2019-09-25 Nr. AB-18085-3-61-3-03207-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1851-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03207-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. yra laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjui 2008 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gydytoja yra išrašiusi leidimą suteikiantį galimybę Lukiškių TI-K įsigyti saldainių–ledinukų (duomenys neskelbtini) kiekiui reguliuoti. 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje pasibaigė jo turėti saldainiai–ledinukai, todėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. parašė prašymą, jog jam būtų nupirkta saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų, sąsiuvinių, nagų karpiklis ir kūno plaušinė. Pareiškėjui buvo nupirktas tik nagų karpiklis ir kūno plaušinė. Pareiškėjo teigimu, nenupirkus jam vokų, pašto ženklų ir sąsiuvinių buvo apribotas jo bendravimas. Paklausus, kodėl nebuvo nupirkti saldainiai–ledinukai, jam buvo atsakyta, jog būnant baudos izoliatoriuje gauti saldainių negalima. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas atsisakė priverstinio gydymo, kadangi bijojo gerti vaistus, bijojo, jog nukris (duomenys neskelbtini), kadangi nesuteikus jam saldainių–ledinukų jis neturės galimybės jos pakelti. Priverstinį gydymą pareiškėjas buvo nutraukęs iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K ir Seimo Žmogaus teisių komitetą, tačiau atsakymo dar negavo.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, nurodydamas, jog atsisako vartoti jam paskirtus vaistus, kadangi jam neleidžiama apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, taip pat ir dėl to, kad niekas nereaguoja į jo sveikatos būklę. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos bendruomenės slaugytojos, kuri atliko pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kiekio kraujyje matavimą. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė vartoti jam paskirtus vaistus. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojo, kuris pareiškėjui paaiškino, kad vaistų nuo (duomenys neskelbtini) nevartojimas gali sukelti (duomenys neskelbtini) komplikacijų vystymąsi.

5. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama apsipirkti kalėjime veikiančioje parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nurodytų daiktų.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo nurodytos prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent ji pasireiškia. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Be to, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

7. 2017 m. spalio 25 d. teisme buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad gydymo atsisakė todėl, jog išgėrus vaistus jam pasidaro negera, nukrenta (duomenys neskelbtini) kiekis.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam nebuvo nupirkta saldainių–ledinukų, kurie jam būtini (duomenys neskelbtini) kiekiui pakelti, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), taip pat ir iš to, kad nenupirkus jam vokų, pašto ženklų bei sąsiuvinių, buvo apribotas jo bendravimas.

10. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

11. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė prašymą apsipirkti parduotuvėje, t. y. prašė leisti nusipirkti saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų, nagų karpiklį, kūno plaušinę ir sąsiuvinių, tačiau iš kartu pateikto kvito matyti, jog jam buvo nupirkta tik kūno plaušinė ir nagų karpiklis. Byloje esančiuose 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniuose pranešimuose paaiškinta, kad pareiškėjui kiti jo prašyti daiktai nebuvo nupirkti, kadangi jis nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, o nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

13. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K, pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, nupirkdamas jam tik nagų karpiklį ir kūno plaušinę, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

14. Nagrinėjamoje situacijoje teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog jam saldainiai–ledinukai reikalingi (duomenys neskelbtini) kiekiui pakelti, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl šios pareiškėjo ligos, be to, šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. gegužės 2 d. Lukiškių TI-K pažyma Nr. 56-338 apie pareiškėjo sveikatą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tipo, vidutinio sunkumo eiga, tačiau iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. vaistų nuo (duomenys neskelbtini) nevartoja, t. y. atsisakė jam skirto gydymo. Esant tokiai situacijai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, atsisakydamas jam skiriamo gydymo, pats prisiėmė riziką dėl savo sveikatos pablogėjimo.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl jam nenupirktų saldainių–ledinukų kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundais. Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktuose atsakymuose buvo paaiškinta, kad pagal BVK 145 straipsnį esant kamerų tipo patalpose apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje yra draudžiama, pareiškėjas buvo įspėtas, kad vaistų nuo (duomenys neskelbtini) nevartojimas gali sąlygoti (duomenys neskelbtini) komplikacijų riziką.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovo atstovas ir teismas neatsižvelgė į tai, kad saldainiai–ledinukai gydytojos išrašyti kaip vaistai, jog galėtų reguliuoti (duomenys neskelbtini). Lukiškių TI-K administracija neparduodama saldainių–ledinukų pažeidė jo teises apsipirkti ir taip privertė atsisakyti gydymo nuo (duomenys neskelbtini), žalojo sveikatą.

17.2. Pareiškėjui nenupirkus vokų, pašto ženklų bei sąsiuvinių, buvo apribotas jo bendravimas su draugais, negalėjo rašyti valstybinėms įstaigoms.

18. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo R. K. skundas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl pareiškėjo teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas ir teismas neatsižvelgė, kad saldainiai–ledinukai gydytojo išrašyti kaip vaistai, jog galėtų reguliuoti (duomenys neskelbtini). Lukiškių TI-K administracija neparduodama saldainių–ledinukų pažeidė jo teises apsipirkti ir taip privertė atsisakyti gydymo nuo (duomenys neskelbtini), žalojo sveikatą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjui nenupirkus vokų, pašto ženklų bei sąsiuvinių, buvo apribotas jo bendravimas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir atsakė į pagrindinius skundo argumentus, susijusius su taikomais apribojimais pareiškėjui, jam esant perkeltam į kamerų tipo patalpas, nusipirkti parduotuvėje jo nurodomų saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų ir sąsiuvinių.

24. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. Lukiškių TI-K pateikė prašymą apsipirkti parduotuvėje, t. y. prašė leisti nusipirkti saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų, nagų karpiklį, kūno plaušinę ir sąsiuvinių, tačiau jam buvo nupirkta tik kūno plaušinė ir nagų karpiklis. Byloje esančiuose 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjui kiti jo prašyti daiktai nebuvo nupirkti, kadangi jis nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, o nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą.

25. BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtą BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendime pagrįstai nurodė, kad Lukiškių TI-K, pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, nupirkdamas jam tik nagų karpiklį ir kūno plaušinę, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

27. Pareiškėjo apeliaciniame skunde esantys teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracija neparduodama saldainių–ledinukų, kurie gydytojo išrašyti kaip vaistai, privertė pareiškėją atsisakyti gydymo nuo (duomenys neskelbtini), žalojo sveikatą, yra nepagrįsti, kadangi pagal bylos duomenis nustatyta priešingai, kad pats pareiškėjas atsisakė jam skirto gydymo, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. vaistų nuo (duomenys neskelbtini) nevartoja. Be to, pareiškėjas gydytojo buvo įspėtas, kad vaistų nuo (duomenys neskelbtini) nevartojimas gali sąlygoti (duomenys neskelbtini) komplikacijų riziką.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis.

29. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, todėl pagrįstai ir teisėtai netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius