dc4eb9f6-3679-4618-a135-4b2d6c651bdf · Kauno apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-288-527/2011;procesiniu sprendimu kategorijos: 22.3; 35.4.; 35.5; 63; 63.2; 116.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                     S P R E N D I M A S              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2011 m. lapkricio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teiseja Jolita Ciruliene, sekretoriaujant Danutei Nekraševicienei,dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui advokatui Laimuciui Jankauskui, atsakoves atstovui advokatui Jonui Vaškeviciui, treciajam asmeniui V.

R., teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo D. M. patikslinta ieškini atsakovei AB „Šiauliu bankui“ del vekselio pripažinimo negaliojanciu (tretieji asmenys: V. R., G. L. ir UAB „Trimate erdve“), n u s t a t e : ieškovas galutiniu patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 23-28) prašo 2008-10-30 ieškovo išrašyta paprastaji neprotestuotina vekseli 1.000.000 Lt sumai pripažinti negaliojanciu ir priteisti iš bylinejimosi išlaidas.Ieškovas nurodo, kad 2008-10-30 jis atsakovei išraše paprastaji neprotestuotina vekseli (2 t., b. l. 69), kuriame numatytas jo isipareigojimas bankui sumoketi 1.000.000 Lt.

Vekselio išrašyma nuleme bloga ieškovo sveikatos busena ir atsakoves darbuotojo (Kauno filialo direktoriaus) V. R. apgaulingi ir galimai nusikalstami veiksmai, del kuriu ieškovas neteisingai suvoke sudaromo sandorio esme ir esmines sudaromo sandorio aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.91 str., tai sudaro pagrinda vekseli pripažinti negaliojanciu. VšI „Šiauliu apskrities ligonine“ ekspertize iš ligos istorijos Nr. 22860, VšI „Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine“ gydymo stacionare istorija Nr. 20086038, VšI „Kauno apskrities ligonines padalinys Psichiatrijos ligonine“ pažymejimas Nr. IP-14, Pilenu sveikatos priežiuros centro pažyma Nr. 59, UAB „Saudinga“ parengta ieškovo charakteristika, nedarbingumo pažymejimai patvirtina, kad prieš kelis metus iki gincijamo vekselio išrašymo ieškovas susirgo depresija.

Liga nuolat progresavo ir igijo sunkia forma. Liga pasireiške mastymo produktyvumo sumažejimu, gebejimo vertinti situacija ir priimti sprendimus suprastejimu, nepasitikejimu savimi, atsiribojimu nuo kitu žmoniu (gynybiškumu), nuolatine nemiga ir nerimu, darbingumo sumažejimu, susidomejimo darbu praradimu. Susirgima depresija nuleme farmacine veikla vykdancios bendroves UAB „Saudinga“ 2005 m. patirti dideli nuostoliai. Tuo metu ieškovas buvo vienas iš UAB „Saudinga“ akcininku ir direktorius farmacijai. Ieškovas labai jaudinosi del bendroves ir jos darbuotoju ateities.

Nuo tada pradejo reikštis depresijos požymiai. Bandydami spresti susidariusia situacija, kartu su kitais UAB „Saudinga“ akcininkais ieškovas nusprende pradeti nekilnojamojo turto vystymo veikla, kuri tuo metu buvo labai pelninga. Tokiu budu buvo isteigta UAB „Trimate erdve“, taciau jos veikla nesikloste taip, kaip buvo tiketasi. UAB „Trimate erdve“, iš Nordea Bank Finland Plc paemusi kredita, pradejo rangos budu statyti gyvenamaji nama Palangoje, Senamiescio g.

26. Pagal plana statybos darbus rangove UAB „Vakaru gotika“ turejo atlikti iki 2008-02-29 už 4.082.110 Lt (Sutarties Nr. VG061219 5.1 p., 7.1.2 p.), pastatyti statiniai turejo buti pripažinti tinkamais naudoti ir iregistruoti iki 2008-03-30 (2007-04-26 preliminariosios sutarties 2.3 p.) bei perleisti pirkejui UAB „Klaipeda Development“ už 10.949.521 Lt iki 2008-05-30 (2007-04-26 preliminariosios sutarties 3.1 p., 8.1.5 p.). Faktiškai statybos darbu atlikimas velavo ir iškilo rizika, kad isipareigojimai pirkejui nebus ivykdyti preliminarioje sutartyje numatytais terminais.

Naujos verslo nesekmes gresme dar labiau pablogino ieškovo sveikata. Del pablogejusios sveikatos ieškovas nebesugebejo atlikti savo darbiniu pareigu UAB „Saudinga“ ir kartu rupintis UAB „Trimate erdve“ reikalais. Jis susitelke ties darbu UAB „Saudinga“. Iš esmes visais UAB „Trimate erdve“ reikalais pradejo rupintis kitas akcininkas G. L., kuris veliau tapo ir UAB „Trimate erdve“ direktoriumi. Ieškovas su G. L. nuo seno buvo pažistami, UAB „Saudinga“ akcininkai ir verslo parneriai, todel ieškovas juo visiškai pasitikejo.

Iš Nordea Bank Finland Plc gauto kredito neužteko statyboms iki galo finansuoti, todel buvo ieškoma papildomu finansavimo šaltiniu. AB „Šiauliu banko“ Kauno filialo direktorius V. R. atsakovo vardu pasiule suteikti žymiai didesni kredita, kurio butu užteke refinansuoti Nordea Bank Finland Plc kredita ir užbaigti statybas. V. R. buvo senas G. L. pažistamas. Tiek G. L., tiek ieškovas ir kiti UAB „Saudinga“ akcininkai per V. R. buvo asmeniškai skolinesi iš banko, del to pasitikejo V. R. ir priimdami jo pasiulyma negalejo itarti nieko blogo. 2008-04-04 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. TV-2008-001-09 (2008-05-12 papildyta, padidinant kredito suma), kuria atsakove UAB „Trimate erdve“ suteike 3.738.200 USD kredita (pagal tuo metu galiojusi USD ir Lt kursa konvertavus gavosi 8.133.276 Lt) iki 2008-12-31.

Suteiktas kreditas turejo buti panaudotas Nordea Bank Finland Plc kreditui refinansuoti, statyboms užbaigti ir apyvartinems lešoms papildyti (kreditavimo sutarties Nr. TV-2008-001-09 1.7 p.). Atrode, kad gavus papildoma finansavima pavyks sekmingai užbaigti projekta. Taciau sudarius kreditavimo sutarti Nr. TV-2008-001-09 su atsakovu, UAB „Trimate erdve“ realiai papildomo finansavimo negavo, nes didžioji dalis kitu nei Nordea Bank Finland Plc kreditui refinansuoti skirtu lešu buvo panaudota V. R. išduotiems blogiems kreditams dengti, t. y. atsakoves interesais.

Apie tai ieškovas realiai sužinojo tik veliau. Pasirodo, kad V. R., pažeisdamas banko vidaus taisykles, suteikinejo kreditus ir tokiu budu galimai savinosi/švaiste banko turta (Kauno apygardos prokuraturos 2011-01-03 nutarimas Nr. 30-2-11, išrašas iš „Kauno diena“ internetines svetaines). Atsakoves vadovybei sužinojus, jog V. R. nesilaike banko vidaus taisykliu ir pažeide kredito istaigu veikla reglamentuojancius teises aktus, buvo bandoma išspresti susidariusia situacija, likviduojant blogus kreditus. Siekdamas padengti neteisetai išduotus kreditus, V.

R. pasiule G. L. imti kredita iš atsakoves. Pasinaudodamas ju sena pažintimi ir gerais santykiais, V. R. itikino G. L. kartu ir pagelbeti jam – paimti žymiai didesni kredita nei realiai reikejo UAB „Trimate erdve“, perteklines lešas panaudojant padengti jo išduotiems blogiems kreditams. V. R. aiškino, kad tai reikalinga del banke galiojancios tvarkos ir žadejo gražinti kreditams dengti panaudotas lešas, kai skolininkai pagal uždengtus kreditus atsiskaitys. Jo teigimu, tai turejo ivykti netrukus. V. R. išduotu kreditu dengimas dokumentaliai buvo iformintas grynu pinigu operacijomis, nors realiai pinigai nebuvo perduodami.

Pinigu išemimas buvo iformintas banko cekiais. Pinigu perdavimas V. R. buvo iformintas kasos išlaidu orderiais ir V. R. UAB „Trimate erdve“ naudai išrašytais vekseliais. V. R. jam tariamai perduotais pinigais iformino kitu asmenu prievoliu bankui ivykdyma. Iš pradžiu V. R. buvo išrašes vekseli 1.850.000 Lt sumai. Gražinus dali pinigu, šis vekselis buvo pakeistas kitu vekseliu 940.000 Lt sumai (2008-08-26 vekselis). Pinigu gražinimas buvo iformintas kasos pajamu orderiais ir bankiniais pavedimais. Tai rodo, kad treciajam asmeniui UAB „Trimate erdve“ realiai buvo suteiktas žymiai mažesnis kreditas nei nurodyta kreditavimo sutartyje Nr. TV-2008-001-09.

Ženkli neva suteikto kredito dalis buvo panaudota V. R. ir atsakoves interesais, t. y. dengti neteisetai V. R. išduotus kreditus. Po kreditavimo sutarties Nr. TV-2008-001-09 su atsakove sudarymo ivykiai klostesi nepalankiai UAB „Trimate erdve“. Rangoves UAB „Vakaru gotika“ atliekami statybos darbai toliau velavo, ir statybos nebuvo užbaigtos iki pasaulines ekonomines krizes pradžios (CPK 182 str. 1 p.), o kredito gražinimo terminas ejo i pabaiga. 2008 m. rudeni prasidejus ekonominei krizei sumažejo nekilnojamojo turto rinkos kainos ir nepalankiai UAB „Trimate erdve“ pasikeite USD kursas Lt atžvilgiu.

Pakilus USD kursui Lt atžvilgiu, UAB „Trimate erdve“ tapo sunku vykdyti isipareigojimus atsakovei pagal kreditavimo sutarti, nes prieš atliekant mokejimus atsakovei reikejo konvertuoti Lt i USD pagal nepalanku kursa (kreditavimo sutarties Nr. TV-2008-001-09 2.2.7 p., 3.4.4 p.). Be to, palukanos pagal sutarti turejo buti mokamos nuo visos kredito sumos (kreditavimo sutarties Nr. TV-2008-001-09 3.1 p.), t. y. UAB „Trimate erdve“ turejo moketi palukanas itin nepalankiomis salygomis ir nuo kredito dalies, kuri realiai nebuvo suteikta.

Tokia UAB „Trimate erdve“ nepalanki ivykiu raida atsiliepe itin neigiamai ieškovo sveikatai. Del sukelto streso ir itampos liga ypac paumejo 2008 m. rugsejo – lapkricio menesiais, t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo išrašytas gincijamas vekselis. Tuo metu ieškovo sveikatos bukle buvo tokia bloga, jog jis ja, pareikšdamas pirmini ieškini, net prilygino veiksnumo praradimui, t. y. nesugebejimui suprasti ir kontroliuoti savo veiksmu. Del nekilnojamojo turto rinkos kainos sumažejimo ir USD stiprejimo Lt atžvilgiu, atsakovas pradejo reikalauti papildomo prievoliu ivykdymo užtikrinimo, nes pagal ji statomu pastatu ikeitimo jau nebeužteko.

Atsakovas per V. R. ir kita atsakoves centrines bustines darbuotoja, kurio vardo ir pavardes ieškovas nežino (ieškovo žiniomis, jis dirbo atsakovo vindikacijos skyriaus viršininku), reikalavo iš UAB „Trimate erdve“ akcininku išrašyti vekselius, kuriais jie asmeniškai laiduotu už UAB „Trimate erdve“ isipareigojimu atsakovui ivykdyma. V. R. ieškova ir G. L. patikino, kad vekseliai reikalingi tik laikinai, iki atsistatys USD kursas Lt atžvilgiu, ir kad pagal juos nebus išieškoma. Aiškino, neva tai reikalinga atsakoves, kaip banko, vidiniam balansui.

Ragino juo pasitiketi, nes tarp ju niekada anksciau nera buve jokiu nesusipratimu. Siekdamas itikinti ieškova išrašyti vekseli, V. R. pareiške garantuojas kaip atsakoves Kauno filialo direktorius, jog pagal ieškovo išrašyta vekseli bankas neturesias jokiu pretenziju jam. Garantijai iforminti jis išraše vekseli ieškovo naudai tokiai paciai sumai, kokiai turejo išrašyti aš atsakovo naudai (2008-10-30 V. R. vekselis) ir paaiškino, kad jo išrašytas vekselis buhalteriškai padengs ieškovo išrašyta vekseli, t. y. atsakove netures jokiu pretenziju ieškovui.

Tokiu budu V. R. itikino ieškova išrašyti vekseli, ir ieškovas tai padare. Del vekselio išrašymo metu buvusios sveikatos bukles (mastymo produktyvumo sutrikimo ir gebejimo vertinti situacija bei priimti sprendimus sutrikimo), ieškovas negalejo suvokti, jog V. R. meluoja del ieškovo išrašyto ir jo išrašyto vekselio tarpusavio teisinio ryšio. Iš jo aiškinimo buvo galima suprasti, kad jo išrašytas vekselis sukelia prievoles atsakovei, ir kad pasinaudodamas juo, ieškovas gales iskaityti pagal ieškovo išrašyta vekseli atsakoves reiškiamus reikalavimus.

Jis ejo komercinio banko filialo direktoriaus pareigas, todel ieškovas juo patikejo. Iš tikruju V. R. išraše vekseli kaip fizinis asmuo, o ne juridinio asmens atstovas. Del to iš jo išrašyto vekselio prievoles atsirado tik jam paciam. Jo išrašytas vekselis negalejo buti panaudotas prieš atsakove. Taigi ieškovo apsisprendima išrašyti gincijama vekseli nuleme atsakoves darbuotojo V. R. tyciniai apgaulingi veiksmai. Mineta, kad UAB „Trimate erdve“ realiai buvo suteiktas žymiai mažesnis kreditas nei nurodyta kreditavimo sutartyje Nr. TV-2008-001-09.

Ženkli neva suteikto kredito dalis buvo panaudota V. R. ir atsakoves interesais, t. y. dengti neteisetai V. R. išduotus kreditus. Tai reiškia, kad nepaisant nekilnojamojo turto rinkos kainos sumažejimo ir USD stiprejimo Lt atžvilgiu atsakoves naudai ikeistu statomu statiniu visiškai užteko UAB „Trimate erdve“ realiai paimto kredito gražinimui užtikrinti ir nebuvo pagrindo reikalauti papildomo prievoliu ivykdymo užtikrinimo. Faktiškai gavosi taip, kad ieškovas, išrašydamas gincijama vekseli, užtikrino prievoliu ivykdyma pagal kredito dali, kuria pasieme V.

R. savo išduotiems blogiems kreditams dengti. Aplinkybe, jog ieškovas prisieme atsakomybe už svetimus asmenis, realiai suvoke tik po gydymosi medicinos istaigose, kai pagerejusi sveikata jam leido išanalizuoti susidariusia situacija. Jeigu prieš išrašydamas vekseli ieškovas butu suvokes, jog iš jo yra prašoma užtikrinti su ieškovu nesusijusiu asmenu prievoles, jis tikrai butu nesutikes išrašyti vekselio. Šios aplinkybes nežinojimas turejo esmines reikšmes vekselio išrašymui. Šios aplinkybes negalejo nežinoti atsakovo darbuotojas V.

R., kai itikinejo ieškova išrašyti vekseli, ir savanaudiškais tikslais siekdamas ji itikinti išrašyti vekseli šia aplinkybe nuslepe nuo ieškovo. Atsakovas atsiliepimu i galutini patikslinta ieškini (t. 2, b. l. 79-80) prašo ieškini atmesti.Del ieškovo argumentu susijusiu su realiai UAB „Trimate erdve“ išduoto kredito dydžiu. UAB „Trimate erdve“ bankroto byloje c. b. Nr. B2-1036-153/2010 isiteisejusia Kauno apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi yra patvirtintas atsakoves 9.520.942,29 Lt kreditorinis reikalavimas, t. y. yra nustatytas atsakoves treciajam asmeniui UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito dydis, todel ši aplinkybe negali buti nustatinejama antra karta, nes priimta nutartis yra privaloma.

Taigi UAB „Trimate erdve“ isiskolinimas atsakovei pagal kredito sutarti yra 9.520.942,29 Lt, o suteikto kredito dydis 8.858.412,54 Lt. Ieškovas nurodo, jog realiai UAB „Trimate erdve“ suteiktas mažesnis nei 8.858.412,54 Lt kreditas, nes didžioji dalis lešu buvo panaudota ne V. R. išduotiems blogiems kreditams dengti, t. y. atsakoves interesais. Vertinat tai, jog atsakove kredita (8.858.412,54 Lt dydžio) išdave UAB „Trimate erdve“, aplinkybes, kaip UAB „Trimate erdve“ ji panaudojo (dali paskolino V.

R. ar pan.), nekeicia fakto, kokio dydžio kreditas buvo suteiktas. Už UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito panaudojima pagal paskirti buvo atsakingi UAB „Trimate erdve“ akcininkai ir direktorius G. L., o ne kredita suteikes bankas. BUAB „Trimate erdve“ pareiškimu yra pradetas ikiteisminis tyrimas del UAB „Trimate erdve“ turto iššvaistymo, taciau šiame ikiteisminiame tyrime net ir nustacius, kad dalis suteikto kredito buvo panaudota ne pagal paskirti, tai niekaip nekeistu fakto, jog UAB „Trimate erdve“ buvo suteiktas 8.858.412,54 Lt kreditas, o tik patvirtintu, ar dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirti ar ne, ir kas del to atsakingas.

Nors ieškovas nurodo daugybe aplinkybiu, susijusiu su atsakoves buvusio darbuotojo V. R. galimai nusikalstama veikla, taciau šios aplinkybes nera pagristos jokiais irodymais ar susijusios su nagrinejamu byla. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas del ieškovo vekselio nugincijimo, o ne nagrinejama, ar UAB „Trimate erdve“ dali kredito panaudojo ne pagal paskirti ar ne, ar V. R. padare nusikalstamas veiklas ar ne, tai atskiru bylu nagrinejimo dalykas. Jei ieškovas del G. L. ar kitu asmenu galimai nusikalstamu veiksmu patyre žalos, jis gali kreiptis i atitinkamas institucijas su pareiškimu ir prašyti žalos atlyginimo.

Atsakove prieme sprendimus suteikti kredita UAB „Trimate erdve“, veliau, atsižvelgiant i UAB „Trimate erdve“ prašyma, pratesti kredito gražinimo termina, jei UAB „Trimate erdve“ akcininkai kaip papildoma prievoles pagal kredito sutarti ivykdymo užtikrinimo priemone pateiks asmeninius vekselius. Akcininkai tikedami, kad UAB „Trimate erdve“ vystomas projektas gali buti sekmingai užbaigtas atidejus kredito gražinimo termina (jo pabaiga buvo 2008-12-31), sutiko su atsakoves salygomis ir pateike asmeninius vekselius tam, kad, atsakovei atidejus kredito gražinimo termina iki 2009-12-31, butu išvengta išieškojimo 2008-12-31.

Atsakove nepriiminejo ir negalejo priimti sprendimu, susijusiu su UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito isisavinimu. Aplinkybes, jog UAB „Trimate erdve“ dali kredito lešu galejo panaudoti ne pagal paskirti, niekaip nepriklause ir negalejo priklausyti nuo atsakoves valios, su tuo susijusius sprendimus galejo priimti tik UAB „Trimate erdve“ akcininkai ir direktorius, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už suteikto kredito panaudojima. Del ieškovo argumentu, jog vekseliu užtikrinta su juo nesusijusio asmens (V. R.) prievoliu ivykdymo užtikrinimas.

Atsakove kredita suteike UAB „Trimate erdve“, o ne V. R. ar kitam asmeniui, todel ieškovo vekselis niekaip negalejo buti pateiktas V. R. prievoliu ivykdymui užtikrinti. Ta aplinkybe, jog UAB „Trimate erdve“ dali jai suteikto kredito galimai perskolino V. R., nekeicia prievoles šaliu ir nereiškia, jog kreditas buvo suteiktas V. R.. Prievole gražinti suteikta kredita turi UAB „Trimate erdve“, todel ir prievoles užtikrinimo priemones (tame tarpe ir ieškovo vekselis) - skirtos užtikrinti UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito gražinima.

Del apgaules. LAT ne karta yra pasisakes, kad „apgaule – tai sandori sudarancio asmens suklaidinimas del esminiu sudaromo sandorio aplinkybiu, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslepimu svarbiu sandorio aplinkybiu, samoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandori. Byloje turi buti vertinama, ar atsakovas atliko tycinius nesažiningus veiksmus (tycia praneše tikroves neatitinkancias žinias arba nutylejo svarbias aplinkybes del esminiu sudaromo sandorio elementu, siekdamas suklaidinti ieškova), del kuriu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, koki iš tikruju sieke sudaryti.

Svarbu analizuoti ir teigiancios, kad buvo apgauta, šalies elgesi prieš sutarties sudaryma, sudarant sandori ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant del apgaules buvimo abieju šaliu veiksmai turetu buti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principais.“ (LAT 2006-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2007; 2007-01-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-150/2007). Taigi ieškovas, teigdamas, jog vekselis buvo išrašytas apgaules itakoje, turi irodyti, jog: buvo suklaidintas del esminiu sandorio aplinkybiu, samoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandori; suklaidinima salygojo tyciniai nesažiningi atsakoves veiksmai; tyciniai nesažiningi atsakoves veiksmai paskatino ieškova sudaryti ne toki sandori, koki iš tikruju sieke sudaryti.

Kaip matyti iš ieškovo nurodomu aplinkybiu, suklaidinima jis sieja su atsakoves suteikto kredito panaudojimu ne pagal paskirti. Pabrežtina, jog atsakove UAB „Trimate erdve“ suteike kredita, del kurio dydžio šalys buvo susitarusios kredito sutartimi, ir ši aplinkybe jau yra patvirtinta isiteisejusia teismo nutartimi, todel neturi buti nustatinejama pakartotinai. Aplinkybes, kaip UAB „Trimate erdve“ panaudojo jau suteikta kredita, nera susijusios su kredito suteikimo faktu. Sprendimus del kredito isisavinimo ir panaudojimo prieme UAB „Trimate erdve“ akcininkai ir direktorius.

Atsakove nedalyvavo ir negalejo dalyvauti vidiniame UAB „Trimate erdve“ sprendimu, susijusiu su kredito panaudojimu, priemime. Atsižvelgiant i tai, kad atsakove nežino ir negalejo žinoti aplinkybiu, susijusiu su UAB „Trimate erdve“ kredito panaudojimu, atsakove niekaip negalejo suklaidinti ieškovo del aplinkybiu, susijusiu su tuo, jog dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirti. Jei ieškovas itaria, kad dalis UAB „Trimate erdve“ kredito buvo panaudota ne pagal paskirti, pirmiausia jis turejo lešu panaudojimo klausimus aptarti su UAB „Trimate erdve“ direktoriumi G.

L., kuris, skirtingai nei atsakove, turejo visus igalinimus operuoti UAB „Trimate erdve“ saskaitose ir kasoje buvusiomis lešomis. Taigi atsakove ieškovo neklaidino ir negalejo klaidinti del aplinkybiu, kuriu pati nežinojo ir negalejo žinoti, o susitarima vykde sažiningai, aptartomis salygomis (suteike kredita, veliau pateikus papildoma prievoliu ivykdymo užtikrinima sutiko pratesti kredito gražinimo termina). UAB „Trimate erdve“ nesažiningi veiksmai panaudojant kredita negali buti aiškinami kaip atsakoves nesažiningi veiksmai, salygoje ieškovo suklydima, jei toks ir buvo.

Jei ieškovas buvo suklaidintas del treciuju asmenu (UAB „Trimate erdve“ direktoriaus) nesažiningu ar neteisetu veiksmu (kredito panaudojimo ne pagal paskirti), jis gali kreiptis i šiuos asmenis del žalos atlyginimo, o ne naudoti šias aplinkybes prieš sažininga sandorio šali - atsakove. Kaip nurodo ieškovas, jis išrašydamas vekseli sieke užtikrinti UAB „Trimate erdve“ kredito gražinima. Atsakove kredita buvo suteikusi UAB „Trimate erdve“, taigi ir vekselio iš ieškovo reikalavo, kaip papildomo UAB „Trimate erdve“ prievoliu ivykdymo užtikrinimo.

Aplinkybes, kaip UAB „Trimate erdve“ panaudojo dali kredito, atsakovei nebuvo ir negalejo buti žinomos, todel ieškovo teiginiai, jog atsakove šias aplinkybes nuslepdama ji suklaidino, yra visiškai nepagristi ir nelogiški. Teorines ir technines galimybes disponuoti UAB „Trimate erdve“ pinigais (tame tarpe ir kredito lešomis), turejo teise UAB „Trimate erdve“ direktorius G. L., o ne atsakove ar kitas asmuo. Butina atriboti kredito suteikimo fakta nuo kredito panaudojimo fakto. Atsakove suteike kredita UAB „Trimate erdve“, t. y. paskolino tam tikra suma pinigu, o sprendimus, susijusius su paskolintu lešu disponavimu, prieme UAB „Trimate erdve“, o ne atsakove.

Taigi atsakove negali buti atsakinga del to, kaip UAB „Trimate erdve“ disponavo kredito lešomis ir del to, jog ieškovui aplinkybes, kaip UAB „Trimate erdve“ disponavo kredito lešomis, nebuvo pilnai žinomos. Ieškovas, kaip akcininkas, turejo ne tik teise, bet ir pareiga dometis, kaip UAB „Trimate erdve“ disponuoja pasiskolintomis lešomis. Bankas, kaip kredito istaiga, esant prašymui, priima sprendima del kredito suteikimo, veliau kontroliuoja kredito gražinimo rizikinguma ir priima su tuo susijusius sprendimus, taciau nepriima sprendimu ir nedisponuoja bendrovei paskolintomis lešomis.Ieškinys tenkintinas.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad irodinejimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo irodinejant tenka irodinejamu aplinkybiu nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Tuo tarpu teismai, vertindami šaliu pateiktus irodymus, remiasi irodymu pakankamumo taisykle. Išvada del konkrecios faktines aplinkybes egzistavimo daroma pagal vidini teismo isitikinima, grindžiama visapusišku ir objektyviu visu reikšmingu bylos aplinkybiu išnagrinejimu (CPK 185 str. 1 dalis; LAT 2010-05-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009-10-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-02-02 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt. ir kt.).

Del to teismas turi ivertinti ne tik kiekvieno irodymo irodomaja reikšme, bet ir irodymu viseta, ir tik iš irodymu visumos daryti išvadas apie tam tikru irodinejimo dalyku konkrecioje byloje esanciu faktu buvima ar nebuvima (LAT 2008-02-15 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-335/200; 2011-04-19 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-181/20119 ir kt.). Vertindamas konkrecioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis).

Be to, vertinant irodymus butina atsižvelgti i kiekvienos bylos ypatumus. Tuo atveju, kai keliamas klausimas del apgaules ar suklydimo sudarant sandori, butina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesa, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvoke tikraja sandorio, atskiru jo salygu esme, ar ji sprendima del sandorio sudarymo ar atskiru jo salygu prieme savarankiškai, ar veikiama kitu, pašaliniu veiksniu (LAT 2002-01-21 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003-11-26 nutartis civilineje Nr. 3K-3-1125/2003).

Byloje turi buti vertinama, ar atsakovas atliko tycinius nesažiningus veiksmus (tycia praneše tikroves neatitinkancias žinias arba nutylejo svarbias aplinkybes del esminiu sudaromo sandorio elementu, siekdamas suklaidinti ieškova), del kuriu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, koki iš tikruju sieke sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiancios, kad buvo apgauta, šalies elgesi prieš sandorio sudaryma, sudarant sandori ir po jo sudarymo (LAT 2005-06-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006-11-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-01-04 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007-04-03 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007-07-05 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-10-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008-12-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-609/2008).Nustatyta, kad 2008-10-30 ieškovas išraše paprasta neprotestuotina vekseli 1.000.000 Lt sumai atsakoves naudai (2 t., b. l. 69), o treciasis asmuo V.

R. ant atsakoves firminio blanko - 2008-10-30 paprasta neprotestuotina vekseli ieškovo naudai tai paciai 1.000.000 Lt sumai (1 t., b. l. 33). Taip pat nustatyta, kad ieškovas yra UAB „Trimate erdve“ akcininkas (1 t., b. l. 28), o treciasis asmuo G. L. – ne tik akcininkas, bet ir buves direktorius. Šalys pripažista, kad, išrašydamas gincijama vekseli, ieškovas užtikrino treciojo asmens UAB „Trimate erdve“ prievoliu pagal 2008-04-04 kreditavimo sutarti Nr. TV-2008-001-09 (2 t., b. l. 49-56) su velesniais jos pakeitimais ivykdyma.

Šia kreditavimo sutartimi UAB „Trimate erdve“ buvo suteiktas 3.420.000 USD dydžio kreditas iki 2008-12-31 (kreditavimo sutarties 2.1.2 p., 1.9 p., 2.2.5 p.); 2008-05-12 kreditavimo sutartis pakeista, padidinant kredito dydi iki 3.738.200 USD (kreditavimo sutarties 2.1.2 p.) (2 t., b. l. 57); veliau ši kreditavimo sutartis buvo pakeista, pratesiant kredito gražinimo termina iki 2009-12-31; veliau atsakove kreditavimo sutarti su UAB „Trimate erdve“ ir pareikalavo sumoketi negražinta kredita, palukanas ir delspinigius.

Taip pat nustatyta, jog Kauno apygardos teismo civilineje byloje Nr. B2-1036-153/2010 2010-06-21 nutartimi (2 t., b .l. 97-99) yra patvirtintas AB ,,Šiauliu banko“ 9.520.942,29 Lt finansinis reikalavimas treciajam asmeniui BUAB ,,Trimate erdve“. Atsakoves atstovu teigimu teismo posedyje, treciajam asmeniui UAB ,,Trimate erdve“ pagal šia kredito sutarti suteikto kredito dydis yra 8.858.412,54 Lt, nors, teismo nuomone, šios aplinkybes i byla pateikta 2010-06-21 nutartis nepatvirtina. Taip pat nustatyta, jog atsakove 2009-01-22 pranešimu Nr. 385 (1 t., b. l.

32) pareikalavo iš ieškovo iki 2009-02-03 apmoketi mineta vekseli, o, ieškovui neapmokejus vekselio, Šiauliu rajono 1-ojo notaro biuro notare N. M. 2009-02-04 išdave vykdomaji iraša (2 t., b. l. 70). Del prieštaravimu pagal vekseli galimumo. Istatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrežiamas kaip dokumentas, kuriuo ji išrašantis asmuo be išlygu isipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumoketi tam tikra pinigu suma vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 dalis, LR IPVI 2 str. 1 dalis).

Paprastuoju vekseliu jo davejas pats isipareigoja sumoketi jame nurodyta suma (CK 1.105 str. 3, 4 dalys, LR IPVI 2 str. 3, 4 punktai). Iš istatyme itvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savokos matyti, kad paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame itvirtinta besalygiška mokejimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teise. Istatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi buti besalyginis isipareigojimas sumoketi jame nurodyta pinigu suma (CK 1.105 str. 1 dalis, IPVI 2 str. 1 dalis, 3 str. 2 punktas, 77 str. 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje itvirtinta mokejimo prievole ir iš jos atsiradusi reikalavimo teise yra abstraktaus pobudžio.

Taciau vekselio abstraktumo savybe negali buti suabsoliutinta. Neimanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje itvirtintos prievoles ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievole, taigi ir isipareigojimas pagal vekseli, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tiesioginiai vekseliu teisiniu santykiu subjektai, t. y. vekselio davejas ir pirmasis vekselio turetojas, tuo paciu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekseli. Taigi pirmasis vekselio igijejas yra tiesioginis tu santykiu, del kuriu jo kontrahentas išduoda jam vekseli, dalyvis, todel jis žino apie visus galimus šiu santykiu defektus (trukumus).

Del to pirmajam vekselio igijejui vekselio viešo patikimumo taisykle negalioja visa jos apimtimi: pirmajam igijejui vekselio davejas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus ju asmeniniais santykiais. Atsižvelgiant i tai, IPVI 19 str. nustatytas draudimas reikšti vekselio turetojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davejas pirmajam vekselio igijejui, t. y. tiesioginiam santykiu, kurie buvo pagrindas išduoti vekseli, kontrahentui.

Vekselio davejas pirmajam vekselio turetojui turi teise reikšti prieštaravimus del vekselio apmokejimo, remdamasis jiems žinomais santykiais (LAT 2007-10-01 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007-01-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007-10-31 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008-06-03 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Del to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davejo, veiksmai neatitinka jo vidines valios.

Tokiais atvejais vekseli išrašes asmuo gali gincyti ši sandori, remdamasis ir bendraisiais sandoriu negaliojimo pagrindais del valios ydingumo (LAT 2007-10-01 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011-04-19 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Taciau nors ieškovas kaip vekselio davejas, atsakovui esant pirmuoju vekselio igijeju, ir turi teise gincyti vekseli bendraisiais sandoriu negaliojimo pagrindais del valios ydingumo, atsižvelgiant i vekselio abstraktumo savybe, pareiga irodyti pagrinda vekseli pripažinti negaliojanciu tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str.).

CK 1.91 str. 1 dalyje nustatyta, kad del apgaules sudarytas sandoris gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal nukentejusiojo ieškini. Pagal šia teises norma apgaule – tai sandori sudarancio asmens tycinis suklaidinimas del esminiu sandorio aplinkybiu. Suklaidinimas gali buti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbiu aplinkybiu nuslepimu, samoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudinga sandori. Apgaule pripažistami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos itakos kitos šalies valiai susiformuoti.

Nagrinejant reikalavima del apgaule sudaryto sandorio, turi buti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tycinius, nesažiningus veiksmus, del kuriu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, kurio norejo ir sieke, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi sprendžiant, ar sandoris sudarytas del apgaules, turi buti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi buti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybes, jos tarpusavio salygu ir su gincijama sutartimi susijusiu kitu šaliu sudarytu sutarciu, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšme, aiškinami visi sutarties šaliu veiksmai, ju tikrieji ketinimai sudarant sandori (CK 6.193 str.) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sažiningumo principais (LAT 2006-12-11 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-10-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-458/2008).

Del to privalo buti tiriamos ir vertinamos visos su gincijamo vekselio sudarymu susijusios aplinkybes. Turi buti aiškinamasi, kaip formavosi valia išrašyti vekseli; ar vekselio davejui buvo žinomos esmines sandorio aplinkybes ir ar, jas žinodamas, jis butu išrašes vekseli atsižvelgiant i sažiningumo, protingumo ir teisingumo principus.Del ieškovo sveikatos bukles ir jos itakos vekselio išrašymui. Ieškovo i byla pateikti rašytiniai irodymai patvirtina, kad vekselio išrašymo laikotarpiu ieškovo psichika buvo sutrikusi.

Pilenu sveikatos priežiuros centro pažyma Nr. 59 patvirtina, jog ieškovas šioje sveikatos priežiuros istaigoje lankesi nuo 2008-09-30, o nuo 2008-12-17 iki 2009-03-03 lankesi pas gydytoja psichiatra (1 t., b. l. 26). VšI „Šiauliu apskrities ligonine“ ekspertize iš ligos istorijos Nr. 22860 (1 t., b. l.

22) patvirtina, jog ieškovas 2008 m. lapkricio 4-6 d. gulejo ligonineje (stacionarizuotas skubos tvarka), kur jam diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas su suicidinemis idejomis ir somatiniu sindromu. VšI „Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine“ gydymo stacionare istorijos Nr. 20086038 duomenimis (1 t., b. l. 23-24), ieškovas buvo hospitalizuotas 2008 m. lapkricio 7 d. – gruodžio 12 d., kur jam diagnozuotas sunkus depresijos epizodas be psichozes simptomu. Sunki depresija pasireiške mastymo produktyvumo sumažejimu, gebejimo vertinti situacija ir priimti sprendimus suprastejimu, nepasitikejimu savimi, atsiribojimu nuo kitu žmoniu (gynybiškumu), nuolatine nemiga ir dideliu nerimu, darbingumo sumažejimu, susidomejimo darbu praradimu.

Kaip matyti iš VšI „Kauno apskrities ligonines padalinio Psichiatrijos ligonines pažymejimo Nr. IP-14 (1 t., b. l. 25), 2009-03-13 ieškovas toliau gydesi psichiatrijos ligonineje. Iš nedarbingumo pažymejimo šakneliu (1 t., b./ l. 30-31) matyti, jog nuo 2008-11-04 iki 2009-03-31 ieškovas buvo pripažintas nedarbingu del ligos. Iš šiu rašytiniu irodymu, teismo nuomone, galima spresti, kad ieškovas atitinkamu laikotarpiu buvo gydomas nuo depresijos, kuri pasireiške protines veiklos sutrikimu. Nors ligos mastas nebuvo toks, kad ieškovas vekselio išrašymo metu nebutu galejes suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, kas nustatyta teismo paskirtos 2010-10-01 atliktos stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr.75U-II-68 (1 t., b. l. 175-180), taciau pažymetina, jog ši ekspertu išvada negincijamai patvirtina, jog ekspertizes atlikimo metu ieškovas sirgo adaptacijos sutrikimu su užsitesusia depresine reakcija.

Kadangi ieškovui sunkus depresijos epizodas buvo diagnozuotas 2008 m. lapkricio 7 d. – gruodžio 12 d., t. y. praejus tik savaitei laiko po gincijamo vekselio išrašymo, o depresijos simptomai neišsivysto per viena diena, o vystosi pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimuju netekties ar kitu akivaizdžiu stresu, teismas, ivertines irodymu visuma, sprendžia, jog ieškovas adaptacijos sutrikimais su depresine reakcija, kuria sukele nesekmes versle, UAB ,,Saudinga“ 2005 m. patirti dideli nuostoliai (1 t., b. l. 27), sirgo jau gincijamo vekselio išrašymo metu.

Teismo nuomone, šiuo atveju itin svarbu yra tai, jog treciasis asmuo V. R., butent kuris atsakoves vardu su UAB ,,Trimate erdve“ pasirašinejo kreditavimo sutartis bei ju pakeitimus, pats pripažino teismo posedyje, jog ieškovo, kurio ,,busena (...) tikrai labai buvo bloga ir matesi“, praše, tiesiog maldavo išrašyti gincijama vekseli, nes kitaip bus blogai (tuo metu buves spaudimas iš banko vadovybes), o pats ieškovui vekseli išraše parodydamas, kad cia iš tikruju viskas yra tvarkoje ir viskas gausis gerai.

Nors ieškovas del ligos ir nebuvo prarades veiksnumo, t. y. galejo suprasti savo veiksmu reikšme bei juos valdyti (kas reiškia, jog nera pagrindo pripažinti vekselio negaliojanciu CK 1.89 str. pagrindu), taciau, teismo giliu isitikinimu, psichikos liga, kuria vekselio išrašymo metu sirgo ieškovas, turejo itakos ieškovo valios formavimuisi išrašant gincijama vekseli. Esant adaptacijos sutrikimams su depresine reakcija sumažeja mastymo produktyvumas, sutrinka gebejimas vertinti situacija bei priimti sprendimus, kas, teismo nuomone, šioje konkrecioje situacijoje itakojo ieškovo gebejima adekvaciai vertinti su gincijamo sandorio sudarymu susijusias aplinkybes.

Del šios priežasties atmestinas atsakoves atsiliepimo argumentas, kad ieškovui, kaip verslininkui, turi buti taikomas aukštesnis atidaus ir rupestingo elgesio standartas. Teismo nuomone, atsižvelgiant i ieškovo sveikatos bukle, jam taikytinas mažesnis nei iprastas atidaus ir rupestingo elgesio standartas.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymejes, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidines vekselio davejo valios, sažiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rupestingas asmuo turetu iš karto gincyti vekseli, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamenta (LAT 2007-10-01 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nors ieškovas ieškini del 2008-10-30 išrašyto vekselio teisme pareiške tik 2009-03-04, t. y. po keturiu menesiu nuo jo išrašymo, t. y. gincijo ji ne iš karto po jo išrašymo, o tik pradejus išieškojimo pagal ji proceduras, teismas, atsižvelgdamas i tai, kad ieškovo psichine busena po vekselio išrašymo tik paumejo, del ko jis net gydesi psichiatrineje ligonineje ir toliau sirgo bylos nagrinejimo teisme metu, šios aplinkybes nevertina ieškovo nenaudai.Del kredita sudaranciu lešu panaudojimo. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad ženklia treciajam asmeniui UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito dalimi pats kredito gavejas faktiškai nepasinaudojo, nes realiai dalimi suteikto kredito lešu naudojosi pati atsakove.

Iš banko saskaitos išrašo matyti, jog 2008-04-10 i UAB „Trimate erdve“ banko saskaita buvo pervesta 7.424.136 Lt kredito (2 t., b. l. 90). Iš banko saskaitos išrašo (2 t., b. l. 91-93) bei kasos išlaidu orderiu taip pat matyti, kad pagal AB „Šiauliu banko“ Kauno filialo kasos išlaidu orderius 2008-04-14 Nr. 343604 (2 t., b. l. 118), 2008-04-15 Nr. 343605 (2 t., b. l. 120), 2008-04-16 Nr. 343606 ir 2008-04-24 Nr. 343607 (2 t., b. l. 124) buvo iformintas 1.170.352 Lt (384.053+251.607+262.917+271.775), t. y. gana dideles sumos, grynuju pinigu išemimas iš UAB „Trimate erdve“ banko saskaitos per treciaji asmeni UAB „Trimate erdve“ atstovavusi G.

L.. Teismo posedžio metu G. L. paaiškino, kad grynieji pinigai jam faktiškai nebuvo išmoketi, nes tuo paciu budavo iforminamas šiu pinigu inešimas i banka banko darbuotoju nurodytu fiziniu asmenu vardu jiems išduotoms blogoms paskoloms dengti. Kadangi G. L. parodymus patvirtina jo parašai ant toliau nurodytu pareiškimu gryniesiems pinigams imoketi bei treciojo asmens V. R., kuris tuo metu ejo AB „Šiauliu banko“ Kauno filialo direktoriaus pareigas, ir liudytojos J. G., kuri tuo metu dirbo kreditu vadybininke AB „Šiauliu banko“ Kauno filiale, parodymai teismo posedžio metu, teismas neturi pagrindo abejoti šiu parodymu teisingumu.

Byloje ieškovo iniciatyva surinkti irodymai patvirtina, jog 2008-04-11 pareiškimu gryniesiems pinigams imoketi Nr. 852054 buvo iformintas grynuju pinigu mokejimas S. J. vardu (2 t., b. l. 159); 2008-04-14 pareiškimu Nr. 852839 – 90.596,03 Lt grynuju pinigu mokejimas K. B. vardu (2 t., b. l. 156); 2008-04-15 pareiškimu Nr. 853231 – 251.606,75 Lt grynuju pinigu mokejimas N. B. vardu (2 t., b. l. 155); 2008-04-16 pareiškimu Nr. 853728 – 298.577,07 Lt grynuju pinigu mokejimas T. A. vardu (2 t., b. l. 154); 2008-04-24 pareiškimu Nr. 870823 – 21,31 Lt (delspinigiai už kredita) grynuju pinigu mokejimas V.

M. vardu (2 t., b. l. 161); 2008-04-24 pareiškimu Nr. 870812 – 3.272,53 Lt (palukanu dengimas) grynuju pinigu mokejimas V. M. vardu (2 t., b. l. 162); 2008-04-24 pareiškimu Nr. 870811 – 295.000 Lt grynuju pinigu mokejimas V. M. vardu (2 t., b. l. 163); 2008-04-24 pareiškimu Nr. 870808 – 271.771 Lt grynuju pinigu mokejimas S. M. vardu (2 t., b. l. 164); 2008-04-25 pareiškimu Nr. 875056 – 215.348,49 Lt grynuju pinigu mokejimas V. O. vardu (2 t., b. l. 165); 2008-04-25 pareiškimu Nr. 875055 – 141.528,69 Lt grynuju pinigu mokejimas V.

B. vardu (2 t., b. l. 157); 2008-04-25 pareiškimu Nr. 875057 – 244.330,27 Lt grynuju pinigu mokejimas S. J. vardu (2 t., b. l. 158); 2008-04-25 pareiškimu Nr. 875080 – 155.796,13 Lt grynuju pinigu mokejimas S. J. vardu (2 t., b. l. 160). Iš viso šiais pranešimais iformintas 2.144.015,19 Lt (176.166,92 + 90.596,03 + 251.606,75 + 298.577,07 + 21,31 + 3.272,53 + 295.000 + 271.771 + 215.348,49 + 141.528,69 + 244.330,27 + 155.796,13) inešimas grynais i asmenu (apie kuriu ryši nei su ieškovu, nei su treciuoju asmeniu UAB ,,Trimate erdve“ byloje nera jokiu duomenu) saskaitas, buvusias atsakoves banko Kauno filiale.

Nors šiuose pareiškimuose gryniesiems pinigams išmoketi kaip moketojai nurodyti patys pinigu gavejai, taciau pažymetina, jog ant visu dokumentu yra vieno asmens parašas, o G. L. 2011-10-21 raštu patvirtino, kad tas parašas yra jo. Teismo nuomone, byloje surinktu irodymu visuma patvirtina ieškovo teiginius, jog treciajam asmeniui UAB „Trimate erdve“ suteikto kredito lešos buvo panaudotos ,,blogu banko skolininku“ isipareigojimams atsakovei dengti. Nors atsakoves pateikti kasos pajamu orderiai (2 t., b. l. 117, 119, 121, 123) rodo, jog G.

L. tas pacias sumas, kurias pagal kasos išlaidu orderius nuimdavo grynais, inešdavo i UAB ,,Trimate erdve“ kasa, teismas, atsižvelgdamas i paties G. L. paaiškinimus teismo posedyje (,,pinigai liko banke“; ,,pinigai turejo praeiti per kasa“), i treciojo asmens V. R. ir liudytojos J. G. parodymus, i tai, kad nera jokio logiško paaiškinimo tam, kad butu pagrindas G. L. tam tikras ivairiausio dydžio centu tikslumu pinigu sumas nuimineti banke grynais pinigais vien tam, kad ta pacia diena jos butu ineštos i UAB ,,Trimate erdve“ kasa (ka, be jokios abejones, buvo galima padaryti paprasciausiu pavedimu), šiuos pajamu orderius vertina kritiškai ir sprendžia, jog šie irodymai ieškovo teiginiu nepaneigia.

Tai, jog 2008-04-15 pagal ceki Nr. 343605 G. L. buvo išmoketa 251.607 Lt grynais (2 t., b. l.

91) ir ta pacia diena 2008-04-15 pareiškimu Nr. 853231 atliktas 251.606,75 Lt grynuju pinigu mokejimas N. B. vardu (2 t., b. l. 155); taip pat tai, jog 2008-04-24 Nr. 343607 (2 t., b. l. 124) buvo iformintas 271.775 Lt grynuju pinigu išemimas iš UAB „Trimate erdve“ banko saskaitos per G. L. ir ta pacia diena 2008-04-24 pareiškimu Nr. 870808 G. L. atliko 271.771 Lt grynuju pinigu mokejima S. M. vardu (2 t., b. l. 164); taip pat tai, jog G. L. išmoketa grynais 384.053 Lt 2008-04-14 kasos išlaidu orderiu Nr. 343604 (2 t., b. l. 118) ir 262.917 Lt 2008-04-16 kasos išlaidu orderiu Nr. 343606, t. y. viso 646.970 Lt grynais, o G.

L. 2008-04-14 pareiškimu Nr. 852839 atliko 90.596,03 Lt grynuju pinigu mokejima K. B. vardu (2 t., b. l. 156), 2008-04-15 pareiškimu Nr. 853231 – 251.606,75 Lt grynuju pinigu mokejima N. B. vardu (2 t., b. l. 155) ir 2008-04-16 pareiškimu Nr. 853728 – 298.577,07 Lt grynuju pinigu mokejima T. A. vardu (2 t., b. l. 154) ir t. t., teismo nuomone, duoda pagrinda išvadai, jog faktiškai šios grynuju pinigu operacijos nebuvo atliktos. Vadinasi, bylos nagrinejimo metu surinkti irodymai patvirtina, kad, prisidengiant tariamomis grynuju pinigu operacijomis, žymi dalis treciajam asmeniui suteikto kredito lešu buvo panaudotos pacios atsakoves interesais.

Ieškovas teigia, kad jam nebuvo žinomos šios su kredita sudaranciu lešu panaudojimu susijusios aplinkybes. Teismui nera pagrindo abejoti tokiais ieškovo teiginiais. Nustatyta, kad ieškovas buvo tik UAB „Trimate erdve“ akcininkas, betarpiškai nedalyvaves bendroves kasdienineje veikloje tiek del to, kad, budamas UAB „Saudinga“ akcininku ir farmacijos direktoriumi, labiau rupinosi šios imones veikla, tiek del to, kad jis nusišalino nuo verslo del ligos. Bylos duomenys patvirtina, jog visi su tariamomis grynuju pinigu operacijomis susije dokumentai pasirašyti butent G.

L., kuris, ieškovo teigimu, to negincijant ir treciajam asmeniui G. L., ir sprende visus su UAB „Trimate erdve“ veikla susijusius klausimus. Byloje nesant irodymu, kurie patvirtintu ieškovo žinojima apie tariamas grynuju pinigu operacijas, teismas konstatuoja, kad ieškovui gincijamo vekselio išrašymo metu nebuvo žinoma, kad ženkli kredito dalis buvo panaudota kitu asmenu (,,blogu skolininku“) prievolems bankui ivykdyti. Apsisprendima užtikrinti kito asmens prievoliu ivykdyma visais atvejais lemia tai darancio asmens tam tikras interesas prisiimti atsakomybe už kito asmens prievoles.

Akivaizdu, kad joks protingas asmuo neprisiimtu atsakomybes už kita asmeni, neturedamas pagrindo to daryti (CK 1.5 str.). Teismo nuomone, ieškovas, budamas UAB „Trimate erdve“ akcininku, galejo tureti interesa užtikrinti tik su UAB „Trimate erdve“ faktiškai paimtu kreditu susijusias prievoles. Nenustatyta, kad ieškova su atsakove ar fiziniais asmenimis, kuriu prievoles bankui buvo ivykdytos, butu sieje kokie nors ryšiai, kurie pateisintu ju prievoliu ivykdymo užtikrinima, todel konstatuotina, kad ieškovas neturejo jokio intereso užtikrinti tu prievoliu ivykdymo.

Vadinasi, ieškovas nebutu išrašes vekselio prievolems pagal kreditavimo sutarti užtikrinti, jeigu butu žinojes, kad kreditas naudojamas su UAB „Trimate erdve“ nesusijusiu asmenu interesais. Teismas konstatuoja, jog išrašant gincijama vekseli ieškovui nebuvo žinoma esmines reikšmes sudaromam sandoriui turima aplinkybe, t. y. ženklios kredito dalies panaudojimas su ieškovu nesusijusiu asmenu prievolems bankui ivykdyti. Žinodamas apie šia aplinkybe, ieškovas nebutu išrašes vekselio, nes jis neturetu jokio intereso tai daryti.Del apgaules ir suklydimo.

Apgaule – tai sandori sudarancio asmens tycinis suklaidinimas del esminiu sandorio aplinkybiu. Suklaidinimas gali buti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbiu aplinkybiu nuslepimu, samoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudinga sandori. Apgaule pripažistami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos itakos kitos šalies valiai susiformuoti. Apgaule gali pasireikšti aktyviais veiksmais – neteisingu esminiu sandorio aplinkybiu nurodymu, arba pasyviais veiksmais – esminiu sandorio aplinkybiu nutylejimu.

Išrašant vekseli ieškovui nebuvo žinoma, kad ženkli dalis kredito buvo panaudota atsakoves interesais, su ieškovu ir UAB „Trimate erdve“ nesusijusiu asmenu prievolems bankui ivykdyti. Ši aplinkybe turejo esmines reikšmes ieškovo valiai išrašyti vekseli susiformuoti. Ši aplinkybe buvo žinoma ne tik treciajam asmeniui V. R., dirbusiam Kauno filialo direktoriumi ir atsakoves vardu veikusiam pagal filialo nuostatus, bet ir atsakoves darbuotojams, nes pagal V. R. paaiškinimus ir liudytojos J. G. parodymus šie pinigai buvo paskirstyti atsakoves darbuotoju pagal iš Šiauliu nuleista saraša, su centru derinant kokia diena ir kokia paskola dengti.

Atsakoves Kauno filialo direktorius V. R., atsakoves vardu veikes pagal filialo nuostatus ir atsakoves vardu sudarinejes su UAB ,,Trimate erdve“ kreditavimo sutartis, neatskleide šios aplinkybes ieškovui. Be to, ieškovo ir treciojo asmens V. R. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas buvo aktyviai itikinejamas išrašyti vekseli paties V. R.. Ieškovui taip pat buvo aiškinama, kad vekselio išrašymas jam nesukels jokiu teisiniu pasekmiu, nes V. R. banko vardu išrašytas vekselis atsvers ji. Tai, kad V. R., tikslu išgauti vekseli iš ieškovo, pats išraše vekseli tokiai paciai sumai ant AB „Šiauliu banko“ firmines vekselio formos (1 t., b. l. 9), teismo nuomone, pagristai galejo suklaidinti sutrikusioje psichineje busenoje buvusi ieškova del vekselio daveju esancio asmens.

Ieškovas, nebudamas teisininku, pagristai galejo neišmanyti formaliu reikalavimu vekselio turiniui, todel, teismo nuomone, yra visiškai itikinama, kad vekselio blankas ji suklaidino. Be to, liga, kuria tuo metu sirgo ieškovas pasireiške gebejimo mastyti sutrikimais, todel, teismo nuomone, ieškovas negalejo adekvaciai ivertinti vekselio išrašymo sukeliamu teisiniu pasekmiu. Kadangi ieškova, buvusi sutrikusioje psichineje busenoje, itikinejes išrašyti gincijama vekseli atsakoves darbuotojas V. R., Kauno filialo nuostatu pagrindu veikes atsakoves vardu, žinodamas, kad ieškovas juo pasitiki, samoningai ji suklaidino, tycia veike šio nenaudai, nesant pagrindo vekseliui išduoti sukure atsakovei reikalavimo pagal vekseli teise apgaules budu, savanaudiškai pasinaudojo ieškovo nežinojimu vekselio teisines prigimties, paskirties ir jo sukeliamu padariniu, t. y. ieškovo atžvilgiu atliko nesažiningus veiksmus ir tycia veike jo nenaudai (IPVI 19 str.), kas turejo lemiamos itakos ieškovo valiai susiformuoti, teismas gincijama vekseli pripažista negaliojanciu kaip sandori, turinti valios trukumu, sudaryta del apgaules (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.).

Be to, teismas pažymi, jog, pagal faktinius bylos duomenis nustates, kad ieškovas suklydo del sudaromo sandorio esmes nesant atsakovo nesažiningu veiksmu, o suklydimas turejo esmines reikšmes, teismas, laikydamasis istatymo reikalavimu, gali sandori, kuri prašoma pripažinti negaliojanciu kaip sudaryta del apgaules, t. y. CK 1.91 str. nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojanciu kaip sudaryta del suklydimo, t. y. CK 1.90 str. nustatytu pagrindu (LAT 2007-07-05 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Nustatyta, kad ieškovas klydo del esminiu sudaromo sandorio aplinkybiu.

Jis nežinojo, kad ženkli dalis kredito buvo panaudota atsakoves, o ne jam iš dalies priklausancios UAB „Trimate erdve“ interesais. Be to, teismo nuomone, ieškovas, kurio suvokima iškreipe jo liga bei aplinkybe, kad V. R. ieškovo naudai išrašytas vekselis buvo su atsakoves rekvizitais, taip pat nesuvoke, kad šis V. R. išrašytas vekselis atsakovei nesukels jokiu teisiniu pasekmiu ir neatsvers jo išrašyto gincijamo vekselio. Teismui yra visiškai akivaizdu, jog ieškovas nebutu išrašes vekselio, jeigu butu žinojes ir suvokes šiu aplinkybiu reikšme ir itaka jo isipareigojimams prieš atsakove.

Vadinasi, gincijamas vekselis buvo išrašytas ir del suklydimo. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, konstatuotina, kad vekselis išrašytas suklydimo itakoje, kas, vadovaujantis CK 1.90 str. 1 dalimi, sudaro pagrinda gincijama vekseli pripažinti negaliojanciu.Be to, bylos duomenys patvirtina, jog treciojo asmens UAB ,,Trimate erdve“ bankroto byloje 2010-06-21 nutartimi yra patvirtintas atsakoves 9.520.942,29 Lt kreditorinis reikalavimas, kildinamas iš tos pacios kreditavimo sutarties. Be to, 2008-04-04 kreditavimo sutartis buvo užtikrinta treciojo asmens nekilnojamojo turto ikeitimu (2 t., b. l. 58-62).

Teismo nuomone, atsakoves siekis išsiieškoti ta pacia skola tuo paciu metu keliais budais, tuo labiau, kad priimti vekseli kaip kredito gavejo imoka draudžia CK 6.890 str., taip pat irodo, kad vekselio išrašymo metu buvo tycia veikiama ieškovo nenaudai, o ieškovo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, valios susiformavima nuleme butent atsakoves iškelti reikalavimai. Ieškovui neteisingai suvokus savo sudaromo sandorio aplinkybes ir tuo metu del savo psichines busenos negalejus teisingai prognozuoti galimu padariniu, teismo nuomone, nera jokiu pagristu motyvu, pateisinanciu ieškovo elgesi sudaryti sandori, sukurianti lygiagrecia prievole jau egzistuojanciai prievolei kitu pagrindu ir tokiu budu prisiimti nepagristai didelius isipareigojimus (CK 1.90 str.).

Teismo nuomone, atsakove turejo teise priimti iš ieškovo vekseli, taciau ne kaip garantija ar laidavima, o tik iforminant skola, pakeitus viena prievole kita, daugiau formalia. Nagrinejamoje byloje sutarties pakeitimo faktas nenustatytas. Iš atsakoves pakankamai operatyviu veiksmu eigos ir sekos (skolos išieškojimas iš treciojo asmens UAB ,,Trimate erdve“ ikeisto turto pagal kreditavimo sutarti ir tuo paciu metu emimasis priemoniu išieškoti skola iš ieškovo pagal ginco vekseli) teismas daro išvada, kad atsakoves, siekiancios tuo paciu metu keliais budais išieškoti ta pacia skola, kilusia iš kreditavimo sutarties, veiksmai vertinami kaip nesažiningi ir šiuo aspektu.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ginco vekselio sieke ir jo išrašyma inicijavo išimtinai atsakove. Pažymetina, jog šios bylos, o kartu ir gincijamo sandorio šalys nera lygiateises; ieškovas – fizinis asmuo, o atsakove – verslininke, savo veiklos profesionale, todel butent jai, kaip stipresnei sandorio šaliai, tenka didesne atsakomybe ir pareiga, igyvendinant savo teises, šia teise nepiktnaudžiauti ir be pagrindo nepažeisti bei nevaržyti kitu asmenu teisiu ar istatymo saugomu interesu. Visu bylos faktiniu aplinkybiu pagrindu darytina išvada, kad atsakove, siekdama ginco vekselio, veike tycia ieškovo nenaudai (IPVI 19 str.), todel, esant istatyme itvirtintiems ir ieškovo irodytiems pagrindams, ginco vekselis pripažintinas negaliojanciu CK 1.90 str. ir 1.91 str. 1 ir 5 d. pagrindais.

Ieškovas ginco vekselio pagrindu nera gaves iš atsakoves vekselyje nurodytos pinigu sumos, todel, esant tokiai situacijai, restitucija netaikytina (CK 6.145 str.).             Ieškini patenkinus, iš atsakoves priteistina ieškovui jo sumoketas 1.000 Lt žyminis mokestis už ieškini bei valstybei 13.000 Lt žyminio mokescio, nuo kurio mokejimo ieškovas buvo atleistas, bei 56 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.Teismas, vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:ieškini tenkinti.Pripažinti negaliojanciu ieškovo D.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip vekselio davejo, 2008-10-30 išrašyta atsakovei AB ,,Šiauliu bankas“ (i. k. 112025254), kaip vekselio gavejai, paprastaji neprotestuotina vekseli 1.000.000 Lt sumai.             Priteisti iš atsakoves AB ,,Šiauliu bankas“ (i. k. 112025254) 1.000 Lt žyminio mokescio už ieškini ieškovui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 13.000 Lt žyminio mokescio už ieškini bei 56 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (mokama i saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia banke „Swedbank“, AB.

Banko kodas 73000, lešu gaveja Valstybine mokesciu inspekcija prie LR FM, imones kodas 188659752, imokos kodas 5660).Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma. Teiseja                                                                              Jolita Ciruliene