Legislator Case Law & Legislation
dc3f3257-0da1-4b58-ba3a-e100aa0ed2da AI generated

dc3f3257-0da1-4b58-ba3a-e100aa0ed2da · Å iaulių apygardos teismas

Case Number dc3f3257-0da1-4b58-ba3a-e100aa0ed2da
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir S. K. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-636/2013 pagal ieÅ¡kovų G. K. ir S. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl dalies žemės atidalijimo iÅ¡ bendrosios žemės nuosavybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai S. K. ir G.

Legislator headnote

AI generated

dc3f3257-0da1-4b58-ba3a-e100aa0ed2da · Å iaulių apygardos teismas: praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nekelia klausimo, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje bÅ«tų netinkamai taikęs materialinės teisės normas, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-71-267/2014 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00399-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G.

K. ir S. K. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-636/2013 pagal ieÅ¡kovų G. K. ir S. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl dalies žemės atidalijimo iÅ¡ bendrosios žemės nuosavybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai S. K. ir G.

K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pagal 2010-11-21 sklypo padalijimo projektinių siÅ«lymų brėžinį atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės su atsakove L. V. 0,4575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ieÅ¡kovų S. K. ir G. K. nuosavybėn 0,0965 ha žemės sklypÄ Nr. 2 ir 0,1035 ha žemės sklypÄ Nr. 3 ir po atidalijimo nustatyti likusios ieÅ¡kovų su atsakove bendrosios dalinės 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalies naudojimo tvarkÄ taip: ieÅ¡kovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr.

4. Nurodė, kad 2004-04-15 sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2764) ieÅ¡kovai ir V. G. su A. G. lygiomis dalimis nupirko iÅ¡ A. K. 0,4575 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie ketinimÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės žemės nuosavybės ieÅ¡kovai 2010-12-03 raÅ¡tu infor­mavo V. ir A. G., tačiau gavo atsakymÄ , kad jie nebėra minėtos že­mės bendrasavininkiai. Naujajai bendraturtei ieÅ¡kovai 2011-01-25 registruotu laiÅ¡ku įteikė sklypo padalijimo projektinių siÅ«lymų brėžinio kopijÄ ir pasiÅ«lymÄ raÅ¡tu per 5 die­nas nuo įteikimo duoti ieÅ¡kovams notaro patvirtintÄ sutikimÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavy­bės turto dalį, pažymėtÄ plane Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau atsakovė į ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ neatsiliepė.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovai S. K. ir G. K. sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsisakydami ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl sklypo Nr. 3 (1 t., 1–2 b. l.).Atsakovė L. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad pagal projektinius pasiÅ«lymus sklypo atidalinti negalima, nes ieÅ¡kovų pateiktame plane nėra pateikti sprendiniai, užtikrinantys bylos Å¡alių patekimÄ prie IÅ¡raÅ¡o 2.2–2.10, 2.12 punktuose nurodytų pastatų, pagal siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovė negalės patekti į sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 4, esančiÄ Å¡iaurės kryptimi už plane pažymėtos kÅ«dros.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o atidalinti žemės sklypÄ natÅ«ra pagal planÄ , kuriame nėra nurodyta, kad atidalinimo planas parengtas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 t., 32–33 b. l.).Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovai turėjo parengti žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliajam teritorijų planavimo dokumentui arba detalųjį žemės sklypo planÄ , todėl buvo pažeista administracinė tvarka tokių klausimų sprendimui (1 t., 62–63 b. l.).Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kompetencijai nėra priskirti tokio pobÅ«džio ginčai (1 t., 70–71 b. 1.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieÅ¡kovų S. K. ir G. K. ieÅ¡kinio atsisakymÄ dėl žemės sklypo Nr. 3 atidalijimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė, o ieÅ¡kinio dalį dėl žemės atidalijimo pagal 2010-11-21 sklypo padalijimo projektinių siÅ«lymų brėžinį iÅ¡ bendrosios dalinės žemės nuosavybės atmetė, jo neįrodžius. Be to, bylos dalį dėl naudojimosi po atidalijimo likusia bendrÄ ja daline 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalimi tvarkos nustatymo nutraukė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai S. K. ir G.

K., negavę atsakovės, t. y., S. K. sesers L. V. sutikimo atsidalinti žemės sklypÄ , turėjo teisę kreiptis dėl tokio sutikimo gavimo į teismÄ , siekdami įgyvendinti įstatymo reikalavimus dėl detaliojo plano ar jam prilyginto plano parengimui teisės aktų, kurių visiems privalu laikytis, nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieÅ¡kovas G. K. ir ieÅ¡kovė S. K. ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo CPK nustatyta tvarka nekeitė, dalies reikalavimų iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ neprašė, nors apie tai buvo detalizuota, iÅ¡aiÅ¡kinta ir nurodyta 2012-03-26 Å iaulių apygardos teismo nutartyje.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai pateikė teismui žemės sklypo padalijimo projektinius pasiÅ«lymus, o žemės sklypo atidalijimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 2 str. 15 d., 37 str., 40 str., turi bÅ«ti atliekamas vadovaujantis detaliaisiais planais arba jiems prilygintais planais. Konstatavo, kad tokių dokumentų ieÅ¡kovai nepateikė, dėl to teismas sprendė, kad jų ieÅ¡kinys dėl žemės sklypų atidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės laikytinas neįrodytu, nes pagal pateiktÄ projektinių pasiÅ«lymų brėžinį teismas negalėjo atidalinti žemės sklypo, kadangi tokiu atveju bÅ«tų pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teismas nurodė, kad nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė teismo posėdžių metu neprašė iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, o įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žemės atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo, todėl sprendė, kad kito ieÅ¡kovų reikalavimo dėl likusių po atidalijimo žemės sklypų naudojimosi tvarkos nagrinėti negalima ir bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukė.

   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Apeliantai S. K. ir G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimo dalį dėl žemės sklypo Nr. 2 atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės žemės nuosavybės ir naudojimosi po atidalijimo likusia bendrÄ ja daline 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalimi tvarkos nustatymo panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei L.

V. priteisimo iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 1250 Lt panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui G. K., 1/3 dalį, t. y. 716 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės L. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantai mano, kad teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį dėl žemės atidalijimo ir nutraukti bylÄ dėl žemės naudojimosi tvarkos yra priimtas Å¡iurkščiai pažeidžiant procesinės teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nė karto aiÅ¡kiai nepasiÅ«lė ieÅ¡kovams pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba daly­kÄ , o kai ieÅ¡kovė S. K. paprašė leisti pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ dėl že­mės sklypo Nr. 2 atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teismas neskundžiama 2013-04-24 nutartimi Å¡io paraÅ¡ymo netenkino CPK 141 str. 1 d. pagrindu, o 2013-09-11 sprendime nurodė, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo CPK nustatyta tvarka nekeitė.Nurodo, kad kai ieÅ¡kovė S. K.

žodžiu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ leisti jai pa­keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , teisėja ne tik nutartimi nenustatė termino pareikÅ¡ti teisme raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir tuo pačiu paÅ¡alinti šį ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , bet apskritai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, tuo atimdama iÅ¡ ieÅ¡kovės CPK 42 str. 1 d. suteiktÄ teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ to paties kodekso nustatyta tvarka.Taip pat mano, kad teismas neįvykdė dar vienos procesinės teisės normos reikalavimo, nes matydamas, kad ieÅ¡kovė S. K. bylÄ veda be advokato, o be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, nė karto neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese.Teigia, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. nustatytÄ reikalavimÄ priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, nes ieÅ¡kovams toliau palaikant ieÅ¡kinį dėl naudojimosi po atidalijimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje likusiais žemės sklypais Nr. 1 ir Nr. 4 tvarkos nustatymo, teismas nekreipė dėmesio, kad po to, kai administracine tvarka buvo atidalintas iÅ¡ bendrosios nuosavybės skly­pas Nr. 3, iÅ¡ esmės pasikeitė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio naudojimo tvarka buvo nustatyta 2006-05-30 sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dydis ir ribos.

Nurodo, kad teismas ne tik nepriėmė sprendimo pagal šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bet dar ir nusprendė ginÄÄ dėl to nutraukti ne apeliacinės instancijos teismo nutartyse paminėtu CPK 293 str. 1 p. pagrindu, o neįvar­dintu kitu CPK atveju, be to, nurodydamas neegzistuojančiÄ CPK 293 str. 9 d. normÄ .Mano, kad priimdamas ieÅ¡kinio atsisakymÄ dėl žemės sklypo Nr. 3 atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukdamas teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsakovei, kadangi Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovai atsisakė dėl to, kad atsakovė tik po ilgo bylinėjimosi nu­sprendė nebetrukdyti ieÅ¡kovams atsidalinti šį žemės sklypÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė L.

V. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nekelia klausimo, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje bÅ«tų netinkamai taikęs materialinės teisės normas, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Tačiau apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų, kodėl dėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodomų procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta ši byla. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes teismo motyvai, susiję su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, sutampa su Šiaulių apygardos teismo 2012-01-10, 2012-03-26 nutartyse, priimtose šioje byloje, esančiais išaiškinimais, o šių apeliacinės instancijos teismo nutarčių ieškovai neskundė, jos yra įsiteisėjusios.

Taip pat mano, kad ieškovas G. K. nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 1/3 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atsirado tik dėl ieškovų netinkamo savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės realizavimo varianto pasirinkimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovai G.

K. ir S. K. iÅ¡kėlė bylÄ Mažeikių rajono apylinkės teisme atsakovei L. V. praÅ¡ydami teismine tvarka atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,4575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jiems tenkančias sklypo dalis 0,0965 ha (Nr.

2) ir 0,1035 ha (Nr. 3). Po atidalijimo likusiomis sklypo dalimis (Nr. 1 ir Nr.

4) nustatyti naudojimosi tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr.

4. Tokie ieÅ¡kinio reikalavimai atidalyti dalį žemės sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ likusia sklypo dalimi, nenurodant po atidalijimo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių, prieÅ¡tarauja CK 4.80, 4.89 straipsnių nuostatoms. Taigi, ieÅ¡kovai jau bylos iÅ¡kėlimo stadijoje tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimų, o teismas, nepasinaudojęs ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir nepareikalavęs sutikslinti pareikÅ¡tus reikalavimus, pateikti nuosavybės atidalijimo projektÄ bei paskaičiavimus dėl atidalijamų sklypo dalių atitikties bendraturčių nuosavybės teise turimai nuosavybės idealiajai daliai, bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas civilinį procesÄ pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas.

Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 263 ir 265 straipsnių prasme. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys bylos iškėlimo stadijoje buvo nekilnojamojo turto, t. y. 0,4575 ha žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei L. V. priklausė 16410/45750 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, o ieškovams G.

K. ir S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 29340/45750 to paties sklypo dalys. 2013-04-24 teismo posėdyje pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-04 įsakymas Nr. A1-1229 ir žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimai (2 t., 78, 79, 80 b. l.). Jau 2012 m. gegužės 15 d. įvykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kovo G. K. atstovas informavo teismÄ , kad bÅ«tina tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nes pasikeitė ginčo objekto kadastriniai duomenys, suformuotas naujas sklypas (2 t., 7 – 19 b. l.). 2013-08-29 teismo posėdyje ieÅ¡kovo G.

K. atstovas advokatas Vidas PeikÅ¡tenis paaiÅ¡kino, kad teismui pateiktame projektiniame pasiÅ«lyme trečiuoju numeriu pažymėta 0,1035 ha ginčo sklypo dalis (1 t., 12 b. l.) Å¡alių sutarimu yra atidalinta ir įregistruota kaip atskiras turto objektas (2 t., 103 b. l.). Naujai suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastriniai duomenys teismui nebuvo pateikti. Tokiu bÅ«du teismas tęsė procesÄ ir sprendė ginÄÄ dėl nebeegzistuojančio civilinių teisių objekto (CK 1.97 str., 1.98 str., 4.2 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.).

Esminis ieÅ¡kinio trÅ«kumas, dėl kurio teismas negalėjo tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų, pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡taisytas. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141, 1622 straipsnių nuostatas ir tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad įstatymas bendraturčiams suteikia teisę atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės tik realiai egzistuojančius ir vieÅ¡ajame registre įteisintus nekilnojamojo turto objektus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydami ne tik atidalinti jiems tenkančias sklypo dalis, bet ir padalinti sklypÄ , suformuojant tris atskirus sklypus (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 1). Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

IeÅ¡kovai įstatymo nustatyta tvarka nesutikslino ieÅ¡kinio reikalavimų, nepateikė nekilnojamojo turto registre Å¡iuo metu įregistruoto ieÅ¡kovų G. K. ir S. K. bendra dalinės nuosavybės teise su atsakove L. V. valdomo žemės sklypo kadastro duomenų, jiems tenkančių idealiųjų nuosavybės dalių, sklypo plano ir atidalijimo projekto, kuris, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , turėjo bÅ«ti parengtas atsižvelgus į Å¡iuo metu bendraturčių turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet ir jame esančius gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Å¡io įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natÅ«ra nedalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir Å¡iam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovai, turi teisę reikalauti atidalyti jiems tenkančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau Å¡iÄ teisę jie turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir bÅ«du, nepažeisdami kitų bendraturčių teisėtų interesų.

Å ias nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes turi įverti ieÅ¡kovai tikslindami byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo bÅ«do. Å ios įstatyme nustatytos sÄ lygos teismas negali aiÅ¡kinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminiu aiÅ¡kinimu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti bÅ«tina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M. , bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Å . , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2013 m. gruodžio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. S. N. ir R. A., bylos Nr. 3K-3-554/2013).Kai bendraturčių ginčas dėl atidalijimo sprendžiamas teisme, ginčo Å¡alys žemės sklypo atidalijimo detaliojo plano rengimo procedÅ«ras gali atlikti pateikę teismui praÅ¡ymÄ pripažinti jiems teisę rengti sklypo planÄ arba detalųjį planÄ be kitų bendraturčių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje G.

B. v. S. N. ir R. A., bylos Nr. 3K-3-554/2013). Atidalijimo projektų pateikimas – ginčo Å¡alių pareiga, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisminėje praktikoje, sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto paruoÅ¡imÄ yra inicijavę ir bylÄ nagrinėjantys teismai. Tokių teismo veiksmų kasacinis teismas nepripažįsta Å¡aliÅ¡kais ir vertina kaip teismo bendradarbiavimÄ su dalyvaujančiais byloje asmenimis, siekiant, kad civilinė byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-27 nutartis Nr. 3K-3-1440/2002; 2002-12-16 nutartis Nr.3K-3-1553/2002).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieÅ¡kinio priėmimo stadijos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nuo ieÅ¡kinio priėmimo stadijos. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė