2016-10-03 Nr. AB-18813-3-61-3-03474-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-914-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03474-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emsi“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-58/14 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas Nutarimu paskyrė jam 10 000 Lt baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 29 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 4 ir 5 dalių pažeidimus. Nutarimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas, parduotuvėje sustatydamas 29 butelius galinėmis etiketėmis ir 2 butelius priekinėmis etiketėmis į langą, siekė gamintojų ant butelių užklijuotas etiketes demonstruoti ir tokiu būdu vykdė draudžiamą išorinę alkoholio reklamą.

3. Pareiškėjo teigimu, Departamentas įrodymų dėl pareiškėjo kaltės nerinko ir kaltės nenustatinėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nesiekė demonstruoti alkoholinių gėrimų parduotuvės degalinėje lange. Jo teigimu, taip buvo sprendžiamas patalpos apšviestumo ir jaukumo klausimas, nesuvokiant, kad tai gali paskatinti vartoti alkoholį, pažeisti AKĮ ar pakenkti žmonių ir visuomenės sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje yra mažai vietos, nėra sandėlio. Butelių sustatymas stelaže prie lango, per kurį buvo matyti ten stovintys alkoholiniai gėrimai, negali būti laikomas išorine reklama, nes neatitinka išorinės reklamos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – ir Reklamos įstatymas, RĮ). Atkreiptas dėmesys, kad alkoholinių gėrimų kainos iš lauko pusės nebuvo matomos. Pareiškėjo teigimu, Departamentas turėjo prieiti išvadą, kad alkoholinių gėrimų laikymas stelaže prie lango nėra reklama arba kad tai yra leidžiama vidinė reklama arba informacija, kurios atskleidimo pareiškėjas negali išvengti, nes pro parduotuvės langą visuomet galima matyti vieną ar kitą prekę. Skunde nurodyta, kad etiketės ant alkoholinių gėrimų butelių parduotuvės stelaže nėra tas etikečių demonstravimas, kuris priklauso nuo pareiškėjo ir už kurį pareiškėjui gali atsirasti atsakomybė pagal AKĮ, todėl byla turi būti nutraukta, nesant pažeidimo sudėties. Pareiškėjas pažymėjo, kad informacijos sklaidos mastas yra nežymus, informacija nekokybiška, nepaveiki vartotojų ekonominiam elgesiui, šiuo metu pašalinta, todėl ekonominė sankcija mažintina žemiau minimalios baudos.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad vidutinis reklamos vartotojas prekių ženklus identifikuoja pagal prekių ženklo vaizdą ir prasmę, todėl matydamas languose pateikiamus alkoholinius gėrimus su etiketėse matomais prekių ženklais, pavadinimais, etiketėse esančiais aprašymais ir kita informacija, yra skatinamas atkreipti dėmesį į tokią pateikiamą informaciją – įsigyti ir vartoti reklamuojamas prekes (alkoholinius gėrimus). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo skirta minimali ekonominė sankcija, nes nustatytos pažeidimą lengvinančios aplinkybės, t. y. pareiškėjas nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Emsi“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje-degalinėje 2014 m. gegužės 12 d. parduotuvės lange ant lentynų buvo išdėlioti įvairių alkoholinių gėrimų buteliai, kurie buvo matomi iš lauko pusės. Iš Departamento Nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 4 dalyje ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą. Pagal Departamento Nutarimą nurodytas AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas laikė alkoholinius gėrimus parduotuvėje taip, kad jie buvo matyti ne tik alkoholinių gėrimų prekybos vietoje (parduotuvės patalpose), bet ir iš lauko – parduotuvės lange (šis faktas Departamento buvo užfiksuotas 2014 m. gegužės 12 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-066, fotonuotraukose ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo neginčijamas).

8. Teismas, remdamasis AKĮ 1 straipsnyje nustatytu šio įstatymo tikslu ir jo 2 straipsnyje pateikta alkoholio reklamos sąvoka, nurodė, jog iš pateikiamos sąvokos matyti, kad teisinės reikšmės neturi tai, ar pareiškėjas siekė skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, ar ne, todėl Departamentas pagrįstai nenustatinėjo ir nevertino pareiškėjo kaltės elemento. Esminis alkoholio reklamos požymis yra skleidžiama informacija, susijusi su įmonės veikla, skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Pareiškėjas turėjo (turi) licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, todėl alkoholinių gėrimų laikymas stelažuose parduotuvės lange yra informacijos, susijusios su įmonės veikla, skleidimas.

Teismas nurodė, kad vidutinis vartotojas (vidutinis vartotojas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką – protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas) prekių ženklus identifikuoja pagal prekių ženklo vaizdą ir prasmę, todėl matydamas languose pateikiamus alkoholinius gėrimus su etiketėse (tiek priekinėse, tiek ir ne) matomais prekių ženklais, pavadinimais, etiketėse esančiais aprašymais ir kita informacija, yra skatinamas atkreipti dėmesį į tokią pateikiamą informaciją – skatinamas įsigyti ir (ar) vartoti demonstruojamas prekes (alkoholinius gėrimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad specialioje AKĮ normoje, skirtoje reglamentuoti teisinius santykius dėl alkoholio reklamos ribojimo (AKĮ 29 str.), imperatyviu būdu nustatyti alkoholio reklamos ribojimai (tam tikri draudimai) yra absoliutūs. Tai reiškia, kad esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma tam tikro draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai (2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-469/2014).

Konstatuota, kad minėtas informacijos skleidimas (nepriklausomai nuo to, į kurią pusę atsuktos priekinės etiketės ir kainos) yra skatinantis įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, todėl laikytinas alkoholio reklama AKĮ prasme. Tokio pobūdžio informacijos skleidimui neturi reikšmės aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo, kaip priežastis, kodėl alkoholiniai gėrimai buvo laikomi būtent tokiu būdu, nes nurodytos priežastys (vietos trūkumas, siekis, kad prekės neužstotų šviesos ir t. t.) nepašalina rezultato (informacijos skleidimo, kuris skatina įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus), kuris nagrinėjamu atveju yra vertintinas kaip esminis.

9. Pasisakydamas dėl to, jog aptariamas alkoholinių gėrimų laikymas (demonstravimas) negali būti laikomas alkoholio išorine reklama, teismas nurodė, kad reklama pripažintina išorine, jei ji matoma iš lauko pusės, nors pati reklamos priemonė ir yra patalpų viduje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-306/2007; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-469/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju paminėtas alkoholinių gėrimų laikymas (demonstravimas), nors ir tam tikrais aspektais neatitinka RĮ naudojamos išorinės reklamos sąvokos, tačiau savo esme atitinka pagrindinius išorinės reklamos požymius ir AKĮ naudojamos alkoholio reklamos apibūdinimą. Prieita išvada, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų laikymo būdas pripažintinas išorine alkoholio reklama.

10. Teismas nenustatė pagrindo pakeisti paskirtos baudos dydį ir nustatyti jį mažesnį nei įstatyme numatytas minimalus dydis.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Emsi“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą.

12. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Teismo sprendime pažeidimas suprantamas plačiau nei Nutarime, nes reklamos priemone nurodomi alkoholinių gėrimų buteliai. Byloje nėra įrodinėjama, kad butelių etiketės buvo pateiktos taip, kad jas būtų galima perskaityti.

12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo esant išorinę reklamą, panaikino ribą tarp reklamos ir išorinės reklamos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1554/2012, 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-469/2014, nurodo, jog pastarojoje nutartyje išaiškinta, kad išorinė reklama turi būti nustatoma taikant RĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktus esminius požymius. Departamentas šioje byloje išorinę reklamą apibrėžia ne pagal RĮ pateiktoje sąvokoje nurodytus požymius, o pagal informacijos pateikimo kryptį – iš patalpos į išorę. Minėtoje nutartyje nuspręsta, jog alkoholinių gėrimų demonstravimas lange neatitinka RĮ naudojamos išorinės reklamos sąvokos. Pareiškėjas nurodė argumentus, kurie paneigia minėtoje nutartyje minimos nuginčijamos alkoholio reklamos draudimo pažeidimo prezumpcijos taikymo galimybę, todėl taikytina bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad Departamentas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi pažeidimą neabejotinai įrodyti, nes taikant administracinę atsakomybę galioja asmens nekaltumo prezumpcija, kaltę privalo įrodyti kaltintojas.

12.3. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-469/2014 aplinkybių skirtumus su nustatytomis šioje byloje – minėtoje byloje sankcija buvo skirta po to, kai pareiškėjas, gavęs Departamento įspėjimą apie alkoholio reklamos bare neteisėtumą nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, o šiuo atveju pareiškėjas pažeidimą pašalino iš karto iki faktų fiksavimo protokolo surašymo; minėtoje byloje buteliai buvo sustatyti į lentynas baro lange etiketėmis į gatvę, kad lange buvo pateiktos aiškiai matomos konkrečių alkoholinių gėrimų kainos, produktų pavadinimai, prekių ženklai ir kita, o šioje byloje neįrodinėjama, kad pareiškėjas turėjo tikslą skleisti reklaminę informaciją, kainos iš lauko nebuvo matomos, buteliai stovėjo kontretiketėmis į langą kontretikečių tekstas yra per smulkus, kad turėtų reklaminį poveikį. Tai tokia informacija, kurios atskleidimo pareiškėjas negali išvengti, nes pro parduotuvės langą visuomet galima matyti vieną ar kitą prekę arba numanyti apie prekybos pobūdį. Klaida, pavyzdžiui, statant butelį viena ar kita etikete į langą negali būti laikoma informacijos skleidimo ir pirkimo skatinimo siekiu, nes klaida yra nesąmoningas, betikslis veiksmas.

12.4. Nustačius, kad pareiškėjo veikoje nėra išorinės reklamos požymių, tampa nepagrįsta Nutarimo nuoroda į AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą.

14. Atsiliepime teigiama, jog apeliaciniame skunde pateikti tie patys argumentai, dėl kurių jau detaliai pasisakė teismas, skundas nemotyvuotas, paremtas subjektyvia nuomone.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Prieš pasisakant dėl bylos esmės, visų pirma pažymėtina, jog ši administracinė byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), kadangi byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. ATK2-58/14, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje-degalinėje, ant lentynų buvo išdėlioti įvairių alkoholinių gėrimų buteliai, kurie buvo matomi pro langą iš lauko pusės, darė išvadą, kad taip pareiškėjas pateikė išorinę alkoholinių gėrimų reklamą, pažeisdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 4 ir 5 dalių reikalavimus.

17. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad alkoholio reklama draudžiama degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas. Pagal šio straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų laikymo būdas pripažintinas išorine alkoholio reklama.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei Nutarimu, iš esmės nurodydamas, kad toks alkoholinių gėrimų laikymas, kai jie yra parduotuvės viduje, tačiau per langą matomi ir iš išorės, negali būti laikomas išorine alkoholio reklama.

20. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas kyla tik dėl jų teisinio vertinimo, todėl dėl faktinių aplinkybių išplėstinė teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

21. Pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (inter alia tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose. Pažymėtina ir tai, kad pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme paskelbtas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

22. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo abejoti, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti alkoholio reklamos ribojimai (inter alia išorinės alkoholio reklamos ribojimas) turi būti suvokiami ir taikomi atsižvelgiant, be kita ko, ir į įstatymų leidėjo siekiamus įtvirtinto reguliavimo tikslus. Tačiau kartu pažymėtina, jog tokie ribojimai negali būti aiškinami griežčiau nei tai įtvirtinta įstatymuose, ypač tais atvejais, kai šių ribojimų nesilaikymas lemia ekonominių sankcijų, t. y. baudžiamojo poveikio priemonių, taikymą atitinkamiems ūkio subjektams.

23. Šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar minėtas pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų laikymo būdas laikytinas išorine alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Taigi pasisakytina dėl šiame įstatyme vartojamos sąvokos „išorinė alkoholio reklama“ aiškinimo.

24. Pažymėtina, jog nei Alkoholio kontrolės įstatymas, nei Reklamos įstatymas eksplicitiškai neapibrėžia išorinės alkoholio reklamos sąvokos turinio, tačiau šios sąvokos esmė atskleistina, kartu vertinant Reklamos įstatyme įtvirtintą išorinės reklamos sąvoką bei Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą alkoholio reklamos sąvoką. Išorinė reklama – tai reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose (Reklamos įstatymo 2 str. 2 d.). Alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 10 d.).

25. Įvertinus minėtų sąvokų turinį, darytina išvada, jog išorinę alkoholio reklamą galima įvardyti kaip įvairiomis specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonėmis, esančiomis ne patalpose, skleidžiamą informaciją, susijusią su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Taigi išorine alkoholio reklama pripažintina tokia informacija, kuri: 1) yra susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, bei 2) yra skleidžiama specialiomis ir pritaikytomis pateikimo priemonėmis, esančiomis ne patalpose.

26. Išplėstinė teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl išvardytų išorinės alkoholio reklamos sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje, pirmiausia pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai (2004 m. sausio 26 d. nutarimas, šiuo klausimu taip pat žr. 1997 m. vasario 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės (2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

27. Nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija reikšmingomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad alkoholinių gėrimų buteliai, kurie buvo matomi pro degalinės parduotuvės langą, buvo sustatyti parduotuvės viduje, ant prie lango buvusių lentynų, taip pat tai, kad minėti buteliai (išskyrus 2 iš 31) buvo atsukti priekinėmis etiketėmis į parduotuvės vidų, alkoholinių gėrimų kainos iš lauko pusės nebuvo matomos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės, pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų išdėstymo parduotuvėje būdas nesudaro pagrindo neabejotinai daryti išvadą, kad tokia forma pareiškėjas pateikė informaciją, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Taigi nėra tenkinama pirmoji išorinės alkoholio reklamos sąlyga, t. y. kad informacija yra susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

28. Konstatuoti, jog egzistuoja antroji išorinės alkoholio reklamos sąlyga, t. y. kad informacija yra skleidžiama specialiomis ir pritaikytomis pateikimo priemonėmis, esančiomis ne patalpose, taip pat nėra pagrindo. Tokia išvada darytina atsižvelgus ne tik į aplinkybę, kad alkoholinių gėrimų buteliai buvo laikomi parduotuvės viduje (patalpoje), bet ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šiuo atveju, nors minėti buteliai matėsi iš išorės, tačiau jų išdėstymo būdas bei lentyna, ant kurios buvo sustatyti buteliai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai laikytina specialiai pritaikyta priemone reklamai skleisti išorinės reklamos sąvokos, apibrėžtos Reklamos įstatyme, prasme.

29. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatytas toks alkoholinių gėrimų laikymas, kai jie yra parduotuvės viduje, tačiau per langą matomi ir iš išorės (matomos tik jų galinės etiketės, nenurodomos kainos), nenustačius siekio tokiu būdu daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, negali būti laikomas išorine alkoholio reklama. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pasirinktą alkoholinių gėrimų laikymo būdą pripažino išorine alkoholio reklama.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nagrinėjamo ginčo situaciją prilygino nagrinėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-469/2014. Pažymėtina, jog minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad alkoholinių gėrimų buteliai buvo sustatyti į lentynas prie baro lango etiketėmis į gatvę, kad lange buvo pateiktos aiškiai matomos alkoholinių gėrimų kainos, produktų pavadinimai, prekių ženklai ir pan. Kaip jau buvo pirmiau išdėstyta, nagrinėjamu atveju situacija nėra analogiška.

31. Nustačius, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų laikymo būdas nepripažintinas išorine alkoholio reklama, konstatuotina, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nepagrįstai Nutarime nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išorinės alkoholio reklamos draudimą. Dėl tų pačių priežasčių pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 5 dalį.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nepagrįstai buvo atmestas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą – tenkinant pareiškėjo skundą, t. y. panaikinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-58/14.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-58/14.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis