Legislator Case Law & Legislation
dc42ee2c-df1d-4ea3-8996-545d026546d2 AI generated

dc42ee2c-df1d-4ea3-8996-545d026546d2 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number dc42ee2c-df1d-4ea3-8996-545d026546d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7456-589/2010, pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl palÅ«kanų priteisimo, ir teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 10 d. paskolino atsakovui 350 000 litų. Paskolos sutartis sudaryta raÅ¡tu, tačiau

Legislator headnote

AI generated

dc42ee2c-df1d-4ea3-8996-545d026546d2 · Panevėžio apygardos teismas: gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7456-589/2010, pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl palÅ«kanų priteisimo, ir teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 10 d. paskolino atsakovui 350 000 litų. Paskolos sutartis sudaryta raÅ¡tu, tačiau

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė

byla Nr

                                                                                                              Civilinė

byla Nr. 2A-180-425/2011

                                                                                              Teisminio

proceso Nr. 2-08-3-05084-2010-3

                                                                                                                   Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                                             63.1;

121.15; 121.21 (S)

PANEVĖŽIOÂ

APYGARDOSÂ TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės

Sankauskaitės,

kolegijos

teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Birutės Jonaitienės,

sekretoriaujant

Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant:

ieškovo E. V. atstovui adv. Algimantui Kolpertui,

                   Â

atsakovui T. K., jo atstovui adv. Valentinui Baltrūnui,

 viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7456-589/2010, pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl palÅ«kanų priteisimo, ir

n u s t a

t ė:

Ieškovas 2010-07-22 pareiškimu dėl

teismo įsakymo, o atsakovui pateikus prieštaravimus, 2010-09-21 ieškiniu prašė

priteisti iš atsakovo T. K. 45 815 Lt palūkanų, 5 %

dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki

teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 10 d. paskolino atsakovui 350 000 litų. Paskolos sutartis sudaryta raštu, tačiau

paskolos sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų dydžio. Paskolos sutartyje

buvo numatyta, kad atsakovas turi grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2004-01-10. PaskolÄ atsakovas

grÄ Å¾ino tik 2006-07-15, todėl už laikÄ , kurį naudojosi ieÅ¡kovui priklausančiais

pinigais, atsakovas turi mokėti palūkanas, kurios nustatomos pagal paskolos

davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ ,

galiojusiÄ paskolos sudarymo momentu. Kadangi dėl palÅ«kanų priteisimo taikomas

sutrumpintas penkių metų terminas, ieškovas prašė priteisti palūkanas už

laikotarpį nuo 2005-07-22 iki 2006-07-15.

Panevėžio miesto

apylinkės teismas 2010-12-07 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš T. K. 45 815 Lt palūkanų, 1 375 Lt žyminio mokesčio, 900 Lt

advokato atstovavimo išlaidų, 200 Lt antstolio pagalbai apmokėti ieškovui E. V. bei 23 Lt išlaidų, susijusių su

procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir

atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis: sutarta 350 000 Lt paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2004-01-10,

tačiau atsakovas paskolÄ grÄ Å¾ino tik 2006 m. liepos 15 d. Kadangi sutartyje dėl palÅ«kanų dydžio nesusitarta, jos nustatomos pagal paskolos davėjo

gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ ,

galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo dienÄ . IeÅ¡kovas prašė priteisti

palūkanas už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2006 m. liepos 15 d. Lietuvos banko internetiniame puslapyje viešai paskelbta vidutinė metų palūkanų

norma litais sudarė 8,09 procento fiziniams asmenims, skolinant pinigus nuo 1

iki 5 metų laikotarpio. Už naudojimÄ si skolintais pinigais palÅ«kanų dydis yra

28 315 Lt. Skolininkas pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina

kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis,

todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutarčių ar

įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus

nuostoliais. Skolininkas privalo mokėti palūkanas, t.y. atlyginti minimalius

kreditoriaus nuostolius per ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Paskolos sudarymo fakto

ir jos grÄ Å¾inimo, iÅ¡ esmės Å¡alys neginčijo. Ä®statymas nustato 5 metų ieÅ¡kinio

senaties terminÄ reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas, teismui

pareiÅ¡kimÄ dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikė 2010-07-22, todėl pagrįstas

ieškovo paskaičiavimas dėl įstatymų nustatytų 5 procentų dydžio metinių

palūkanų nuo 2005-07-22 iki 2006-07-15, kurios sudaro 17 500 Lt. Teismas

remdamasis šiomis išvadomis priteisė iš atsakovo ieškovui 45 815 Lt palūkanų bei visas

bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme su

atstovu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimÄ

ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi

išlaidas. Apelianto, jo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai

nemotyvavo sprendimo, o tik abstrakčiai nurodė, kad nors paskolos sutartyje

nebuvo susitarta dėl palūkanų, atsakovas privalo jas mokėti ir preziumavo, kad

paskolos sutartis yra atlygintinė. Apeliantas pažymėjo, kad CK 6.37 str. 1 d.

nustatyti du prievolių atsiradimo pagrindai: įstatymas arba šalių susitarimas.

CK nėra suformuluota palÅ«kanų sÄ vokos, o nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovas negali remtis

įstatyme nustatytomis kreditorių interesų garantijomis. Apeliantas, jo atstovas

nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prievolė

grÄ Å¾inti paskolÄ buvo tinkamai įvykdyta, t.y. prievolė pasibaigė jos įvykdymu.

Be to, pagal CK 6.65 str. 5 d. jei kreditorius iÅ¡davė pakvitavimÄ apie

pagrindinės sumos sumokėjimÄ , preziumuojama, kad skolininkas sumokėjo palÅ«kanas

ir kitas išlaidas. Teismas neatsižvelgė, kad abi šalys yra verslininkai ir

paskolinti pinigai buvo naudojami abiejų šalių verslui plėtoti. Teismas

nepasisakė ir dėl to, kad sutartyje nenustatytų palÅ«kanų ieÅ¡kovas iki 2010 m. spalio mėn. nereikalavo, priėmė paskolos grÄ Å¾inimÄ be palÅ«kanų. Teismas suteikė didesnę

įrodomÄ jÄ galiÄ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos,

kad įrodymai turi būti vertinami kaip visuma. Be to, pagal CK 6.193 str. 4 d.,

kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ lygas

pasiūliusios šalies, t. y. E. V.,

nenaudai.

IeÅ¡kovas E. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jo atstovas apeliacinės

instancijos teisme nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį

atmesti, kadangi nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ

pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsakovas T. K. apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad teismas

sprendimÄ pagrindė neiÅ¡samiais ir prieÅ¡taringais motyvais, neiÅ¡klausė kitos

pusės, apsunkino atsakovo teisių įgyvendinimÄ , tačiau atsakovas nepateikia

jokių įrodymų teiginiams pagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas teigė, jog

įraÅ¡as ant paskolos sutarties apie paskolos grÄ Å¾inimÄ reiÅ¡kė, jog skolininkas

palūkanas sumokėjo. Kadangi atsakovas nepaneigė įstatymu nustatytos

prezumpcijos, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis buvo atlygintinė,

o be to, viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kad

palūkanų nemokėjo, taigi darytina išvada, kad atsakovas palūkanų ieškovui

nesumokėjo. IeÅ¡kovas taip pat pabrėžė, kad skolos dokumento originalÄ pasiliko

sau, o atsakovui iÅ¡davė tik pakvitavimÄ apie pagrindinės skolos grÄ Å¾inimÄ , tuo

patvirtindamas, kad atsakovas įvykdė ne visÄ prievolę. Pakvitavime nurodyta,

kad grÄ Å¾inta tik 350 000 Lt skola, tačiau nenurodyta, kad grÄ Å¾intos palÅ«kanos,

todėl skolininkas negali teigti, kad įvykdę prievolę visiškai. Ieškovas

pažymėjo, kad atsakovo ir ieškovo verslas tik iš dalies buvo bendras, tačiau

šalys atskirai tvarkė savo piniginius reikalus. Ieškovas nurodė, kad yra

atsakovui skolinęs ir kitas pinigų sumas ir kai paskola būdavo suteikiama

neatlygintinai, tai bÅ«davo sutartyse aptariama atskirai. IeÅ¡kovas E. V. nurodė, kad paskolos sutarties sÄ lygos

buvo aptartos ir surašytos abiejų šalių: buvo aptartos paskolos suteikimo

sÄ lygos, susitarta dėl paskolos dydžio, termino, sutarta, kad atsakovas mokės

palūkanas, tačiau šios susitarimo dalies atsakovas nesilaikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo

sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1d.2p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-12-10 T. K. pasiskolino

iš E. V. 350 000 Lt dviejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad

pinigus grÄ Å¾ins 2004-01-10 E. V. gyvenamojoje vietoje,

Panevėžys, Smėlynės 20b. paskolos grÄ Å¾inimÄ garantavo savo turtu. T. K. nurodė, kad pinigus gavo, o E. V. nurodė,

kad pinigus davė (b.l. 8). Nurodytos sutarties antrame puslapyje T. K. parašė, kad sumokėjo, grÄ Å¾ino skolÄ 350 000 Lt

2006-07-15, o E. V. patvirtino, kad iš T.

K. atgavo skolÄ 350 000 Lt 2006-07-15 (b.l. 80).

Pirmosios

instancijos teismas nustatęs, kad paskolos sutartyje tarp šalių nebuvo nustatytos

palÅ«kanos, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Civilinio kodekso 6.872str. jos nustatomos

pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę

palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo metu, kuri laikotarpiu

2005-07-22 iki 2006-07-15 sudarė 8,09 procento fiziniams asmenims, skolinant

pinigus nuo 1 iki 5 metų laikotarpio.

           CK

6.872str. numato, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir

mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl

palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar

verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos

sutarties sudarymo momentu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos

mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Preziumuojama, kad paskolos

sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies

požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu

paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra

atlygintinė.

           Nagrinėjamoje apeliacine

tvarka civilinėje byloje šalių ginčas kilęs dėl atsakovo T.

K. pareigos mokėti palūkanas už 2002-12-10 sutarties pagrindu iš ieškovo E. V. dviejų metų laikotarpiui pasiskolintus 350 000 Lt.

Kaip jau buvo nurodyta, paskolos sutartyje šalys nenustatė palūkanų dydžio, o tuo

pačiu nenurodė, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė.

Sprendžiant dėl

paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palÅ«kanas už naudojimÄ si

paskolos suma pagal sudarytÄ sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ . Å io

straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis

ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir

šio kodekso nenumatytas sutartis,

jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens

garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir

ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio

ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama

tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas.

Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti

sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus,

nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės

normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės

principams (CK 1.5 straipsnis),

viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar

imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų

skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB

„ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties

įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis Å¡alių sutartomis sÄ lygomis

ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant

atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos

atveju apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal bylos duomenis

nepakanka įrodymų preziumuoti, kad šalių 2002-12-10 sudaryta paskolos sutartis

dėl 350 000 Lt paskolinimo T. K. buvo atlygintinė (CK

6.872str.3d.). Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ grindžia Å¡iais

motyvais:

1. Įstatymo

leidėjas CK 6.872str.3d. suponavo bendro pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad jeigu paskolos

dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė,

tačiau konkrečios paskolos sutarties atveju iškilus ginčui, teismui yra pareiga

patikrinti atlygintinos paskolos prezumpcijÄ ;

2. Nagrinėjamos

apeliacine tvarka civilinės bylos atveju nustatyta, kad sudarant 2002-12-10

paskolos sutartį, paskolos davėjo E. V. ir paskolos gavėjo T. K. asmeniniai

ir bendro verslo santykiai buvo geri. Apeliantas T. K. apeliacinės

instancijos teismui nurodė (Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovo atstovas nepaneigė), kad su E. V. virÅ¡ 20 metų kartu vykdė bendrÄ verslÄ , jiems abiems

lygiomis dalimis priklausė UAB „Interselas“, kitų UAB akcijos, ieškovas ir

atsakovas daug metų buvo draugai, todėl 2002-12-10 paskolos sutartyje ir nebuvo

nustatytos palūkanos už paskolintus atsakovui 350 000 Lt;

3. Paskolos

davėjas E. V., sudarydamas 2002-12-10 paskolos sutartį su

T. K., buvo eilę metų sėkmingai verslÄ vykdęs

verslininkas, sudaręs eilę paskolos sutarčių, todėl jo veiksmams taikytini

verslininko profesinei veiklai taikomi atidumo, rūpestingumo, ekonominio pagrįstumo

ir t.t. kriterijai. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas

daro iÅ¡vadÄ , kad, sudarydamas 2002-12-10 paskolos sutartį su T.

K. dėl 350 000 Lt paskolos, E. V. privalėjo suvokti

ir suvokė, kad 350 000 Lt skolina T. K. neatlygintinai,

nes tikėdamasis, kad paskolos sutartis bus atlygintinė, E. V.

privalėjo suvokti ir suvokė, kad palūkanų dydis turi būti nurodytas

sutartyje, kaip numato CK 6.872str.1d., tačiau sutartyje nenurodė palūkanų

dydžio ar kitų duomenų, kurie leistų suvokti, kad sudaryta atlyginti paskolos

sutartis.

4. Neatlygintinės

paskolos sudarymo faktÄ patvirtina ir vėlesni paskolos davėjo E.

V. veiksmai. Nors pagal 2002-12-10 paskolos sutartį 350 000 Lt paskolos

gavėjas T. K. įsipareigojo 350 000 Lt paskolÄ grÄ Å¾inti

2004-01-10, o realiai pinigus grÄ Å¾ino po 2,5 metų, t.y. 2006-07-15, paskolos

davėjas E. V. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis

būtų reiškęs kokias nors pretenzijas paskolos gavėjui T. K. tiek

dėl negrÄ Å¾intos paskolos, o tuo pačiu ir dėl nemokamų palÅ«kanų. Paskolinta 350

000 Lt suma pripažintina labai didele pinigų suma, kuri buvo pakankamas

pagrindas paskolos davėjui ieškovui imtis teisinių priemonių paskolos gavėjo T. K. atžvilgiu, tačiau tokių priemonių paskolos davėjas

nesiėmė, kas dar kartÄ patvirtina paskolos davėjo E. V. ir

paskolos gavėjo T. K. gerų asmeninių ir bendro verslo

santykių egzistavimÄ bei sudarytÄ neatlygintinę 2002-12-10 paskolos sutartį.

5. E. V. 2006-07-15 Paskolos sutartyje patvirtino, kad iÅ¡ T. K. atgavo skolÄ 350 000 Lt (b.l. 80). Ä®vertinant

aplinkybes, kad paskolos davėjas E. V. yra verslininkas,

kuriam taikomi verslininko profesinei veiklai atidumo, rūpestingumo kriterijai,

E. V., patvirtindamas 350 000 Lt skolas grÄ Å¾inimo faktÄ

(CK 6.65str.5d.), turėjo pareigÄ nurodyti, kad liko nesumokėtos palÅ«kanos,

tačiau to nenurodė, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti

iÅ¡vadÄ , kad 2002-12-10 paskolos sutartis buvo neatlygintinė.

6.Paskolos davėjas E. V. pareiÅ¡kimÄ teismui dėl 43 990,00 Lt palÅ«kanų

priteisimo pateikė 2010-07-22, praėjus 4 metams po paskolos grÄ Å¾inimo.

Nurodytas terminas pripažintinas aiškiai per ilgu ir nepateisinamu verslininkui

neginti savo pažeistų turtinių teisių, jeigu 2002-12-10 sudaryta 350 000 lt paskolos

sutartis iš tikro būtų buvusi atlygintinė.

7. Apeliacinės

instancijos teismas bylos medžiaga nustatė, kad E. V. 2010-07-22

pareiÅ¡kimÄ teismui dėl 43 990,00 Lt palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ T.

K. pateikė dėl kilusių ekonominio - finansinio pobūdžio didelių nesutarimų ir

konfliktų su T. K.. Teismų informacinės sistemos LITEKO

duomenimis nustatyta, kad E. V. ir T.

K. vienas antram 2010 metais yra iÅ¡kėlę keletÄ civilinių bylų, susijusių su

paskolų suteikimu iš UAB „Interselas“ ir t.t. Aptartų motyvų pagrindu

apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas E.

V. 2010-07-22 pareiÅ¡kimÄ teismui dėl 43 990,00 Lt palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ T. K. pateikė dėl kilusio asmeninio konflikto su T. K., o ne dėl to, kad 2002-12-10 buvo sudaryta atlygintinė

paskolos sutartis.

8. tai, kad

atskiroje paskolos sutartyje paskolos davėjas E. V. buvo

nurodęs, kad paskola neatlygintinė, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo

nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, kad ir 2002-12-10 paskolos

sutartis su T. K. dėl 350 000 Lt paskolos buvo

neatlygintinė, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti sutarties turinys bei paskolos

sutarties dalyvių elgesys po paskolos sutarties sudarymo ir jos įvykdymo.

Aptartų

motyvų ir išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad

paskolos davėjas E. V., sudarydamas 2002-12-10 paskolos

sutartį su T. K. dėl 350 000 Lt, nenumatė, kad sudaro

atlygintinę paskolos sutartį, todėl paskolos gavėjas T. K. neturėjo

pagrindo mokėti palūkanas paskolos davėjui E. V..

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai nustatė 2002-12-10

sudarytos paskolos sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, neišsiaiškino

sutarties šalių tarpusavio santykių įtakos dėl palūkanų nenustatymo, todėl

pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prezumpcijos, kad 2002-12-10

šalių sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinė (CK 6.872str.), ir tuo

pagrindu priimto sprendimo ieškovo ieškinį tenkinti, negalima pripažinti

teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d). Aptartais motyvais pirmosios instancijos

teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas atmesti ieškovo

ieškinį dėl palūkanų priteisimo. Prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės

palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo

visiško įvykdymo kildinamos iš pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl 45 815 Lt

palūkanų priteisimu, todėl netenkinus pagrindinės ieškinio reikalavimo, nėra

pagrindo priteisti CK 6.210str.2d. numatytų procesinių palūkanų.

Vadovaujantis CPK

93str., 98str., atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo

turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 374,45 Lt žyminis mokestis už apeliacinį

skundÄ ir 1 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡

ieškovo valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su

procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

n u s p r

e n d ė :

Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Atmesti E. V. ieškinį priteisti iš T.

K. 45 815 Lt palÅ«kanų, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo

bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir

bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 374,45 Lt žyminio mokesčio už

apeliacinį skundÄ ir 1 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2

374,45 Lt T. K. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) bei 31,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660).

teisėjai                                                                                                    Birutė

Jonaitienė

                                                                                                 Laimantas

Misiūnas

                                                                                                 Laimutė

Sankauskaitė

Nuorašas tikras. Teisėjas L.Misiūnas.