Legislator Case Law & Legislation
dc50e69b-d33b-4c49-b191-72103f7883ee AI generated

dc50e69b-d33b-4c49-b191-72103f7883ee · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number dc50e69b-d33b-4c49-b191-72103f7883ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, R. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. K. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad jos tėvas A. Č. po savo žmonos E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai valdydamas ir tvarkydamas visÄ jos paliktÄ turtÄ .

Legislator headnote

AI generated

dc50e69b-d33b-4c49-b191-72103f7883ee · Å iaulių apylinkės teismas: pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymÄ ir realizavimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-9966-446/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00556-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, R. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. K. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad jos tėvas A. Č. po savo žmonos E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai valdydamas ir tvarkydamas visÄ jos paliktÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjos atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos tėvai A. Č. ir E. Č. susituokė tremtyje. Grįžę į LietuvÄ apie 1968 metus, (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, čia abu sutuoktiniai gyveno iki pat savo mirties. Mirus E. Č., A. Č. toliau gyveno sutuoktinių santuokos metu įsigytame Å¡eimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai - buvo registruoti A.

Č. vardu, todėl po sutuoktinės mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarÄ A. Č. nesikreipė. Mirus E. Č., vaikai – pareiÅ¡kėja R. K. ir suinteresuotas asmuo R. Č. - buvo pilnamečiai, kartu su tėvais negyveno, pretenzijų į motinos palikimÄ nei vienas įstatymo nustatyta tvarka nereiÅ¡kė. Po sutuoktinės mirties A. Č. atiteko ne tik visas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausęs turtas, bet ir mirusios sutuoktinės asmeniniai daiktai. Suinteresuotas asmuo R.

Č. nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad su sesers R. K. pareiÅ¡kimu sutinka, po jų motinos E. Č. mirties name, kurį gyvendami santuokoje nusipirko jų tėvai, liko gyventi jų tėvas A. Č.. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į E. Č. turtines teises ir turtÄ , likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. Č. palikimo perėjimÄ valstybei, dėl pareiÅ¡kėjos R.

K. pareiÅ¡kimo patenkinimo neprieÅ¡tarauja. Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Ä®monė nėra gavusi parneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos E. Č. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjos R.

K. pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymÄ ir realizavimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal Å¡ių taisyklių 2 punktÄ valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grÄ Å¾ina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtÄ turtÄ , o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamÄ jį turtÄ pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedÅ«ros dėl E. Č. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, neprieÅ¡tarauja juridinio fakto nustatymui.

Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis E. Č. vardu (bendroji jungtinė nuosavybė su A. Č.) yra registruotas 0,2500 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas. Iš (duomenys neskelbtini) m. jungtuvių pažymėjimo, mirties liudijimų matyti, kad E. Č. ir A. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) m., E. Č. mirė (duomenys neskelbtini), A. Č. – (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad E. Č. mirė bÅ«dama santuokoje su A. Č.. Gyventojų registro duomenys, Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad abiejų sutuoktinių – E. Č. ir A. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta iki jų mirties buvo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ nekilnojamojo turto kadastrinės bylos ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytos informacijos matyti, kad gyvendami santuokoje E. Č. ir A. Č. nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio paskirties pastatus, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad palikėjos E. Č. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal E. Č. palikimo atsiradimo metu (2013 m. liepos 19 d.) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . A. Č. – mirusios E. Č. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ (CK 5.13 straipsnis.). IÅ¡ pareiÅ¡kime ir suinteresuoto asmens R. Č. atsiliepime nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimo, įrašų testamentų ir nekilnojamojo turto registruose matyti, kad po E. Č. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei jÄ pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki Å¡iol nesikreipė.

Duomenų, kad sutuoktinis A. Č. bÅ«tų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos E. Č. palikimÄ , nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad A. Č. po savo sutuoktinės E. Č. mirties priėmė jos palikimÄ aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį bÅ«stÄ prižiÅ«rėdamas, savo nuožiÅ«ra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypu, ant kurio stovi pastatai, t. y. su paveldimu turtu – ½ dalimi santuokoje įgyto turto - elgdamasis kaip savininkas ir palikimÄ priimdamas faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

PalikėjÄ E. Č. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai niekas neprieÅ¡taravo, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai R. K. ir R. Č. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktÄ , kad po E. Č. mirties jos palikimÄ priėmė jÄ pergyvenęs sutuoktinis A. Č.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėja nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje yra 3,15 Eur, priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Priteisti iÅ¡ R. K. valstybei 3,15 Eur (tris eurus 15 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė