2025-12-10 Nr. AB-22365-3-62-3-00301-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-179-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00301-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. sausio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) netinkamomis sąlygomis.

2.2. Kameroje durų magnetinio uždarymo-užrakinimo mechanizmas buvo sulūžęs, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėjas skundėsi dėl gedimo, bet durys nebuvo sutvarkytos. Šis pažeidimas nustatytas administracinėje byloje Nr. eI1-1631-780/2024.

2.3. Kameroje atlikus remontą, baldai (lovos, spintelės) nebuvo pritvirtinti, todėl viskas klibėjo, girgždėjo. Pareiškėjas kiekvieną naktį keliskart pabusdavo dėl girgždančio gulto.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. birželio mėnesį kreipėsi į Centrą su prašymu atlikti patikrinimą dėl netvarkingų durų ir nepritvirtintų baldų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 p. pažeidimo). Centras nepagrįstai atsisakė atlikti patikrinimą.

2.5. Kalėjimo administracija veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Centras, neatlikdamas savo pareigų, sudarė sąlygas Kalėjimui tęsti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė stiprius ilgalaikius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir kt., kurie prilygo emociniam kankinimui ir orumo pažeminimui.

3. Lietuvos kalėjimų tarnyba, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Kalėjimo 2 būrio 7 patalpoje buvo nustatytas sanitarinio mazgo durų magnetinės spynos gedimas. Kadangi spynos gedimas yra nepataisomas, 2024 m. sausio 17 d. ūkio būdu įrengtas skląstis, kuriuo galima duris užrakinti iš vidaus. Magnetinės spynos gedimas savaime neįrodo, kad dėl to tualeto durys negalėjo būti varstomos (uždaromos).

4.2. Kalėjimo 2 būrio 7 patalpoje yra įrengtos šildomos grindys, todėl dėl techninių priežasčių nėra galimybės baldus pritvirtinti prie grindų. Teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas patalpose, kuriose laikomi paprastosios grupės nuteistieji, pritvirtinti baldus prie grindų ar sienų.

4.3. Pareiškėjas faktiniais duomenimis ar įrodymais nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo ir kitų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Centras atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. Centro Kauno departamentas gavo pareiškėjo 2023 m. birželio 16 d. skundą dėl baldų būklės ir sulūžusių durų užraktų. Centro Kauno departamentas 2023 m. birželio 26 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad Centras nėra įgaliotas atlikti baldų būklės ir durų užraktų priežiūrą, todėl pareiškėjo keliami klausimai nebus nagrinėjami. Centras persiuntė šį pareiškėjo skundą Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją, informavo pareiškėją apie skundo persiuntimą.

6.2. Centras gavo pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundą dėl Centro Kauno departamento netinkamai išnagrinėto skundo. Centras 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad Centro Kauno departamentas veikė tinkamai.

6.3. Pareiškėjas nepagrindė reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl Centro netinkamo veikimo ar neveikimo, atlyginimą.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. Š. skundą.

8. Teismas, vertindamas Kalėjimo 2 būrio 7 patalpos įrengimą, atsižvelgė į Tarnybos paaiškinimus, kad buvo nustatytas sanitarinio mazgo durų magnetinės spynos gedimas, todėl 2024 m. sausio 17 d. sanitarinio mazgo duryse ūkio būdu įrengtas skląstis, kuriuo galima duris užrakinti iš vidaus. Tarnyba pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad tualeto durų sugadinimas nėra žymus ir netrukdė durims užsidaryti. 2 būrio 7 patalpa yra dvivietė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis toje pačioje kameroje įrengtu sanitariniu mazgu (kurio durys užsidarė, tik kurį laiką dėl sugadinimo nebuvo galimybės jų užsirakinti) nebuvo pažeidžiamas.

9. Teismas rėmėsi Tarnybos paaiškinimais, kad Kalėjimo 2 būrio 7 patalpoje yra šildomos grindys; pritvirtinus baldus prie grindų, būtų pažeista šildymo sistema, todėl dėl techninių priežasčių nėra galimybės baldus pritvirtinti. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nenumatytas reikalavimas patalpose, kuriose laikomi paprastosios grupės nuteistieji, baldus pritvirtinti prie grindų ar sienų. Pareiškėjas buvo kalinamas paprastosios grupės sąlygomis, todėl jo nusiskundimai dėl nepritvirtintų baldų nepagrįsti.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, o pareiškėjo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs. Esant šioms aplinkybėms, skundas atmestinas.

11. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. 12. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. Teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje pateiktų reikšmingų faktų, nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

13.2. Analogiškas pažeidimas, padarytas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., jau buvo pripažintas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI1-1631-780/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-77-1188/2024. Šis pažeidimas tęsėsi iki 2024 m. sausio 17 d., kai į duris buvo įtaisytas skląstis.

13.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. TA-481-442/2023).

13.4. Teismas nepagrįstai stojo į atsakovo atstovo pusę, neapgynė pažeistų pareiškėjo teisių ir teisingai neatlygino neturtinės žalos.

14. Lietuvos kalėjimų tarnyba, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

16. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

17. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, tinkamai neištyrė byloje pateiktų reikšmingų faktų ir kt., yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Centras pažymi, kad teismas galėjo priimti kitokį sprendimą nei pareiškėjo nurodytose bylose, jei bylų aplinkybės nebuvo iš esmės identiškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėjui M. Š. dėl tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimo Kalėjime nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. sausio 17 d., atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos ir Centro, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jam procesines palūkanas (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str.).

19. Pareiškėjas skunde teigė, kad Kalėjimo kameroje jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinio mazgo durų magnetinis užraktas buvo sugedęs, ir kad kilo sunkumų išsimiegoti, nes po sienų perdažymo nebuvo pritvirtinti baldai (lova klibėjo, girgždėjo), be to, Centras tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundų ir nepagrįstai neatliko patikrinimo Kalėjime dėl anksčiau nurodytų pažeidimų, todėl pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nes, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl Kalėjimo padarytų pažeidimų nepasitvirtino, o pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nekonkretūs, deklaratyvūs.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl analogiško pažeidimo, kuris tęsėsi iki 2024 m. sausio 17 d., kai į duris buvo įtaisytas skląstis. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia nesutikimo ir nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria kiti pareiškėjo argumentai (t. y. argumentai dėl Centro netinkamų veiksmų (neveikimo)), buvo pripažinti neesminiais ir nekeičiančiais teismo padarytų išvadų.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

23. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).

24. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

25. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.).

26. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad Kalėjimo kameroje nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. sausio 17 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinio mazgo durų magnetinis užraktas buvo sugedęs ir todėl nepavykdavo uždaryti durų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, remdamasis Tarnybos pateiktais paaiškinimais ir nuotraukomis, kad 2024 m. sausio 17 d. Kalėjimo 2 būrio 7 patalpos sanitarinio mazgo duryse ūkio būdu buvo įrengtas skląstis. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodyto įsiteisėjusio Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI1-1631-780/2024.

27. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI1-1631-780/2024 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo (dėl sulūžusios spynos neužsidarančių durų) ir nepritvirtintų baldų (stalo) Kalėjimo 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje ir kitų pažeidimų nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimo. 2024 m. sausio 11 d. teismo sprendime nustatyta, kad Kalėjimo 2 būrio 7 gyvenamojoje periodiškai neveikė sanitarinio mazgo magnetinė spyna ir spyna nebuvo operatyviai sutvarkyta (nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. periodiškai fiksuotas spynos gedimas, o nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. – sulūžusios durys). Regionų administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjui kilo atitinkamų nepatogumų dėl nepritvirtinto stalo ir neveikiančios magnetinės durų spynos, jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas, taip pat nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti laikomam kameroje, kurioje nerūkoma, nesuteikta pareiškėjui galimybė dėl maitinimo, atitinkančio jo maitinimosi įpročius. Dėl šių pažeidimų pareiškėjui priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-77-1188/2024 išnagrinėjo pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Regionų administracinio teismo išvadomis dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo ir netinkamo maitinimo organizavimo, taip pat su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl atmetė pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus.

29. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažymoje nurodyta, kad 2024 m. sausio 15 d. buvo gauta informacija apie Kalėjimo 2 būrio 7 patalpos sanitarinio mazgo durų gedimą, 2024 m. sausio 17 d. ūkio būdu duryse buvo įrengtas skląstis privatumui užtikrinti. Byloje yra nuotraukos (data nenurodyta), kuriose matyti durys į tualeto patalpą, ant durų įrengtas skląstis.

30. Pabrėžtina, kad suimtųjų, arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos turi būti suderinamos su pamatinėmis žmogaus teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas; draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 7 straipsnyje yra įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (7 str. 1 d.). Žmogaus orumo apsauga yra neatsiejama nuo privatumo naudojantis sanitariniais, higienos įrenginiais užtikrinimo.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog sanitarinio mazgo durų skląstis buvo įrengtas paskutinę ginčui aktualaus laikotarpio dieną (2024 m. sausio 17 d.) ir kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis jau buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei tokios aplinkybės buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. eI1-1631-780/2024.

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad baldai (lovos, spintelės) nebuvo pritvirtinti, rėmėsi Tarnybos paaiškinimais, kad dėl įrengtų šildomų grindų nėra techninės galimybės baldus pritvirtinti prie grindų ir kad pareiškėjas atlieka bausmę parastosios grupės sąlygomis, o, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) visi baldai pritvirtinami prie grindų ar sienų (12.12 p.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiame kontekste nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog jis savo teisių pažeidimą sieja su Higienos normos HN 134:15 12 punkto nuostatomis, pagal kurias laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendime, įvertinus analogiškus pareiškėjo nusiskundimus dėl nepritvirtintų baldų, buvo konstatuotas būtent Higienos normos HN 134:15 12 punkto nuostatų pažeidimas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Tarnyba nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Kalėjimo 2 būrio 7 patalpoje inventorius buvo tvarkingas, atitinkantis Higienos normos HN 134:15 12 punkto, ir paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad lovos, spintelės buvo klibančios, girgždančios ir dėl to pareiškėjas patyrė sunkumų išsimiegoti. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas minėtos teisės normos reikalavimų pažeidimas.

48. Akcentuotina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. sausio 17 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (dėl sugedusio magnetinio užrakinimo mechanizmo sanitarinio mazgo durys negalėdavo būti tinkamai uždarytos) ir tvarkingas inventorius. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

38. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo trukmę, pobūdį ir mastą (apie 5 mėnesius nevisiškai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamas inventoriaus (lova, spintelė) įrengimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat kad durų užrakinimo mechanizmo gedimas buvo fiksuojamas nuo 2022 metų) bei į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

39. Pareiškėjo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023, atmestini. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta byla.

40. Netenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo, atstovaujamo Tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ir nepagrįstai nenustatė Kalėjimo neteisėtų veiksmu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad priteisiamas pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Tarnybos, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė