dc51017e-2c61-4ddb-9e75-520b2c328ea5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?I-4084Administracinė byla Nr. I2-2933-815/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01044-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas T. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), kurį patikslinęs (b. l.

8) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 5 000 Eur už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant jo teises.

2. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog 2020 m. kovo 1 d. iÅ¡ kalinių, esančių paprastojoje grupėje, buvo atimti elektros prietaisai (žaidimų konsolės, grotuvai, sumuÅ¡tinių keptuvės). PareiÅ¡kėjas pažymi, jog jam bausmę paskirta atlikti kalėjimo režimu, o tokie asmenys yra paskiriami tik į paprastÄ jÄ arba drausminę grupę, lengvos grupės tokiems asmenims nėra numatyta. Todėl visi asmenys, bausmę atliekantys kalėjimo režimu, negali turėti minėtų elektros prietaisų ir neturi galimybės bÅ«ti perkelti į lengvÄ jÄ grupę.

3. PareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimus (b. l. 27), kuriuose nurodė, kad jis nebegali turėti elektros prietaisų, nors anksčiau juos galėjo turėti. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 14–18).

1. Ä®gyvendinant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 4 dalį, Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) buvo patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Å iose taisyklėse, inter alia, nustatytas diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sÄ lygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Teisingumo ministras, priimdamas pareiÅ¡kėjui netinkamÄ Ä®sakymÄ , padarė jam turtinės žalos, nes Ä®sakymu buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį. Taip pat formuluodamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kurie Ä®sakymo punktai konkrečiai padarė jam turtinę žalÄ . Taigi skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ Teisingumo ministro Ä®sakymu, bet konkrečiai nenurodo jokių faktinių ir teisinių argumentų.

2. Diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sÄ lygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as nustatytas siekiant paskatinti nuteistuosius aktyviai siekti pozityvių resocializacijos proceso rezultatų. Pavyzdžiui, jei nuteistasis priskiriamas į lengvÄ jÄ grupę, jam suteikiamos galimybės įsigyti ir turėti daugiau daiktų, nei paprastoje grupėje ar drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems. Jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sÄ lygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Ä® kalėjimo režimÄ nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus.

3. Lietuvoje laisvės atėmimo vietų sistema (atviros kolonijos, pataisos namai, kalėjimai) orientuota į asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Kadangi šių asmenų padarytų nusikaltimų, o kartu ir pasirinkto elgesio pavojus visuomenei yra mažas, atitinkamai ir jų izoliavimas nuo visuomenės taip pat yra minimalus. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, padarę tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Šių asmenų padarytų nusikaltimų ir elgesio pavojus visuomenei didesnis, nei asmenų, padariusių neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jų izoliavimo nuo visuomenės laipsnis yra didesnis, nei atvirose kolonijose laikomų asmenų. Kalėjimai – maksimalaus izoliavimo nuo visuomenės lygio laisvės atėmimo vietos, nes jose bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Tokia laisvės atėmimo vietų sistema sukurta pirmiausia siekiant bendrosios nusikaltimų prevencijos, ypač jų recidyvo.

Iš esmės tai yra asmenų ir pirmiausia kitų nuteistųjų informavimo, įspėjimo ir bauginimo, kad jie nepadarytų nusikalstamų veikų, priemonė. Be to, kalėjimai yra griežčiausio režimo laisvės atėmimo vietos, todėl juose laikomų asmenų teisės turėtų skirtis nuo pataisos namuose ar atvirose kolonijose laikomų asmenų teisių.

4. Pareiškėjas teigia, kad Taisyklėmis pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Tačiau Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“. Pareiškėjo teisės Taisyklėmis nebuvo apribotos išskirtinai kitaip, nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režime.

Taigi dėl pareiÅ¡kėjo elgesio pavojingumo, pareiÅ¡kėjas priskirtas nuteistųjų grupei, kuriai taikomas tam tikras bausmės atlikimo režimas (taip pat ir nustatant atskirÄ leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä ). Be to, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

5. Atsakovės atstovė taip pat atkreipia dėmesį, jog ateityje pareiÅ¡kėjui galimai atsiras galimybė bÅ«ti perkeltam į pataisos namus ir atitinkamai, jei jo elgesys bus pozityvus, į lengvÄ jÄ grupę. 2019 m. birželio 27 d. priimto BVK pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-2264) 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios 38 straipsnis, kuriuo minėtas kodeksas papildomas 881 straipsniu. Å iame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant nuteistieji galės bÅ«ti perkelti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus.

O visi nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, gali bÅ«ti priskirti lengvajai grupei, jei jų elgesys nepriekaiÅ¡tingas ir stebima akivaizdi jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę galimybė priklausys nuo paties pareiÅ¡kėjo elgesio, pastangų reabilituotis, požiÅ«rio į darbÄ bei mokymÄ si. Nors Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas neturi galimybės turėti tam tikrų elektros prietaisų, atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pareiÅ¡kėjas savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje galės Å¡iÄ galimybę įgyti ateityje.

Tad minėti laikini suvaržymai, kuriais siekiama bausmių vykdymo principų įgyvendinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

6. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas Taisykles, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintÄ teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktams. Teisingumo ministro Ä®sakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

7. PareiÅ¡kėjui apribota galimybė naudotis ne pirmo bÅ«tinumo daiktais. Turtinės žalos pareiÅ¡kėjas nepatyrė – pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į žaidimų konsolę ar kitus elektros prietaisus nėra apribota, Å¡is turtas dėl atsakovo veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Taip pat nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir teisinio pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: III 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl to, jog jam neleidžiama naudotis žaidimų kompiuteriu.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

4. Teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. Ä®sakymu patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės). Å ių Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (iÅ¡skyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ ) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje sÄ raÅ¡Ä nustato Taisyklių 20 punktas. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (iÅ¡skyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ ) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, paÅ¡to ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiÅ¡kų, raÅ¡ymo popieriaus, sÄ siuvinių ir raÅ¡ymo reikmenų (Taisyklių 22 punktas).

Savo ruožtu Taisyklių 23 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiÅ«ros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ .

Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė Å¡iame punkte nurodytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudÄ , bus saugiai laikomi visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ , o dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę saugomi maisto produktai sunaikinami. Sunaikinus maisto produktus suraÅ¡omas aktas, su kuriuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas nuteistasis, kuriam priklausė sunaikinti produktai.

PareiÅ¡kėjo nurodomas žaidimų kompiuteris („žaidimų konsolė“) patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje sÄ raÅ¡Ä (Taisyklių 20.4.9 punktas. Paminėtina, jog sumuÅ¡tinių keptuvė taip pat patenka į sÄ raÅ¡Ä daiktų, kurie leidžiami lengvajai grupei (Taisyklių 20.4.8 punktas).

5. BVK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (iÅ¡skyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti Å¡iÄ nuobaudÄ atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, Å¡io Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti Å«kio darbų, ir Å¡io Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iÅ¡ pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.

BVK 84 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastÄ jÄ ir drausmės grupes. Atitinkamai pareiÅ¡kėjas negali turėti lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog Taisyklėmis buvo pažeistas asmenų lygybės principas, tačiau jo teisės nebuvo apribotos iÅ¡skirtinai kitaip, nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režime.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

6. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, jog, jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sÄ lygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Ä® kalėjimo režimÄ nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus. Be to, pabrėžtina, jog BVK 140 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, asmenims, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos bausmės. Teismo obiter dictum (lot. pasisakytina tarp kitko).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 38 straipsniu BVK buvo papildytas 881 straipsniu „nuteistųjų perkėlimas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus“. Å iame straipsnyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys Å¡iÄ bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas: yra atlikę ne mažiau kaip vienÄ trečdalį bausmės (1 punktas);

2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastÄ jÄ grupę. Pažymėtina, jog nurodyto straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grÄ Å¾inami iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ toliau atlikti bausmės. Å ie nuteistieji pakartotinai iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus gali bÅ«ti perkeliami, tik jei jie atitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas ir nuo jų grÄ Å¾inimo į kalėjimÄ dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai.

Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 75 straipsnyje nurodyta, jog 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas, savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje darydamas pažangÄ , galės pasinaudoti Å¡ia įstatymo numatyta galimybe.

7. PareiÅ¡kėjo teigimu, žala jam kilo bÅ«tent dėl Ä®sakymo. Teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Ä®sakymu, dėl kurio teisėtumo pareiÅ¡kėjas ginčo nekelia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovės veiksmų, priimant ir (ar) taikant šį įsakymÄ , vertinti kaip neteisėtų. Atitinkamai teismas neabejoja Ä®sakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

Todėl teigtina, jog proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, tad Å¡iuo atveju nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , kadangi nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.

Be to, reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ grindžia hipotetiniais, sÄ lyginio pobÅ«džio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis, iÅ¡ to teismas negali daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas realiai patyrė žalÄ . Be to, atsakovės atstovė patikino, jog pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į žaidimų kompiuterį nėra apribota, Å¡is turtas dėl Ministerijos veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Atitinkamai pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žala negali bÅ«ti atlygintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo T. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis