2022-02-02 Nr. AB-2595-3-61-3-02541-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1136-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02541-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą atsakovui Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – I. B., P. Ž.) dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir Šiaulių TI, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau ir – LTPF) 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 4-150 (skunde klaidingai nurodomas gavimo Nr. 11-8182) „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė:

2.1. 2021 m. gegužės 20 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-135 „Dėl komisijos sudarymo tarnybinio patikrinimo atlikimui“ (2021 m. gegužės 27 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymo Nr. 1-142 papildymas) sudarytos komisijos 2021 m. liepos 7 d. parengtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-1585 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas P. Ž. ir šio skyriaus specialistė I. B. padarė tarnybinius nusižengimus, t. y. bendrais tyčiniais suderintais veiksmais žodžiu nurodė darbuotojams, priklausiusiems LTPF ir 2020 m. gruodžio mėnesį LTPF pateiktiems Šiaulių TI direktoriaus skatinimui, o vėliau ir gavusiems išmokas (premijas), gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, kurie vėliau bus po lygiai padalinti visiems federacijos nariams, dirbantiems Šiaulių TI arba panaudoti bendriems LTPF reikalams. Atsižvelgiant į tai, įstaigos vadovui rekomenduojama šiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus.

2.2. Šiaulių TI 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 14-7246 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ kreipėsi į LTPF dėl atlikto tarnybinio patikrinimo išvados ir siūlymo skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus. 2021 m. liepos 19 d. rašte LTPF nurodė, kad nemato pagrindo tenkinti Šiaulių TI prašymo ir duoti sutikimą dėl profesinės sąjungos narių P. Ž. ir I. B. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn bei skyrimo jiems tarnybinių nuobaudų – papeikimų.

2.3. Išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo gavimas – papildoma procedūra, kuri tiek laiko, tiek pastangų požiūriu tam tikra prasme gali apsunkinti tarnybinių nuobaudų skyrimo procesą ar gali padaryti jį negalimą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumo ir teisėtumo, o profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

2.4. Nesuteikusi leidimo traukti drausminėn atsakomybėn pareigūnų P. Ž. ir I. B. LTPF nenurodė objektyvių nesutikimo motyvų, neįrodė, kad nesutikimas galėtų būti susijęs su šių pareigūnų veikla profesinėje sąjungoje bei kitaip ribojantis jų, kaip profesinės sąjungos narių, teises.

2.5. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo, todėl profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

2.6. Vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimui yra labai svarbu tinkamos drausmės užtikrinimas ir įstaigų vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

2.7. Profesinė sąjunga negali kištis į tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras ir visiškai formaliai neleisti savo narių traukti atsakomybėn. Atsakovas nenurodė jokių motyvų dėl savo neigiamo atsakymo. Prašant sutikimo, nėra sprendžiama dėl nuobaudos skyrimo.

3. Atsakovas LTPF atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė:

3.1. Nesutikimas buvo duotas atsakant į pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. rašytinį kreipimąsi „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad buvo sudaryta komisija dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, kuri įvardino P. Ž. ir I. B., neva, padarytą tarnybinį nusižengimą bei išvardino, neva, pažeistus teisės aktus. Komisija parengė Išvadą ir siūlo skirti profesinės sąjungos atstovams tarnybines nuobaudas – papeikimus. Taip pat informavo apie komisijos nario D. G. (profesinės sąjungos atstovas komisijoje) atskirąją nuomonę, prašė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. Su šiuo raštu pareiškėjas LTPF nepateikė Išvados kopijos, tiesiog konstatavo, kad pirmininkas P. Ž. ir pirmininko pavaduotoja I. B. bendrais tyčiniais suderintais veiksmais žodžiu nurodė darbuotojams <...> gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai <...>. Tam, kad vidaus reikalų įstaigos profesinė sąjunga galėtų įvertinti, ar jos nario galimas patraukimas drausminėn atsakomybėn nėra susijęs su jo veikla šioje profesinėje sąjungoje, jai turi būti pateikti ir atitinkami įrodymai bei faktiniai duomenys, iš kurių galima būtų spręsti apie tiriamo tarnybinio nusižengimo pobūdį.

3.2. Į LTPF kreipėsi Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. kovo 2 d. raštu „Dėl profesinės sąjungos atstovų veiksmų įvertinimo“ Nr. 1S-630, kuriame buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje buvo užregistruota ir išnagrinėta medžiaga Nr. 01-0-00131-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 1 dalyje, požymius. 2021 m. kovo 1 d. šioje medžiagoje priimtas nutarimas Nr. IBPS-V-456999-21 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Medžiagos Nr. 01-0-00131-21 patikslinimo metu nustatyta, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. ir šios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja I. B. 2020 m. gruodžio ar 2021 m. sausio mėnesiais prašė tuometinės profesinės sąjungos narės I. B. pasidalinti skirta premija. 2021 m. kovo 1 d. nutarime Nr. IBPS-V-456999-21 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko P. Ž. ir šios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos I. B. veiksmai, kai jie būdami profesinės sąjungos atstovais 2020 m. gruodžio ar 2021 m. sausio mėnesį paprašė tuometinės profesinės sąjungos narės I. B. pasidalinti skirta premija, o jai atsisakius įgyvendinti jų prašymą, neatliko jokių kitų veiksmų, neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų savavaldžiavimo požymių.

3.3. Subjektas, turintis įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą, rinko medžiagą, įrodymus, darė išvadas ir oficialiame dokumente profesinės sąjungos pirmininko P. Ž. ir jo pavaduotojos I. B. veiksmus įvardino kaip prašymą ir aiškiai išskyrė, kad jų veikla yra profesinės sąjungos atstovų veikla, veikė ne kaip pareigūnai.

3.4. LTPF dėjo pastangas susipažinti su Išvada savo iniciatyva, t. y. įpareigojo profesinės sąjungos pirmininką P. Ž. kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti Išvados kopiją. Pareiškėjas Išvados kopiją P. Ž. pateikė. LTPF susipažino su Išvada ir atsakovui buvo akivaizdu, kad tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos vadovams siūloma taikyti būtent dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

3.5. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. 14-6617 kreipėsi į LTPF ir prašė pateikti finansinės apskaitos dokumentus, kuriuose įformintas pinigų, gautų kaip premijos (vienkartinės išmokos) iš LTPF narių, surinkimas, aukojamų sumų dydis ir jų panaudojimas ar perskirstymas. Tokį prašymą pareiškėjas išsiuntė LTPF po to, kai profesinės sąjungos nariai savo paaiškinimuose nurodė, kad buvo išsakytas klausimas, vienkartinis, pinigai nerenkami, nebuvo gauti (M. K. 2021 m. birželio 10 d. paaiškinimas, L. Č. 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimas, E. D. 2021 m. birželio 14 d. paaiškinimas, I. B. 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimas). Pareiškėjas tiesiogiai kišasi į LTPF savarankišką turto ir lėšų tvarkymą, vidaus reikalus. Be to, daro žalą profesinei sąjungai.

3.6. Pareiškėjas savo skundo reikalavimais paneigia Vidaus statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Visas pareiškėjo atliktas tyrimas buvo nukreiptas į trečiuosius suinteresuotus asmenis ir tai buvo susiję su jų veikla profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos atstovų veiksmai buvo įvertinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui nagrinėjant išsamiai medžiagą, ar nebuvo minėtų asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, ikiteisminį tyrimą atlikti turintis įgaliojimus subjektas įvertino visus dokumentus ir aiškiai išskyrė, kad jų veikla buvo kaip profesinės sąjungos narių, o ne kaip pareigūnų, tačiau pareiškėjas vis tiek kreipėsi dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas I. B. ir P. Ž..

3.7. Pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad pareigūnų veiksmai yra nesusiję su profesinės sąjungos veikla, kad atsakovas nemotyvavo savo atsisakymo. Priešingai, atsakymą pagrindė, pacitavo visus norminius aktus, be to, profesinės sąjungos atstovas D. G. atstovavo komisijoje ir pateikė savo atskirąją nuomonę, todėl pareiškėjui tikrai turėjo būti suprantama, kodėl LTPF nedavė sutikimo dėl savo narių patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

3.8. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie trečiųjų asmenų skatinimą ir kitas socialines garantijas nėra susiję su sprendžiamu ginču, nes nėra kvestionuojama, kad profesinės sąjungos nariai turi teisę tiek į atostogas, tiek į tam tikrus skatinimus bei jiems suteikiamą laiką veikti profesinės sąjungos interesais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas be pagrindo siekia nubausti profesinės sąjungos narius už jų veiklą profesinėje sąjungoje, todėl ir nebuvo duotas sutikimas nuobaudų skyrimui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji yra LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja nuo 2020 m. liepos 31 d., yra susipažinusi su LTPF rašte išsakyta pozicija ir visiškai sutinkanti su LTPF priimtu sprendimu neduoti sutikimo traukti ją tarnybinėn atsakomybėn bei skirti tarnybinę nuobaudą. Ji, kaip profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, dėl savo pareigų profesinėje sąjungoje atlikimo neturi būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Ž. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 31 d. yra LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas. Yra susipažinęs su skundžiamu atsakymu, sprendimu neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas jam ir jo pavaduotojai I. B.. Sprendimas buvo priimtas susipažinus su Išvada. Visiškai sutinka su LTPF pozicija, jog tarnybines nuobaudas norima skirti dėl veiklos profesinėje sąjungoje, dėl jo, kaip pirmininko, pareigų atlikimo. Buvo tik geranoriškai pakalbėta su profesinės sąjungos nariais, kas norėtų prisidėti pinigais, kurie vėliau būtų skirti tam tikriems bendriems profesinės sąjungos interesams, nebuvo jokios prievartos dėl prisidėjimo materialiai. Nesupranta, už ką siūloma skirti nuobaudas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 4-150 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą traukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

9. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, be kita ko, nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą dėl tarnybinių nuobaudų tretiesiems suinteresuotiems asmenims skyrimo, turėjo įvertinti aplinkybes tuo aspektu, ar pareiškėjas siekia skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtent dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

10. Teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, sprendė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, Kalėjimų departamentui įpareigojus Šiaulių TI įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnų P. Ž. ir I. B. veiksmus (elgesį) bei spręsti teisinės atsakomybės taikymą. Priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šių pareigūnų atžvilgiu, nebuvo paneigta Šiaulių TI teisė įvertinti pareigūnų elgesį dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

11. Teismas pažymėjo, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, Kalėjimų departamentas įpareigojo LTPF valdybą įvertinti I. B. ir P. Ž. veiksmus, atstovaujant profesinės sąjungos interesus. Pareiškėjas trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmus vertino ir prašė atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas ne dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, o išimtinai dėl jų kaip Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistų elgesio (neteisėtų veiksmų), kaip ir nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje – pripažinus, kad jie pažeidė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio (priesaika) reikalavimus „visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“ bei Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Etikos kodekso 8.1 papunkčio, 8.2 papunkčio ir 15 punkto nuostatas dėl profesinės garbės, darbuotojo reputacijos saugojimo ir darbuotojo vardo bei visos bausmių vykdymo sistemos nediskreditavimo.

12. Teismas pripažino, kad Išvadoje, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad tretieji suinteresuoti asmenys padarė tarnybinius nusižengimus, pareiškėjo nustatyti tarnybiniai pažeidimai nėra susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla profesinėje sąjungoje.

13. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, konstatavo, kad atsakovo atsakymas yra be motyvų, todėl nepagrįstas ir naikintinas.

14. Teismas nurodė, kad LTPF Raštu, remdamasi Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos kolektyvinės sutarties 31.2 papunkčiu, išreiškė poziciją, jog nemato pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Tokia pozicija negali būti pripažįstama kaip pagrįsta ar sudarančia galimybę pareiškėjui įvertinti, atsižvelgti į atsakovo motyvus dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. LTPF, atsakydama į Šiaulių TI kreipimąsi dėl sutikimo, savo Rašto pirmoje pastraipoje nurodė, kad pareiškėjas prašo pateikti motyvuotą sprendimą dėl sutikimo ar prieštaravimo P. Ž. bei I. B. skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus. Tačiau savo atsisakymo atsakovas niekaip nemotyvavo.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

16. Teismas ginčijamame profesinės sąjungos atsisakyme išdėstytą poziciją vertino kaip LTPF nesutikimą su Išvadoje pateiktais jos narių atliktų veikų vertinimais (kas buvo nustatyta iš šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nebuvus skundžiamame rašte išdėstytų motyvų), tačiau tai savaime nereiškia, kad Šiaulių TI, tirdamas pareigūnų galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jų ar jų atstovaujamos LTPF teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją.

17. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kaip P. Ž. ir I. B. planuojamos skirti tarnybinės nuobaudos gali būti susijusios su jų naryste ir veikla federacijoje, o tos aplinkybės, kad minimi pareigūnai prašė Šiaulių TI darbuotojų pasidalinti gautomis premijomis profesinės sąjungos reikmėms ir dėl to jiems norima taikyti tarnybinę atsakomybę, nesudaro pagrindo išvadai, kad tretieji asmenys yra persekiojami dėl jų aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Išvadoje aiškiai, detaliai ir išsamiai buvo motyvuota, kad P. Ž. ir I. B. veiksmuose yra įžvelgiama jų, kaip Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistų, padarytų Vidaus tarnybos statuto, kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų. O jų, kaip profesinės sąjungos narių, elgesio vertinimas buvo perduotas būtent LTPF valdybai.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad LTPF ginčijamu Raštu be motyvų ir nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas I. B. ir P. Ž..

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

20. Atsakovo teigimu, teismas priėmė prieštaringą, formalų sprendimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, neatsižvelgė į atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktų atsiliepimų argumentus ir įrodymus. Į bylą pateiktos Išvados turinys patvirtina, kad ginčas išskirtinai susijęs su trečiųjų asmenų veikla profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti, kad siūlomas trečiųjų asmenų patraukimas tarnybinėn atsakomybėn yra susijęs su trečiųjų asmenų veiksmais, kuriuos jie atliko kaip pareigūnai ir kuriais jie pažeidė Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų, susijusių su vidaus tarnyba, reikalavimus.

21. Atsakovas akcentuoja, kad sprendime susiaurinamos Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalies nuostatos. Vidaus tarnybos statute yra nustatytas imperatyvus draudimas taikyti tarnybinę atsakomybę bet kuriam profesinės sąjungos nariui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Nėra paaiškinama, kaip profesinės sąjungos pirmininko, pavaduotojos (trečiųjų asmenų) žodžiai profesinės sąjungos nariams gali būti pripažįstami tarnybine veikla, už kurią taikoma tarnybinė atsakomybė. Teismas pirmiau nurodo, kad atsakovas negali vertinti Išvados, negali ja remtis, tuo pačiu nepagrįstai akcentuoja, kad Išvadoje aiškiai, detaliai ir išsamiai buvo motyvuota, kad trečiųjų asmenų veiksmuose įžlegiama jų, kaip Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistų, padarytų Vidaus tarnybos statuto, kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų.

22. Atsakovo teigimu, ginčijamas Raštas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, nes jame nurodytas teisinis pagrindas, aiškiai išdėstyta pozicija.

23. Atsakovas pažymi, kad teismas klaidingai nuodo, jog priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų P. Ž. ir I. B. atžvilgiu, nebuvo paneigta pareiškėjo teisė įvertinti pareigūnų elgesį dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ir kad šių pareigūnų, kaip profesinės sąjungos narių, elgesio vertinimas buvo perduotas būtent atsakovo valdybai. Atsakovo teigimu, tai yra pakartotinas tos pačios situacijos vertinimas ir iš esmės siūlomas pakartotinas nubaudimas už priimtą teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nebuvo apskųstas. Šią aplinkybę pagrindžia atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti išsamūs argumentai.

24. Atsakovas pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas ir pareiškėjas vertino tą pačią situaciją, tas pačias aplinkybes, tačiau padarė priešingas išvadas.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Pareiškėjas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad Išvadoje aiškiai, detaliai ir išsamiai buvo motyvuota, kad P. Ž. ir I. B. veiksmuose yra įžvelgiama jų, kaip Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistų, padarytų Vidaus tarnybos statuto, kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, o jų, kaip profesinės sąjungos narių, elgesio vertinimas buvo perduotas būtent LTPF valdybai, taigi, Šiaulių TI jokių sprendimų dėl trečiųjų asmenų veiklos vertinimo profesinėje sąjungoje nesiėmė, nes tai nėra jo kompetencija.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuobaudos pagrįstumo, tik dėl Šiaulių TI teisės ją skirti. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

28. Pareiškėjo vertinimu, apeliaciniame skunde tik abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas nušalinimų teismui nereiškė. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinęs teismo sprendimą, iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis.

31. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90)). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92)). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo išvadų, tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, tuo papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

33. Nesant pagrindo keisti suformuotos praktikos dėl šios bylos ginčo, teismas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose, šiuo atveju dėl nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos, veikiančios statutinėse įstaigose, nariams.

34. Dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų teismų praktikoje konstatuojama, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, p. 435–447). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę. Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui turi būti pagrįstas argumentais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje.

36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui turi pateikti aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

37. Atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams (LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkui P. Ž. ir LTPF Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojai I. B.) pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su minėtų trečiųjų asmenų naryste ar jų veikla profesinėje sąjungoje bei tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

38. Tai patvirtinančią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad iš 2021 m. liepos 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-1585 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž. ir šio skyriaus specialistės I. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad tarnybinis patikrinimas trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas įvertintus, be kita ko, Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus surinktą informaciją, Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktą informaciją bei vertinimą, kad darbiniais (tarnybos) santykiais su Šiaulių TI susaistytų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Ž., Saugumo valdymo skyriaus specialistės L. B. teisinės atsakomybės taikymo klausimas yra aktualus, nepaisant to, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas 2021 m. kovo 1 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neaptarė, jog tiriamu atveju P. Ž. ir I. B. veiksmai turi galimai drausminio nusižengimo (pažeidimo) požymių. Nagrinėjamu atveju darbdavys reagavo į gautą informaciją ir pagrįstai, įžvelgdamas minėtų asmenų veiksmuose galimus Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimus, pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl jam pavaldžių darbuotojų funkcijų vykdymo tinkamumo.

39. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, profesinė sąjunga šiuo atveju skundžiamame Rašte, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos kolektyvinės sutarties 31.2 papunkčiu, išreiškė bendro pobūdžio poziciją, jog nemato pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, profesinės sąjungos Rašto turinys yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra įrodyta tikimybė, kad tarnybinės nuobaudos yra susijusios su trečiųjų asmenų dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Šiuo atveju pagrįstai laikyta, jog byloje nėra duomenų, konkrečių argumentų ar faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą prielaidai, kad trečiųjų asmenų veikla profesinėje sąjungoje yra susijusi su tarnybiniu patikrinimu jų atžvilgiu, o apeliacinio skundo argumentas, kad Raštas yra pagrįstas ir teismas netinkamai įvertino jo turinį visų į bylą pateiktų duomenų kontekste atmestinas.

41. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).

42. Byloje įrodyta, jog nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir tarnybinė nuobauda siekiama skirti dėl trečiųjų asmenų tarnybos funkcijų galimai netinkamo atlikimo ir ši pareiškėjo diskrecija negali būti ribojama.

43. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas