dc3d7808-34cc-477c-b32e-2ba008e24ba7 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-106-805/2020 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00579-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.19 (S) A L Y T A U S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 21 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjui A. C., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V.

G., jo atstovei advokatei Onai Barkauskienei, suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei V. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. C. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. C. kreipėsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, kuriuo praÅ¡o atnaujinti jam praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės G.

G. (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelė G. G., kuri buvo pareiÅ¡kėjo motinos J. N. motina. G. G. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamÄ jį turtÄ - 2.70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ mirtį G. G. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris jai priklausys mirties dienÄ paliko pareiÅ¡kėjui A.

C.. PaaiÅ¡kino, kad terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl Å¡ių svarbių priežasčių: jam nebuvo žinoma, kad po senelės G. G. mirties liko paveldimo turto, kadangi ji, bÅ«dama gyva, visÄ jai priklausantį turtÄ padovanojo V. G. dukrai. Nors pareiÅ¡kėjas įnėra matęs pačios dovanojimo sutarties, tačiau giminių tarpe buvo žinomas faktas apie tai, kad G. G. savo visÄ užgyventÄ turtÄ padovanojo anÅ«kei. Apie tai, kad pareiÅ¡kėjo senelei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas į dovanojimo sutartį, žinoma nebuvo.

Å ios aplinkybės iÅ¡aiÅ¡kėjo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Gavęs Å¡iÄ informacijÄ , nes jo sunki finansinė padėtis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę, kad bÅ«tų suteikta nemokama teisinė pagalba teisminiam procesui pradėti. G. G. buvo senatvės pensininkė, todėl jokių mokesčių už žemę nemokėjo, po jos mirties iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imų dėl žemės mokesčio mokėjimo gauta nebuvo. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarÄ , dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, kadangi, jo įsitikinimu, G.

G. mirties dienÄ neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turimais duomenimis ji visÄ turtÄ buvo padovanojusi. PareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas nėra teisinis, jis neturi teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgÅ«džių stoka nesudarė sÄ lygų sužinoti, kad tokiu atveju jam atsiras paveldėjimo teisė pagal testamentÄ , dėl ko nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Kadangi terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, mano, kad yra pagrindas pratęsti terminÄ palikimui priimti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. C. palaiko pareiÅ¡kimo reikalavimus, su suinteresuoto asmens V. G., pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kimu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad jis nuo vaikystės gyveno pas senelę G. G. (duomenys neskelbtini) kaime, kartu vedė bendrÄ Å«kį, paskui susituokė ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). A. C., yra palikėjos vaikaitis, suinteresuotas asmuo J. N. jo motina, palikėjos dukra. PareiÅ¡kėjas, dar gyvai bÅ«nant senelei, sužinojęs, kad padarytas dovanojimas, turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ tų namų.

Jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir apsistojo apleistoje šalimais sodyboje (duomenys neskelbtini). Išėjo iš tų namų likus dviem mėnesiams iki senelės mirties. V. G. pasakė, kad visas turtas perrašytas jo dukrai V. G., pareiškėjas pats dovanojimo sutarties nematė. 2018 metais pareiškėjas, norėdamas apylinkėje deklaruoti žemę, sužinojo, kad jam buvo apgaulingai pasakyta. Paaiškino, kad po mirties senelės namuose negyveno, nes V. G. buvo išvytas. Nurodė, kad jis pats kartu su senele vyko į (duomenys neskelbtini) sudaryti testamento, kuriuo jam buvo paliktas visas turtas ir, kuris buvo sudarytas anksčiau nei buvo sudarytas dovanojimo sandoris.

Kada tiksliai senelė surašė j testamentÄ , jis nežino. Nėjo pas notarę pasiaiÅ¡kinti dėl neva tai suraÅ¡ytos dovanojimo sutarties, nes pasikliovė G. pasakymu. Liko žemė (duomenys neskelbtini) kaime 2,7 ha ir namų valda, pastatai, jam tiesiog buvo pasakyta, kad yra sudarytas dovanojimo sandoris. (duomenys neskelbtini) kaime buvo G. G. tėvų žemė, ji persikėlė žemę į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Po senelės mirties sodyboje liko diedukas K. G. ir V. G.. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prieÅ¡ 5 metus pradėjo Å«kininkauti, užsiima avininkyste, nuomojasi apie 4 ha žemės, norėtų daugiau žemės turėti.

Patvirtino, kad žinojo, jog senelė viskÄ padovanojo G. dukrai, ji kalbėjo „vaikeli, visiems užteks“, dovanojimo sutarties nematė. Mirties dienai buvo žinoma, kad viskas padovanota, pas notarÄ pats nėjo, nes tikėjo V. G. pasakymu. Deklaruoti žemę pradėjo prieÅ¡ 3 metus. SeniÅ«nijos darbuotojai pasakė, kad 2,7 ha niekas nedeklaruoja, nes nesutvarkyti dokumentai, seniÅ«nijoje jam paaiÅ¡kino, kad reikia kreiptis į teismÄ . Be atstovo negebėjo parengti dokumentų, kreipėsi į savivaldybę 2018 m. dėl teisinės pagalbos suteikimo, į užsienį pradėjo važinėti 2019 metais, pusę metų atgal jau važinėja į užsienį.

Testamentas senelės sudarytas (duomenys neskelbtini), įgaliojimas irgi buvo jam suraÅ¡ytas, jis to pagrindu veikė senelės vardu dėl nuosavybės teisių įteisinimo, dėl kitų žemės reikalų. Apie nepaveldėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime pareiÅ¡kėjas sužinojo seniÅ«nijoje norėdamas deklaruoti žemę kaip Å«kininkas 2018 m. vasaros pradžioje, viduryje, kad nurodyto žemės sklypo niekas nedeklaruoja, seniÅ«nijoje jam pasakė, kad tai yra kaip valstybinė žemė, nesutvarkyta.

Jis Å¡iuo metu dirba užsienyje termoizoliuotoju, kas du mėnesius grįžta į LietuvÄ , čia praleidžia apie dvi savaites ir vėl iÅ¡vyksta. Ä® užsienį pradėjo važinėti nuo 2019 m. pavasario.Yra baigęs 9 klases, Lietuvoje anksčiau dirbo prie statybų. Nori, kad žemė pagal testamentÄ tektų jam, nemano, kad galėtų tekti ir kitiems suinteresuotiems asmenims. PaaiÅ¡kino, kad G. G. jį užaugino, surašė testamentÄ , buvo sudariusi įgaliojimÄ pas notarÄ Prienuose žemės atkÅ«rimo reikalus tvarkyti.

Jis sutvarkė dokumentus, mokėjo sÄ skaitas, 2003 metais buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,70 ha žemės. Senelės namuose 2008 m. buvo kilęs gaisras, beveik viskas sudegė, tada pirko iÅ¡ kaimyno nenaudojamÄ namÄ ir perstatė močiutės lėšomis, be to, močiutė po gaisro draudimÄ gavo, darbas buvo jo, padėjo kaimynai. V. liepė jam iÅ¡sikelti, sužinojo apie dovanojimÄ gyvai esant, metai iki G. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), V. G. anuliavo visus reikalus. Buvo iÅ¡vytas G. apie 2012 metus, žemė 2,70 ha (duomenys neskelbtini) kaime, kuriÄ senelė persikėlė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo.

Jis 3 metus deklaruoja nuomojamÄ Å¾emę, kuriÄ nuomoja iÅ¡ 5 asmenų, iÅ¡ viso nuomoja 4 ha. PareiÅ¡kėjas tiktai laiÅ¡kÄ gavo, kad panaikina jam visus įgaliojimus. A. C. iki 2009 metų gyveno (duomenys neskelbtini), buvo grįžęs į senelės namus 2012 metais. Mirties dienÄ gyvas buvo jos sutuoktinis, senelis mirė prieÅ¡ 3 metus. A. mama gyveno 5 kilometrų atstumu nuo senelių. PareiÅ¡kėjo A. C. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai, o suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad, mirus palikėjai, Å¡i viskÄ paliko A. C., tačiau jis laiku nesikreipė į notarÄ . Teigia, kad V. G. teismÄ Ä¯tikinėjo, kad visas motinos turtas buvo padovanotas jo dukrai, pareiÅ¡kėjas A. C. buvo įsitikinęs, kad visÄ turtÄ G. G. padovanojo anÅ«kei, kad nėra jokio palikimo ir apskritai nėra kÄ paveldėti. Vėliai paaiÅ¡kėjo, kad senelės sudarytas testamentas nepanaikintas ir nepakeistas ir yra likęs nepaveldėtas žemės sklypas. PareiÅ¡kėjas buvo sÄ moningai suinteresuoto asmens klaidinamas, jam meluojama, jis neturėjo pagrindo juo netikėti.

Socialiniai įgÅ«džiai pareiÅ¡kėjo vidutiniai, jis neturi teisinių žinių. G. G. pareiÅ¡kėjui buvo paraÅ¡iusi testamentÄ ir įgaliojimÄ , kad įgalioja sutvarkyti namų teisinę registracijÄ , žemės iÅ¡pirkimo reikalus sutvarkyti, po ko pastarajam atlikus teisinę registracijÄ , pavedama visÄ turtÄ padovanoti A. C., tokia palikėjos veiksmų seka yra kryptinga ir nuosekli. Bylos duomenimis matyti, kad po visa to G. G. sudaro rentos sutartį namų valdos ir po ja esančio 0,58 ha sodybinio žemės sklypo V.

G. dukros atžvilgiu. Ä®rodymų, jog per tris mėnesius V. G. priėmė motinos palikimÄ nėra, kad valdė žemės sklypÄ , kad jį dirba ir/ar neatlygintinai juo leista naudotis kitam asmeniui irgi nėra. Atstovė kelia klausimÄ kÄ tokiu atveju faktiÅ¡kai priėmė po motinos mirties V. G., todėl jam nebebuvo kÄ paveldėti faktiniu valdymu. Tuo tarpu jos atstovaujamasis aplinkybes dėl likusio nepaveldėto žemės sklypo iÅ¡siaiÅ¡kino 2018 m. vasarÄ deklaruodamas žemę, po ko pradžioje nepavykus savarankiÅ¡kai parengti pareiÅ¡kimo teismui dėl teisinių žinių nebuvimo, nedelsiant kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismÄ .

Nuo faktinio susižinojimo praėjęs laikas nėra nepateisinamai ilgas, kita vertus jis praėjo dėl objektyvių priežasčių IÅ¡keltoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo V. G. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamas teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos G.

G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusios turtÄ ir jį valdo Å¡iuo metu. PareiÅ¡kime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo A. C. reikalavimu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo nesutinka, nes mano, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Pažymėjo, kad jis, kaip pirmos eilės įpėdinis į G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė aktyviais veiksmais pradedamas valdyti mirusiosios turtÄ . Tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties jis dirbo motinos nuosavybės teise valdytÄ 2,70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jame sodino bulves, sėjo javus, manydamas, kad po motinos mirties jis, kaip pirmos eilės įpėdinis, paveldėjo motinos turtÄ ir į notarų biurÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nesikreipė.

Apie tai, kad motina testamentu visÄ turtÄ paliko A. C., nieko nežinojo. Kitokia tvarka dokumentų, patvirtinančių, praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ gauti negali, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po pareiÅ¡kėjo motinos G. G. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti mirusiosios turtÄ ir jį valdo Å¡iuo metu. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. G., pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kimÄ palaiko, su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutinka, jis neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjo A.

C. pareiÅ¡kimui, jeigu Å¡is jo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarautų. PaaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo panaikintas motinos sudarytas testamentas, motina su tėvu viskÄ anuliavo ir namus, ir kitkÄ aprašė jo dukrai. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Kol atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) jis tėviÅ¡kėje negyveno. (duomenys neskelbtini) jis buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, po ko, bÅ«damas iÅ¡situokęs, pradžioje apsigyveno gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, o 2012 m. balandžio - gegužės mėnesiais sugrįžo gyventi į tėvų namus ir abu su tėvu slaugomÄ motinÄ iÅ¡ sesers parsivežė į (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jis paveldimÄ Å¾emę dirbo, liudininkas, kuris jam tÄ Å¾emę padėjo apdirbti, patvirtins tokias aplinkybes. Jis turi tris dukras, kurios pilnametės, viena jų V.. 2012 metų rudenį, grįžusi iÅ¡ ligoninės, Prienuose pas notarę B. motina jo dukrai V. padovanojo žemę ir namus (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad jo motina prieÅ¡ mirtį sirgo pusę metų, jis palaidojo motinÄ . Motinos mirties dienÄ dar buvo gyvas tėvas, todėl manė, kad viskas jam priklauso, be to, jis nežinojo, kad per tris mėnesius pas notarÄ reikia nueiti dėl palikimo.

Jo tėvai turėjo tris vaikus, o A. C. – anÅ«kas, kuris nelankė ir nežiÅ«rėjo sergančios jo motinos, per pusmetį iki mirties gal tik du kartus buvo atvykęs. Apie testamentÄ , kodėl motina vaikaičiui parašė, jis nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Teigia, kad jis pats daugiausia viskuo rÅ«pinosi. Žino, kad jo motina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) diedukų žemę persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , jo diedukai tenai gyveno, o motina su broliais pasidalinusi žemę atsikėlė į (duomenys neskelbtini).

Sodybos, kurioje gyveno tėvai, adresas – (duomenys neskelbtini), namų valdÄ sudaro 58 arai. Iki gebėjo motina viÅ¡tas pati uždarinėjo, bet prieÅ¡ kokius 4 metus prieÅ¡ mirtį susirgo, klubÄ susilaužė ir negalėjo dirbti. Likęs palikimas nepaveldėtas 2,70 ha žemės (duomenys neskelbtini), į kurį reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) kaimas dokumentuose sumaiÅ¡ytas, jis yra Å¡alimais, du namai ir baigiasi (duomenys neskelbtini) kaimas.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė jam sakė, kad, jeigu neÅ¡ienaus ir nežiÅ«rės žemės, gaus baudÄ . Žemę dirbo jis pats, arklį turėjo, gyveno (duomenys neskelbtini), o A. C., kai mirė jo motina, (duomenys neskelbtini) jau nebegyveno. Po motinos mirties jis ir toliau Å«kiÅ¡kai gyveno, kambarį susitvarkė, plytelėm iÅ¡dėjo, remontavo, langus keitė, malkas ruošė, namus kÅ«reno, nes pats tėvas dėl sveikatos nepajėgė viskuo pasirÅ«pinti. Kai mama mirė liko karvė, telyčios, paršų, dar pats gyvulių prisipirko, arklį laikė.

Laikė gyvulius iki pats nesusirgo, pienÄ kiaulėms atiduodavo, sodino daržus, bulves, svogÅ«nus, morkas, burokus, viskÄ , ko sau reikėjo. Jis su tėvu palaidojo motinÄ , seserys neprisidėjo. Jis tėvÄ irgi palaidojo, kadangi tenai gyveno, todėl turėjo pareigÄ laidot. Patvirtino, kad 2,70 ha žemėje jis sodino bulves, iki balos yra dirbama žemė, o kita ganyklos. TÄ Å¾emę Å¡ienavo, ten karves ganė, deklaruoti, kadangi nesutvarkyti dokumentai po motinos mirties, jos negali, kiek užsodindavo, Å¡ienaut iki Å¡iol jam teko, Å¡ienas pas jį suvežtas buvo.

Teigia, kad A. C. prie žemės dirbimo niekuo neprisidėjo, o praeityje sudegusius namus atstatė mama, iÅ¡ B. už 3000 litų nupirko ir perstatė namÄ . Mirus motinai, tėvas irgi liko tuose namuose gyventi, iki pat mirties su juo kartu gyveno, V. buvo padovanotas visas turtas, žinojo, kad kai jo tėvas K. G. mirs, tada viskas pereis V.. Jis asmeniÅ¡kai suprato, kad visas turtas po motinos mirties tenka tėvukui, o kai jis pamirs, teks jo dukrai V.. Nurodė, kad jis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įgijęs 5 specialybes, profesinę baigęs, dirbęs kÅ«riku žiemos laiku, sezoninis darbas buvo, Å¡iuo metu turi bedarbio statusÄ , vėžiu ir erkiniu encefalitu serga.

Patvirtino, kad iÅ¡ tikrųjų ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime žemė yra, (duomenys neskelbtini) buvo mamos tėvų žemė, tenai diedukai gyveno. Kaimo ribas jis puikiai žino iÅ¡ tėvų, kaimai yra Å¡alia vienas kito. Teismo posėdyje V. G. atstovė advokatė Ona Barkauskienė nurodė, kad pareiÅ¡kėjo A. C. pareiÅ¡kimas atmestinas, o jos atstovaujamojo tenkintinas. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas A. C. neva tai tik 2018 m. vasarÄ sužinojo, kad yra 2,70 ha nepadovanotos žemės ir pareiÅ¡kė norÄ , kad sklypas priklausytų jam, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kimo tenkinimui, be to, jis tik 2019 metais iÅ¡vyko į užsienį užsidirbti.

Jos atstovaujamasis pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kad jis priėmė palikimÄ , (duomenys neskelbtini) mirus V. G. motinai paveldėjimo byla neužvesta. V. G., sÅ«nus, kaip pirmos eilės įpėdinis, pradėjo valdyti turtÄ , tiek esant gyvai motinai, tiek ir po jos mirties tvarkėsi Å«kiÅ¡kai, dirbo 2,70 ha žemę, tai patvirtino liudytojas L. A., kuris su technika apÅ¡ienaudavo pievas, Å¡iuo sklypu faktiÅ¡kai naudojosi V. G., darė daržus, sodino bulves, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į užsienį, nesirÅ«pino palikimu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kėjo A. C. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo termino praleidimo atnaujinimui neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimÄ ir į suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

G. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus savarankiÅ¡ko reikalavimo patenkinimui. Suinteresuoto asmens atstovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį, į jį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kėjo A. C. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ palikėjos G. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

G. pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuoto asmens atstovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį, į jį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ A.

C. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ palieka spręsti teismui. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimÄ ir į suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo pagrįstumo klausimÄ palieka spręsti teismui. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė V. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad žemės atkÅ«rimo procedÅ«ros eigoje (duomenys neskelbtini) turėta žemė administracijos virÅ¡ininko sprendimais buvo perkelta į (duomenys neskelbtini).

Savivaldybės tarybos sprendimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, yra pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini), dėl ko naujai patvirtintos kaimų ribos, pagal kurį dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo tapo (duomenys neskelbtini) kaimu, todėl abu G. G. priklausę žemės sklypai atsirado (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau, nepilnai sutvarkius adresų registrÄ vienas žemės sklypas dar nėra galutinai perkeltas į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Atstovė teismo posėdyje parodė schemÄ ir paaiÅ¡kino 2,70 ha žemės sklypo iÅ¡sidėstymÄ bei patvirtino, kad byloje neatitikimų dėl nepaveldėto žemės sklypo adreso bei faktinės jo buvimo vietovės nėra, eina kalba apie tÄ patį 2,70 ha žemės plotÄ , į kurį G. G. buvo atkurta virÅ¡ininko administracijos sprendimais nuosavybės teisė į žemę, dėl paveldimo turto buvimo vietos abejonių nėra. Teismo nuožiÅ«ra palieka spręsti ginčo pagrįstumÄ . Suinteresuoti asmenys N. K. ir J.

N., bÅ«damos asmeniÅ¡kai informuotos, per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo A. C. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ bei į suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G. pareiÅ¡kimÄ nepateikė, termino pratęsti neprašė, savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kė. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo N. K., palikėjos dukra, paaiÅ¡kino, kad žemę visada brolis dirbo, apie testamentus ji nieko nežino. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. N. nurodė, kad jos motina G.

G. A. C. nuo vieno mėnesio amžiaus užaugino, todėl jam močiutė testamentÄ parašė, tuo metu V. G. buvo mažai namuose. SusilaužiusiÄ motinÄ slaugė ji iki grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos motinÄ Ä¯ namus pasiėmė V. G.. V. ir tėvas (duomenys neskelbtini) kaime gyveno. Po motinos mirties iki 2016 – 2017 metų namuose vadovavo G. G. sutuoktinis K. iki pats apsirgo. Po to namų Å«kį prižiÅ«rėti padėjo visi. Mano, kad vienas V. viskam nevadovavo, A. atvykdavo padėti Å¡ienÄ suvežti.

Ji nekreipė dėmesio, kad ne visÄ turtÄ aprašė, Žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime likę 2,70 ha žemės. Jos sÅ«nus A. buvo suklaidintas. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) yra gretimai Å¡alia (duomenys neskelbtini) kaimo. Ji asmeniÅ¡kai dar esant gyvai motinai, t. y. 2012 metais, sužinojo apie dovanojimo sutartį, po ko viskam pradėjo jos brolis V. vadovauti. PaaiÅ¡kino, kad jai pačiai nieko nereikia. G. dukros po motinos mirties pasakė, kad tvarkosi močiutės turtÄ , V. pasakė jos sÅ«nui A. ir V. apie tai pasakė.

V. tuose namuose gyveno, todėl ji nesikiÅ¡o, jai nereikėjo turto, o, kad ne visÄ turtÄ motina aprašė, jie nežinojo. Kai A. nuėjo į seniÅ«nijÄ sužinojo, kad niekam nepriklauso 2,70 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime nėra jokios kitos žemės, motinos žemė atkeliavusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Teismo nuožiÅ«ra palieka spręsti bylÄ . Po motinos mirties jos sÅ«nus A. jokių veiksmų neatliko, kadangi buvo suklaidintas. A. 2018 metais, nuėjęs į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos žemėtvarkos skyrių sužinojo, kad yra žemės, jam pasakė, kad žemė niekam nepriklauso.

V. G. vienas rÅ«pinosi laidotuvėmis, nes sakė, kad viskas jam priklauso. Liudytoja V. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra A. C. sesuo, V. G. jai yra dėdė. C. visÄ jaunystę praleido pas močiutę, iki dėdė grįžo iÅ¡ kalėjimo. PaaiÅ¡kino, kad testamentas dėl viso turto, kurio datos ir suraÅ¡ymo aplinkybių nežino, buvo paraÅ¡ytas C.. Kad V. perrašė turtÄ sužinojo po mirties. Po mirties turto neliko, nes G. pasakė, kad V. perrašė. Pernai, t. y. 2018 m., brolis gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ seniÅ«nijos dėl žemės. Žino, kad V.

G. rÅ«pinosi senelės laidotuvėmis. Liudytojas E. R., pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens draugas, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iki mirties rÅ«pinosi namais C., po G. G. mirties kartu su V. G. A. tvarkė kambarius (duomenys neskelbtini), vienÄ ir kitÄ namo galÄ . Apie dovanojimo sutartį jis nieko nežino. Po mirties liko namas, žemės. V. G. pasiliko gyventi ten pat, diedukas pasiliko ten pat gyventi, o A. C. nežino kur iÅ¡sikėlė. Liudytojas A. A., pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens pažįstamas, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad V.

G. visada samdė jį 2,7 ha pievÄ Å¡ienauti, vartyti, greboti Å¡ienÄ , prašė darÅ¾Ä suarti bulvėms sodinti, samdė tokiems darbams atlikti. Liudytojas turi technikos, traktorių, Å¡ienapjovę, grėblį. Jis pats Å«kininkauja (duomenys neskelbtini) kaime, 7 kilometrų atstumu, atvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kuris yra prie pat G. namų Å¡alia miÅ¡ko. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra gretimi kaimai Å¡alia vienas kito. KartÄ metuose dirbdavo pas G..

Likęs po mirties turtas gyvenamas namas, kluonas, tvartas, lauko virtuvė, kažkada buvęs namas sudegęs, Å¡ulinys. Darbus visada inicijavo V., A. niekada neprašė jo padėti. Patvirtino, kad jau keletÄ metų atgal čia dirbo V. ir jo žmona O.. Kur neprieidavo su technika, V. trimeriu pats Å¡ienaudavo, prašė jo pagelbėti, kad turėtų kuo Å¡erti gyvulius. Sode V. ganė ožkas, arklį laikė. Pamena, kad tuo metu, kai padėjo su technika dirbti, dar buvo gyvas tėvas, galėjo bÅ«ti 7-8 metai atgal kai jis turi Å¡ienapjovę.

Žino, kad tuo metu G. tėvas buvo ligotas, nevaikščiojo, su sauskelnėm. Tikslios datos pasakyti dėl praėjusio laiko tarpo negali, bet galbÅ«t prieÅ¡ 5 metus ar daugiau atgal G. papraÅ¡ytas žemę dirbo. Patikino, kad žemės sklypas, kurį padėjo apdirbti V. G., yra palei sodybÄ , griovį, vientisas iki kelio, jį reikėjo apÅ¡ienauti. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjo patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimas, pareiÅ¡kimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su K. G., kuris, pergyvenęs sutuoktinę, mirė (duomenys neskelbtini). G. G. buvo susilaukusi trijų vaikų – J. N., N. K. ir V. G.. Pareiškėjas A. C. yra palikėjos G. G. vaikaitis, testamentinis įpėdinis bei suinteresuoto asmens J. N. (buvusi pavardė – C.) sūnus. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. G. – palikėjos sūnus, įstatyminis įpėdinis. V. R., V. G. dukra, rentos mokėtoja, kuriai asmeninės nuosavybės teise rentos gavėjai G.

G., atstovaujama sÅ«naus V. G. pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , ir K. G. (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,58 ha žemės sklypo, priklausiusių rentos gavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį. (duomenys neskelbtini) G. G. surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris jai priklausys mirties dienÄ , palieka A.

C.. Ant testamento yra žyma, jog jis nepakeistas ir nepanaikintas. Å ias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«no K. P. patvirtintas G. G. testamentas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakeistas ir nepanaikintas. Notaro biure paveldėjimo byla į mirusiosios G. G. palikimÄ nepradėta. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog G. G. vardu yra registruotas 2.70 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Å io nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal G. G. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 2.700 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės į 2.700 ha žemės sklypÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam asmeniniam Å«kiui 2.70 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å ias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini), kuriuo G. G., turinčiai teisę atkuri nuosavybės teises į 2.70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perduota neatlygintinai nuosavybėn 2.70 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. C. bei jo motina J. N. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ sias vietas deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). V. G. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ teismui pateiktos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos, kuri baigta (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) G. G. pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jai 0.50 ha žemės sklypÄ , kurį užima namų valda. Žemės sklypo įkainojimo aktu pirkėja G. G. ir pardavėja I. B. parduodamÄ 0.577 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo iÅ¡ viso 2410 investicinių čekių, kuriuos G. G. sumokėjo, Prienų rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu jai leista įteisinti ir įsigyti privatinės nuosavybės teise minėtÄ namų valdos žemės sklypÄ .

Pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ dėl miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, į buvusio savininko B. S. valdytos 8,1 ha žemės pagal susitarimÄ G. G. nutarta atkurti nuosavybės teises į 2.70 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Asmeninio Å«kio žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu G. G. paženklinti suformuoti žemės sklypai (2.70 ha (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0.58 ha (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini))), esantys (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso matyti, kad 2.70 ha žemės sklypas yra iÅ¡sidėstęs aplink 0.58 ha namų valdos žemės sklypÄ . Byloje pateiktais duomenimis A. C., veikiantis pagal G. G. (duomenys neskelbtini) trijų metų laikotarpiui iÅ¡duotÄ Prienų rajono I-ojo notaro biuro įgaliojimÄ , (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , praÅ¡ydamas privatizuoti 0.58 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . (duomenys neskelbtini) įgaliojimu G.

G. įgaliojo A. C. sutvarkyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ , iÅ¡pirkti arba iÅ¡sinuomoti iÅ¡ valstybės namų valdos žemės sklypÄ bei padovanoti pareiÅ¡kėjui G. G. priklausantį 2.70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei minėtÄ namų valdos žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G.

G. parduotas 0.5800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi G. G., atstovaujama A. C., iÅ¡ valstybės įsigijo 0.5800 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens bei liudytojų iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame yra likęs po G. G. mirties jos vardu registruotas 2.70 ha žemės sklypas, dėl kurio paveldėjimo nagrinėjama byla, pavadinimo nesutapimų, iÅ¡klausius suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, kad yra naujai patvirtintos kaimų ribos, pagal kurį dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo tapo (duomenys neskelbtini) kaimu, todėl abu G.

G. priklausę žemės sklypai faktiÅ¡kai yra (duomenys neskelbtini) kaime, teismas sprendžia, jog dėl kaimų pavadinimų pasikeitimo prieÅ¡taravimų dėl žemės sklypo buvimo vietos byloje neliko. (duomenys neskelbtini) turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G., pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimÄ atstovaujama suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G., ir K. G. (rentos gavėjai) ir V. R. (rentos mokėtoja) susitarė, kad rentos gavėjai mainais už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos atitinkamomis sÄ lygomis perduoda rentos gavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius – 0.5800 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad nuo nuosavybės teisės į turtÄ rentos mokėtojui pereina nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ir patvirtinimo momento. Bylos duomenimis Å¡i sutartis vieÅ¡ajame registre buvo iÅ¡vieÅ¡inta tik (duomenys neskelbtini). Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentÄ , ar pagal įstatymÄ , jie per tris mėnesius Å¡ie turi kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯gyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimÄ , įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimÄ . Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui atsirado teisė priimti mirusiosios G. G. palikimÄ CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant suinteresuoto asmens elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sÄ Å¾ininga ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Teismas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytos termino palikimui priimti aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo, bei suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, liudytojų ir kitų suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, deklaruotas gyvenamÄ sias vietas ir pan.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Jeigu pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s parodymai vertinami kaip patikimi. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Å ios nuostatos taikomos ir ypatingos teisenos nagrinėjamose bylose. Byloje niekas neginčijo aplinkybių, jog G. G. nuo mažens užaugino vaikaitį A. C., kuris ilgÄ laikÄ gyveno kartu su seneliais, viskuo rÅ«pinosi, savo darbu padėjo atstatyti po 2008 m. kilusio gaisro senelių gyvenamÄ jį namÄ ir gyveno Å¡iuose namuose iki V. G., prieÅ¡ motinos mirtį likus apie dviem mėnesiams liepė pastarajam palikti senelės namus dėl to, kad viskas dovanojimo sandorio pagrindu atiteko jo dukrai V.. Kaip jau minėta, praėjus eilei metų po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo, (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, kuris iÅ¡duotas trejų metų laikotarpiui, G.

G. įgaliojo A. C. sutvarkyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., teisinę registracijÄ , iÅ¡pirkti arba iÅ¡sinuomoti iÅ¡ valstybės namų valdos 0,58 ha žemės sklypÄ bei padovanoti pareiÅ¡kėjui jo senelei G. G. priklausantį 2.70 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). bei namų valdos žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais. Tokia palikėjos veiksmų seka nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina aplinkybes, kad G. G. po sudaryto testamento ir toliau nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslais buvo pavedusi jos vardu veikti testamentiniam įpėdiniui A.

C., kas duoda pagrindÄ manyti, kad vaikaičiui pasitikėjo ir savo valios jo atžvilgiu nekeitė. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, jog, nors pats dovanojimo sutarties matęs nebuvo, V. G. ir jo dukroms praneÅ¡us apie nuosavybės teisės perėjimÄ , suprato, kad senelė viskÄ padovanojo V. G. dukrai V., nors, dar bÅ«dama gyva, ji buvo pareiÅ¡kėjui pasakiusi „vaikeli, visiems užteks“. Tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pačios palikėjos G. G. valia sudarytas A.

C. atžvilgiu testamentas, kuris neatÅ¡auktas ir nepanaikintas, pavedimas veikti vaikaičiui įgaliojimo pagrindu tiek nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tiek namų valdos iÅ¡pirkimo bei įteisinimo, o vėliau numatomo jam perleisti 2,70 ha žemės sklypo atžvilgiu, o tai pat ir galiausiai sudaryta rentos, kurioje, be bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleisto su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos turto, nebuvo aptartas 2,70 ha sklypo likimas, kas, teismo vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai atitinka testatorės valiÄ palikti vaikaičiui jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį minėtÄ Å¾emės sklypÄ , kuris nepateko į rentos sutarties dalykÄ .

Nagrinėjamoje situacijoje suinteresuotam asmeniui, po ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neturėjusiam kur apsistoti, buvus išsituokusiam, pradžioje teko apsigyventi gretimame kaime, tačiau, netrukus nusprendusiam grįžti gyventi į tėvų namus, po ko netrukus buvo sudaryta rentos sutartis su V. G. dukra, V. G. natūraliai tvarkėsi iki tėvų mirties ir po to šiuose namuose, tuo tarpu, kaip nustatyta bylos duomenimis, faktinėje situacijoje rentos mokėtoja jokių veiksmų neatliko.

Todėl natÅ«ralu, kad tokie V. G. ir jam artimos aplinkos žodžiai suklaidino pareiÅ¡kėjÄ , kad visas turtas buvo padovanotas ir pagal senelės suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuris neatÅ¡auktas ir nepanaikintas, faktiÅ¡kai nebeliko kÄ paveldėti, t .y., kad G. G. mirties dienÄ nebėra likusio registruotino turto, dėl ko pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas testamentiniu įpėdiniu, ne dėl nerÅ«pestingumo ir neatidumo, o sÄ Å¾iningai klysdamas laiku nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas tėra baigęs devynias klases, nėra įgijęs specialaus iÅ¡simokslinimo, jis neturėjo teisinių žinių ir patirties paveldėjimo klausimais.

Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas ne nežinojo paveldimo turto masės, o suprato ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad G. G. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dienÄ neturėjo, kas pagrįstai nulėmė pareiÅ¡kėjo elgesį nenuvykti per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Kita, pasak pareiÅ¡kėjo, svarbi aplinkybė jo pareiÅ¡kimo pagrįstumui bei tenkinimui yra ta, kad jis, versdamasis avininkyste, nuomos pagrindais valdantis apie 4 ha žemės, tikslu deklaruoti žemę, 2018 m. vidurvasaryje kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos žemėtvarkos skyrių, iÅ¡ kurio gavo informacijÄ apie dokumentaliai nesutvarkytÄ 2.70 ha žemės plotÄ , kurio niekas nedeklaruoja.

Vos tik sužinojęs, kad yra prieÅ¡ingai, nei, kad jam V. G. ir jo dukrų buvo pasakyta, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, o iÅ¡ pirmo karto nepavykus savarankiÅ¡kai parengti teismui reikalingų dokumentų, kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, po ko nedelsiant į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo nerÅ«pestingas ir neatidus pagrindo nėra, o, kad užsidirbti į užsienį terminuotiems laikotarpiams pradėjo iÅ¡vykinėti tik 2019 m. pradžioje Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui esminės įtakos neturi, nes pareiÅ¡kėjo nurodoma termino praleidimo priežastis ir jo atnaujinimas nėra sietinas su Å¡iomis aplinkybėmis, juolab, kad tokia papildoma darbinė veikla prasidėjo jau esant iÅ¡keltai civilinei bylai.

Visų pirma, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas vos tik sužinojęs apie neperleistÄ Å¾emę kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tokiais savo veiksmais tik patvirtindamas savo valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po G. G. mirties. Be to, A. C. savo valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės mirties, patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodęs, kad, jei jam bÅ«tų buvę žinoma, jog senelės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, jis bÅ«tų iÅ¡ karto iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ jį priimti.

Kita vertus, vertintina ir ta situacija, kad atnaujinus pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti, neigiamų padarinių dėl to kitiems suinteresuotiems asmenims nekils, kadangi paveldėjimo byla įstatyminių įpėdinių neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam dėl paminėto žemės sklypo neiÅ¡duotas, kiti suinteresuoti asmenys, iÅ¡skyrus V. G., pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, žemės sklypo nuosavybė vieÅ¡ais duomenimis įregistruota palikėjos vardu, testamentinio įpėdinio paveldima 2.70 ha žemės dalis neįsiterpia į V.

R. nuosavybės teise valdomÄ 0,58 ha namų valdos žemę, įgytÄ rentos sutarties pagrindu, sklypų iÅ¡sidėstymas, kÄ patvirtina žemės sklypo planas, A. C. ir V. G. santykių stabilumui nekenks. Å ių aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimas atitinktų gerbtinÄ palikėjos valiÄ ir tuo pačiu užtikrintų pareiÅ¡kėjo siekiamų tikslų žemės Å«kio veiklos srityje įgyvendinimÄ asmeninės nuosavybės teise įgijus senelės turtÄ , paliktÄ testamentu.

Kitos suinteresuotos asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, nurodytos aplinkybės, kad iki motinos mirties A. C. tuose namuose ir po to nebegyveno ir nesitvarkė, kÄ be kita ko įtakojo ir paties V. G. elgesys, reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui neturi, nes nėra esminės nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kita vertus, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grindžiamas ne faktinio valdymo, o termino praleidimo svarba. Nors V. G. pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimui prieÅ¡tarauja galimai dėl tenkančios palikimo dalies sumažėjimo, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, savo teisės priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ neįgyvendino, pas notarÄ nesikreipė ir laiku savo valios dėl palikimo priėmimo neiÅ¡reiÅ¡kė, tuo tarpu G.

G. iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ visÄ savo turtÄ , kuris priklausys mirties dienÄ , palikti A. C., prioritetas CK 5.19 straipsnio prasme tenka testamentiniam įpėdiniui, tuo pačiu atsižvelgiant ir į teismo procesinio sprendimo įvykdymo realiÄ galimybę natÅ«roje. Esant nurodytoms aplinkybėms, termino palikimui priimti neatnaujinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. PrieÅ¡ingai, nesuteikus galimybės pareiÅ¡kėjui priimti palikimo, atsiradusio po G. G. mirties, bÅ«tų ne tik, kad pažeisti teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, bet kaip, kad galima spręsti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, neatitiktų ir G.

G., kaip testatorės valios ir laisvės principo dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto paveldėjimo, t. y. palikti turtÄ bet kuriems asmenims, nederinant testamento turinio ir įpėdinio, atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno ar kelių įpėdinių, kurie galėtų paveldėti pagal įstatymÄ , juolab, kam nors praneÅ¡ti apie testamento sudarymÄ , turinį, pakeitimÄ ar panaikinimÄ . Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas bei aptartas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi ir juos vertina sÄ sajoje su kitais bylos duomenimis bei tarpusavyje, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių A.

C. praleido terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo yra pagrįstos ir yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, o tuo pačiu siekiant užtikrinti socialinį teisingumÄ (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), terminÄ atnaujinti, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Å iuo atveju suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G. nurodytas aplinkybes, kad jis po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti A.

A., V. J. ir E. R. (CPK 178, 186 straipsniai). Liudytoja V. J. akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jaunystę praleido pas senelę iki iÅ¡ kalėjimo grįžo dėdė, žino apie testamento suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui ir, kad po mirties senelės turto neliko, nes buvo G. pasakyta, kad viskas perraÅ¡yta V.. Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad V. G. samdė jį ne va tai 2,7 ha pievÄ Å¡ienauti, vartyti, greboti, prašė darÅ¾Ä suarti bulvėms sodinti, kadangi jis turėjo technikos, tačiau minėtas liudytojas tiksliai nenurodė datos, kada tokie darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti, minėjo technikos įsigijimo laikotarpį (7-8 metai atgal), galimai matęs dar tuo metu buvusį gyvÄ prastos sveikatos tėvÄ , darbus dirbęs kartÄ metuose, galbÅ«t prieÅ¡ 5 ar daugiau metus.

Tokie liudytojo parodymai, teismo vertinimu, besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio aktyvių palikimo priėmimo veiksmų bÅ«tent per tris mėnesius, kaip to reikalauja įstatymas, po G. G. mirties. Kita vertus, akivaizdu, kad V. G. tėvams pavedus juos iÅ¡laikyti iki gyvos jo dukrai V., Å¡ios pareigas, prisiimtas rentos sutartimi, galimai atliko tarpusavio susitarimu ir/ar dukros pavedimu, todėl tokie veiksmai nelaikytini palikimo priėmimu, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, juolab, kad pats V. G. teisme įrodinėjo, kad motina viskÄ padovanojo jo dukrai, be to, nei vienas bylos nagrinėjimo dalyvis neteikė paaiÅ¡kinimų, kad rentos mokėtoja bÅ«tų asmeniÅ¡kai rÅ«pinusis seneliais, juo liginusi, prižiÅ«rėjusi ar laidojusi, prieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjas tikino teismÄ , kad jis grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos persikėlė gyventi pas tėvus dar prieÅ¡ motinos mirtį likus geram pusmečiui (2012 m. balandžio – gegužės mėn.), su tėvu iÅ¡ sesers parsivežė ir žiÅ«rėjo sergančiÄ motinÄ , tuo tarpu turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) V.

G. dukros V. R. atžvilgiu. Bylos duomenimis G. G. mirė (duomenys neskelbtini), K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pasak V. G. jis palaidojo motinÄ ir tėvÄ , nes jam tai daryti priklausė dėl to, kad Å¡iuose namuose gyveno ir viskas jam atiteko. Taigi, ir Å¡ių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad V. G. veikė savo dukros, kaip rentos mokėtojos, pavedimu turte, gautame iÅ¡ jo tėvų iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, o ne kaip įstatyminis įpėdinis, juolab, kad jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie turi aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir, kurie logiÅ¡kai ir nuosekliai patvirtintų praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , V.

G. teismo siÅ«lymu nepateikė, apsiribodamas liudytojų, kurie besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtino aplinkybių dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto paveldėjimo tikslu, deklaruota pastarojo gyvenamoji vieta be kita ko irgi yra kita. Aplinkybes, kad gyvendamas tėvų namuose ir, manydamas, kad viskas po motinos mirties natÅ«raliai priklauso tėvui ir, kad jam pačiam atiteks kai Å¡is pamirs, taip pat neįrodo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo esant sudarytai iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarčiai, o prieÅ¡ingai, patvirtina, kad V.

G., gyvendamas tėvų namuose savo dukros pavedimu tvarkėsi kiek tai bÅ«tina normaliai namuose ir Å«kyje funkcionuoti. Liudytojas E. R. teismo posėdyje patvirtino, kad po G. G. mirties A. C. kartu su V. G. tvarkė namus (duomenys neskelbtini) kaime, vienas vienÄ namo galÄ , o kitas – kitÄ , suinteresuotas asmuo J. N. aiÅ¡kino, kad, mirus motinai, V. G. vienas viskam nevadovavo, visi padėjo tvarkytis Å«kyje, A. C. irgi prie to prisidėjo. Po motinos mirties V. G. pasiliko gyventi ten pat, mirusiosios sutuoktinis taip pat liko ten gyventi, o A.

C. iÅ¡sikraustė. Taigi, teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad V. G. po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes gyvenimas ir tvarkymasis tuose namuose, kuriuose su tėvais iki Å¡ių mirties kartu gyveno ir, kuriuos (duomenys neskelbtini) turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G. ir K. G. perleido V. G. dukrai, gyvulių laikymas savo poreikių tenkinimui, namų kÅ«renimas malkomis, kiti namų Å«kio darbai, daržo pasisodinimas, nesudaro pagrindo V.

G. pareiškimo tenkinimui, todėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai). Dėl bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų valstybei atlyginimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjui A. C. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo atstovė pateikė atstovavimo sutartį.

Taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitÄ 150 Eur sumai. IÅ¡ pateiktos (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1 val. konsultacijų ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui atstovė įkainojo 50 Eur, 2 val. atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme – 100 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu suinteresuota asmeniui, pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vertinant tai, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs byloje savarankiÅ¡kus reikalavimus, turi skirtingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintas, o suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, kuriam teikiam valstybės garantuojama teisinė pagalba, atmestas, todėl pareiÅ¡kėjo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atstovo pagalbai 150,00 Eur sumoje apmokėti priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 18,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , o suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jo praÅ¡ymÄ atmestus, o pareiÅ¡kėjo patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. C. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ po testatorės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties. Suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. G. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. C. 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., gimusio 1964 m. gruodžio 15 d., pareiškėjui A. C. 150,00 Eur turėtoms advokato išlaidoms apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Loreta Radzevičienė