N-575-714-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-714/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00492-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. V. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad ji savavališkai 2009 m. spalio mėnesį nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 10 d. nutarimu V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą pakeitė ir, pritaikęs ATPK 301 straipsnio nuostatas, V. M. už jai inkriminuoto pažeidimo padarymą skyrė įspėjimą. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, fotonuotraukomis, statybos sustabdymo aktu, Kauno apskrities viršininko įsakymu ir V. M. sutikimu su pažeidimu, kurie pagal ATPK 256 straipsnį pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. 2009 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkai nuosavybės teise valdomame žemės sklype pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų. Taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. M. anksčiau pažeidimų nėra padariusi, be to, pripažįsta padariusi jai inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darė viską, ką galėjo, kad išvengtų pažeidimo padarymo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, V. M. asmenybę ir pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimu V. M. paskirtą baudą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skyrė V. M. švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinę nuobaudą. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o nuobaudos sušvelninimas, nesant išskirtinių aplinkybių, prieštarauja SĮ įtvirtintiems savavališkos statybos prevencijos tikslams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog V. M. darė viską, ką galėjo, kad išvengtų pažeidimo padarymo, t. y. dar 2005 metais kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo. Atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės tik patvirtina, kad V. M. buvo žinoma procedūra, reikalinga statybos leidimui gauti, ką pažeidėja patvirtino ir teismo posėdžio metu. Institucija nesutinka su teismo išvada, kad statybos leidimo išdavimo procedūra nebuvo baigta dėl institucijų vilkinimo, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog po stogo avarinės būklės konstatavimo V. M. būtų inicijavusi projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūras, apie kurių privalomumą žinojo. Nurodo, kad V. M. nuoširdus gailėjimasis ir tai, jog ji praeityje nėra padariusi pažeidimų, jau buvo įvertinta skiriant asmeniui minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą. Taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė į argumentus, jog V. M. atlikto namo rekonstravimo tikslas buvo ne pašalinti avarinę stogo būklę, o iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, pastatyti naują aukštą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta V. M., atstovaujama advokato Dominyko Varno, prašo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

V. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 159 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 25 000 Lt. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. M. suformuluotas už savavališką gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradėjimą nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, neturint statybą leidžiančių dokumentų, kas atitinka ATPK 159 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatytą pažeidimą – statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Taigi, darytina išvada, kad tiek Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos 2010 m. birželio 10 d. nutarime buvo netinkamai nurodyta ATPK 159 straipsnio dalis, numatanti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Kita vertus, ATPK 159 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta, kad minėto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog Institucija 2010 m. birželio 10 d. nutarimu V. M. už jai inkriminuoto pažeidimo padarymą skyrė minimalią baudą – 2 000 Lt, kas atitinka būtent ATPK 159 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, todėl klaidingos ATPK 159 straipsnio dalies nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime laikytinas tik rašymo apsirikimu. Juolab kad byloje nėra ginčo dėl minėto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. M. kaltės padarius ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, Institucija teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės buvo nustatytos.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos V. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tuo tarpu byloje buvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, dėjo aktyvias pastangas, siekdama teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, o gyvenamojo namo rekonstrukciją, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, pradėjo dėl įlūžusio stogo, kurio techninė būklė buvo avarinė, kadangi nebegalėjo toliau su vaikais gyventi tokiomis sąlygomis, ką Asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte iš esmės konstatavo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 19, 32, 56–57, 62–70). Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę ir jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. atžvilgiu taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir pakeitė Institucijos nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą skiriant įspėjimą. Pabrėžtina, jog Institucija nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskyrus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl asmeniui paskirta nuobauda laikytina pakankama.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas