2020-09-16 Nr. AB-17197-3-63-3-00619-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-542-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00619-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl pareiškėjos našlaičių pensijos, transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo ir senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo bei įpareigoti Valdybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų mokamos privalomos išmokos. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus, t. y.: pareiškėja nepateikė Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP2-1576; dalis pateiktų dokumentų nėra išversti į lietuvių kalbą; Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimai, kuriais pareiškėjai paskirtos ginčo pensijos, transporto išlaidų kompensacijos, nėra panaikinti, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų mokamos privalomos išmokos, laikytinas neaiškiu; pareiškėja prašo atnaujinti 2020 m. birželio 1 d. pasibaigusį skundo pateikimo terminą, tačiau nepateikė svarbias šio termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. birželio 12 d. pašalinti minėtus skundo trūkumus.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 30 d.

Pareiškėja, atstovaujama advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. VPE_SP2-1576, Nr. VPE_SP2-1596, Nr. VPE_SP2-1577 ir 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-4278, taip pat taikyti skundžiamų sprendimų sustabdymą bei įpareigoti Valdybą pareiškėjai išmokėti pensiją nuo 2020 m. vasario 1 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pradiniame skunde nurodyta, kad Valdybos 2020 m. balandžio 30 d. rašto Nr. (6.5E) I-2782 „Dėl išmokų mokėjimo sustabdymo V. M.“ turinys pareiškėjai tapo žinomas 2020 m. gegužės 1 d., todėl paskutine skundo pateikimo teismui diena laikytina 2020 m. birželio 1 d., o skundas teismui pateiktas 2020 m. birželio 3 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą teigiama, jog termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo pareiškėjos atstovės nedarbingumas dėl ligos, teismui pateikta informacija, kad pareiškėjos atstovė Laima Jašmontienė nedarbinga dėl ligos buvo 2020 m. birželio 1 d. Įvertinęs, kad teisinių paslaugų teikimo / atstovavimo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta 2020 m. gegužės 11 d. ir pareiškėjos atstovės Laimos Jašmontienės nedarbingumo dėl ligos trukmę, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ši prašyme nurodyta vienintelė termino praleidimo aplinkybė nelaikytina objektyvia ir svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl termino skunde nurodytiems Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimams ginčyti neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

II. Pareiškėja V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad jos skundas per elektroninių paslaugų portalą paduotas 2020 m. birželio 2 d. 0.38 val., tačiau užregistruotas 2020 m. birželio 3 d. Be to, pareiškėjos atstovė blogai jautėsi nuo 2020 m. balandžio 1 d., tačiau pagalba dėl Covid-19 pandemijos nebuvo teikiama; 2020 m. gegužės 30–31 d. pareiškėjos atstovė buvo stacionarizuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 2020 m. birželio 1 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ilgesniam laikotarpiui nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, nes Klaipėdos universitetinė ligoninė neišdavė dokumentų, jų nebuvo ir kompiuterinėje bazėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti pareiškėjos V. M. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. VPE_SP2-1576, Nr. VPE_SP2-1596, Nr. VPE_SP2-1577 ir 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-4278. Byloje nustatyta, kad minėtus sprendimus pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Valdybai, kuri pareiškėjos skundą dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. sprendimų panaikinimo atmetė. Pareiškėja nurodo Valdybos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą gavusi ir su jo turiniu susipažinusi 2020 m. gegužės 1 d.

ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (28 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja skundą pirmosios instancijos teismui padavė praleidusi ABTĮ nustatytą jo pateikimo terminą. Pareiškėja prašo terminą atnaujinti, šį savo prašymą grindžia savo atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės liga.

Pažymėtina, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Termino praleidimo priežastis teismas vertina ir sprendžia, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodytos skundo pateikimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Kaip minėta, Valdybos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą pareiškėja gavo 2020 m. gegužės 1 d., vadinasi terminas kreiptis į teismą baigėsi 2020 m. birželio 1 d. Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja Laima Jašmontienė. Byloje pateiktas viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 2020 m. birželio 1 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad Laima Jašmontienė 2020 m. gegužės 30–31 d. buvo hospitalizuota, o 2020 m. birželio 1 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skundą teismui pareiškėjos atstovė Laima Jašmontienė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2020 m. birželio 3 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjos nurodytos priežastys dėl atstovės ligos savaime nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai (2 dienomis), t. y. pareiškėjos atstovė, pagerėjus jos sveikatos būklei, operatyviai pareiškėjos vardu kreipėsi į teismą, toks procesinio dokumento parengimo ir pateikimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Pažymėtina, jog advokato padėjėjai susirgus, pareiškėjai liko per mažai laiko susirasti naują atstovą, pareiškėjos atstovė jau buvo susipažinusi su bylos medžiaga, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. buvo paskelbtas karantino režimas, kurio metu buvo apribota darbo ir ūkinė veikla bei nustatytos kitos sąlygos, susijusios su paslaugų tiekimo ribojimu, o tai dar labiau apsunkino pareiškėjos galimybes iki ABTĮ įtvirtinto Valdybos ir jos teritorinių padalinių veiksmų apskundimo termino pabaigos susirasti naują atstovą bei kreiptis į teismą. Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas atnaujintinas (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atisakyta priimti, naikintina, pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti tenkinant ir skundo priėmimo klausimą grąžinant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį.

Atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos Klaipėdos skyriaus veiksmų paduoti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė