dc4f085d-f7dc-4afe-bcfb-ada7573e4e05 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-1919-423/2015                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01795-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2015 m. kovo 23 d.                                                           Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,nedalyvaujant pareiškėjui D.

M. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 5-6, 66).

PareiÅ¡kėjas skunduose nurodė, kad nuo 2012-01-23 iki skundo padavimo teismui dienos - 2014-12-01 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos Marijampolės pataisos namuose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nuo 2012-01-23 pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Marijampolės pataisos namuose 4 lokalinio sektoriaus 9 bÅ«ryje 91 brigadoje, kurios plotas yra apie 48 kv. m., sekcijoje gyveno 20 nuteistųjų. Gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista. 4 lokaliniame sektoriuje gyveno apie 300 nuteistųjų, kurie naudojosi 120 kv. m. pasivaikščiojimo kiemeliu.

BÅ«ryje Nr. 9 bausmę atliko apie 55 nuteistieji, beveik visi rÅ«kė, jis buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dÅ«mais, nebuvo įrengta rÅ«kymui skirtų vietų. Apie 12-14 kv. m. patalpoje vietoje tualetų yra trys skylės grindyse, vadinamuoju „tualetu“ priversti naudotis 55 nuteistieji, Å¡ioje patalpoje nėra ventiliacijos. DuÅ¡u galima naudotis tik 1 kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos atviros, taip pažeidžiamas asmens privatumas. Vienam mėnesiui iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus.

Gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos, vidutinis drėgnumas siekė 80 procentų, iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«davo, o pÅ«davo. Gyvenamosiose patalpose daug tarakonų, patalynėje pilna parazitų. Maisto energetinė vertė siekė tik apie 1300 -1500 kcal. Draudžiama su savimi turėti pledus ir kompiuterius. Taip pat jis neteisėtai nuo 2014-09-23 buvo perkeltas iÅ¡ 3 bÅ«rio į 9 bÅ«rį, nesudarant sÄ lygų dirbti. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais, t.y. jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, sutriko sveikata, pasidarė dirglus.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 8-13, 78-79) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2012-01-31 atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2012-02-08 buvo paskirtas gyventi į 3 bÅ«rį 34 brigadÄ , jam nurodyta gyvenamoji vieta 3 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje, jos plotas 33,69 kv. m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 3,37 kv. m. ploto; nuo 2014-09-22 pareiÅ¡kėjas perkeltas į 9 bÅ«rio 91 brigadÄ , jam nurodyta gyvenamoji vieta 9 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, jos plotas 47,18 kv. m., joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,95 kv. m. ploto.

Tačiau 9 bÅ«rys susideda iÅ¡ eilės įvairių patalpų (viso 9) bei erdvaus lauko kiemo (apie 470 kv. m.), kur nuteistieji visÄ dienÄ gali vaikščioti gryname ore, sportuoti, kitaip leisti laisvalaikį. Taip pat nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklÄ , bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę, socialinės reabilitacijos programas, norintys dirbti gali įsidarbinti Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų. 9 bÅ«rio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai ir vienas pisuaras, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas duÅ¡as, kuriame kartÄ per savaitę karÅ¡tu vandeniu gali praustis nuteistieji, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti 4 Å¡alto vandens čiaupai.

Tualetinio popieriaus 1 rulonas iÅ¡duodamas kiekvienÄ mėnesį, taip kaip numato nuteistųjų materialinio aprÅ«pinimo normos. BÅ«rių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos, o patalpose iÅ¡kalbinti draudžiantys rÅ«kyti ženklai ir užraÅ¡ai. Atsakovas nėra gavęs iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jokių praneÅ¡imų apie kitų nuteistųjų rÅ«kymÄ gyvenamosiose patalpose. Taip pat nurodė, jog 2013 m. pabaigoje D. M. darbdavio atstovams pareiÅ¡kė, kad į darbÄ daugiau neis, kadangi dėl nuolatinio susiraÅ¡inėjimo baudžiamojoje byloje dirbti neturi laiko.

PareiÅ¡kėjas dėl pervedimo į kitÄ bÅ«rį ar įdarbinimo į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Marijampolės pataisos namai nesilaikė teisės normų reikalavimų. Prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkintinas.           PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2012-01-23 iki skundo padavimo teismui dienos – 2014-12-01.

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis buvo laikomas perpildytoje patalpoje, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sÄ lygos. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-02-08 iki 2014-09-22 buvo paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje, jos plotas 33,69 kv. m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 3,37 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo (b.l. 15)); nuo 2014-09-22 iki 2014-12-01 (skundo padavimo teismui dienos) pareiÅ¡kėjas paskirtas gyventi 9 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, jos plotas 47,18 kv. m., joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,95 kv. m. ploto (b.l. 14).

Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2014-12-01 pareiÅ¡kėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, t.y. minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 0,15 kv. m. ploto mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad Marijampolės pataisos namuose 9 bÅ«rio nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose bendrosios sÄ lygos, t. y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė. PareiÅ¡kėjas Å¡iais aplinkybes nutyli. Pats pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b.l. 20). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sÄ lygų. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo nežymus (trÅ«ko tik 0,15 kv. m. ploto), truko labai trumpÄ laikÄ - 2 mėn. 9 d., suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).           PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, jog 4 lokaliniame sektoriuje gyveno apie 300 nuteistųjų, kurie naudojosi 120 kv. m. pasivaikščiojimo kiemeliu; bÅ«ryje bausmę atliko apie 55 nuteistieji, beveik visi rÅ«kė, jis buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dÅ«mais, nebuvo įrengta rÅ«kymui skirtų vietų; apie 12-14 kv. m. patalpoje vietoje tualetų yra trys skylės grindyse, vadinamuoju „tualetu“ priversti naudotis 55 nuteistieji, Å¡ioje patalpoje nėra ventiliacijos; duÅ¡u galima naudotis tik 1 kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos atviros, taip pažeidžiamas asmens privatumas; vienam mėnesiui iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus; gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos, vidutinis drėgnumas siekė 80 procentų, iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«davo, o pÅ«davo; gyvenamosiose patalpose daug tarakonų, patalynėje pilna parazitų; maisto energetinė vertė siekė tik apie 1300 -1500 kcal; draudžiama su savimi turėti pledus ir kompiuterius; jis neteisėtai nuo 2014-09-23 buvo perkeltas iÅ¡ 3 bÅ«rio į 9 bÅ«rį, nesudarant sÄ lygų dirbti.             Teismui pateikti duomenys ir ginčo situacijos teisinis reglamentavimas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 258 p. nustatyta pareiga administracijai sudaryti sÄ lygas nuteistiesiems 1 kartÄ savaitėje nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u.

Kiekvienam bÅ«riui skiriama nuo 45 min. iki 2 val. 30 min. laikas duÅ¡e. Pataisos namų duÅ¡inėje įrengta 15 maiÅ¡ytuvų (b.l. 8-13). Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato duÅ¡o patalpų įrengimo kiekviename bÅ«ryje, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ilto vandens nebuvimo bÅ«rio patalpose. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pažeidė šį teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius samprotavimus apie naudojimosi duÅ¡u trukmę, teismui taip pat nepateikė.

Be to, ir 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 p. administracijÄ Ä¯pareigoja sudaryti galimybę į savaitę tik vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e.             Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pataisos namuose skirstyti nuteistuosius į rÅ«kančių ir nerÅ«kančių kategorijas bei nenumato Å¡ių kategorijų asmenų izoliavimo tarpusavyje.

Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose. Atsakovas nurodė, kad visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Pareiškėjas pataisos namų administracijai nebuvo pateikęs jokio pranešimo, jog kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).              Atsakovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems tualetinis popierius išduodamas vadovaujantis 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nustatytu teisiniu reglamentavimu – 1 rulonas - 1 mėnesiui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad esant sveikatos sutrikimams ar kitoms iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, papildomas tualetinio popieriaus iÅ¡davimo klausimas sprendžiamas individualiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į administracijos atstovus. Be to, pareiÅ¡kėjas gali norimas higienos priemones įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas parduotuvėje. Taigi, administracijos atstovai tik vykdė teisės aktų reikalavimus ir tai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Teismui pateikti duomenys (b.l. 23, 62) taip pat patvirtina, kad tualetai įrengti atskirose patalpose ir atskirai nuo gyvenamųjų patalpų.

Atsakovas nurodė, kad pataisos namuose tualetų patalpose įrengti klozetai bei pisuarai ir iš nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, reikia laukti eilėje ir pan.. Be to, lokaliniame sektoriuje yra dar 3 sanitariniai higienos mazgai, todėl sanitariniai reikalavimai užtikrinami. Teismas akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja šių patalpų plotų bei konstrukcinių ypatumų. Tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, tiek ir Higienos norma HN 76:2010 taip pat nereglamentuoja džiovyklos bei kitų pagalbinių patalpų ploto.

             PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl blogos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose, taip pat parazitų (tarakonų) buvimo. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose bausmės atlikimo patalpos iÅ¡ esmės atitinka 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus. Paminėtoje higienos normoje numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie deguonies trÅ«kumÄ , oro drėgnumÄ , parazitų buvimÄ , nepateikė. Atsakovas su UAB „Dezinfa“ yra sudaręs dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ patalpose nuolat atliekamos dezinsekcijos ir deratizacijos procedÅ«ros (b.l. 31-35). Be to Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis gyvenamosios aplinkos Å¡vara.

Taigi, šioje dalyje pareiškėjo teiginius teismas vertina kaip neįrodytus.                   Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje jis buvo labai blogai maitinamas, buvo skiriamos labai mažos ir nekaloringo maisto porcijos. Atsakovas su tokio pobūdžio argumentais nesutiko, kadangi įstaigoje maitinimas organizuojamas ir maistas tiekimas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Teismas akcentuoja, kad iki 2014-07-01 nuteistieji įstaigoje buvo maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus 2011-04-29 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-138.

Nuo 2014-07-01 nuteistiesiems maistas patiekiamas vadovaujantis 2014-03-28 Kalėjimų departamento įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais, laikantis Å¡iuose valgiaraščiuose nurodytų patiekalų pavadinimų ir svorio gramais, dienos maisto davinio cheminės sudėties ir energetinės vertės. PareiÅ¡kėjas apie kalorijų kiekį jokių įrodymų teismui nepateikė.                  Atsižvelgdamas į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir remdamasis Konvencijos 3 str., EŽTT praktika, teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 str. nuostatas.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytus iÅ¡gyvenimus ir, kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. Kaip jau buvo paminėta, pats pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė tik abstrakčius deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io.

Teismui pateiktų pažymų (b.l. 17, 20) duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių apie jo iÅ¡vardintus pergyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kurių tiesiogine priežastimi bÅ«tų bausmės atlikimo sÄ lygos. Teismui pateikti duomenis kaip tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos namų administracijÄ ir neprašė perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, taip pat neprašė ilginti naudojimosi duÅ¡u termino, nepranešė apie rÅ«kančius gyvenamosiose patalpose ir t.t. (b.l. 89-107).

Aukščiau iÅ¡dėstytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Marijampolės pataisos namai veikė teisėtai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir atsakomybė. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str. 88 str. 1 p.). Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.).

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė