dc4af2ec-c6c2-4e3b-985c-56a3ac60dcad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4279-281/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 21 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. (V. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. V. 2017-06-28 teismui paÅ¡tu padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiÅ¡kėjo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas atvykstant bei iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo žeminamas ir kankinamas. Atvykus iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės pareiÅ¡kėjas buvo laikomas etapinėse kamerose iki maždaug 18.00 val., Å¡iose kamerose nėra tualeto, nėra galimybės atsigerti vandens, į tualetÄ ir atsigerti vandens pareiÅ¡kėjas buvo vedamas tik po to, kai leisdavo pareigÅ«nai.

PareiÅ¡kėjas buvo pamaitintas tik paskirsčius į karantino kameras apie 18.00 val. Kai pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Visagino areÅ¡tinę, buvo keliamasi 6.00 val. ryto, maitinama paryčiais, pareiÅ¡kėjas neturėjo laiko nueiti į tualetÄ . PareiÅ¡kėjui buvo leidžiama nueiti į tualetÄ tik atidavus patalynę ir atlikus asmeninių daiktų kratÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, toks nežmoniÅ¡kas elgesys etapinėse kamerose jam kėlė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1 000 Eur.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–11). PaaiÅ¡kino, kad maitinimo laikas nustatomas pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ dienotvarkę. Pusryčių laikas nustatytas nuo 6.10 val. iki 7.00 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. iki 8.00 val. poilsio ir Å¡venčių dienomis, pietų laikas nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 val. iki 18.30 val.

Pažymėjo, kad iÅ¡vežamų į teismo posėdžius ar apklausas asmenims ar asmenims, atvykusiems į įstaigÄ , papildomas pietų dalinimas organizuojamas iki 15.00 val. Teigė, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų dėl negauto maitinimo atvykstant į įstaigÄ arba iÅ¡vykstant iÅ¡ jos pareiÅ¡kėjo nurodytomis datomis negauta.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti nustatoma tik tuo atveju, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė visų sÄ lygų egzistavimo, todėl civilinė atsakomybė atsakovui nekyla. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už galimai netinkamas sÄ lygas atvykstant bei iÅ¡vykstant į/iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K 2014-12-03, 2014-12-17, 2015-02-11, 2015-03-09, 2015-04-01, bei iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2014-12-10, 2015-02-04, 2015-03-04, 2015-03-25 nebuvo užtikrinamas maitinimas bei tinkamos laikymo sÄ lygos laikino sulaikymo kamerose. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pervežant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Visagino areÅ¡tinę, jis keliamas 6.00 val. ryto, maitinamas paryčiais, neturėjo laiko nueiti į tualetÄ , tuo tarpu atvykus iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose iki maždaug 18.00 val., buvo pamaitintas tik paskirsčius į karantino kameras apie 18.00 val.

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-7 patvirtintas Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisykles, maitinimas suteikiamas LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje, patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos rėžimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, todėl Å¡ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , LukiÅ¡kių TI-K laikomasi.

Pagal paminėtų taisyklių 24 punktÄ asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakyme, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis kaip 6 val. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę.

Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), iÅ¡vežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 punktus, asmenims, atvykusiems į įstaigÄ , organizuojamas papildomas pietų dalinimas.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31-34 punktais, asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 valandos.

Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojamieji asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę. Pagal nurodytÄ dienotvarkę, pusryčių laikas LukiÅ¡kių TI-K nustatytas nuo 6.10 val. iki 7.00 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. iki 8.00 val. poilsio ir Å¡venčių dienomis, pietų laikas nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus matyti, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygoms laiko nustatytÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ , pareiÅ¡kėjas buvo keliamas 6.00 val. ryto, vedamas pusryčiauti, o atvykus iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės vakarieniauti vedamas tik 18.00 val.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės jis atvyko 14.00 val. tačiau maitinimas buvo skirtas tik 18.00 val. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų iÅ¡duodant maitinimÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į Visagino areÅ¡tinę laikytini nepagrįstais, nes pareiÅ¡kėjo kėlimas 6.00 val. ryto bei maitinimas nuo 6.10 val. ryto, o vakarienės pateikimas 18.00 val. atitinka LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatytÄ tvarkÄ .

Tuo tarpu vertinant pareiÅ¡kėjo maitinimÄ atvykus iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamo maitinimo ar dėl maitinimo nesuteikimo apskritai, o pastaroji nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo atmeta, kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjo teigimu, laikino sulaikymo kamerose nėra tualeto, nėra galimybės atsigerti vandens, į tualetÄ ir atsigerti vandens pareiÅ¡kėjas buvo vedamas tik leidus LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktÄ , į izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Å i nuostata pakartota ir 19 punkte, nurodant, jog asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Å ios Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos taikytinos ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neginčija jo laikymo laikino sulaikymo kamerose trukmės, tačiau teigia patyręs neturtinę žalÄ dėl netinkamų sÄ lygų laikino sulaikymo kamerose, konkrečiai dėl to, kad laikino sulaikymo kamerose nebuvo vandens čiaupo bei tualeto. Lietuvos higienos normos 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Å iuo aspektu yra aktualios tokio pobÅ«džio bylose suformuotos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, pagal kurias pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o atsakovui nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių apie teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, Å¡ios aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K nepateikė jokių įrodymų, nenurodė argumentų paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamas sÄ lygas trumpalaikio laikymo kamerose, todėl teismas Å¡ias aplinkybes vertina pareiÅ¡kėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiÅ¡kėjas 2014-12-03, 2014-12-17, 2015-02-11, 2015-03-09, 2015-04-01, 2014-12-10, 2015-02-04, 2015-03-04, 2015-03-25 dienomis trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi iÅ¡ viso 9 kartus nurodytomis dienomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do (formos) teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertintus pinigais. Å iame kontekste pastebėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, ar bÅ«tina priteisti piniginį žalos atlyginimÄ ir kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisingu žalos atlyginimu.

EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007;

LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kurios atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tik 9 kartus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2140/2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, ypač tai, kad pareiÅ¡kėjo laikymas trumpalaikio laikymo kamerose truko itin trumpai, t. y. tik 9 kartus, o dėl tinkamų sÄ lygų neužtikrinimo jokių realių neigiamų pasekmių neatsirado, t. y. pareiÅ¡kėjo sveikata nenukentėjo, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, todėl nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo V. V. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo V.

V. (V. V.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo V. V. (V. V.) teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo V. V. (V. V.) reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė