Legislator Case Law & Legislation
dc4b00a6-6fff-4bb5-a188-403a79161ace AI generated

dc4b00a6-6fff-4bb5-a188-403a79161ace · Vilniaus apygardos teismas

Case Number dc4b00a6-6fff-4bb5-a188-403a79161ace
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11601-2023 I. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 1 d., 14.29 val., Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g., vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,58 promilių neblaivumas. I. V. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Legislator headnote

AI generated

dc4b00a6-6fff-4bb5-a188-403a79161ace · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atmestas I. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11601-2023 paliktas nepakeistas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-246-312/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00082-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. (I. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 14 d. nutarties,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11601-2023 I. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 1 d., 14.29 val., Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g., vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,58 promilių neblaivumas. I. V. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atmestas I. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11601-2023 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu I. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirti tik vienÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminÄ paskirti kuo mažesniam terminui bei netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktÄ automobilyje; nustatyti trumpesnius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalies normoje nurodytų aplinkybių ir jų neįvertino, tokiu bÅ«du pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas, o kurias vertino, tai jas vertino formaliai bei atsietai vienÄ nuo kitos ir nevertino jų visumos.

3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nusižengimo pobÅ«dį, t. y. kad padarytas vienas Å¡iurkščiausių administracinių nusižengimų, I. V. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei kelių eismo saugumui. Toliau teismas konstatavo, kad nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, per 5 metus 4 kartus baustas už KET pažeidimus, 2 pažeidimai susiję su greičio virÅ¡ijimu, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe. Tačiau teismas neįvertino dalies apelianto skunde nurodytų argumentų ir aplinkybes įvertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesivadovavo teismų praktika, pagal kuriÄ panaÅ¡iose situacijose, net ir esant didesniam neblaivumui, asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas, taip pat teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais ir nevertino apelianto poreikio turėti teisę vairuoti. Apelianto teigimu, teismas nesiejo bylos aplinkybių į kompleksÄ duomenų ir nevertino jo asmenybės, tik deklaratyviai konstatavo, jog per 5 metus padaryti 4 KET pažeidimai.

3.3. Kaip teigia apeliantas, susidaro įspÅ«dis, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas labai subjektyvus. Nors teismo diskrecija spręsti, kokio dydžio administracinę nuobaudÄ ir kokios trukmės administracinio poveikio priemonę skirti, tačiau apelianto nuomone, negalima tokia situacija, kad vienose bylose tokios pačios aplinkybės vertinamos pažeidėjo naudai kaip leidžiančios taikyti minėtÄ ANK normÄ , o kitose bylose jos laikomos nereikÅ¡mingomis.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog I. V. kritiÅ¡kai vertina savo nusižengimus, bet nesutinka, kad jie nusveria jo teigiamÄ charakteristikÄ ir dėl to galima manyti, kad jo požiÅ«ris į privalomas elgesio taisykles yra neigiamas. Pažymima, kad bÅ«tina įvertinti ir teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Jis per paskutinius 5 metus nepadarė Å¡iurkščių KET pažeidimų ir yra padaręs tik 4 nusižengimus, tačiau visas baudas sumokėjo laiku. Jis nėra teistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Jis nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ . Byloje nėra duomenų, kad po Å¡io pažeidimo padarymo jis bÅ«tų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Anot apelianto, visa tai rodo, kad susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, o ne sisteminis jo elgesys.

3.5. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio virÅ¡ijimu, atsižvelgiant į jų keliamÄ pavojingumÄ ir galinčias kilti sunkias pasekmes, priskirtini prie Å¡iurkščių administracinių nusižengimų. Kaip teigiama skunde, už I. V. nusižengimÄ , t. y. leistino greičio virÅ¡ijimÄ 12 km/val. įstatymų leidėjas numato baudÄ nuo dvylikos eurų, tuo tarpu teismas šį nusižengimÄ tapatina su kitais Å¡iurkščiais nusižengimais, už kuriuos gali bÅ«ti netgi atimama teisė vairuoti.

3.6. Skunde akcentuojama, kad I. V. gerÄ reputacijÄ patvirtina asmenų, su kuriais jam teko bendradarbiauti, atsiliepimai apie jį, Å¡ie asmenys praÅ¡o, kad jis bÅ«tų kuo Å¡velniau nubaustas, kadangi jis yra vertas pasitikėjimo asmuo. Teigiamus atsiliepimus apie I. V. pateikė UAB „T.“, UAB „S.“, taip pat jo darbdavys UAB „A.“ vadovas J. S. Pastarasis taip pat nurodo, kad I. V. darbo funkcijoms atlikti privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, jam tenka dirbti įvairiose Vilniaus, Ukmergės ir Vilniaus rajono vietose. Be to, taip pat nurodoma, kad I. V. nuolat kelia kvalifikacijÄ , yra kraujo donoras, sportuoja ir veda sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad jis nevartoja alkoholio kasdien. Taip pat skunde pažymima, kad automobilį jis vairavo esant geroms eismo sÄ lygoms, prisisegęs saugos diržus ir įsijungęs Å¡viesas, žala niekam nebuvo padaryta. Pažymi, kad jis sumokėjo jam paskirtos baudos dalį, pasitikrino sveikatÄ ir pabaigė papildomÄ vairuotojų mokymo programÄ , iÅ¡klausė privalomÄ jį mokymÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ sveikatai. Apelianto nuomone, visos nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja kaip pakankama atsakingÄ ir rÅ«pestingÄ asmenį, galintį suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromÄ Å¾alÄ valstybei, todėl jis, suvokęs realų teisės vairuoti transporto priemones netekimÄ , žada pasitaisyti ir bÅ«ti atidus bei drausmingas vairuotojas. Byloje nesant jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, apeliantas mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.7. Toliau skunde nurodoma, kad I. V. veiksmuose nebuvo piktybiÅ¡kumo. PaaiÅ¡kinama, kad po sunkios darbo savaitės į svečius užėjo draugas, kuris atsinešė alaus ir pasiÅ«lė atÅ¡vęsti jo ilgÄ iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį. I. V. sutiko, jie pavakarieniavo, iÅ¡gėrė alaus ir apie 23.30 val. iÅ¡siskirstė, po pusvalandžio jis nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ niekur neplanavo važiuoti, tačiau per pietus jo sutuoktinė pradėjo skųstis galvos skausmu ir nusprendė važiuoji nupirkti jai vaistų. Kadangi alkoholį vartojo prieÅ¡ daugiau nei 12 val., jis buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Jam galvos neskaudėjo, akys nebuvo raudonos, jis buvo koordinuotas ir energingas, todėl neįtarė, kad yra neblaivus. PareigÅ«nai taip pat sakė, kad jis neatrodo neblaivus, be to, byloje nėra jokių duomenų, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti kokie nors neblaivumo požymiai. Jei I. V. bÅ«tų jautęs neblaivumo požymius, tai jis, matydamas stovinčius pareigÅ«nus, galėjo apsisukti ir nevažiuoti pro juos, tačiau taip nesielgė ir drÄ siai važiavo link jų, o pareigÅ«nams tikrinant blaivumÄ , jis nesiprieÅ¡ino, elgėsi mandagiai. Buvo nustebęs, kad jo organizme gali bÅ«ti likę alkoholio, tačiau jis neiÅ¡sisukinėjo ir kitais bÅ«dais nebandė palengvinti savo padėtį, iÅ¡ karto pripažino kaltę ir sÄ Å¾iningai paaiÅ¡kino dėl alkoholio vartojimo aplinkybių.

3.8. Pasak apelianto, nors jo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir pavojingi veiksmai negali bÅ«ti toleruojami, bÅ«tina atsižvelgti ir tai, kad jis vairavo lengvÄ jį automobilį, nesukelti padariniai, jis vairavo apdraustÄ ir techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį. Taip pat apeliantas praÅ¡o įvertinti ir veikos pavojingumÄ mažinančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis nusižengimÄ padarė nedarbo dienÄ , meteorologinės eismo sÄ lygos buvo geros, judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Automobilis sustabdytas policijos pareigÅ«nų ne dėl pavojingo jo manevravimo, o vykdant iÅ¡ anksto suplanuotÄ prevencinę priemonę.

3.9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog I. V. visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, gailisi ir prisiima atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ , suvokia, kad netinkamai įvertino savo bÅ«klę ir galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Remdamiesi protingumo ir teisingumo kriterijais, teismai sprendžia, ar galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

3.10. I. V., remdamasis teismų praktika, pažymi, kad individualizuojant bausmes, nežymus leistinos normos virÅ¡ijimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl savo blaivumo laipsnio bei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks nežymus leistinos normos virÅ¡ijimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pažeidimas nebuvo ypač pavojingas ir į nustatytÄ neblaivumo laipsnį yra atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonių trukmės nustatymo (Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-58-926/2020, AN2-392-238/2020, AN2-97-309/2018, AN2-483-594/2021). Apelianto teigimu, nevertintos ir kitos aplinkybės, kurios vertinamos analogiÅ¡kose bylose. Å tai, Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022 nurodė, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, asmuo su pažeidimu iÅ¡ karto sutiko, pripažino savo kaltę, gailėjosi, pareigÅ«nams paaiÅ¡kino alkoholio vartojimo aplinkybes, paskirtÄ baudÄ sumokėjo. Tokios aplinkybės vertinamos ir kitose bylose pažeidėjų naudai (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-923/2022). Kitoje byloje teismas teigia, jog bÅ«tina įvertinti ir tai, kad policijos pareigÅ«nų asmuo buvo sustabdytas dėl vykdomo reido (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-923/2022).

3.11. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo jo poreikį turėti teisę vairuoti. Nurodoma, kad poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, kad jis turi 8 metų vaikÄ , kuriuo privalo rÅ«pintis, vaikas mokosi gimnazijoje ir lanko Å¡okių užsiėmimus ir bÅ«relį. I. V. žmona nevairuoja ir nedirba. Taip pat I. V. rÅ«pinasi savo mama, jÄ nuveža pas gydytojus, lydi į gydymo įstaigas, taip pat kartu važiuoja į kapines, perka jai vaistus, atveža maisto. Be teisės vairuoti sumažėjo jo rÅ«pinimasis mama. Kiti vaikai mama nesirÅ«pina. Taip pat skunde nurodoma, kad netekus teisės vairuoti, I. V. neteks darbo ir taps valstybės iÅ¡laikytiniu, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir pasirÅ«pinti savo Å¡eima. Be to, jo naujo darbo paieÅ¡kÄ apsunkintų ekonominis sunkmetis ir tai, kad kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek I. V., tiek ir jo artimiesiems.

3.12. Toliau skunde dėstomos aplinkybės, jog nors teisė vairuoti darbo funkcijų atlikimui ypač reikalinga, tačiau apeliantas, dėdamas dideles pastangas, iÅ¡laikė darbo vietÄ ir mano, kad jo patiriami dideli nepatogumai ir finansinės iÅ¡laidos dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, teismui turėjo parodyti, kad jis yra atsakingas ir turintis tvirtÄ valiÄ Å¾mogus, todėl sugebės laikytis pažado nebepakartoti tokio nusižengimo. Teismas nevertino to, ar neigiamos pasekmės yra proporcingos jo asmenybei ir konkretaus nusižengimo pavojingumui.

3.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Nors apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės taikymo praktikos, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo Å¡iuo klausimu žemesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Nors skunde nurodytose bylose situacijos nėra identiÅ¡kos, tačiau taip ir negali bÅ«ti, nes kiekvienoje byloje skiriasi aplinkybės. Apeliaciniame skunde I. V. nurodo teismų nutartis, kuriomis asmenims buvo atimta teisė vairuoti 6 mėnesiams. Apeliantas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡lygos, jog baudžiant asmenį už administracinius nusižengimus, įtvirtintus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, negali bÅ«ti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir tai atsispindi teismų praktikoje, kadangi kartais esant ir daugiau nei dvigubai didesniam neblaivumo laipsniui nei nustatyta nagrinėjamu atveju, tačiau esant panaÅ¡ioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms ir įvertinus kiekvienÄ atskirai bei jas susiejus į visumÄ , vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, taikomas trumpesnis nei 12 mėn. teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas.

3.14. I. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis, sėsdamas už vairo iÅ¡gėręs, privalėjo įvertinti gresiančias pasekmes, o to nepadaręs, privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, rizikÄ . Jis teigia nežinojęs, kad sėda už vairo neblaivus, todėl negalėjo įvertinti gresiančių žalingų pasekmių jo ir artimųjų gyvenimui.

3.15. Kaip nurodo apeliantas, įpareigojimas įsirengti antialkoholinius variklio užraktus 3 automobiliuose (darbdavys sakė, kad darbe reikės vairuoti 2 automobilius), kurių visų kaina sieks apie 4200 Eur, kai jis vienintelis dirba Å¡eimoje, nėra teisingas sprendimas, todėl jeigu Institucija juo tiki ir skiria 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , tai dar papildomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bÅ«tų perteklinė administracinio poveikio priemonė. Apeliantas praÅ¡o teismo netaikyti papildomo draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimo, paliekant tik specialiosios teisės atėmimo terminÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas praÅ¡o netenkinti I. V. skundo. Atsiliepime nurodoma, kad skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismui nebÅ«tų buvę žinomi ir kurių jis nebÅ«tų aptaręs, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo iÅ¡vadomis. Vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo objektyviai ir visapusiÅ¡kai, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir už tai jam paskirtos 800 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – praÅ¡oma paskirti tik vienÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ kuo mažesniam terminui bei netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktÄ automobilyje arba nustatyti trumpesnius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

6. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už I. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – Å¡is terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytÄ laikÄ gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Å iuo atveju, I. V. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Taigi, I. V. praÅ¡ymo dar labiau suÅ¡velninti jam paskirtÄ administracinio poveikio priemonę tenkinimas reikÅ¡tų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymÄ .

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba jÄ Å¡velninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Taigi, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai.

9. Apygardos teismas, įvertinęs visÄ pateiktÄ bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių I. V. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo bÅ«damas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl Å¡io administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Ä®statymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ sankcijoje numatęs itin griežtÄ nuobaudÄ , tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumÄ ir jo galimų pasekmių svarbÄ visuomenėje, tai yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau, kaip minėta, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju I. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir paskirtas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei minimalus draudimo terminas, draudžiantis vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

10. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, praÅ¡ant sutrumpinti jam paskirtų administracinio poveikio priemonių terminus, tiek skunde apygardos teismui, praÅ¡ant netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nurodytos aplinkybės nelaikytinos I. V. atsakomybę ypatingai Å¡velninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos Å¡velninimÄ , tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų bÅ«ti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nors padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad I. V. padarė grubų administracinį nusižengimÄ , už kurį Institucija jam paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ ir minimalios trukmės poveikio priemonę bei minimalios trukmės draudimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (I. V. su tuo sutiko). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuobaudos Å¡velninimo, pagrįstai atsižvelgė į nusižengimo pobÅ«dį, o bÅ«tent tai, kad I.

V. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių administracinių nusižengimų. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – nustatytas 0,58 promilių neblaivumas (po paklaidos) virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ ribÄ , pareiÅ¡kėjo neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuotÄ automobilį, I. V. iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis sÄ Å¾iningai suklydo vertindamas savo bÅ«senÄ , nesijautė neblaivus, dėl padaryto pažeidimo gailisi, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiu vežioti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir bÅ«relius, taip pat rÅ«pintis mama ir nuvežti jÄ Ä¯ gydymo įstaigas ir kapines, nupirkti jai maisto ir vaistų, taip pat dėl darbinių funkcijų atlikimo - tai yra Å¡eimyniniai ir darbiniai interesai, nėra ypatingai jo atsakomybę Å¡velninančios ar iÅ¡skirtinės aplinkybės, todėl ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo.

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti jo naudai, nes Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ . Taip pat teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Todėl taip pat nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis ir tai, jog apeliantas, kaip teigiama skunde, netekus teisės vairuoti, I. V. neteks darbo ir taps valstybės iÅ¡laikytiniu, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir pasirÅ«pinti savo Å¡eima. Apeliantas, prieÅ¡ darydamas minimÄ teisės pažeidimÄ , turėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta.

11. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto skunde dėstomas aplinkybes, jog nusižengimo padarymo metu, nedarbo dienÄ , esant geroms meteorologinėms eismo sÄ lygoms jis vairavo lengvÄ jį apdraustÄ ir techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, nesukėlė pavojingų padarinių (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.) ir kt. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, teisingai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas tokio pobÅ«džio administracinių nusižengimų pavojingumÄ sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtÄ elgesį sÄ lygojusiomis aplinkybėmis, nusižengimo padarymo metu buvusiomis oro sÄ lygomis ir pan., bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija bÅ«na sulėtėjusi, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamÄ Ä¯takÄ kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir I. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis yra neteistas, nėra registruotas priklausomybių centre, yra charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, kaip gerÄ reputacijÄ turintis asmuo, kuris yra vertas pasitikėjimo (b. l. 18, 19, 20, 37), pasitikrino sveikatÄ (b. l. 24), pabaigė papildomÄ vairuotojų mokymo programÄ (b. l. 22), iÅ¡klausė privalomÄ jį mokymÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai (b. l. 23), sumokėjo baudÄ (b. l. 25, 26), rÅ«pinasi nepilnamečiu vaiku (b. l. 27, 28–29, 32–33) ir motina (b. l. 37). Vis tik, kaip ir apylinkės teismas, aukÅ¡tesnysis teismas pirmiau nurodytųjų aplinkybių nelaiko iÅ¡skirtinėmis, dėl kurių bÅ«tų pagrindas Å¡velninti I. V. paskirtÄ administracinio poveikio priemonę.

12. Taip pat pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. V. prieÅ¡ nuspręsdamas vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo iÅ¡vakarėse, tačiau apygardos teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas vairuoti transporto priemonę kitos dienos pirmoje pusėje bei žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus iÅ¡ vakaro, turėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę ir įsitikinti, pasikliaudamas ne iÅ¡imtinai subjektyviu savo organizmo bÅ«senos vertinimu, kad jau gali vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Tai, kad apeliantas iÅ¡vakarėse vartojęs alkoholį kitos dienos pirmoje pusėje priėmė sprendimÄ vairuoti automobilį, prieÅ¡ tai nepasitikrinęs savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais bÅ«dais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, vietoje to pasitikėjo savo subjektyviu suvokimu, kad jau yra iÅ¡blaivėjęs, rodo, kad jo padarytas nusižengimas, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, buvo tyčinis.

13. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukeltų dideles finansines pasekmes, nes tokius užraktus jam reikėtų įsirengti net trijuose automobiliuose. Teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė dėl jo patiriamų suvaržymų ir nepatogumų, o ne objektyvios aplinkybės, kurios darytų realiÄ Ä¯takÄ administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo klausimui. Pabrėžiama, jog apeliantas nėra įpareigojamas įsirengti antialkoholinį variklio užraktÄ , o turi teisę vairuoti tokius užraktus turinčias transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, prieÅ¡ingai nei specialiosios teisės atėmimas, iÅ¡ esmės neatima galimybės I. V. vairuoti transporto priemones, tačiau užtikrina galimybę periodiÅ¡kai tikrinti apelianto blaivumÄ ir taip užtikrinti visuomenės saugumÄ nuo galimų pažeidimų.

14. Apeliaciniame skunde pateikiant teismų praktikÄ siekiama iliustruoti, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės yra pernelyg griežtos ir neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panaÅ¡ioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identiÅ¡kÄ nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti. Nagrinėjamu atveju I. V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog paskirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino parinktų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumÄ , todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti I. V. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 14 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė