2022-06-08 Nr. AB-15248-3-62-3-03054-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2657-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03054-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33939 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1719 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (skunde nurodyta data bei numeris „2021-11-24 Nr.6K-1623“ laikytina rašymo apsirikimu) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje jis buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas yra vienintelis sūnus šeimoje, tai tėvai jam patarė išvažiuoti iš šalies. Iš interneto sužinojęs, kad per Baltarusiją galima vykti į Lietuvą, išvyko į Rusiją, iš ten – į Minską, o po to – į Lietuvą. Pareiškėjas nurodė negalįs grįžti į kilmės valstybę, nes jis bus nužudytas, todėl Lietuvoje pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį.

3. Migracijos departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 21S33939 nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas Sprendimą apskundė ikiteismine tvarka. Komisijos sprendimu buvo konstatuota, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinių ar faktinių pagrindų jį naikinti.

4. Nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovo tyrimas atliktas atmestinai, paviršutiniškai, neįvertinus objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Rusijoje ir Baltarusijoje prieglobsčio neprašė dėl to, kad nežinojo, jog tose šalyje galima to prašyti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad jis, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

7. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ir jam kilusią grėsmę siejo su (duomenys neskelbtini). Atsakovas išsamiai surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, tačiau ji nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo. Surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, kad tokie protestai vyko, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad dėl šių protestų vyko asmenų persekiojimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių. Dėl to buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

8. Atsakovas priėmęs sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, priėmė ir sprendimą pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėta, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33939 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1719 dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 m. liepos 16 d. iš Baltarusijos teritorijos patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pildant registraciją patvirtinantį lapą, nurodyta, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento specialistas 2021 m. spalio 21 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo protestuose prieš valdžią, todėl buvo persekiojamas ir turėjo bėgti iš kilmės šalies. Iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko į Maskvą, po to – į Minską, o iš ten - į Lietuvą.

11. Teismas nurodė, kad savo pasakojimui, kad (duomenys neskelbtini), jis dalyvavo protestuose prie valdžią ir dėl to patyrė persekiojimą, pagrįsti pareiškėjas pateikė nuotraukas bei internetinės svetainės vaizdo įrašą, kuriuose užfiksuotos žmonių grupės, tarp jų ir pareiškėjas. Iš šių nuotraukų bei vaizdo įrašo teismas padarė prielaidą, kad juose užfiksuota minia asmenų galimai dalyvavo mitinge (-uose), tačiau nėra galimybės identifikuoti juose užfiksuotų įvykių datų, vietovės. Be to, šios nuotraukos ir vaizdo įrašai leidžia daryti prielaidą, kad mitingai buvo taikūs, nes juose fiksuoti vaizdai atviroje vietoje, nesimato policijos ar kitokių ginkluotų grupių atstovų. Dėl to teismas pripažino, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla grėsmė.

12. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą dėl pareiškėjui kilusios grėsmės dalyvaujant protestuose (mitinguose), teismas pažymėjo, kad jis nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais turi loginių trūkumų. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), o aktyvistas buvo tik (duomenys neskelbtini), jis tik padėdavo (duomenys neskelbtini). Dėl to logiškais argumentais nepagrindžiamos jo nurodytos aplinkybės, kad jis, kaip pagalbininkas, tik keletą mėnesių dalyvavęs šios partijos renginiuose, buvo persekiojamas ir dėl grėsmės gyvybei turėjo išvykti iš kilmės valstybės, kai (duomenys neskelbtini), partijos aktyvistas, pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis pats legaliai (duomenys neskelbtini) rūpinosi Rusijos viza, o ją gavęs lėktuvu išskrido į Maskvą. Toks pareiškėjo paaiškinimas iš esmės prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms, kad jis buvo valdžios persekiojamas tokiu mastu, jog kilo grėsmė jo gyvybei. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis neprašė prieglobsčio Rusijos Federacijoje nei Baltarusijoje, nenurodė, kad tokia grėsmė jam kilo tose valstybėse. Dėl tokių pasakojimo trūkumų teismas pareiškėjo pasakojimą laikė nepatikimu.

13. Teismo vertinimu, reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas, atvykęs į Rusiją ir Baltarusiją, net nesvarstė jose pasilikti, nesidomėjo prieglobsčio suteikimo joje galimybe, savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Šios aplinkybės patvirtina, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas nėra pasislėpti nuo jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini).

14. Be to, vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamus grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus jo atžvilgiu nedetalus ir nekonkretus, jis negalėjo įvardinti, kas konkrečiai, kada ir kokiu būdu jam grasino, t. y. nepateikė jokių įrodymų prielaidai, kad jam buvo kilusi reali grėsmė būti nužudytam. Atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad 2020-2021 metais (duomenys neskelbtini) vyko taikūs (duomenys neskelbtini) protestai dėl (duomenys neskelbtini), o 2021 m. sausio mėnesį įvyko protestuotojų susidūrimas su policija, kurios metu buvo panaudotos ašarinės dujos bei lazdos. Tačiau pareiškėjas nei pats netvirtino, nei tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo kokiuose nors ginkluotose susidūrimuose su policija. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina ir aplinkybės, kad taikių protestų dalyviai būtų buvę persekiojami valdžios, juo labiau, kad toks persekiojimas galėjo kelti grėsmę tokių asmenų sveikatai bei gyvybei.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

16. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nors nustatytų aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgdamas į individualią pareiškėjo situaciją, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje nustatytą tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Pakeitęs Sprendimo dalis, teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 17. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą (turėtų būti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

18. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas netinkamai išnagrinėtas, atsakovo išvada neatitinka Įstatymo bei Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24d. įsakymu Nr. IV-131 (toliau –Tvarkos aprašas) nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, kurios yra priimtos neįvertinus visų įrodymų. Kadangi teismas neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip tai nurodyta ABTĮ 86 straipsnyje, tai jis priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

19. Atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė. Atsakovas turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 97 punkto nuostatomis ir šį atvejį išnagrinėti objektyviai, nešališkai, atsižvelgdamas į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kad pagal prieglobsčio prašytojo pateiktas asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais. Pareiškėjas pateikė teismui vaizdo įrašus bei kitus įrodymus, susijusius su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis – dalyvavimu ir vadovavimu demonstracijoms (vaizdo įraše pareiškėjas stovi tribūnoje). Atsakovas nurodytų aplinkybių nevertino, neapklausė jo apie aplinkybes susijusias su ūkininkų protestų organizavimu, vadovavimu ūkininkų protestams. Pareiškėjui nebuvo sudaryta techninė galimybė tokius vaizdo įrašus pateikti atsakovui, nors pagal nurodytą reglamentavimą pareiškėjas turėjo turėti realias, bet ne deklaratyvias galimybes prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais.

20. Atsakovas nesurinko aktualios informacijos dėl (duomenys neskelbtini) protestų, demonstracijų vadovų, organizatorių padėties, ar kyla atsakomybė už (duomenys neskelbtini) protestų (demonstracijų) organizavimą, vadovavimą, apsiribodamas tuo, kad paprastai (duomenys neskelbtini) nepersekiojami. Dėl to nepagrįstai įrodinėjimo našta buvo perkelta vien pareiškėjui. Atsakovas neįvertino, ar prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo vadovavimą demonstracijose atitinka turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

21. Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau - Direktyva 2011/95/ES) preambulės 16 punkte pabrėžiama, kad šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisei į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama. Būtent todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas direktyvoje įtvirtintą pabėgėlio sąvoką, įskaitant visiškai pagrįstos baimės reikalavimą, tiesiogiai remiasi Chartijos nuostatomis. ESTT inter alia yra konstatavęs, kad Chartijoje įtvirtintos teisės pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti persekiojimo veiksmą (žr. ESTT sprendimo sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 72 p.). Dėl to abejotinos atsakovo išvados nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

22. Kadangi atsakovo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, tai skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, o esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko bijodamas persekiojimo dėl dalyvavimo protestuose ir baimės būti nužudytam, tačiau savo pasakojimo apie jam kylančią grėsmę nepagrindė objektyviais duomenimis. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) nariai jam grasino, tačiau nepateikė nei konkrečių grasinimo datų ar faktų. Pažymėtina, kad jis sėkmingai ir legaliai paliko savo kilmės šalį lėktuvu (legaliai gavo Rusijos Federacijos vizą, su kuria atvyko į Maskvą, nors oro uoste atitinkamos tarnybos tikrino jo asmens dokumentus, bet pareiškėjas nebuvo sulaikytas). Dėl to buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nebuvo ieškomas policijos, jo baimės yra nepagrįstos. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei kilmės valstybės informaciją, kuri nepagrindė pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) protestuose dalyvavusių asmenų persekiojimą, nebuvo nustatytas nei tikėtinas pareiškėjo persekiotojas, nei jo tikėti motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo nustatyta aplinkybių pagrįsti prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

25. Migracijos departamentas atliko išsamią pareiškėjo apklausą, sudarė jam galimybes papasakoti apie aplinkybes, dėl kurių jis išvyko iš kilmės valstybės. Pareiškėjas teikė atsakovui nuotraukas bei vaizdo įrašą, apie kuriuos yra paminėta Sprendime, tačiau pateikti įrodymai nepagrindė pareiškėjo pasakojimo ir jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašas leidžia daryti prielaidą, kad juose užfiksuota minia asmenų, galimai dalyvavusių mitinge (-uose), tačiau pagal šiuos įrodymus negalima identifikuoti juose užfiksuotų įvykių datų bei vietovės. Be to, šie įrodymai leidžia pripažinti, kad mitingai buvo taikūs, nes jie fiksuoti atviroje vietoje, juose nesimato jokių policijos ar kitokių ginkluotų grupių atstovų. Dėl to pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikį.

26. Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko kilmės valstybės informaciją, susijusią su individualia pareiškėjo situacija, ir vertino ją pareiškėjo pasakojimo kontekste. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad 2020-2021 metais(duomenys neskelbtini) vyko taikūs (duomenys neskelbtini) protestai dėl (duomenys neskelbtini), o 2021 m. sausio mėnesį įvyko protestuotojų susidūrimas su policija, kurios metu buvo panaudotos ašarinės dujos bei lazdos, tačiau nėra duomenų, kad protestuose dalyvavę asmenys būtų sistemiškai persekiojami. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad surinkta informacija nepakankama ar neteisinga.

27. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

29. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 30. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

33. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

36. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamu dėl dalyvavimo protestuose ir baimės būti dėl to nužudytu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas dėl baimės būti persekiojamu ir nužudytu nepagrįstai atmestas kaip neįrodytas, nors pareiškėjas nurodė išvykimo iš kilmės šalies priežastis, pagrindė jas vaizdo įrašu bei kitais įrodymais, tačiau atsakovas jų tinkamai nevertino, neapklausė jo apie aplinkybes, susijusias su ūkininkų protestų organizavimu, vadovavimu protestams.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas deklaratyviai nurodo atsakovo tyrimo ir sprendimo trūkumus, tinkamai nepagrįsdamas, kurios konkrečiai aplinkybės liko neįvertintos. Įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, uždavė patikslinančius klausimus ir sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, taip pat pateikti įrodymus apie, pareiškėjo manymu, reikšmingas aplinkybes, pasiūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, surinko kilmės šalies informaciją apie 2020-2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusius taikius (duomenys neskelbtini) protestus ir jos kontekste tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

39. Pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, nes jis turėjo esminių trūkumų: buvo gana abstraktus ir nedetalus, nenuoseklus; pareiškėjas nenurodė jokių konkretesnių datų ir faktų, kada ir kaip jam grasino (duomenys neskelbtini) partijos nariai dėl dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis, kaip (duomenys neskelbtini) pagalbininkas, tik keletą mėnesių dalyvavęs šios partijos renginiuose, buvo persekiojamas ir jo gyvybei iškilo pavojus, nors (duomenys neskelbtini) liko gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pasakojimas turėjo prieštaravimų, nes pavyzdžiui, pareiškėjas nurodė, kad pats pasirūpino Rusijos Federacijos viza ir legaliai lėktuvu išvyko iš (duomenys neskelbtini), nors prieš tai teigė, kad jis dėl dalyvavimo protestuose buvo persekiojamas valdžios (policijos) tokiu mastu, jog kilo grėsmė jo gyvybei.

40. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybėje 2020-2021 vykusius taikius (duomenys neskelbtini) protestus dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau nei pats pareiškėjas tvirtino, nei atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas dalyvavo kokiuose nors ginkluotuose susidūrimuose su policija. Be to, kilmės valstybės informacija nesudaro pagrindo pripažinti, kad valdžia būtų ir toliau persekiojusi taikius protestų dalyvius, juo labiau, kad toks persekiojimas galėjo sukelti grėsmę tokių asmenų sveikatai ir gyvybei. Taigi, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei kilmės valstybės informaciją, kuri pareiškėjo pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) protestuose dalyvavusių asmenų persekiojimą (duomenys neskelbtini) nepagrindė, nenustatyta nei tikėtino pareiškėjo persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prieglobsčio prašytojo nurodomas persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-756/2022). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nepateikta tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

42. Minėta, kad tyrimo metu Migracijos departamentas apklausė pareiškėją, taip pat sudarė pareiškėjui galimybę pačiam papasakoti apie išvykimo iš kilmės šalies priežastis, kitas jo prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti reikšmingas aplinkybes, pateikti visus jo turimus ir jo pasakojimą pagrindžiančius dokumentus (kelias nuotraukas ir internetinės svetainės vaizdo įrašą, kuriuose užfiksuotos protestuojančių žmonių grupės, tarp jų ir pareiškėjas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, sprendė, kad šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad juose užfiksuoti galimai mitinge dalyvavę asmenys, tačiau neleidžia identifikuoti konkrečių juose užfiksuotų vietovių ir datų. Be to, nuotraukos ir vaizdo įrašas pavirtina, kad mitingai buvo taikūs, jais nepatvirtinama kokia nors konkreti pareiškėjui kilusi grėsmė būti persekiojamu.

43. Atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nes pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtino tariamų pareiškėjui grasinimų, realios grėsmės būti nužudytu dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) protestuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Dėl to kaip nepagrįsti ir kaip deklaratyvūs atmestini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas neapklausė jo apie aplinkybes, susijusias su ūkininkų protestų organizavimu, vadovavimu, nesudarė galimybės pateikti pareiškėjui įrodymus.

44. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

45. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.3 punktai). Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybėje vykusius (duomenys neskelbtini) protestus nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nes pareiškėjas konkrečiai neįvardija, nenurodo jokių duomenų ar šaltinių, kurie pagrįstų atsakovo surinktos informacijos nepakankamumą ar neišsamumą, leistų šias atsakovo išvadas paneigti. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl to teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo pareiškėjui (siekiant patvirtinti (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių, kartu ir pareiškėjo, persekiojimo faktą) pripažįsta nepagrįstu bylos duomenimis ir deklaratyviu.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistos ir Komisijos sprendimo dalys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė