dc470a4e-367b-4d61-b802-ba827eb9fb27 · Vilniaus apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. e2A-365-450/2016                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36210-2014-8   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.10.2.4.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. Å . ieÅ¡kinį atsakovei D. Ž., trečiajam asmeniui N. Ž., dėl žalos atlyginimo, ir              n u s t a t ė:                                                                                               I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės D. Ž. jo naudai priteisti 10715,94 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2013 m. kovo 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.758 nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pirko savo Å¡eimai (draugei su jos vaiku), nors savo gyvenamÄ jÄ vietÄ su drauge yra deklaravęs Neringoje. Kita buto dalis pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartį priklausė atsakovei faktiÅ¡kai ir gyvenusiai bute. Ä®sigijus ½ dalį buto, viena 10 kv. m patalpa buvo neužrakinta, joje daiktų nebuvo, tačiau jis neturėjo galimybės naudotis virtuve, kurioje buvo daug atsakovės daiktų, nors mokėjo savo komunalinių mokesčių dalį. Nors atsakovė buvo bausta administracine tvarka už savavaldžiavimÄ , tačiau ji ir toliau neleido naudotis butu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu įpareigojo atsakovę nekliudyti ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams patekti į butÄ , tačiau ji sprendimÄ vykdyti atsisakė, dėl ko jai Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skirta 2000 Lt bauda.

Pripažino, kad pakeitė buto spynas, tačiau atsakovė vilkino iÅ¡sikraustymo terminÄ , iÅ¡sineÅ¡dama po dalį daiktų, užrakintų patalpoje. Kai daiktai buvo iÅ¡vežti, patalpos buvo paliktos atidarytos, tačiau raktas nuo patalpų nebuvo atiduotas. Naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nebuvo nustatyta, nes toks atsakovės praÅ¡ymas tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek ir Vilniaus apygardos teismo, buvo atmestas. Atsakovė iki Å¡iol bute laiko savo daiktus ir jų neiÅ¡siveža. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, negalėdamas naudotis savo įgyta nuosavybe, buvo priverstas nuomotis butÄ .

Per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 17 d. pagal patalpų nuomos sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo 37000 Lt nuomos mokesčio, be to, nuomotojui mokėjo ir už komunalinius bei kitus mokesčius.Atsakovė D. Ž. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ieÅ¡kovas, įsigydamas butÄ , žinojo, kas jame gyvenama, be to, 2013 m. spalio 22 d. jam buvo perduoti buto raktai ir jis galėjo naudotis vienu kambariu. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinus ½ dalį buto ieÅ¡kovo nuosavybe, jis savavaliÅ¡kai pakeitė spynas ir tokiu bÅ«du įvykdė savavaliÅ¡kÄ iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ patalpų.

IeÅ¡kovas neketino bute gyventi, ateidavo vėlai vakare, triukÅ¡maudavo, braudavosi pas jÄ su antstoliu. IeÅ¡kovas turėjo jai suteikti protingÄ laikÄ iÅ¡sikelti, susirasti butÄ , be to už jos dalį ieÅ¡kovas sumokėjo ne iÅ¡ karto, o dalimis. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovo J. Å . naudai iÅ¡ atsakovės D. Ž. 2500 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

Å . atsakovės D. Ž. naudai priteisė 194,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. kovo 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo daiktinės teisės į likusiÄ Â½ buto dalį buvo įregistruotos 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo bei 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu. 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡io buto ankstesni savininkai – atsakovė D.

Ž. bei jos sutuoktinis R. Ž., nutraukdami santuokÄ , jiems nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pasidalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bei sutarė, kad iki buto pardavimo Å¡iame bute kartu su motina galės gyventi ir sutuoktinių vaikai. Todėl 2013 m. kovo 6 d. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies, (duomenys neskelbtini), esančio buto įsigijimo, ieÅ¡kovas žinojo, kad butas yra nedalus ir tai, kad atsakovei bei jos buvusiam sutuoktiniui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi buvo nustatytos tik idealinės buto dalys.

IeÅ¡kovui iÅ¡ R. Ž. ieÅ¡kovui įsigijus ½ dalį buto, jame gyveno atsakovė D. Ž. bei jų sÅ«nus N. Ž.. Naudojimosi buto patalpomis tvarka nebuvo nustatyta, todėl tapęs buto bendrasavininku, ieÅ¡kovas kartu su atsakove privalėjo tartis dėl buto patalpų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, o Å¡alims nesutarus, su atitinkamu ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ , tačiau ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolį, kuris 2013 m. balandžio 4 d. suraÅ¡ytu protokolu konstatavo, kad atsakovė į butÄ ieÅ¡kovo neįsileido ir nesuteikė galimybės pasigaminti raktus, už tai atsakovė buvo nubausta administracine 150 Lt bauda.

Vėliau ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo atsakovę nekliudyti ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams patekti į butÄ ir leisti juo naudotis. Sprendimo įvykdymui teismas nustatė atsakovei 30 dienų terminÄ , už Å¡io teismo sprendimo nevykdymÄ Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. Ž. buvo nubausta 2000 Lt bauda iÅ¡ieÅ¡kotojo J. Å . naudai. Tik po to ieÅ¡kovas vėl kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir bendrosios dalinės nuosavybės teise turimÄ 84,36 kv. m bendro ploto butÄ priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei D.

Ž. už jai priklausančiÄ buto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 300 000 Lt piniginę kompensacijÄ . Šį teismo sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas teisme pripažino, kad įsiteisėjus Å¡iai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai jis nedelsiant pakeitęs buto spynÄ , o 2014 m. rugsėjo mėn. dalimis pervedęs į atsakovės sÄ skaitÄ 300 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodo, kad negalėdamas gyventi įgytame bute, buvęs priverstas nuomotis kitÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), ir per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 17 d. pagal patalpų nuomos sutartį ieÅ¡kovas per 18,5 mėn. sumokėjęs 37000 Lt nuomos mokesčio, be to, nuomotojui mokėjęs komunalinius bei kitus mokesčius.

Teismas, spręsdamas atlygintinų nuostolių dydžio klausimÄ , įvertino, kad buto raktÄ atsakovė perdavė ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai dar 2013 m. spalio 22 d., o teisme ieÅ¡kovas pripažino, kad 10 kv. m ploto izoliuotas kambarys nebuvo užrakintas, daiktų jame nebuvo, taigi, juo buvo galima naudotis, tačiau ieÅ¡kovas (gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs Nidoje), galimybe kurį laikÄ naudotis Å¡iuo kambariu, nepasinaudojo, todėl pats ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ procesinį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kartu ignoruodamas ir atsakovės teises naudotis butu.

Ä®siteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl buto atidalijimo, ieÅ¡kovas (jam pačiam dar nesumokėjus atsakovei priteistos sumos) pakeitė buto spynas, užuot nustatęs atsakovei protingÄ terminÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto, todėl pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ ir iÅ¡ dalies pats savo veiksmais provokavo konfliktines situacijas.Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ bei atsakovės kaltės laipsnį ir tai, kad iÅ¡ jos jau yra priteista 2000 Lt bauda ieÅ¡kovo naudai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ sumažino iki 2500 Eur.

Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ pinigų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., atlikęs prieÅ¡prieÅ¡inį bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 194,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. Å . praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovės D.

Ž. ieÅ¡kovo naudai priteisti 10715,94 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Teismo sprendimas yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir iÅ¡ esmės nemotyvuotas. Teismas paneigė visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , įtvirtintÄ Konstitucijos 30 str. 2 d. bei CK 6.251 str., ir be jokio pagrindo sumažino atlygintinos žalos dydį. Skundžiamu sprendimu teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė priteisti ieÅ¡kovui bÅ«tent 2500 Eur, o ne kitÄ sumÄ jo nuostolių atlyginimui, taip pat nenagrinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos.

2) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio, neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms, nes tai nėra CK 4.81 str. nustatyta tvarka sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe. Aplinkybė, ar ieÅ¡kovas pirkdamas butÄ Å¾inojo, ar nežinojo apie tokį teismo sprendimÄ , yra visiÅ¡kai nesvarbi, nes ieÅ¡kovas, įgijęs dalį buto, įgijo teisę atitinkama buto dalimi naudotis, jÄ valdyti ir ja disponuoti, o atsakovė, remdamasi minėtu teismo sprendimu, jam to daryti neleido ir net jo ilgiau nei pusę metų apskritai neįleido į butÄ .

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu c. b. Nr. 2-32714-934/2013 nustatytas faktas, kad atsakovė tyčia neleido ieÅ¡kovui naudotis butu. VisÄ laikÄ , kol atsakovė pažeidinėjo ieÅ¡kovo teises, ieÅ¡kovas kas mėnesį turėjo mokėti po 2000 Lt nuomos mokestį už kiekvienÄ mėnesį. Vien už laikotarpį, kuomet atsakovė apskritai neįleido ieÅ¡kovo į jam priklausantį butÄ dalinės nuosavybės teise, jis patyrė 4344,30 Eur nuostolį, todėl vien už šį laikotarpį teismas turėjo bÅ«ti priteisti daugiau nei dvigubai didesnę sumÄ , nei buvo priteista.3) IeÅ¡kovas daugelį kartų kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydamas geranoriÅ¡kai leisti jam naudotis dalimi buto, tačiau atsakovė Å¡iurkščiai pažeidinėjo jo teises apskritai neįleisdama jo į butÄ , todėl jis turėjo teisę ginti savo teises ir kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas - antstolį, savivaldybės administracijÄ bei teismÄ , todėl Vilniaus m. apylinkės teismo motyvacija neva jis netinkamai elgėsi kreipdamasis pagalbos į teisėsaugos institucijas yra nepagrįsta.4) Po 2013 m. spalio 22 d., kai raktas nuo buto ieÅ¡kovui iÅ¡ tiesų buvo perduotas, atsakovė ir toliau pažeidinėjo jo teises savavaliÅ¡kai užrakindama didžiÄ jÄ dalį buto gyvenamųjų patalpų ir neleisdama jomis naudotis.

Å ias aplinkybes įrodo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis c. b. Nr. 2S-1878-560/2014, kuria buvo tenkintas antstolio pareiÅ¡kimas ir atsakovei paskirta bauda. Atsakovės veiksmai po 2013 m. spalio 22 d. suteikiant raktÄ nuo buto ir atlaisvinant mažytį kambariukÄ bei užimant savavaliÅ¡kai naudotis 3,5 karto didesnes patalpas, nors butas Å¡alims priklausė lygiomis dalimis, yra neteisėti.5) Aplinkybė kad ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs Nidoje, nėra reikÅ¡minga bylai. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu gyveno ir dirbo Vilniuje, o gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Nidoje dėl to, kad ten buvo vystomi verslo projektai.6) Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, pakeitęs spynas, provokavo konfliktines situacijas, yra nepagrįsta ir deklaratyvi.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas vieninteliu buto savininku, turėjo teisę ir pareigÄ imtis veiksmų, kad iÅ¡orinės buto durys bÅ«tų rakinamos veikiančia, nesulaužyta buto spyna, tokiais veiksmas užtikrinant ne tik savo, bet ir atsakovės turto apsaugÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovė turėjo teisę ir galimybę bet kuriuo jai patogiu metu iÅ¡sivežti savo daiktus iÅ¡ jai svetimo buto. Be to, buto iÅ¡orinių durų spynos pakeitimo aplinkybės nėra reikÅ¡mingos Å¡iai bylai.7) Nors teismas sumažino priteistinų nuostolių dydį iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 2000 Lt bauda, tačiau bauda iki Å¡iol yra nesumokėta.

IeÅ¡kovui priteista bauda neatlieka ir negali atlikti jo nuostolių, nesusijusių su teismo sprendimo nevykdymu, kompensavimo funkcijos. IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , patirtÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neleidžiant jam naudotis butu, bet ne dėl atsakovės veiksmų nevykdant teismo sprendimo. Atitinkamai, priteistinų nuostolių dydis negali bÅ«ti mažinamas nurodyta suma.8) Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes atsakovės patirtos 530 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir virÅ¡ija bet kokius teisingumo ir protingumo reikalavimus.

Å ios iÅ¡laidos priteistos už advokato dalyvavimÄ viename teismo posėdyje ir iÅ¡ esmės nepilno vieno puslapio atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė D. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Apeliantas po 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties savavaliÅ¡kai pakeitė spynas ir tokiu bÅ«du įvykdė savavaliÅ¡kÄ iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ patalpų, nors ji dar tris mėnesius galėjo teisėtai gyventi patalpose.2) Apeliantas, praÅ¡ydamas nuostolių atlyginimo, žinojo, kad perka butÄ , kuriame yra nustatyta naudojimosi tvarka, be to, jam raktai buvo perduoti 2013 m. spalio 22 d. ir jis galėjo naudotis bute esančiu vienu kambariu, nes pastarasis buvo atlaisvintas nuo ten esančių daiktų, tačiau ieÅ¡kovas sÄ moningai keldavo ginčus, palikdavo atrakintas duris, taip iÅ¡ anksto ketindamas pasipelnyti.3) Apelianto sudaryta nuomos sutartis vertintina kritiÅ¡kai, nes jis net neinformavo atsakovės ir nenurodė, kad ji turi atlaisvinti kambarį.

Be to, praÅ¡oma kaina už buto nuomÄ yra nepagrįstai per didelė, nes apeliantas iÅ¡sinuomojo atskirÄ butÄ , nors turėjo nuomotis butÄ , kuriame bÅ«tų ir kiti gyventojai, tai atitiktų apelianto įsigytÄ nuosavybę, nes jis įsigijo ½ buto su bendrais patogumais. Apelianto teiginiai, kad jam vienam, nors jis mėgino įrodinėti, kad turi Å¡eimÄ , nors faktiÅ¡kai nėra sukÅ«ręs Å¡eimos, vieno atskiro kambario, nors ir 10 kv. m. yra per mažai, atmestini.4) Apeliantas net neketino įsigytame bute gyventi, nes net ir tapęs buto savininku, jis jame neapsigyveno ir nedeklaravo gyvenamosios vietos, todėl visa tai patvirtina, kad apelianto sudaryta nuomos sutartis buvo tik dėl akių, siekiant pasipelnyti, nes butas įsigytas ne gyvenimui, o pardavimui, kas matyti iÅ¡ internetinių skelbimų.5) Priteisiant žalos atlyginimÄ , teismas turi atsižvelgti ir į kitos Å¡alies, t. y. atsakovės, turtinę padėtį, o jos turtinė padėtis yra sunki, atlyginimas minimalus.

Visas Å¡ias aplinkybes įvertino pirmos instancijos teismas iÅ¡ dalies priteisdamas ir taip atsakovei didelę sumÄ 2500 Eur.6) Atmestinas teiginys, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas atsižvelgė į neproporcingÄ nuomos kainÄ , į tai, kad atsakovė privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui baudÄ bei į pačio ieÅ¡kovo veiksmus, kurie ne visiÅ¡kai atitinka geros moralės normas. Trečiasis asmuo N. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei grÄ Å¾inti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kaip pateiktÄ praleidus terminÄ .CPK 318 str. 1 d. nustato, kad Å¡alys per dvideÅ¡imt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 318 str. 2 d. atsiliepimų į apeliacinius skundus priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmos instancijos teismas.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovės D. Ž. atstovui advokatui A. N. praneÅ¡imas dėl atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ pateikimo per EPP sistemÄ Ä¯teiktas 2015 m. birželio 13 d., tačiau atsakovės atstovui minėtas praneÅ¡imas taip pat buvo iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu ir įteiktas jam asmeniÅ¡kai 2015 m. birželio 17 d.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas atsakovės atstovui įteiktas 2015 m. birželio 17 d. registruotu paÅ¡tu, taip pat į tai, kad minėtas atsiliepimas 2015 m. liepos 8 d. pirmos instancijos teismo rezoliucija priimtas, o grÄ Å¾inus klausimÄ dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ priėmimo iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui bÅ«tų pažeisti bylos nagrinėjimo teisme koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principai (CPK 7 str.), vadovaudamasis ankščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei teisingumo ir protingumo principais, apelianto praÅ¡ymÄ atsakovei grÄ Å¾inti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atmeta.Dėl atsakovės kaltės ir veiksmų neteisėtumoNagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri apelianto teigimu, kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų Å¡iai laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 17 d. neteisėtai naudojantis apeliantui priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2010 m. vasario 23 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovė D. Ž. bei jos sutuoktinis R. Ž., nutraukdami santuokÄ , jiems nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasidalino po ½ dalį bei sutarė, kad iki buto pardavimo Å¡iame bute kartu su motina galės gyventi ir sutuoktinių vaikai (c. b. Nr. 2A-384-302/2010). Apeliantas 2013 m. kovo 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iÅ¡ R. Ž. įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje gyveno atsakovė D. Ž. su sÅ«numi N. Ž..

Naudojimosi buto patalpomis tvarka nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu J. Å . ieÅ¡kinį patenkino ir bendrosios dalinės nuosavybės teise turimÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisė J. Å ., o atsakovei D. Ž. už jai priklausančiÄ buto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 300 000 Lt piniginę kompensacijÄ . Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Minėto sprendimo ir nutarties pagrindu įregistruotos apelianto daiktinės teisės į likusiÄ Â½ dalį buto.CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str.

– 6.249 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 str., kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).Apeliantas įrodinėja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė Å¡iai be teisinio pagrindo gyvenant jam nuosavybės teise priklausančiame bute. J. Å . nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio 2013 m. balandžio 4 d. protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovė ieÅ¡kovo neįsileido į butÄ ir nesuteikė jam galimybės pasigaminti raktus, už kÄ D.

Ž. pagal LR ATPK 188 str. (už 2013 m. balandžio 3 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), neleidimÄ patekti buto savininkui J. Å ., atsisakymÄ suteikti jam galimybę pasidaryti buto durų raktus), paskirta 150 Lt bauda. Atsakovei ir toliau kliudant apeliantui naudotis jo įsigyta buto dalimi, jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu apelianto ieÅ¡kinį patenkinto ir įpareigojo atsakovę nekliudyti ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams patekti į butÄ ir leisti juo naudotis, sprendimo įvykdymui nustatė 30 d. terminÄ .

D. Ž. nevykdant minėto teismo sprendimo, 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovė buvo nubausta 2000 Lt bauda, jÄ iÅ¡ieÅ¡kant J. Å . naudai. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad J. Å . kartu su D. Ž. gali naudotis tik vienu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambariu pirmame aukÅ¡te, tuo tarpu J. Å . negali patekti ir naudotis buto patalpomis, esančiomis antrame aukÅ¡te, kuriame yra trys kambariai, nes Å¡ias patalpas užima skolininkė D. Ž.. Å alims toliau nesutariant dėl buto naudojimosi, apeliantas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o D.

Ž. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu J. Å . ieÅ¡kinį patenkino ir bendrosios dalinės nuosavybės teise turimÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisė J. Å ., o atsakovei D. Ž. už jai priklausančiÄ buto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 300 000 Lt piniginę kompensacijÄ ; atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė, nes nustatė, kad Å¡alis sieja aiÅ¡kiai nedraugiÅ¡ki tarpusavio santykiai, todėl Å¡i aplinkybė dar labiau apsunkintų Å¡alių galimybes efektyviai de facto valdyti ir naudotis priklausančia ginčo buto dalimi, be to, tokiu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos Å¡alių konfliktams dėl ginčo turto valdymo ir naudojimo kilti bei tolimesniam Å¡alių bylinėjimuisi, todėl teismas laikė, kad geriausiai Å¡alių interesus atitinkantis atidalinimo bÅ«das – atidalinimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nors nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pats ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ procesinį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kartu ignoruodamas ir atsakovės teisę naudotis butu, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti tikėtinas iÅ¡vadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų be pagrindo neatlaisvinant apeliantui priklausančių patalpų, o atsakovės nurodoma aplinkybė, kad apeliantas jos neinformavo ir nenurodė, kad ji turinti atlaisvinti kambarį, vertintina kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Dėl žalos atlyginimo realumo ir jos dydžioCK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.249 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, remiantis Å¡ios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Pagal CK 6.288 str. 1 d.

žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Taigi žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

Apeliantas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė jam negalint naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu, bei reikalauja priteisti 10715,94 Eur žalos, patirtos jam besinuomojant kitÄ bÅ«stÄ ir iÅ¡ esmės žalÄ grindžia 2013 m. vasario 28 d. Patalpų nuomos sutartimi ir mokėjimo nurodymais. IÅ¡ minėtos nuomos sutarties matyti, kad apeliantas 12 mėn. laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 2 d. nuomojosi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis – 2000 Lt per vienÄ mėnesį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka, jog ieškovas negalėdamas valdyti jam priklausančio nekilnojamojo turto dėl neteisėtų atsakovės veiksmų neabejotinai patyrė nuostolių, kurie privalo būti jam atlyginti (CK 6.249 str., 6.251 str.), tačiau kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nesutinka su prašoma priteisti nuostolių suma – 10715,94 Eur.Apeliaciniame skundė J. Š. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų nuostolių dydį 2000 Lt, motyvuodamas, kad ieškovui iš atsakovės priteista nurodyto dydžio bauda.

Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu argumentu, nes kaip teisingai nurodė apeliantas, jis praÅ¡o atlyginti žalÄ , patirtÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neleidžiant jam naudotis butu, bet ne dėl atsakovės veiksmų nevykdant teismo sprendimo, todėl atitinkamai, priteistinų nuostolių dydis negali bÅ«ti mažinamas nurodyta suma. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, sudarydamas 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies buto įsigijimo, žinojo, jog butas yra nedalus ir tai, kad atsakovei bei jos buvusiam sutuoktiniui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi buvo nustatytos tik idealinės buto dalys.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad buto raktÄ atsakovė apeliantui perdavė pasiraÅ¡ytinai 2013 m. spalio 22 d. ir nors apeliantas nurodo, kad po raktų perdavimo atsakovė ir toliau pažeidinėjo jo teises savavaliÅ¡kai užrakindama didžiÄ jÄ dalį buto gyvenamųjų patalpų ir neleisdama jam jomis naudotis, tačiau pažymėtina, kad jis turėjo realiÄ galimybę naudotis 10 kv. m. ploto izoliuotu kambariu, kuris nebuvo užrakintas ir jame nebuvo daiktų, tačiau apeliantas tokia galimybe nepasinaudojo, o 2013 m. vasario 28 d. nuomos sutarties pagrindu toliau nuomojosi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas nuomos sutartį sudarė 2013 m. vasario 28 d., t. y. dar iki 2013 m. kovo 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kuria įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo, nors niekaip negalėjo numatyti, kad atsakovė jam neleis naudotis įsigytu turtu. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjus 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl buto atidalijimo, apeliantui dar pačiam nesumokėjus priteistos kompensacijos atsakovei, jis pakeitė buto spynas, kas rodo tarp abiejų Å¡alių buvusius konfliktinius santykius ir abi Å¡alis pakankamai nebendradarbiavus.Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad apeliantas nedeklaravo savo gyvenamosios vietos įsigytame bute, o savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Nidoje, nėra reikÅ¡minga bylai, nes pagal CK 2.16 str. 1 d., fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena.

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 str., kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų, o įstatymo leidėjas nesieja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos su Å¡io asmens faktine gyvenamÄ ja vieta.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Å¡alis siejusius konfliktinius santykius, į abiejų Å¡alių nebendradarbiavimÄ , sutinkant su atsakovės argumentu, kad apeliantas nepagrįstai praÅ¡o priteisti nuomos mokestį, mokėtÄ už visÄ atskirÄ butÄ , nors buvo įgijęs tik ½ dalį buto su bendrais patogumais, J.

Å . iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista ½ dalis nuostolių už nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 6 d. (nuo ½ dalies buto įsigijimo) iki 2013 m. spalio 22 d. (iki raktų atidavimo) - 2172,15 Eur, tačiau atsižvelgiant į non reformato in pejus principÄ , draudžiantį apeliacinės instancijos teismui pabloginti apelianto padėtį (CPK 313 str.), į aplinkybę, jog atsakovė D. Ž. neskundė 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl nuostolių priteisimo nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas taip pat nurodė, kad teismo priimtas sprendimas yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir iÅ¡ esmės nemotyvuotas.

Nesutikdamas su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai, o iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).Be to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų faktinių ir teisinių argumentų.

Kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Teismas įvertina juos atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ bei kitas įrodinėjimo taisykles. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡io reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymoPagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, sumokėjo 241,25 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 668,34 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o atsakovė pateikė įrodymus dėl 530 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimu patenkinta 23,33 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 212,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 406,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 194,49 Eur.Apelianto teigimu, atsakovės patirtos 530 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir virÅ¡ija bet kokius teisingumo ir protingumo reikalavimus, nes iÅ¡laidos priteistos už advokato dalyvavimÄ viename teismo posėdyje ir iÅ¡ esmės nepilno vieno puslapio atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir virÅ¡ija bet kokius teisingumo ir protingumo reikalavimus, kadangi jų bÅ«tinumÄ lėmė ieÅ¡kovo inicijuota civilinė byla ir teismo įpareigojimai bei CPK imperatyvas (CPK 142 str. 1 d.) atsakovei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsakovės patirtos iÅ¡laidos taip pat nevirÅ¡ijo rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.19 p.), t. y. buvo pagrįstos, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė tarp Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeAtmetus apeliacinį skundÄ , apelianto (ieÅ¡kovo) J.

Å . patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Atsakovė D. Ž. prašė jos naudai priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , ir pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, jų apimtį, ginčo sudėtingumÄ , bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d.

LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie iÅ¡vados, kad yra pagrindas praÅ¡omas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti praÅ¡oma apimtimi, jas atlyginant iÅ¡ apelianto.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) J.

Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                                      Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                      Alma Urbanavičienė