dc3dd1c2-5ff5-435f-8a50-a05eafb91fcb · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1656-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00032-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 3.2.6.1; 3.2.3.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės V. J. atstovui advokatui D. P., atsakovui A. K. ir jo atstovei advokatei S. Ž., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl senaties termino taikymo, netesybų dydžio mažinimo, vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė V. J., ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) taikyti sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovo A. K. reikalavimui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės delspinigius pagal 2018 m. vasario 8 d. Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini);

2) sumažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje paskolos sutartyje, patvirtintoje Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytÄ delspinigių normÄ nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų;

3) panaikinti vykdomojo įraÅ¡o dalį dėl 181 821,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo iÅ¡ieÅ¡komos sumos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, panaikinus vykdomojo įraÅ¡o dalį pakeisti notaro apskaičiuotÄ atlyginimÄ pagal iÅ¡ieÅ¡kotas sumas ir nustatyti, kad delspinigių suma už nesumokėtÄ kreditÄ sudaro 1 209,60 Eur. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčo paskolos sutartimi iÅ¡ atsakovo pasiskolino 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt).

IeÅ¡kovė iki sutarto termino (2010 m. birželio 1 d.) neįvykdė prievolės grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ . Po 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovė vykdė prievolę dalimis ir grÄ Å¾ino visÄ pasiskolintÄ sumÄ , tačiau atsakovas, priimdamas prievolės įvykdymus, neiÅ¡davė ieÅ¡kovei pakvitavimų ir (ar) kitokių patvirtinimų ir kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ per antstolį. Atsakovas delspinigius apskaičiavo už 2 785 prievolės neįvykdymo dienas, nors turi bÅ«ti taikomas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Be to, atsakovo praÅ¡omos netesybos yra akivaizdžiai per didelės bei neprotingos ir turi bÅ«ti mažinamos. Atsakovas pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 181 821,11 Eur delspinigių sumos, kuri virÅ¡ija skolos sumÄ daugiau kaip 5 kartus (pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ netesybų dydis vis tiek lieka neprotingai didelis – sudaro daugiau kaip trečdalį skolos sumos). Atsakovas ilgÄ laikÄ (daugiau kaip 7 metus) nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir taip didino ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ . Atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir siekia praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti netesybas ir kompensuojamÄ sias (5 procentų dydžio) palÅ«kanas yra neteisėtas, nes teisminio ginčo atveju priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. IeÅ¡kovė teigia, kad palÅ«kanos negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes minimalius nuostolius jau užtikrina ginčo paskolos sutartimi nustatyti delspinigiai. Vykdomasis įraÅ¡as yra neatsiejamai susijęs su ieÅ¡kovės reikalavimais. Sumažinus netesybų dydį, bei nustačius, kad atsakovo reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti 5 procentų palÅ«kanas iÅ¡ ieÅ¡kovės yra neteisėtas, atitinkamai turi bÅ«ti pakeistas ir vykdomasis įraÅ¡as.

IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas yra profesionalus paskolų teikėjas, besinaudojantis situacija, kad ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai nebuvo užfiksuoti. Atsakovas A. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, jog jam buvo labai svarbu, kad paskola bÅ«tų greitai grÄ Å¾inta (ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 28 d.). Su ieÅ¡kove buvo susitarta, kad tuo atveju, jei bÅ«tų vėluojama grÄ Å¾inti paskolÄ , nustatytini 0,2 procentų dydžio delspinigiai, kurie ieÅ¡kovei neatrodė nei dideli, nei neprotingi, tuo labiau, kad paskola buvo suteikta verslui. 2008 m. balandžio 28 d. atsakovo ir ieÅ¡kovės santykiai dar buvo geri, todėl atsakovas net du kartus sutiko pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2010 m. birželio 1 d.

IeÅ¡kovė pati prašė nesikreipti dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nuo ginčo paskolos sudarymo, t. y. visus 12 metų nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl delspinigių dydžio ar jų termino. 2012 m., iÅ¡ karto po dukros gimimo, sunkiai susirgo atsakovo sutuoktinė, todėl visas laikas ir dėmesys buvo skirtas jos gydymui. 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo sutuoktinė mirė ir atsakovas liko vienas prižiÅ«rėti 2012 m. gimusiÄ dukrÄ ir 2002 m. rugsėjo 7 d. gimusį sÅ«nų. 2015 m. atsakovo mamÄ iÅ¡tiko insultas ir atsakovas turėjo prižiÅ«rėti paralyžiuotÄ mamÄ (abi atsakovo seserys gyvena užsienyje).

Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas ir nesprendė klausimo dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovė pasiskolinusi 33 595,92 Eur trumpam laikui (8 mėn.) Å¡iais pinigais neatlygintinai naudojosi daugiau nei 10 metų. Atsakovas taip pat nurodo, kad, inicijavus priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , už 24 477 Eur iÅ¡ varžytinių parduotas ieÅ¡kovei priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir buvo grÄ Å¾inta dalis ieÅ¡kovei paskolintos pinigų sumos, tačiau kitos dalies pasiskolintų pinigų ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inusi, t. y. ieÅ¡kovė elgiasi ypatingai nesÄ Å¾iningai daugiau kaip 10 metų nevykdydama savo prievolių.

Per tÄ laikÄ ieÅ¡kovei paskolintos sumos perkamoji galia itin nuvertėjo dėl infliacijos ir rinkos pokyčių. Atsakovas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas pagal pareigas turi patikrinti ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturi pagrindo reikalauti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas pažymėjo ir tai, kad daugiau jokių paskolų nėra niekam suteikęs. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) ir atsakovas A. K. sudarė notaro patvirtintÄ paskolos sutartį, pagal kurios sÄ lygas ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ atsakovo 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt), kurie jai buvo perduoti sutarties pasiraÅ¡ymo metu, ir kuriuos ji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008 m. balandžio 28 d., o laiku negrÄ Å¾inus paskolos, ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos (b. l. 8-9).

Dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais mokėjimo Å¡alys paskolos sutartimi nesusitarė. Paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti Å¡alys sudarė hipotekos sandorį, sutartine hipoteka ieÅ¡kovė įkeitė atsakovui 12,14 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34). IeÅ¡kovei iki 2008 m. balandžio 28 d. prievolės grÄ Å¾inti skolÄ neįvykdžius ir atsakovui negrÄ Å¾inus 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt), 2008 m. gegužės 14 d. Å¡alys sudarė notarinį susitarimÄ , kuriuo pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2009 m. gegužės 14 d. 2009 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė dar vienÄ susitarimÄ , kuriuo pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2010 m. birželio 1 d. (b. l. 10, 11).

Susitardamos dėl skolos grÄ Å¾inimo termino Å¡alys pakeitė ir hipotekos lakÅ¡to duomenis (b. l. 35, 36). Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko VykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur visos skolos, kuriÄ sudaro negrÄ Å¾inta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtÄ kreditÄ bei visos įstatymo numatomos iÅ¡laidos, ir priklausančių mokėti procesinių 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo iÅ¡ieÅ¡komų sumų vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis S. U. 2018 m. lapkričio 2 d. įvykusiose varžytinėse pardavė ieÅ¡kovės sutartine hipoteka įkeistÄ turtÄ â€“ 12,14 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Taip pat 2018 m. gruodžio 5 d. antstolis S. U. pranešė ieÅ¡kovei (skolininkei) ir atsakovui (kreditoriui), kad skolininkei priklausantis turtas – negyvenama patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 6 000,00 Eur taip pat bus pardavinėjamas varžytinės (b. l. 18-19).

IÅ¡ antstolio S. U. 2019 m. gegužės 23 d. raÅ¡to Nr.190001168 matyti, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2018 m. vasario 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės, pardavus turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo pervesti delspinigiai: 2018 m. lapkričio 28 d. – 22 941,97 Eur ir 2019 m. gegužės 23 d. – 7 834,00 Eur (b. l. 147). Dėl reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovo reikalavimui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jos delspinigius pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V.

J. 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nurodė, kad atsakovas kreipėsi į notaro biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo ir paskaičiavo 0,2 procentus dydžio delspinigius nuo 33 595,92 Eur skolos už 2 785 prievolės neįvykdymo dienas. Tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties taikymÄ , reikalavimui iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, t. y. delspinigiai turi bÅ«ti apskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

IeÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovas, nesutikdamas su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu, nurodo, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, kad senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, nes jis nesikreipė dėl skolos ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl to, kad jo gyvenime susiklostė sudėtingos aplinkybės, susijusios su Å¡eimos nariais, o ir ieÅ¡kovė tik 2017 m. pradėjo vengti bendravimo ir neatsakė į reikalavimus grÄ Å¾inti skolÄ .

Jo praÅ¡ymo nepatenkinimas ginčo atveju suteiktų ieÅ¡kovei, ilgÄ laikÄ nevykdžiusiai laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir juos Å¡iuo metu vykdančiai tik priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, nesÄ Å¾iningÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ jį, t. y. atsakovÄ â€“ kreditorių, kas pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . Å i taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ä®statymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ .

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė sutartyje nustatytu terminu 2010 m. birželio 1 d. prievolės neįvykdė, byloje teikė paaiÅ¡kinimus, kad skola atsakovui sumokėta dalimis tik po Å¡io termino. Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovė, be savo paaiÅ¡kinimų, nepateikė įrodinėjimo priemonių (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių, kada ir kokia apimtimi ji yra įvykdžiusi piniginę prievolę – grÄ Å¾inti paskolÄ .

Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas apie teisę į sutartyje nustatytas netesybas sužinojo 2010 m. birželio 1 d. Byloje teismas nustatė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur visos skolos, kuriÄ sudaro negrÄ Å¾inta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtÄ kreditÄ bei visos įstatymo numatomos iÅ¡laidos, ir priklausančių mokėti procesinių 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo iÅ¡ieÅ¡komų sumų vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Taigi, atsakovas (iÅ¡ieÅ¡kotojas) dėl vykdomojo dokumento iÅ¡davimo į notarÄ kreipėsi akivaizdžiai praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daugiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

IeÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iÅ¡ kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumÄ (ieÅ¡kinio senaties termino paskirtis) ar bÅ«tinybę paÅ¡alinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , nors asmuo ir pavėluotai pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismÄ ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistÄ teisę.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys sutartyje susitarė dėl konkrečių sutarties įvykdymo terminų, Å¡alių atsakomybės, užtikrinimo priemonių, taip pat ne kartÄ modifikavo sutartinius santykius, todėl teismas sprendžia, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinomos ir ieÅ¡kinio senaties praleidimo pasekmės. Atsakovas reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius senaties terminÄ praleido beveik aÅ¡tuonerius metus, tačiau, teismo vertinimu, neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminÄ praleido.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas tikėjo ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kumu ir ieÅ¡kove pasitikėjo, ilgÄ laikÄ nesėkmingai bandė parduoti įkeistÄ paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovės turtÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip svarbios atnaujinti senaties terminÄ . ReikÅ¡mingais teismas nepripažįsta ir atsakovo nurodytus argumentus, kad jo nurodytos sunkios Å¡eimos narius iÅ¡tikusios nelaimės sÄ lygojo jo neaktyvumÄ iÅ¡siieÅ¡kant skolÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdamas įstatyme nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, nepateisinamai ilgai laukė ir nesikreipė į teismÄ dėl delspinigių priteisimo.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , „<...> Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis e3K-3-332-219/2017, 53, 54 p.).

Tuo tarpu atsakovas nesilaikė minėto principo ir kreipėsi dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo beveik po aÅ¡tuonerių metų nuo prievolės įvykdymo termino. Pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė atliko veiksmus, kuriais prisiėmė įsipareigojimÄ sumokėti delspinigius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujinamas. Pripažinus, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atnaujinti atsakovui delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminÄ , teismas tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl delspinigių už didesnį nei 6 mėnesiai iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl reikalavimo sumažinti netesybas Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ sumažinti paskolos sutartyse numatytÄ 0,2 procentų delspinigių dydį iki 0,02 procentų grindžia tuo, kad atsakovas nepatyrė ir negalėjo patirti 181 821,11 Eur nuostolių, paskolos grÄ Å¾inimas jam buvo neaktualus, netesybų dydis 5 kartus virÅ¡ija paskolos sumÄ , atsakovas, siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti tokias dideles netesybas, siekia praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita, kas yra neteisinga ir neprotinga.

Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomÄ jį įraÅ¡Ä reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes įstatyme nustatyta, kad už praÅ¡yme nurodytų duomenų teisingumÄ atsako hipotekos kreditorius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 3, 4 dalys, o notaras Å¡iame procese atlieka iÅ¡imtinai formalų kreditoriaus praÅ¡yme pateiktų duomenų vertinimÄ dėl jų atitikties vieÅ¡o Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos Å¡alių ginčų.

IÅ¡imtinę kompetencijÄ spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ dėl kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-153-916/2016). Remiantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika pripažintina, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl delspinigių, iÅ¡ieÅ¡komų pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , mažinimo, nepaisant to, kad vykdomasis įraÅ¡as yra galiojantis ir vykdytinas.

Å ioje byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (skolininkė) ir atsakovas (kreditorius) 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi susitarė, kad už prievolės grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯vykdymo termino praleidimÄ nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant netesybas. Pirmiausia, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ 0,2 procento netesybų dydis savaime nelaikomas neprotingai dideliu, pažeidžiančių skolininko interesus, arba vertintinas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodyti aplinkybes turi ta Å¡alis, kuri remiasi atitinkamu argumentu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ , vienas esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas pažymi, kad Å¡alys privatÅ«s asmenys. Laikytina, kad ieÅ¡kovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes.

IeÅ¡kovė turėjo įvertinti ne tik sandorio bÅ«tinumÄ (rizikingumÄ ), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, sulygtų netesybų dydžio formÄ . Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo verčiama pasiraÅ¡yti bÅ«tent tokiÄ , jai nepalankaus turinio sutartį, ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sÄ lygų. Siekdama pagrįsti, kad atsakovas nesutiko derėtis dėl mažesnių netesybų, ieÅ¡kovė galėtų pateikti įrodymus, kad dar iki sutarties pasiraÅ¡ymo kreipėsi į atsakovÄ , siÅ«lydama sutartyje numatyti mažesnę delspinigių normÄ ir kad atsakovas tokį ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ atmetė.

Tačiau ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas nepripažįsta aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dar sutarties sudarymo stadijoje bÅ«tų kėlusi netesybų dydžio klausimÄ ir siekusi dėl jų dydžio derėtis su atsakovu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A‑291-516/2020, nurodė, jog svarbu pažymėti, kad Å¡alims derantis dėl sutarties sÄ lygų, sudaroma sutartis, atitinkanti abiejų jos Å¡alių valiÄ , todėl galima situacija, kad pardavėjas nesutiktų sudaryti sutartį jam nepalankiomis sÄ lygomis, pavyzdžiui, sutarties pažeidimo atveju nustatant itin maÅ¾Ä netesybų normÄ , nes tokiu atveju pardavėjas prisiimtų didesnę prievolės neįvykdymo rizikÄ .

Taigi, netesybų mažinimo institutas, bÅ«damas sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniu, aiÅ¡kiai pagrįstu atveju. Tuo tarpu vien tai, kad ieÅ¡kovė sutartį pasirašė nesiderėjusi, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo verčiama pasiraÅ¡yti sutartį bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, ar sutartį pasirašė ne laisva valia. Sutikdama pasiraÅ¡yti sutartį atitinkamomis sÄ lygomis, ji sutiko ir su tuo, kad turės mokėti delspinigius, skatinančius jÄ vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad bÅ«tent Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas.

Tokiu susitarimu yra iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininkÄ Ä¯vykdyti prievoles ir kompensuoti kitai Å¡aliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors Å¡is konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės Å¡alies, visuomenės, kreditoriaus interesÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir kt., valstybė gali kiÅ¡tis į Å¡alių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia kitos Å¡alies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ä®statyme iÅ¡samiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymÄ .

Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius Å¡alių ketinimus sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių sutartimi nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų. Be to, net ir vertinant paskaičiuotų netesybų ir bendro negrÄ Å¾into įsiskolinimo sumos santykį, bylos iÅ¡kėlimo pradžioje bei ieÅ¡kovės prievolės nevykdymo trukmę, netesybų instituto tikslo kontekste netesybų suma negali bÅ«ti vertinama kaip per didelė.

IeÅ¡kovės argumentai nesudaro pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl netesybų mažinimo, pagrindų jas mažinti nenustatė ir teismas. Teismas taip pat pažymi, kad vengdama tinkamai vykdyti prievolę ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovė pati prisidėjo prie esamo sukaupto delspinigių dydžio, o teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas argumentas, kad prievolės ji nevykdė kadangi jos įvykdymo nereikalavo atsakovas rodo ne kÄ kitÄ , kaip piktnaudžiavimÄ pasitikėjimu ir bendradarbiavimo su kita prievolės Å¡alimi stokÄ .

Dėl vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad notarės iÅ¡duotame vykdomajame įraÅ¡e nurodyta iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas ne nuo bylos iÅ¡kėlimo, o nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, t. y. tai padaryta nepagrįstai. Vykdomajame įraÅ¡e kalbama ne apie CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas, kurios priteisiamos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PalÅ«kanos, kaip kompensavimo priemonė, negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes minimalius kreditoriaus nuostolius jau užtikrina Å¡alių sutartimi nustatyti delspinigiai, skaičiuojami nuo negrÄ Å¾intos sumos.

IÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kant ir delspinigius, ir kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, atsakovui bÅ«tų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrÄ Å¾intas lėšas ir taip bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinio motyvai, kuriais ginčijamas iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinos palÅ«kanos, yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieÅ¡kovė praleido nustatytÄ terminÄ , ir laiku negrÄ Å¾ino jai suteiktos paskolos, prieÅ¡ingai ieÅ¡kinio motyvams, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės įstatyminių palÅ«kanų, kurios yra skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme arba, kaip Å¡iuo atveju, nuo vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, t. y. jis turi teisę reikalauti paskolos sutartyje nustatytų delspinigių ir 5 procentų dydžio įstatyminių metinių palÅ«kanų, kaip tÄ nustato CK 6.210 straipsnis.

Teismas ieÅ¡kovės teiginius, kad ji neprivalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kas nurodyta vykdomajame įraÅ¡e, ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo iÅ¡ieÅ¡komos sumos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės pripažįsta nepagrįstais.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. PrieÅ¡ iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä notarė, sutinkamai su CK 4.192 straipsnio 4 dalis nuostatomis pareikalavo, kad skolininkė (ieÅ¡kovė) sumokėtų kreditoriui skolÄ , jai to nepadarius buvo atliktas vykdomasis įraÅ¡as, kuriuo fiksuotas neįvykdytos piniginės prievolės, vykdytinos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, dydis.

Nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo skolininkei (ieÅ¡kovei) atsiranda CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Taigi teismas atmeta aptariamÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas nurodo, kad pripažinus, jog nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡komÄ 181 821,11 Eur delspinigių sumÄ iki 12 094,53 Eur (33 595,92 Eur x 0,2 proc. x 180 d. ), o ieÅ¡kinio dalis dėl netesybų sumažinimo ir vykdomojo įraÅ¡o dalies, kuria nustatyta 5 procentų metinės palÅ«kanos panaikinimo atmetama.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , o jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tai nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė delspinigius prašė sumažinti iki 1 209,60 Eur, t. y. reiÅ¡kė 180 611,51 Eur dydžio reikalavimÄ dėl delspinigių sumažinimo. Å iuo atveju, tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, delspinigiai buvo sumažinti iki 12 094,53 Eur, t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti delspinigius buvo tenkintas 93,31 procentų (168 516,98 (180 611,51-12 094,53)x100/180 611,51). IeÅ¡kovė byloje yra pareiÅ¡kusi tris materialinius reikalavimus – du iÅ¡ jų yra dėl delspinigių sumažinimo, iÅ¡reikÅ¡ti konkrečia pinigų suma, tuo tarpu trečio reikalavimo dėl vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo konkrečia suma nėra galimybės iÅ¡reikÅ¡ti, todėl laikytina, kad kiekvieno reikalavimo procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 33,3(3) ir atitinkamai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas 62,21 procentais (du materialÅ«s reikalavimai – 66,6(6) procentai, todėl nuo 93,31 procento reikalavimo sumažinti delspinigius tenkintos dalies bÅ«tų 62,21 procentai (66,66x93,31/100), atitinkamai netenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų suma sudaro 37,79 procentus (33,33+4,46 (66,66-62,20)).

IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį ir 38,00 Eur žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kitų duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nėra. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį iÅ¡ viso turėjo sumokėti 2 330,00 Eur žyminį mokestį ir 38,00 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovei atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį (2 255,00 Eur) mokėjimas iki bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjimo.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 62,21 procentais ir netenkintas 37,79 procentais, atitinkamai iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisiama 1 449,49 Eur (2 330,00x62,21/100), iÅ¡ ieÅ¡kovės – 805,51 Eur ((2 330,00x37,79/100)-75,00). IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai taip pat priteisiama 23,64 Eur (38,00x62,21/100) sumokėto žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas Å¡ioje byloje turėjo 1 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidos, taip pat atstovavimas bylos nagrinėjimo metu (el. b. t. 1, b. l. 142-146, t. 2, b. l. 14-16).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys netenkintas 37,79 procentais, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 680,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama iš viso 656,58 Eur (680,22-23,64) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 7,33 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybės naudai proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovo.

Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Å¡ias iÅ¡laidas paskirsčius proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovui sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl valstybės naudai nėra priteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Sumažinti pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės (skolininkės) V.

J. (buvusi Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡komų delspinigių sumÄ nuo 181 821,11 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro 11 ct) iki 12 094,53 Eur (dvylikos tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt keturių eurų 55 ct). IÅ¡ dalies pakeisti Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad iÅ¡ skolininkės (įkaito davėjos) V.

Z., a. k. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal sandorį: sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), sudarymo data 2007 m. rugpjūčio 28 d., skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis: visa skolos suma yra 45 690,45 Eur (keturiasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt eurų 45 ct), į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina negrÄ Å¾inta 33 595,92 Eur (trisdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki eurai 92 ct) paskola ir 12 094,53 Eur (dvylika tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt keturi eurai 55 ct) delspinigiai už laiku nesumokėtÄ kreditÄ .

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisi 680,22 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 805,51 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkis eurus 51 ct) žyminio mokesčio (Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

IÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 449,49 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 49 ct) žyminio mokesčio (Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas