Legislator Case Law & Legislation
dc493796-673f-421c-8679-5b7eef17d138 AI generated

Lithuanian court vacates lower court's approval of settlement in public interest case due to lack of legal review.

Case Number dc493796-673f-421c-8679-5b7eef17d138
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court vacated the lower court's decision approving a settlement agreement in a dispute over construction permits in protected areas. The first-instance court approved the settlement without verifying if it complied with mandatory legal requirements or protected public interests, despite objections from the State Building Inspection and the Ministry of Environment. The appellate court ruled that the lower court failed to ex officio ensure legality and did not adequately assess whether the settlement violated statutory imperatives or endangered protected territories.

Legislator headnote

AI generated

CPK 337 str. 1 d. 2 p.; Teismas ex officio turi pareigą užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami, todėl patvirtinant taikos sutartį viešajame interese, būtina išnagrinėti, ar sutartis atitinka imperatyvius teisės aktus ir apsaugo viešąjį interesą.

Keywords

AI generated
settlement approval public interest protected areas ex officio duty mandatory legal requirements construction permits appellate review

Cited Legislation

AI generated
CPK 337 str. 1 d. 2 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-3053-430/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01393-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.1.17.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – Statybos inspekcija) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ieÅ¡kinį atsakovams M.

N., G. N., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Statybų inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždaroji akcinė bendrovė „Novaforma“ ir K.

J., Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamas ieškovės VSTT ieškinys atsakovams M. N., G. N., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Statybų inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždaroji akcinė bendrovė „Novaforma“ ir K.

J.. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys sudarė taikos sutartį ir pateikė jÄ tvirtinti teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018 patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukė.

2. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia taikos sutartimi Å¡alys abipusių nuolaidų bÅ«du iÅ¡sprendė ginÄÄ taikiai. Å i sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir įstatymams, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, todėl ji tvirtinama. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Statybų inspekcija pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018, praÅ¡ydama panaikinti nutartį.

4. Apeliantė nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu ieÅ¡kovė įsipareigojo per 1 metus nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡braukiant iÅ¡ draustinio teritorijos. Taikos sutarties 4 punkte Å¡alys nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, atsakovas 1 ir atsakovas 2 turi teisę tęsti statybas pagal statybÄ leidžiančio dokumento reikalavimus, bet Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turi teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus informacijÄ , kad žemės sklypui specialioji naudojimo sÄ lyga – geomorfologiniai draustiniai nebetaikoma.

Apeliantės manymu, Å¡ia taikos sutartimi nėra visiÅ¡kai iÅ¡sprendžiami ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje įvardintų pažeidimų paÅ¡alinimo klausimai, kadangi nenumatyti pažeidimų Å¡alinimo bÅ«dai tuo atveju, jeigu taikos sutarties 3 punktas nebus įvykdytas. Tokia taikos sutartis nėra aiÅ¡ki ir sukeltų neaiÅ¡kumo jÄ vykdant, o pirmosios instancijos teismas nesigilino ir nevertino, kaip bus užtikrintas taikos sutarties vykdymas ir, ar taikos sutartimi bus paÅ¡alinti statybos pažeidimai saugomų teritorijų srityje.

5. Apeliantė akcentavo, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovams bÅ«tų leista tęsti statybas nepakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistravus informacijos, kad žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sÄ lyga – geomorfologiniai draustiniai (XXXVII), nebetaikoma. Å i situacija akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisės normoms ir vieÅ¡ajam interesui, nes bÅ«tų pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatos ir vieÅ¡asis interesas.

Be to, ieÅ¡kovui neįvykdžius taikos sutarties 3 punkto sÄ lygų, o atsakovams pagal taikos sutarties sÄ lygas tęsiant statybas geomorfologinio draustinio teritorijoje ir tuo pažeidžiant teisės aktus, tokios neteisėtos statybos padariniai nebÅ«tų paÅ¡alinti ir liktų nepanaikintas statybos leidimas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kurios patvirtinimas reiÅ¡kia materialiosios teisės pažeidimÄ .

6. A. M. N. ir G. N. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nesutiko su skundu ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

7. Atsakovai nurodė, kad taikos sutartis ir skundžiama teismo nutartis, kuria taikos sutartis buvo patvirtinta, turi bÅ«ti vertinama vadovaujantis teisingumo principais. Turi bÅ«ti įvertintos aplinkybės, kad Saugomų teritorijų įstatymo prasme, ginčo žemės sklype Medžiakalnio geomorfologinio draustinio saugomi objektai jau sunaikinti neatstatomai ir tai įvyko ne dėl atsakovų kaltės. Statybos leidimas atsakovams buvo iÅ¡duotas, nepažeidžiant įstatyme nustatytų procedÅ«rų. Tikėtina, Å¡ios susidariusios situacijos priežastis yra ta, kad draustinio dabartinės ribos nepakankamai optimalios ir sunkiai nustatomos natÅ«ra. Todėl, atsakovų vertinimu, apeliantės teiginiai, kad, leidus užbaigti statybÄ bÅ«tų pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvių normų nuostatai neatitinka tikrovės ir statybÄ Å¡ioje saugomoje teritorijoje galima, neiÅ¡likus saugomiems objektams.

8. Atsakovai teigė, kad vertinant ginčijamÄ teismo nutartį, turi bÅ«ti vertintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio nuostatos (2010 m. liepos 2 d. redakcija), kurios nereglamentuoja kokį sprendimÄ gali priimti teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Å i norma turi bÅ«ti taikoma kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ .

Todėl ginčo taikos sutarties neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, o teismas turi remtis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Statybos padariniai (pripažinus statybÄ neteisėta) nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti Å¡alinami, griaunant statinius, o turi bÅ«ti įvertintas pačios valstybės turtinės atsakomybės klausimas Å¡ioje situacijoje ir dėl to ginÄÄ tikslinga iÅ¡spręsti taikiai.

9. Atsakovai nesutinka, kad taikos sutartyje privalo bÅ«ti aptartas klausimas, kas bus, jeigu geomorfologinio draustinio ribos nebus pakeistos, nes Å¡iuo metu dar egzistuoja alternatyvios statybos įteisinimo draustinyje galimybė, kadangi statyba draustinyje nėra visiÅ¡kai uždrausta. ProcedÅ«ros dėl draustinio ribų keitimo jau yra pradėtos, jos vykdomos valstybės institucijų sÄ skaita, todėl jeigu apelianto keliamas klausimas visgi iÅ¡kiltų, jis bÅ«tų spręstinas vykdymo procese Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių vykdymo procesÄ , pagrindu.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nesutiko su skundu ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

11. Trečiasis asmuo nurodė, kad atskiruoju skundu iÅ¡ esmės keliamas klausimas dėl to, kas bÅ«tų, jeigu taikos sutarties sÄ lygos nebÅ«tų įvykdytos, tačiau tai yra vykdymo proceso klausimai, kurie nedaro 2018 m. spalio 10 d. teismo nutarties neteisėta. Visi statybas leidžiantys dokumentai, kurie buvo iÅ¡duoti iki draustinio ribų pakeitimo, yra galiojantys, nenuginčyti, todėl statybos ginčo objekte galėtų tęstis.

12. Pažymėjo, kad bankas suteikė atsakovams kreditÄ , o kredito gavėjai įsipareigojo įkeisti bankui sklype statomÄ gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinį pastatÄ . Bankas kredito suteikimo ir įkeitimo metu negalėjo daryti prielaidų, kad Å¡ios statybos galėtų vykti neteisėtai, nes galiojo vieÅ¡i registro duomenys apie tai, jog sklypo dalis yra draustinio teritorijoje ir buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Todėl Å¡alių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis atitiktų visų Å¡alių interesų suderinimÄ , tarp jų ir banko, dėl to turi bÅ«ti palikta galioti.

13. IeÅ¡kovė VSTT atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nesutiko su skundu ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

14. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo Å¡alys turi atsisakyti pradinės savo pozicijos ir siekti visas puses tenkinančio sprendimo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. vasario 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. D1-147 „Dėl pasiÅ«lymo koreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“, ir bÅ«tent Å¡is įsakymas sudarė prielaidas taikos sutarčiai sudaryti. Komisija, teikdama rekomendacijas aplinkos ministrui, nustatė, kad ginčo žemės sklype statybos veikla yra padarytas nepataisomas mechaninis poveikis saugomoms vertybėms, todėl tolesnis konservacinės apsaugos prioriteto režimo taikymas neatitinka draustinio steigimo tikslų ir turi bÅ«ti pradėtos planavimo dokumentų keitimo procedÅ«ros.

Pažymėjo, kad Å¡iam projektui įgyvendinti jau buvo skirtos valstybės lėšos ir pagal vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras atrinktas paslaugų teikėjas. 2018 m. rugsėjo 6 d. VSTT direktoriaus įsakymu Nr. V-230 pradėtos Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų koregavimo (specialiojo planavimo) procedÅ«ros. Darbai vykdomi pagal suderintÄ darbų grafikÄ .

15. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovai M. N. ir G. N. vykdė statybos darbus pagal valdžios institucijų suderintus statybos leidimus, ir bÅ«tent valdžios institucijos sukėlė tiesioginę žalÄ , kad sklypo teritorijoje saugomas reljefas sunaikintas neatstatomai, todėl tikslinga tarp Å¡alių sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, kad taikos sutarties 4 punkte nustatyta, jog atsakovai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turės teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, todėl Å¡is punktas yra pakankamas vieÅ¡ajam interesui užtikrinti.

16. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nesutiko su skundu ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

17. Atsakovė nurodė, kad taikos sutartis sudaryta ir pasiraÅ¡yta visų Å¡alių, o kilęs teisminis ginčas iÅ¡spręstas tarpusavio nuolaidomis. Sutarties turinio, jos sÄ lygų sudarymas yra Å¡alių iÅ¡imtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti Å¡ių klausimų. Atsakovės manymu, Å¡iuo atveju ginčijama taikos sutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nuostatos nepažeidžia Å¡alių ir kitų asmenų interesų, neprieÅ¡tarauja įstatymui ar kitiems teisės aktams.

18. Atsakovės vertinimu, įpareigojimas nugriauti ar perstatyti statinį nėra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir, vertinant atskirojo skundo pagrįstumÄ , reikėtų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamÄ gero valdymo principÄ , pagal kurį neturėtų bÅ«ti užkertamos galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita. PraÅ¡o įvertinti ir paties trečiojo asmens elgesį, nes byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Taigi, pati Statybos inspekcija tuomet neįžvelgė saugomos vertybės ir vieÅ¡ojo intereso.

19. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu sutiko su atskiruoju skundu. Nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėjo įvertinti teisės aktų reikalavimus, susijusius su ginčo žemės sklypo priskyrimu saugotinai teritorijai ir Å¡ioje teritorijoje galiojančius veiklos ribojimus. Todėl Å¡alys, siekdamos Å¡ioje byloje ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, turėjo numatyti taikos sutarties neįvykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmes ne tik apsiribojant teisės atsakovams baigti statybas ir jas registruoti Nekilnojamojo turto registre suvaržymu, bet ir iÅ¡spręsti atliktos statybos likimÄ tuo atveju, jeigu nebus sudarytos galimybės statybÄ Ä¯teisinti.

Jeigu ieÅ¡kovas neįvykdytų taikos sutarties 3 punkto reikalavimų, o atsakovai pagal taikos sutarties sÄ lygas tęstų statybÄ draustinio teritorijoje, nors tokia statyba pagal teisės aktų nuostatas ir teritorijų planavimo dokumentus ginčo žemės sklype negalima, tokios statybos padariniai nebÅ«tų paÅ¡alinti, Å¡ioje byloje ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas liktų galioti, nors neatitiktų imperatyvių teisės aktų nuostatų. Trečiojo asmens vertinimu, tokia situacija neatitiktų vieÅ¡ojo intereso, nes Å¡alys sudarydamos taikos sutartį turi vadovautis CK 42 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad taikos sutartis negali prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, o teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti, ar teikiama tvirtinti taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkinamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar procesinis klausimas buvo iÅ¡spręstas teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

22. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis), o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikti motyvai, kodėl Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

23. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė VSTT atsiliepime į skundÄ praÅ¡o prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-147, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-430, darbų grafiko, Statybų inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. raÅ¡to Nr. (23.17) 2D-19555 kopijas.

24. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir byloje priimti teisingÄ sprendimÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje valstybės institucijos ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl statinių, pastatų valstybiniame draustinyje, statybos (statybos leidimo ir statybos pažymų) teisėtumo, t. y. ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesÄ reglamentuojančios teisės normos yra vieÅ¡osios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014).

Susipažinęs su naujais įrodymais bei jų pateikimo aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į prioritetinį teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo principÄ ir į tai, kad ginčo byla susijusi su vieÅ¡u interesu, statybomis valstybiniame draustinyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priimti pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertinti kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

25. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018, kuria nutarta patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27. Ä®statyme taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Esminis Å¡ios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du.

28. Å alių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginÄÄ Ä¯tvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Å¡alių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylÄ taikos sutartimi. Ä®statyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys yra iÅ¡naudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus.

Ä®statyme nustatyta, kad teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas vykdo teisingumÄ , taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebÅ«tų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebÅ«tų įtvirtintas neteisėtumas.

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 538, Å«kininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktÄ Nr. 313, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120528-00325 ir 2012 m. spalio 16 d. pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-121016-00801;

įpareigoti sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus paÅ¡alinti statybÄ leidžiančio dokumento vykdymo padarinius, nurodytus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (statybos baigtumas 60 proc.) ir sutvarkyti statybvietę. 2018 m. spalio 8 d. Å¡alys teismui pateikė 2018 m. spalio 8 d. sudarytÄ taikos sutartį, kurios 3 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. D1 - 430, biudžeto lėšomis atlikti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano, patvirtinto 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1146 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano patvirtinimo“, ir Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“, koregavimo procedÅ«ras, t. y. pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) iÅ¡braukiant iÅ¡ draustinio teritorijos.

Taikos sutarties 4 punkte Å¡alys susitarė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, atsakovai M. N. ir G. N. turi teisę tęsti statybas pagal statybÄ leidžiančio dokumento reikalavimus, bet Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turi teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus informacijÄ , kad žemės sklypui specialioji naudojimo sÄ lyga – geomorfologiniai draustiniai (XXXVII) nebetaikoma.

Statinio statybos eiga turi vykti laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo patvirtinta taikos sutartis, visų pirma, peržengia byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, nes Å¡alys susitarė dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“, koregavimo procedÅ«rų atlikimo ir leidimo tęsti statybas valstybinio draustinio ribose, nors teismas nagrinėjo ginÄÄ dėl statybos leidimo ir statybos pažymų teisėtumo (panaikinimo) ir įpareigojimo paÅ¡alinti statybÄ leidžiančio dokumento vykdymo padarinius bei sutvarkyti statybvietę.

Ginčo esmė buvo nustatyti, ar teisėtai valstybės institucijos iÅ¡davė atsakovams statybos leidimÄ ir statybos pažymas apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto žemės sklype (kad. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o, teismui patenkinus minėtus reikalavimus, spręsti dėl statybÄ leidžiančio dokumento vykdymo padarinių ir statybvietės sutvarkymo. IeÅ¡kinio pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog žemės sklypas buvo valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, kuriame neleidžiama veikla, galinti pakenkti valstybės saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), o tai imperatyviai reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

31. Civilinio proceso dispozityvumo principas sÄ lygoja reikalavimus taikos sutartyje spręsti tik tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi į teismÄ (CPK 13 straipsnis), tačiau įstatymų nustatytais atvejais galima peržengti ieÅ¡kinio ribas, bet draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais bÅ«dais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises, vieÅ¡Ä jį interesÄ ar darytų žalÄ . Å alys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų ar vieÅ¡ojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog statybos procesÄ reglamentuojančios teisės normos yra vieÅ¡osios teisės normos, kurioms nebÅ«dingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Å iose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės statybÄ pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas (statomas) be leidimo, su netinkamu leidimu, be projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendimų esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Å io įstatymo 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigta iÅ¡saugoti moksliniu bei pažintiniu požiÅ«riu vertingas gamtos ir (ar) kultÅ«ros vietoves, jose esančio gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraÅ¡tovaizdžio biologinę įvairovę bei genetinį fondÄ . Geomorfologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms).

Taigi, valstybiniame draustinyje, įskaitant ir Medžiakalnio draustinį, galima tik tokia statinių statyba, kuri atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas išimtis. Saugomų teritorijų įstatymas 32 straipsnis (šio straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 28 d.), reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigas saugomose teritorijose, nustato, kad šio įstatymo nustatytų veiklos apribojimų draustiniuose asmenims privalu laikytis.

Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

33. Taikos sutartimi neiÅ¡spręstas pareikÅ¡tas reikalavimas dėl statybos leidimo ir statybos pažymos teisėtumo, o pagal patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas atsisakė ir tokių reikalavimų ateityje negalėtų reikÅ¡ti. Taigi, taikos sutartimi atsakovams leista tęsti statybas, užkertant keliÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ateityje, jeigu taikos sutartis nebÅ«tų įvykdyta. Tokiu bÅ«du gali susiklostyti neapibrėžta teisinė situacija, t. y. statybos leidimas ir statybos pažymos nepripažinti neteisėtais, statybos valstybiniame draustinyje vykdomos, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nebegalėtų reikÅ¡ti reikalavimų dėl statybos leidimo ir statybos pažymų panaikinimo, statybos padarinių Å¡alinimo ir statybvietės sutvarkymo, nes bÅ«tų įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. vieÅ¡ojo intereso pažeidimas galėtų tęstis neribotÄ laikÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Statybos inspekcijos argumentais, kad taikos sutartimi bÅ«tų leidžiama tęsti statybos darbus objekte, kuris pagal bylos aplinkybes yra Medžiakalnio valstybinio draustinio geomorfologinio teritorijos ribose, Å¡ios ribos tik planuojamos pakeisti pagal Aplinkos ministro įsakymÄ . Nepakeitus draustinio ribos ir Nekilnojamo turto registre neįregistravus informacijos, kad žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sÄ lyga – geomorfologiniai draustiniai, nebetaikoma, bet kokių statybų vykdymas Å¡iame objekte prieÅ¡tarautų įstatymui, bÅ«tų pažeidžiamos imperatyvios Saugomų teritorijų įstatymų nuostatos ir vieÅ¡asis interesas.

35. Nurodyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad taikos sutarties sÄ lygos neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties. Å iuo atveju prioritetiÅ¡kai saugotina vertybė turi bÅ«ti ne valstybės iÅ¡vengimas atsakomybės dėl galimos žalos atlyginimo, o siekis užtikrinti teisėtumÄ , teisinį aiÅ¡kumÄ ir apibrėžtumÄ , užtikrinti konstitucinius principÄ , kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, realų veikimÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Teismui ex officio (savo iniciatyva) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebÅ«tų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y., kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebÅ«tų įtvirtintas neteisėtumas.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ atsisakyti tvirtinti tokias taikos sutarties sÄ lygas, kurios nėra aiÅ¡kios, jose nepagrįstai pateisinamos ne pagal įstatymo reikalavimus galimai vykstančios statybos ir nenumatytas taikos sutarties vykdymas, neužtikrinama, kad vieÅ¡asis interesas bus apgintas.

36. Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje ginamas vieÅ¡as interesas, vertindamas Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygas, turėjo atsižvelgti į visų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijÄ dėl pateiktos taikos sutarties. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, taikos sutartis gauta teisme 2018 m. spalio 8 d., o jau 2018 m. spalio 10 d. patvirtinta teismo nutartimi. Akcentuotina, kad ne tik Statybos inspekcija nepritaria patvirtinai taikos sutarčiai, bet ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri atsiliepime nurodė, kad taikos sutartis yra neaiÅ¡ki ir ydinga, galimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. IeÅ¡kovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra pavaldi LR Aplinkos ministerijai, tačiau ministerijos ir jai pavaldžios institucijos vertinimas skirtingas, kÄ taip pat turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčioje byloje, nesiaiÅ¡kino, netyrė ir nevertino, ar Å¡alių susitarimas dėl leidimo toliau tęsti statybas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, ar neprieÅ¡tarauja teisės imperatyvams, vieÅ¡ajai tvarkai, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių, ar bus užtikrintas taikos sutarties vykdymas, ar bus paÅ¡alinti statybos pažeidimai saugomų teritorijų srityje, tinkamai nemotyvavo nutarties.

38. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2018 m. spalio 8 d. pateiktas praÅ¡ymas dėl 2018 m. spalio 4 d. Å¡alių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo atmestinas, byla perduotina nagrinėtina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 2018 m. spalio 4 d. taikos sutarties patvirtinimo ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Loreta Braždienė