dc4bdca0-da31-4f76-a765-32b1ca0f6468 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdm. byla Nr. eI-1045-320/2016Teisminio proceso Nr.3-65-3-00452-2015-6(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2016 m. birželio 3 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo P. K. atstovams P. K., K.

P., pareiÅ¡kėjų L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. P.,atsakovo atstovams A. R., S.M.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui K. Ch.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, L. P., P. S. skundÄ atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) 2015 m. spalio 22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta praÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau- ir Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo paimti visuomenės poreikiams tik dalį pareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų.

Skunde nurodė ir pareiÅ¡kėjų atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjams buvo atkurta nuosavybės teisė, jiems buvo suformuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. Vėliau, vadovaudamosi Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniais, atsakingos institucijos pareikalavo, kad pareiÅ¡kėjai suformuotų inžinerinei infrastruktÅ«rai skirtus žemės sklypus Bendrajame plane numatytam Panevėžio pietinio aplinkkelio SavitiÅ¡kio gatvės plėtimui ir statybai. Nuo 2003 m. visi pareiÅ¡kėjai parengė detaliuosius planus, savo turimus žemės sklypus padalino į atskirus, įvykdė reikalavimÄ suformuoti ne mažesnio nei 70 metrų pločio žemės sklypus, kurių naudojimo bÅ«das -inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams).

Atsakovė savo reikalavimÄ grindė tuo, kad atstumas tarp planuojamos SavitiÅ¡kio gatvės raudonųjų linijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 70 metrų. Atsakovė tokius detaliuosius planus patvirtino, jie yra galiojantys ir nenuginčyti. PareiÅ¡kėjai neprieÅ¡tarauja pačiam žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesui, tačiau nuo 2003 m. Å¡is procesas nebuvo vykdomas, pareiÅ¡kėjai neturėjo galimybės naudotis naujai suformuotais žemės sklypais, nors už juos visÄ laikÄ turėjo mokėti mokesčius. 2014-10-23 savivaldybė priėmė sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , kuriuo numatė paimti tik dalį gatvės tiesimui detaliaisiais planais jau suplanuotų pareiÅ¡kėjų žemės sklypų, pareiÅ¡kėjams paliekant siauras žemės juostas.

O ginčijamu 2015-10-22 priimtu sprendimu dar labiau sumažino paimamÄ Å¾emės plotÄ , savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad atstumas tarp SavitiÅ¡kio gatvės raudonųjų linijų gali bÅ«ti ir 40 metrų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-14 įsakymu buvo pradėtas rengti Panevėžio miesto pietinės dalies susisiekimo komunikacijų specialusis planas, kuriuo vienas iÅ¡ tikslų- nustatyti raudonÄ sias linijas perspektyvinėms gatvėms. Ir pagal šį planÄ numatoma, kad atstumas tarp SavitiÅ¡kio gatvės bus 50 metrų.

Todėl atsakovės įvairiais laikotarpiais priimti teritorijų planavimo dokumentai prieštarauja tarpusavyje, o ginčijamas sprendimas neatitinka nė vieno iš jų. Atsakovė, pati pareikalavusi detaliaisiais planais suformuoti būtent tokio dydžio infrastruktūrinius sklypus, dabar atsisakė juos pilnai išpirkti, taip pareiškėjams palikdama siauras juostas prie Savitiškio gatvės, kuriomis pareiškėjai neturės galimybės racionaliai naudotis dėl per mažo paliktų žemės sklypų ploto.

Atsakovė turėtų Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡yti paimti visus 2003 metais detaliaisiais planais suformuotus žemės sklypus.Atsakovė su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė, ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama tik iÅ¡imtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ Å¡ioje teisės normoje nurodytiems tikslams.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio 1 dalį, savivaldybės taryba, pateikdama Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, o siekdama pagrįsti konkretaus visuomenės poreikio egzistavimÄ ir Å¡iam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo bÅ«tinumÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sÄ naudų bei naudos analizę, kuria ir turi bÅ«ti pagrįstas praÅ¡ymas.

MotyvuotÄ galutinį sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ ar jos nepradėti priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs savivaldybės tarybos pateiktus dokumentus, ir tik toks sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2003 metų padėtis mieste pasikeitė, 2008 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio miesto bendrasis planas, pagal kurį numatomas SavitiÅ¡kio gatvės plotis yra 40 metrų, neracionalu imti 70 metrų pločio juostÄ .

Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau- ir Taryba), atsižvelgusi į savo išteklius, mano, kad Panevėžio miesto bendrajame plane numatytoji B1 kategorijos gatvė galėtų būti 40 metrų pločio, kas atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-22 įsakymu Nr.D1-933 (toliau- ir STR 2.06.04:2014 ) IX skyriaus 33 punkto 10 lentelėje pateiktus techninius parametrus, tačiau tai tik siūlymas.

Visų pareiÅ¡kėjų žemės sklypo ploto paėmimo poreikio savivaldybė negalės pagrįsti. Be to, sÄ naudų ir naudos analizė dar nėra parengta. Savivaldybė tik iÅ¡reiÅ¡kė savo pirminę valiÄ ir nurodė preliminarius plotus, kurių reikėtų gatvei tiesti. Gali bÅ«ti, kad atlikus sÄ naudų ir naudos analizę, paaiÅ¡kės, jog reikalingas didesnis plotas. Mano, kad ginčijamas sprendimas pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių nesukelia, ginčas teisme per ankstyvas. Be to, pažymėjo, kad planuojama teritorija yra didelė, 70 metrų pločio infrastruktÅ«ros sklypai suformuoti tik pareiÅ¡kėjams, kitiems pareiÅ¡kėjams vėliau sklypai buvo formuojami, koridorių SavitiÅ¡kio gatvei tiesti numatant 40 metrų pločio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundo reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies. Savo atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu nėra parengti ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikti visi dokumentai, kuriuos suinteresuota institucija turi pateikti kartu su praÅ¡ymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, todėl Å¡iuo metu gali pateikti tik savo nuomonę. Mano, kad savivaldybė turėtų motyvuotai pagrįsti, kodėl nesivadovavo detaliaisiais planais, nusprendė mažinti SavitiÅ¡kio gatvei tiesti reikalingÄ Å¾emės plotÄ , kuo vadovaudamasi nustatė visuomenės poreikiams reikalingÄ Å¾emės plotÄ ir kaip racionaliai bus galima naudoti pareiÅ¡kėjams paliekamas žemės sklypų dalis. Byla nutrauktina.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), L.

P. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (naudojimo būdas- inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) žemės sklypai: P. K.- kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)1,0580 ha ploto (Teritorijų, patenkančių į pietinės magistralės B kategorijos gatvės linijas, schemoje (toliau- ir Schema) pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini);UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)1,2946 ha ploto (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini));L.

P.- ½ žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,8185 (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtieji žemės sklypai suformuoti padalijus daiktÄ (pareiÅ¡kėjams priklausiusius didesnio ploto žemės sklypus) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patvirtintais detaliaisiais planais.PareiÅ¡kėjui P. S. nuosavybės teise priklauso dalis žemės Å«kio paskirties (naudojimo bÅ«das- kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,1344 ha (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtam žemės sklypui buvo parengta kadastrinių matavimų byla, žemės sklypas padalintas į atskirus žemės sklypus, vienÄ iÅ¡ jų - 4,0355 ha ploto kitos paskirties (naudojimo bÅ«das- inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, naudojimo pobÅ«dis- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų), tačiau toks atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre atskiru žemės sklypu nėra įregistruotas.Tiek pagal anksčiau galiojusį Panevėžio miesto generalinį planÄ , patvirtintÄ Tarybos 1995-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (bei jo korektÅ«rÄ , patvirtintÄ Tarybos 1999-07-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek pagal dabar galiojantį Panevėžio miesto bendrÄ jį planÄ , patvirtintÄ Tarybos 2008-08-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Bendrasis planas), per pareiÅ¡kėjams priklausančius aukščiau nurodytus žemės sklypus numatyta tiesti pietinės magistralės B1 kategorijos gatvę, jungiančiÄ J.

Tilvyčio ir Ramygalos gatves. Šiai gatvei tiesti planuojama privačius žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams. Ginčo dėl to nėra, pareiškėjai žemės paėmimui visuomenės poreikiams iš esmės neprieštarauja.Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl Tarybos 2015-10-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės tarybos 2014-10-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ pakeitimo“ (toliau- ir Ginčijamas sprendimas).

Å iuo sprendimu nuspręsta praÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis, nurodant praÅ¡omų paimti žemės sklypų (jų dalių) preliminarius plotus, tarp jų: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),34 kv.m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),73 kv., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),81 kv.m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),04 kv.m. PareiÅ¡kėjai šį sprendimÄ ginčija tuo aspektu, kad Ginčijamu sprendimu praÅ¡oma paimti ne visÄ anksčiau detaliaisiais planais suplanuotų žemės sklypų plotÄ , o tik jų dalį, dėl ko, pareiÅ¡kėjų nuomone, jie negalės racionaliai panaudoti prie gatvės likusių siaurų žemės juostų.

Teigia, jog bÅ«tent tokio ploto inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos naudojimo bÅ«do žemės sklypai (numatyti planuojamai gatvei tiesti) buvo suplanuoti atsakovo nurodymu. Atsakovė pripažįsta, kad pagal detaliųjų planų rengimo laikotarpiu galiojusio 1995 m. (1999 m. korektÅ«ros) Bendrojo plano sprendinius, minėtai gatvei tiesti buvo planuojama paimti privačiÄ Å¾emę- 70 metrų tarp planuojamos gatvės raudonųjų linijų, todėl ir buvo reikalavimas inžinerinės infrastruktÅ«ros žemės sklypus detaliaisiais planais suplanuoti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius.

Tačiau laikui bėgant, pasikeitė tiek Bendrojo plano sprendiniai, tiek Statybos techninio reglamento, reglamentuojančio gatvių įrengimo parametrus, nuostatos, ir Å¡iuo metu savivaldybei iÅ¡pirkti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 70 metrų pločio žemės juostas nėra racionalu.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® )5straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

AiÅ¡kindamas minėtÄ jÄ nuostatÄ , taip pat ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencijaNr.21, 2011, p. 359–378 ir kt.).

Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-03-10nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012-05-21nutartįadministracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio 1 dalis nustato, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama (...) tik iÅ¡imtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ , kai Å¡i žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ reikalinga Å¡ioje teisės normoje nustatytiems tikslams.

Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuomenės poreikiams reikalingam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi bÅ«ti atliktas rengiant detalųjį planÄ ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ; konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali bÅ«ti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali bÅ«ti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietÄ praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad Å¡is poreikis negalės bÅ«ti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ , tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sÄ naudų ir naudos analizę. PraÅ¡ymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti pagrįstas Å¡ios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raÅ¡tu praneÅ¡a žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio praÅ¡ymo pateikimÄ ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio nuostatas, gavęs praÅ¡ymÄ , Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ iÅ¡nagrinėja šį praÅ¡ymÄ ir priima sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ ar jos nepradėti, be kita ko, įvertinęs, ar pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų praÅ¡ymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr.924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (valstybės institucija ar savivaldybės taryba), siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ , tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumÄ , Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sÄ naudų ir naudos analizę, kuriÄ atlikdama, be kita ko, turi numatyti kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iÅ¡ jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) iÅ¡saugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams (3.1 punktas), įvertinti tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sÄ lygoms 3.3.3 punktas), atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę (3.6 punktas).

Pagal Taisyklių 6,7,8 punktus, suinteresuota institucija kartu su praÅ¡ymu paimti žemę visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (toliau- teritorinis padalinys), be kitų reikalaujamų dokumentų, turi pateikti detalųjį planÄ arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ bei aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (ar jo priedÄ , kai sÄ naudų ir naudos analizė rengiama kaip atskiras dokumentas), apie tai praneÅ¡dama žemės sklypo, kurį numatoma paimti, savininkui, teritorinis padalinys, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ bei kartu su jais pateiktus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui tekia vienÄ iÅ¡ pasiÅ«lymų: pasiÅ«lymÄ dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ priėmimo arba pasiÅ«lymÄ dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros priėmimo.

Gavęs Å¡iuos pasiÅ«lymus bei atitinkamus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas juos iÅ¡nagrinėja ir priima motyvuotÄ sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ arba jos nepradėti (9 punktas). Ginčo atveju pareiÅ¡kėjų Ginčijamas sprendimas priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo stadijoje, nėra nei atlikta sÄ naudų ir naudos analizė, kuri yra privaloma teikti kartu su praÅ¡ymu, nei pateiktas pats praÅ¡ymas teritoriniam padaliniui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjų Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje keliami klausimai, visų pirma, turi bÅ«ti įvertinti atsakovui atliekant sÄ naudų ir naudos analizę, kurios metu turi bÅ«ti patvirtintas ar paneigtas bÅ«tent Ginčijamu sprendimu inicijuotas žemės paėmimo poreikis, o tokį poreikį atsakovui patvirtinus ir pateikus praÅ¡ymÄ teritoriniam padaliniui, pareiÅ¡kėjų keliamus klausimus privalo apsvarstyti ir galutinį sprendimÄ dėl jų priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuriam tokia teisė numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnyje.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį bei Taisyklių 15 punktÄ , tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas ABTÄ® nustatyta tvarka. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ginčijamas sprendimas pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme dalyku. TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinėse bylose Nr. A-438-1119/2009, A-858-1076/2010 ir kt.

Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo101straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: nutraukti administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, L. P., P. S. skundÄ atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundÄ Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Teisėjos:                                                                     Irena Varžinskienė                                                                           Dalytė Zlatkuvienė                                                                           Nijolė Čekanauskienė