žemės sklypą, į kurį pareiškėjai būtų galima atkurti nuosavybės teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A858-850/2011, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir jį išdėstė taip: bylą dalyje, kuria pareiškėja prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje žemėje prie pareiškėjos namų valdos suformuoti ir patvirtinti žemė sklypą, į kurį pareiškėjai būtų galima atkurti nuosavybės teisę, nutraukti; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 30-2352 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti naudojamos namų valdos kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis ir patvirtinti šio žemės sklypo planą. Teismas nurodė, jog „priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo jokio teisinio pagrindo iš žemės sklypo, pareiškėjos naudoto prie dalies jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, ir nurodyto techniniame pase (2 548 kv. m), atimti 90 kv. m ir iš jų suformuoti kitą žemės sklypą prie aptariamo ūkinio pastato, kuris pareiškėjai priklauso nuosavybės teise.“ Teismas priimdamas sprendimą nurodė, jog „atsižvelgia į tai, kad pagal Tvarkos 5 punktą Vilniaus mieste parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas negali viršyti 0,3 hektaro. Kaip minėta, ginčijamu įsakymu suformuoto žemės sklypo Nr. 1 dydis turėtų būti 2 548 kv. m, taigi žemės sklypą Nr. 2 suformavus 0,04 ha dydžio, pirmiau nurodytas Tvarkos 5 punkte įtvirtintas reikalavimas pažeistas nebus“.

11. Teismas nustatė, jog pareiškėja, manydama, kad Administracija nevykdo teismo nurodymo kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kartu pateikdama prašymą dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. I-813-561/2010, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo paduoti ir išduoti vykdomąjį raštą nebuvo tenkintas. Nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė 2019 m. vasario 8 d., t. y. praleidusi CPK 608 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui pateikti.

12. Pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. raštais kreipėsi į Administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių. Administracijos pareiškėjos atstovas prašė suformuoti pareiškėjos naudojamus 25,48 arų ir 0,04 arų ploto namų valdos žemės sklypus, t. y. parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą ir juo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Prašyme nurodė, jog kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, kurios turės prejudicinę reikšmę, žemėtvarkos skyriaus prašymą Administracijos direktorius yra gavęs dar prieš šios bylos iškėlimą, todėl 6 mėnesių terminas parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, tiek suprojektuoto sklypo kadastrinių duomenų bylą yra seniai pasibaigęs.

13. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu pareiškėjos atstovą informavo, kad ne kartą kreipėsi į Administraciją (2012 m. sausio 24 d. raštu, 2013 m. lapkričio 19 d. raštu) prašydamas informuoti kokie veiksmai, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį atlikti, tačiau Administracijos direktorius prašomos informacijos skyriui nepateikė. Taip pat pareiškėją informavo apie tai, jog Administracija NŽT Vilniaus miesto skyriui nebuvo pateikusi patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, todėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į buvusios žemės savininkės A. S. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę nebuvo priimtas.

14. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir šį įstatymą įgyvendinanti Tvarka. Grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai miestuose formuojami vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5, 12 straipsniais ir Tvarkos 34, 106, 1061 punktų nuostatomis.

15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.A858-850/2011, nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 30-2352 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo“, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti naudojamos namų valdos kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis ir patvirtinti šio žemės sklypo planą. Teismas taip pat pasisakė dėl formuotinų sklypų dydžių, nurodydamas, jog pareiškėjos Nr. 1 dydis turėtų būti 2 548 kv. m, taigi žemės sklypą Nr. 2 suformavus 0,04 ha dydžio, pirmiau nurodytas Tvarkos 5 punkte įtvirtintas reikalavimas pažeistas nebus. Teismas įvertino, kad šioje administracinėje byloje negalėjo būti iš naujo nagrinėjamos nustatytos aplinkybės ir pareikšti reikalavimai, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog pareiškėjai nebuvo išduotas vykdomasis raštas priverstiniam minėto sprendimo vykdymui, šis sprendimas nagrinėjamoje situacijoje turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos naudojamų namų valdos kitos paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir šių žemės sklypų plano patvirtinimo.

16. Teismas nurodė, kad Administracija iš esmės sutiko su pareiškėjos reikalavimu ir nurodė, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojas dar iki bylos iškėlimo teisme dienos iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus. Kaip buvo matyti iš atsakovo su atsiliepimu pateiktų dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A30-1509/2019 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punktu nustatė, kad pradedamas rengti 2 948 kv. m teritorijos, kurią sudaro 2 548 kv. m ir 400 kv. m dalys (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti teritoriją esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio įsakymo 2 punktu Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus bei kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Apie priimtą Įsakymą 2019 m. liepos 31 d. informuota tiek pareiškėja, tiek 2019 m. rugpjūčio 8 d. jos atstovas, nurodant, jog rengiamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų būsenų pasikeitimus galima stebėti per Žemėtvarkos planavimo rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos teikimo numeris – ZSFP-63812). 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius į Administraciją dėl žemės sklypų suformavimo kreipėsi dar 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštu, t. y. iki administracinės bylos Nr. A858-850/2011, kurioje priimta 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties iškėlimo. NŽT Vilniaus skyrius 2012 m. sausio 24 d. ir 2013 m. lapkričio 19 d. raštais Administracijos prašė pateikti informaciją, kas atlikta vykdant minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A30-2122 Administracijos direktorius leido pradėti rengti 2 548 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) ir 400 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau ši procedūra nebuvo baigta ir Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A30-1509/2019 3 punktu Administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A30-2122 buvo pripažintas netekęs galios.

18. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos naudojamos namų valdos teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra buvo pradėta 2012 m., tačiau nebaigta, o priėmus 2019 m. liepos 29 d. Administracijos direktoriaus įsakymą pradėta iš naujo, taigi tęsiasi jau daugiau, nei septynerius metus ir šiuo metu dar nėra baigta. Todėl, teismo vertinimu, nebuvo galima sutikti su atsakovo teiginiais, jog priėmus 2019 m. liepos 29 d. Įsakymą pareiškėjos reikalavimai yra patenkinti. Iš pareiškėjos prašymo ir NŽT Vilniaus skyriaus kreipimųsi akivaizdu, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius negavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkių taškais ir riboženklių koordinatėmis bei kitų dokumentų (kadastro duomenų bylos) negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pareiškėjai (prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas 2000 m. spalio 19 d.).

19. Teismas įvertinęs tai, kad pagal Tvarkos 106 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Administracija žemės sklypus privalo suformuoti ir jų kadastro duomenis nustatyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, ši procedūra buvo inicijuota dar iki bylos, kurioje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis pradėjimo, buvo vykdyta ir nebaigta 2012 m., o šiuo metu, priėmus 2019 m. liepos 29 d. Įsakymą, yra pradėta vykdyti iš naujo, yra pagrindas įpareigoti atsakovą šią procedūrą užbaigti per teisės aktuose (Tvarkos 106 punkte) nustatytus terminus. Atsižvelgdamas į tai, teismas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos G. S. atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 2 548 kv. m ploto žemės sklypo, ir 400 kv. m ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo projektus ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas bei pateikti šiuos dokumentus NŽT Vilniaus miesto skyriui.

20. Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. 21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, selektyviai vertino pateiktus įrodymus ir šalių teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl padarė klaidingas išvadas, jog byloje egzistuoja pareiškėjos teisė ar įstatymo saugomas pareiškėjos interesas, kurį teismas galėtų apginti. Be to, teismui netinkamai įvertinus faktinę bylos situaciją ir neatsižvelgus į tai, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas, pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie iš esmės jau yra atlikti – nėra. Apeliacinį skundą Administracija grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 30-2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, patvirtinto 2 948 kv. m kitos paskirties teritorijos, kurią sudaro 2 548 kv. m ir 400 kv. m dalys, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, jo erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-63812), ir sprendinius. Šiuo įsakymu nustatyta, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) suformavimo ir į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sklypo duomenų įregistravimo. Administracija, 2019 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų parengimo“ kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ siekiant parengti kadastrinių matavimo bylas. Atsakovo tvirtinimu, nepaisant nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino visiškai ir nurodė, jog pareiškėjos naudojamos namų valdos teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra buvo pradėta 2012 m., tačiau nebaigta, o priėmus Įsakymą pradėta iš naujo, taigi tęsiasi jau daugiau, nei septynerius metus ir šiuo metu dar nėra baigta.

22.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į chronologinę įvykių seką, o būtent, jog pareiškėjos kreipimasis į teismą nebuvo įvykiu, dėl kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė 2019 m. liepos 29 d. Įsakymą. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog Administracija dar iki bylos iškėlimo teisme dienos buvo išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir pradėjusi vykdyti jos kompetencijai priklausančius veiksmus. Be to, Administracija objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie administracinės bylos iškėlimą Įsakymo priėmimo metu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. iš esmės dėl negauto atsakymo į jos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priverstinai įvykdyti pareiškėjos prašyme keliamus reikalavimus, o teismo daromos išvados, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovą pradėtą procedūrą užbaigti, išeina už nagrinėjamos bylos ribų, kadangi tokio reikalavimo nekėlė pati pareiškėja.

22.3. Nors pats skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilęs dėl Administracijos neveikimo nepriimant sprendimo pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. prašymą, sprendimo konstatuojamojoje ir motyvacinėje dalyje nagrinėja ne tai, ar Administracija išnagrinėjo 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjos prašymą, o tai, ar Administracija įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį.

22.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti viešojo administravimo subjekto, t. y. Administracijos neveikimą pareiškėjos skunde, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, nurodomų aplinkybių pagrindu. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir pareiškėjos teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu ir vietoje to analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje jau konstatuotas faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, jog Administracija turi būti įpareigota pradėtas procedūras užbaigti per teisės aktuose nustatytus terminus, nors pareiškėja teismo prašė Administraciją įpareigoti įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį. Šios aplinkybės neabejotinai pažeidė teisinį tikrumą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.

22.5. Pirmosios instancijos teismas išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų konstatavo, jog Administracijos neveikimas iš esmės sietinas ne su minėtu 2019 m. gegužės 31 d. prašymu, o su 2011 m. birželio 20 d. nutartimi, nors šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo objektu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog Administracija atsakė pareiškėjai ir pradėjo jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ką patvirtina ir bylos medžiaga.

23. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėja prašo skirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.1. Atsiliepimas be pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.2. Atsakovo skunde minimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 30-2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ priimtas jau teismui išėjus priimti sprendimą. Ir netgi jeigu teismas priimdamas sprendimą būtų žinojęs apie jo priėmimą, tai nebūtų nieko pakeitę, nes šio įsakymo priėmimas nėra teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymas. Atsakovo pareiga apima: 1) žemės sklypo suformavimą; 2) jo kadastro duomenų nustatymą; 3) kreipimąsi į NŽT, perduodant atitinkamus dokumentus. Visi trys veiksmai atliekami per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo gavimo, kuris šiuo atveju pateiktas 2001 m. sausio 4 d. Apeliaciniame skunde minimas įsakymas reiškia, kad atsakovas per devyniolika metų pagaliau sugebėjo atlikti vieną iš trijų veiksmų.

23.3. Pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad ji skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas 20 darbo dienų terminas yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjos atstovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl to, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra nustatytas dviejų mėnesių terminas paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl atsakovo neveikimo termino pabaiga buvo liepos 31 d., pareiškėjos atstovas kreipėsi į teismą likus savaitei iki termino pabaigos. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti jokių objektyvių ar subjektyvių pasiteisinimų, kuriais būtų galima įvardinti kaip kliūtis Administracijos direktoriui įgyvendinti Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas per 18 metų. Tokie Administracijos veiksmai nesuderinami su gerojo viešojo administravimo principu.

23.4. Iš bylos dokumentų žinoma, kad pareiga priimti atitinkamą sprendimą atsakovui kilo dar 2001 m. sausio 4 d., t. y. kuomet Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į atsakovą dėl G. S. namų valdos žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų nustatymo. Taigi, tarp atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto Įsakymo, kuris taip pat nėra tos pareigos įvykdymas, o tik procedūros pradžia, ir teisės aktuose nustatytos administracinės procedūros pradžios yra praėję 18 metų. Be to, atsakovas jau buvo priėmęs identišką sprendimą 2012 m. birželio 27 d. ir byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo jau buvo nurodęs teismui, kad įsakymo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo priėmimas yra Tvarkos 106 punkte ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytos pareigos įvykdymas. Pareiškėjos nuomone, jeigu atsakovas iš tikrųjų tiki tuo ką teigia, nelabai aišku kokiu tikslu tuomet jis priėmė Įsakymą.

23.5. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus faktus apie 19 metų besitęsiantį administracinės procedūros, kuri privalo būti atliekama per 6 mėnesius, procesą, atsakovo 8 metus nevykdytą teismo sprendimą, pareiškėjos vertinimu, pateikdamas apeliacinį skundą, atsakovas siekia tik teismo priimto sprendimo vykdymo vilkinimo. Atsakovo veiksmai pateikiant tokio turinio apeliacinį skundą vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį teismas turėtų jam skirti sankciją. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

25. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybes teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui, ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teritorinio skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo administracijos direktoriui.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. raštais kreipėsi į Administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių. Administracijos pareiškėjos atstovas prašė suformuoti pareiškėjos naudojamus 25,48 arų ir 0,04 arų ploto namų valdos žemės sklypus, t. y. parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą ir juo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Prašyme nurodė, jog kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, kurios turės prejudicinę reikšmę, žemėtvarkos skyriaus prašymą Administracijos direktorius yra gavęs dar prieš šios bylos iškėlimą, todėl 6 mėnesių terminas parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, tiek suprojektuoto sklypo kadastrinių duomenų bylą yra seniai pasibaigęs. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu pareiškėjos atstovą informavo, kad ne kartą kreipėsi į Administraciją (2012 m. sausio 24 d. raštu, 2013 m. lapkričio 19 d. raštu) prašydamas informuoti kokie veiksmai, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį atlikti, tačiau Administracijos direktorius prašomos informacijos skyriui nepateikė. Taip pat pareiškėją informavo apie tai, jog Administracija NŽT Vilniaus miesto skyriui nebuvo pateiktus patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, todėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į buvusios žemės savininkės A. S. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę nebuvo priimtas.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A30-1509/2019 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punktu nustatė, kad pradedamas rengti 2 948 kv. m teritorijos, kurią sudaro 2 548 kv. m ir 400 kv. m dalys (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti teritoriją esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio įsakymo 2 punktu Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus bei kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Apie priimtą Įsakymą 2019 m. liepos 31 d. informuota tiek pareiškėja, tiek 2019 m. rugpjūčio 8 d. jos atstovas, nurodant, jog rengiamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų būsenų pasikeitimus galima stebėti per Žemėtvarkos planavimo rengimo informacinę sistemą (paslaugos teikimo numeris – ZSFP-63812). 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

28. Šios faktinės aplinkybės patvirtina ne tai, kad atsakovas patenkino pareiškėjos prašymus, nurodytus Nutarties 26 punkte, o tik tai, kad administracinė procedūra pradėta. Byloje nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, o taip pat ir apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną teisėti pareiškėjos reikalavimai būtų įvykdyti visa apimtimi, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos teisių pažeidimas jau pašalintas ir, galbūt, esant tam tikroms sąlygoms, būtų pagrindas spręsti dėl kitokios procesinės bylos baigties kai kurių ar visų reikalavimų apimtyje.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Tvarkos 106 punkto nuostatas ir atsižvelgdamas į tai, kad Administracija žemės sklypus privalo suformuoti ir jų kadastro duomenis nustatyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, ši procedūra buvo inicijuota dar iki bylos, kurioje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis pradėjimo, buvo vykdyta ir nebaigta 2012 m., o šiuo metu, priėmus 2019 m. liepos 29 d. Įsakymą, yra pradėta vykdyti iš naujo, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas turi būti įpareigojamas šią procedūrą užbaigti per Tvarkos 106 punkte nustatytus terminus – Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos G. S. atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 2 548 kv. m ploto žemės sklypo, ir 400 kv. m ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo projektus ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas bei pateikti šiuos dokumentus NŽT Vilniaus miesto skyriui.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įpareigojimus, peržengė skundo ribas. Atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Neveikė, nors atitinkamai veikti buvo įpareigotas teismo sprendimu (ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, privalėjo atsižvelgti į atsakovo elgesį (veiksmus, neveikimą) teisiniuose santykiuose, kurie sieja jį ir pareiškėją, ir šioje teisinėje situacijoje tinkamai gynė pareiškėjos teises.

31. Dėl nurodytų teisinių argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

32. Teisėjų kolegija neatsako į kitus apeliacinio skundo argumentus, kaip neturinčius reikšmės galutinei bylos baigčiai.

33. Dėl pareiškėjos argumentų, kuriais prašoma atsakovo veiksmus pateikiant tokio turinio apeliacinį skundą pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teisė teikti apeliacinį skundą yra įstatymu nustatyta ir garantuojama kiekvienai iš ginčo šalių. Apeliacinis skundas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir priimtas nagrinėti, nors jame išdėstyti argumentai neįtikina kitų proceso dalyvių jų pagrįstumu, iš esmės negali būti vertinamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis procesinio teisinio instituto taikymo aspektu, todėl pareiškėjos argumentai yra neteisėti iš esmės ir atmestini, kaip nesvarstytini nurodomu teisiniu pagrindu.

34. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti jai 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

35. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi ši nutartis priimta pareiškėjos naudai, ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1,3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. III ketvirtį (už prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas apmokėta 2020 m. vasario 16 d.) sudarė 1 317,60 Eur, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą galima priteisti suma yra 1 712,88 Eur. Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 508,20 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai G. S. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius