dc458d3b-d38c-469c-9a71-9ea67efaefb2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. Å . ir V. Å ., ieÅ¡kovo A. Å . atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovės Centro partijos – tautininkai atstovams pirmininkui N. P. ir advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, atsakovui Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojui K. A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. Å . ir V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Centro partijai – tautininkai ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. dėl teisių pažeidimo. Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.

1. ieÅ¡kovai A. Å . ir V. Å . (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Centro partijai – tautininkai (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos centro partija, toliau – partija) ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. (toliau – atsakovai), praÅ¡ydami pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pažeidė jų teises – teisę dalyvauti 2019 m. spalio 26 d. partijos delegatų suvažiavime, teisę balsuoti, rinkti, bÅ«ti iÅ¡rinktam.

2. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad jiems 2019 m. spalio 26 d. atvykus į Kauno m., Draugystės g. 19, kur vyko registracija į partijos suvažiavimÄ , priėjus prie registracijos stalo, partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. jiems pranešė, kad jie nėra partijos skyrių delegatai, nes jų narystė partijoje sustabdyta. Ä®vykio metu bandė kalbėti apie procedÅ«rinius pažeidimus, tačiau nebuvo iÅ¡klausyti. Å iuo pagrindu suvažiavimo rengėjai neregistravo jų, kaip delegatų. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad partijos Klaipėdos ir Å ilalės skyriuose įvyko susirinkimai, kurie buvo protokoluojami, protokolo iÅ¡raÅ¡ai buvo pateikti suvažiavimo rengėjams.

Skyrių susirinkimuose į 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimÄ delegatu nuo Klaipėdos skyriaus buvo iÅ¡rinktas ieÅ¡kovas A. Å ., nuo Å ilalės skyriaus delegatu iÅ¡rinktas ieÅ¡kovas V. Å .. Teigia, kad atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. jokių narystės partijoje sustabdymÄ Ä¯rodančių dokumentų, nei suvažiavimo rengėjams, nei ieÅ¡kovams asmeniÅ¡kai, nepateikė. IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad jų narystė partijoje buvo sustabdyta pažeidžiant partijos įstatuose nustatytÄ narystės stabdymo tvarkÄ .

Iki 2019 m. spalio 26 d. nei Klaipėdos, nei Å ilalės partijos skyriai nebuvo informuoti apie ieÅ¡kovų narystės partijoje sustabdymÄ , nors vadovaujantis įstatais, skyriaus taryba turėjo bÅ«ti raÅ¡tu informuota apie narystės sustabdymÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis jis naudojasi, kaip pirmininko pavaduotojas, jo veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Pirmininko pavaduotojas K. A. K. tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus suvažiavimo delegatams apie ieÅ¡kovų narystės sustabdymÄ , taip neteisėtai apribodamas jų, kaip partijos narių, partijos suvažiavimo delegatų teises (dalyvavimo, balsavimo, rinkimo ir pan.). IeÅ¡kovų teigimu, jie 2019 m. spalio 27 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ partijos pirmininko pavaduotojÄ K. A. K., klausdami, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis partijos suvažiavimo delegatais. 2019 m. lapkričion8 d. pakartotinai iÅ¡siuntė partijos pirmininko pavaduotojui elektroninį laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti ir pateikti dokumentus, tačiau jokių atsakymų nei į pirminį, nei į pakartotinį praÅ¡ymus nesulaukė.

Suvažiavimo metu buvo priimti reikšmingi sprendimai, išrinkti ir papildyti valdymo organai, dalinai pakeistas partijos pavadinimas. Ieškovų teisės buvo pažeistos, nes jie neteko galimybės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimų. Kaip teigiama ieškinyje, atsakovas partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K. atėmė iš ieškovų galimybę aktyviai ir rezultatyviai balsuojant dalyvauti suvažiavime, jie neteko teises būti renkami ir išrinkti. Dėl atsakovo partijos pirmininko pavaduotojo K.

A. K. neteisėtų veiksmų, suvažiavimo organizatoriai įvykdė suvažiavo organizavimo ir vedimo grubius procedÅ«rinius pažeidimus, t. y. ieÅ¡kovų neregistravo ir neįtraukė į dalyvių sÄ raÅ¡Ä .

3. Atsakovas Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojas K. A. K. per teismo nustatytÄ ir pratęstÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovas Centro partijos – tautininkai pirmininko pavaduotojas K. A. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad 2019 m. spalio 26 d. Kaune, Draugystės g. 19 vyko partijos suvažiavimas. Visi į suvažiavimÄ atvykę partijos nariai, kurie skyrių susirinkimuose buvo iÅ¡rinkti delegatais į suvažiavimÄ , buvo registruojami suvažiavimo delegatais, įraÅ¡omi į delegatų sÄ raÅ¡Ä ir jiems pasiraÅ¡ius buvo iÅ¡duodamos antspauduotos delegatų kortelės. Kitiems partijos nariams ir svečiams buvo iÅ¡duodamos suvažiavimo dalyvio, bet ne delegato kortelės, nesuteikiančios balsavimo teisės ir jie buvo įraÅ¡omi į suvažiavimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä .

Atvykę ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bÅ«ti registruojami, kaip suvažiavimo delegatai, pateikė Klaipėdos skyriaus ir Å ilalės skyriaus susirinkimų protokolų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose nurodyti skyriaus susirinkimo metu iÅ¡rinkti delegatai. Teisę dalyvauti suvažiavime nuo Klaipėdos miesto skyriaus kaip delegatai turėjo 8 partijos nariai. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui sekretoriatui peržiÅ«rėjus protokolo iÅ¡raÅ¡Ä buvo konstatuota, kad vienas iÅ¡ 8 deleguotų asmenų – A.

Å . – negali bÅ«ti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta. Ä® suvažiavimÄ atvykę Å ilalės skyriaus atstovai sekretoriatui pateikė 2019 m. spalio 24 d. skyriaus susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyti skyriaus susirinkimo metu iÅ¡rinkti delegatai. Protokolo iÅ¡raÅ¡e konstatuota, kad vienam iÅ¡ aukščiau eilėje dalyvauti negalint suvažiavimo delegatu tampa kitas iÅ¡ eilės. Dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui K.

A. K. (atsakovui) sekretoriatui peržiÅ«rėjus protokolo iÅ¡raÅ¡Ä buvo konstatuota, kad pirmuoju eilėje esantis V. Å . negali bÅ«ti registruojamas delegatu, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. partijos Valdybos sprendimu jo narystė partijoje yra sustabdyta. Suvažiavimo organizatoriai pasiÅ«lė ieÅ¡kovams registruoti juos suvažiavimo dalyviais be balso teisės, kadangi tokiÄ teisę remiantis tuo pačiu įstatų punktu jie turi. IeÅ¡kovai nesutiko. Tačiau jiems buvo leista likti ir dalyvauti suvažiavime.

Abu ieškovai suvažiavime liko ir jame dalyvavo be balsavimo teisės. Ieškovas A. Š. netgi pasinaudojo teise pasisakyti renkant Etikos komisijos narius. Atsakovas pažymėjo, kad jis, priešingai nei teigia ieškovai, vykdydamas savo kaip partijos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, elgėsi teisingai, teisėtai ir tinkamai, užtikrino, kad neturintys tam teisės asmenys nebūtų registruojami suvažiavimo delegatais. Jokių ieškovų teisių nepažeidė. Ieškovai teisės balsuoti ir būti išrinktais neteko dėl savo pačių netinkamų veiksmų, prieštaraujančių partijos veiklos įstatams, dėl ko jų narystė partijoje buvo sustabdyta.

Pažymėjo, kad visus suvažiavimo protokolus patikrino ir sprendimus patvirtino, teisėtais pripažino ir registravo Teisingumo ministerija. Remiantis Teisingumo ministerijos ekspertų išvada, buvo užregistruota naujoji partijos valdyba bei pakeistas partijos pavadinimas. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie nebuvo išklausyti apie procedūrinius pažeidimus bandant užsiregistruoti juos delegatais suvažiavime. Priešingai, ieškovams buvo paaiškinta, kad jie dėl narystės partijoje sustabdymo neturi teisės registruotis delegatais.

Neginčijo aplinkybių, kad asmeniniu elektroniniu paÅ¡tu gavo ieÅ¡kovų jam siųstus elektroninius laiÅ¡kus, tačiau laikydamasis įstatuose numatytos bendravimo su nariais tvarkos atsakyti jiems negalėjo, nes atsakymus apie partijos veiklÄ , nutarimus, reaguodami į oficialius narių paklausimus, teikia partijos sekretoriatas. PaaiÅ¡kino, kad jam, kaip partijos pirmininko pavaduotojui, pavesta kuruoti darbÄ su jaunimu ir vieÅ¡uosius ryÅ¡ius, jis atsakingas už jaunimo grupės veiklÄ .

5. Atsakovui Centro partijai – tautininkai ieÅ¡kinys su priedais, taip pat teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ Å¡is atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu partijos atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis pareiÅ¡kė, kad palaiko partijos pirmininko pavaduotojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

6. Teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nutarta paskirti pasirengimÄ bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (CPK 227 straipsnio 1 dalis).

7. Ieškovas A. Š. pateiktame dublike nurodo, kad nesutinka su partijos pirmininko pavaduotojo K. A. K. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Teigia, kad atsakovų veiksmai, neregistruojant ieškovų 2019 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimo delegatais ir neišduodant jiems balsavimo teisę patvirtinančių antspauduotų delegatų kortelių, pažeidė ieškovų, kaip juridinio asmens dalyvių, teises, numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose). Taip pat pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas turi lemiamos įtakos tolimesniam ieškovų, kaip juridinio asmens dalyvių ir / ar fizinių asmenų, pažeistų teisių gynimui civilinio proceso tvarka.

8. Atsakovas K. A. K. pateiktame triplike praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų dublike pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ nustatyti juridinį faktÄ .

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovai papildomai paaiÅ¡kino, kad partijos pirmininko pavaduotojas įvykio metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, kaip partijos pavaduotojas.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo Centro partijos – tautininkai atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis prašė ieÅ¡kinį atmesti ar bylÄ nutraukti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.

11. Teismo posėdžio metu atsakovo Centro partijos – tautininkai pirmininkas N. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad nauja partijos valdyba nebuvo įregistruota, nes bendra praktika buvo tokia, kad tokie sprendimai nebuvo registruojami. Nekvietė ieÅ¡kovų į valdybos posėdį, nes tokios pareigos nėra numatyta partijos įstatuose. Tinkamai informavo ieÅ¡kovus apie jų narystės partijoje sustabdymÄ ginčo suvažiavimo metu. IeÅ¡kovų narystė partijoje buvo sustabdyta, nes jie prieÅ¡inosi valdybos sprendimams, skleidė neteisingÄ informacijÄ dėl aktyvios veiklos veikiant prieÅ¡ partijÄ .

12. Teismo posėdžio metu atsakovas K. A. K. palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas K. A. K. papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu pareikštas netinkamam atsakovui, nes jis nepriėmė jokio sprendimo neleisti ieškovams dalyvauti ginčo partijos suvažiavime. Suvažiavimo metu buvo paskelbta, kad ieškovų narystė sustabdyta. Byla nutraukiama. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados 13.

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad: 13.1. IeÅ¡kovai A. Å . ir V. Å . ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo Centro partijos – tautininkai nariai, kurie, kaip teigia ieÅ¡kovai, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių 2020 m. spalio 26 d. partijos suvažiavimo metu pripažinimo. 13.2. Remiantis byloje esančiu Centro partijos – tautininkai valdybos 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl partijos narių A.

Å . ir V. Å ., kurių vieÅ¡i veiksmai kompromituoja visuomenėje partijÄ , narystės sustabdymo, valdybos narių balsų dauguma buvo nutarta sustabdyti partijos narių A. Å . ir V. Å . narystę partijoje. 13.3. Remiantis partijos 2020 m. liepos 18 d. posėdžio iÅ¡raÅ¡u, posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl Etikos komisijos rekomendacijų paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narius A. Å . ir V. Å ., balsų dauguma buvo priimtas sprendimas paÅ¡alinti minėtus narius iÅ¡ partijos. 13.4. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos valdybos sprendimus dėl jų narystės partijoje sustabdymo ir paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos.

Tokie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. 13.5. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai įstatymų nustatyta tvarka ginčytų partijos 2020 m. spalio 26 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus, taip pat sprendimus dėl naujos valdybos sudarymo. Tokie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. 13.6. IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovų elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstų laiÅ¡kų matyti, kad jie 2019 m. spalio 27 d. kreipėsi į partijos pirmininkÄ su praÅ¡ymu informuoti juos, kokiu pagrindu ir kuom vadovaujantis jiems nebuvo leista registruotis delegatais ginčo suvažiavimo metu.

Pažymėtina, kad tiek ieškovo A. Š. elektroninis laiškas, tiek ieškovo V. Š. elektroninis laiškas buvo išsiųsti partijos pirmininko pavaduotojui adresu (duomenys neskelbtini), taip pat partijos pirmininkui adresu (duomenys neskelbtini). 13.7. Centro partijos – tautininkai narių narystės sustabdymo tvarka reglamentuota partijos įstatuose (12 punktas). Partijos pirmininko pavaduotojo kompetencija apibrėžta įstatų VII skyriuje.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant nagrinėjamu atveju aktualiÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iÅ¡ teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismÄ dėl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimo iÅ¡nagrinėjimo (pavyzdžiui, Garcia Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Taigi teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

17. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybÄ , pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieÅ¡kiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ civilinių teisių gynybos, be kita ko (lot. inter alia), ieÅ¡kinyje turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį bÅ«tų galima paÅ¡alinti bÅ«tent ieÅ¡kinyje pasirinktu vienu iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų bÅ«dų.

Jeigu ieÅ¡kovas to nepadaro, o teismas iÅ¡ procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį paÅ¡alintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieÅ¡kinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinÄ , arba, jeigu tokia aplinkybė paaiÅ¡kėja tik po ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo, bylÄ pagal CPK 293 straipsnio 1 punktÄ nutraukia.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktame ieškinyje nekonkretizavo savo pažeistų teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai jų nenurodė, nors ieškinio priėmimo stadijoje ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje jiems tokia galimybe buvo pasiūlyta pasinaudoti. Teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas susidariusia situacija, kurioje atsidūrė ieškovai, t. y. tuo, kad ginčo suvažiavimo metu jie nebuvo registruoti, kaip atitinkamų partijos skyrių delegatai.

Tačiau faktiškai nėra ginčijami jokie kompetentingų partijos organų sprendimai, kuriais buvo sustabdyta ieškovų narystė partijoje, ko pasėkoje jie nebuvo registruoti delegatais ginčo suvažiavimo metu. Taip pat neginčijamas sprendimas pašalinti ieškovus iš partijos narių, neginčijamos aplinkybės, kad remiantis partijos įstatais, partijos nariai, kurių narystė partijoje sustabdyta, neturi teisės dalyvauti suvažiavime delegatais, kaip atitinkamų partijų atstovai.

19. IeÅ¡kovai, nurodydami ieÅ¡kinio dalykÄ , aiÅ¡kiai nenurodė teisės arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieÅ¡kovų nuomone, reikėtų ginti. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno ir bet kokiÄ teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas neatitinka nei vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«do. PareikÅ¡tu savarankiÅ¡ku reikalavimu ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti faktÄ dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris yra aplinkybės, įrodinėtinos ir galinčios bÅ«ti reikÅ¡mingos kitoje byloje, kurioje bÅ«tų reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, nagrinėjamu atveju vien juridinio fakto dėl jų pažeistų teisių pripažinimo nustatymas, nesukels ieÅ¡kovams jokių materialiųjų teisinių padarinių.

Nepriklausomai nuo to, kad galimai ateityje ieÅ¡kovai Å¡io fakto pagrindu inicijuos kitÄ teisminį ginÄÄ dėl pažeistų teisių ginimo.

20. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ieÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , tarp kitų trÅ«kumų nurodyti, kokias konkrečiai jų teises pažeidė tiek partija, tiek partijos pirmininko pavaduotojas K. A. K.. Vykdydami teismo įpareigojimÄ , ieÅ¡kovai nepatikslino ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, laikydamiesi pozicijos, kad teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo posėdžių metu buvo aiÅ¡kinamasi, kokius konkrečiai pažeidimus padarė partijos pirmininko pavaduotojas, kokias ieÅ¡kovų teises Å¡is asmuo pažeidė, kokias neigiamas pasekmes ieÅ¡kovams sukėlė galimai neteisėti pavaduotojo veiksmai.

IeÅ¡kovai laikėsi pozicijos, kad partijos pirmininko pavaduotojas neteisėtai apribojo jų teisę registruotis delegatais, tačiau nedetalizavo pavaduotojo neteisėtų veiksmų bei jų reikÅ¡mės valdybos priimtiems sprendimams dėl ieÅ¡kovų narystės sustabdymo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ buvo keliamas klausimas dėl to, kokių materialiųjų teisinių padarinių siekia ieÅ¡kovai, kokias teisines pasekmes sukels ieÅ¡kinio reikalavimo (ne)patenkinimas abiejų atsakovų atžvilgiu.

IeÅ¡kovai, tiek atstovaudami savo interesus patys, tiek įsitraukius į teismo procesÄ kvalifikuotai atstovei, laikėsi pozicijos, kad jiems yra svarbus paties fakto dėl jų teisių pažeidimo ginčo suvažiavimo metu neregistruojant jų delegatais pripažinimas, kÄ jie patvirtino pateiktame dublike ir teismo posėdžių metu.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas (dėl pažeistų teisių pripažinimo) yra susijęs su veiksmais ar aktais (neginčijamais valdybos ar kitų organų sprendimais), kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovų teisėms ar pareigoms. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡ esmės nenustato jų teisių ir pareigų, jis negali bÅ«ti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, t. y. praÅ¡ymas nustatyti faktÄ dėl pažeistų teisių pripažinimo, kuris negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku bylos nagrinėjimo dalyku.

22. Teismas nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste sprendžia, kad civilinė byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

23. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su partijos valdybos sprendimų, kuriais buvo sustabdyta ieškovų narystė partijoje, teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėjamoje byloje nėra vertinamos. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kadangi jos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

24. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 12,48 Eur. Å ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,24 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnis). ). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui. n u s p r e n d ž i a : nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

Å . ir V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Centro partijai – tautininkai ir partijos pirmininko pavaduotojui K. A. K. dėl teisių pažeidimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,24 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 24 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jelena Leščinskienė